7fdeb8a2-b331-4be0-8674-54eed7c5e547 · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2S-807-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00194-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.;3.1.14.8.3.;3.3.2.4.;3.4.5.15.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK) kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydamas 2017 m. sausio mėnesio 8, 10, 11 ir 14 dienomis Alytaus pataisos namuose rastus nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus – mobiliojo ryÅ¡io telefonus (27 vnt.), SIM korteles (15 vnt.) ir laisvų rankų įrangÄ (1 vnt.) pripažinti beÅ¡eimininkiais ir perduoti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. PareiÅ¡kime nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnyje, bylos teisena, 2019 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .

Daiktai 2017 m. vasario 7 d. įtraukti į Alytaus apskrities VPK apskaitÄ , jie yra beÅ¡eimininkiai, t. y. nenustatytas jų savininkas. Be to, nuo jų įtraukimo į apskaitÄ praėjo daugiau nei vieneri metai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad ANK 618 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad institucija, priėmusi nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nutarimu turi iÅ¡spręsti ir paimtų daiktų klausimÄ . Nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities VPK pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu reikalinga daiktÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu tuo atveju, jei jį siekiama (tikslinga) perduoti valstybei arba savivaldybėms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl beÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 6, 20, 21 ir 145 punktais, pareiÅ¡kime nurodyti daiktai pagal savo specifikÄ negali bÅ«ti realizuoti, t. y. negali bÅ«ti perduoti ar parduoti.

4. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo Alytaus apskrities VPK pareiÅ¡kimÄ dėl daiktų pripažinimo beÅ¡eimininkiais atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas Alytaus apskr. VPK praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neteisingai įvertino pateikto pareiÅ¡kimo turinį, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pagal ANK 618 straipsnio 3 dalį institucija, priėmusi nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nutarimu turi iÅ¡spręsti ir paimtų daiktų klausimÄ . Apeliantas pažymi, kad konfiskuotas gali bÅ«ti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (29 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu administracinės teisenos metu buvo paimti daiktai, kurių savininkas(-ai), sÄ Å¾iningas(-i) įgijėjas(- ai) ar teisėtas(-i) valdytojas(-ai) yra nežinomi.

Pagal CK 4.57 straipsnį, kad daiktas bÅ«tų pripažintas beÅ¡eimininkiu, bÅ«tina nustatyti, ar jis tikrai neturi savininko ar jo savininkas nežinomas. Nei CK, nei ANK nesuteikia įgaliojimų policijos pareigÅ«nams spręsti klausimus dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn. CPK 537 straipsnyje numatyta, kad teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sÄ Å¾iningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimÄ pripažinti daiktÄ beÅ¡eimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.2 punktÄ , beÅ¡eimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ , kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas beÅ¡eimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, apelianto nuomone, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl daiktų pripažinimo beÅ¡eimininkiais ir perdavimo valstybės nuosavybėn turėjo ir galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik teismine tvarka. 5.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, priėmė nemotyvuotÄ nutartį, kadangi savo iÅ¡vadų tinkamai nemotyvavo bei neargumentavo. Teismo sprendime nėra nurodytos objektyvios priežastys, aptarta daiktų specifika ar nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis bÅ«tų grindžiamas sprendimas pareiÅ¡kime nurodytus daiktus pripažinti nerealizuotinu turtu.

Kita vertus, atsižvelgiant į Taisyklių 6, 20, 21 ir 145 punktus, teisė pripažinti turtÄ nerealizuotinu ir spręsti kitus su tuo susijusius klausimus (apskaitos, kt.) yra suteikta tik mokesčių inspekcijai ir turtÄ perduodančiajai institucijai. Teismas į Å¡ių klausimų spręsti kompetentingų subjektų baigtinį sÄ raÅ¡Ä nėra įtrauktas. Taisyklėse taip pat nenumatyta, kad turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn proceso metu teismas galėtų ar turėtų spręsti klausimus dėl turto perdavimo valstybės nuosavybėn tikslingumo ir jo pripažinimo nerealizuotinu.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn sÄ lygų buvimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados skundžiamoje nutartyje yra neteisėtos bei nepagrįstos. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu, yra pagrįsta ir teisėta.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas „BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisykles“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl mobiliojo ryÅ¡io telefonų (27 vnt.), SIM kortelių (15 vnt.) ir laisvų rankų įrangos (1 vnt.) pripažinimo beÅ¡eimininkiais ir perdavimo Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kime dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu nurodyti daiktai pagal savo specifikÄ negali bÅ«ti realizuoti, t. y. negali bÅ«ti parduoti ar perduoti valstybei arba savivaldybei pagal LR CK 4.58 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos duomenis, sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, tačiau pagrindas atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės yra kitu pagrindu – CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 4.57 straipsnio 1 dalimi, beÅ¡eimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks beÅ¡eimininkis daiktas nuosavybės teise gali bÅ«ti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (LR CK 4.58 straipsnio 1 dalis).

Turto perdavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procesÄ inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimÄ .

Daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje beÅ¡eimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimÄ , Å¡ių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raÅ¡tu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir bÅ«dais praneÅ¡a mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiÅ¡kimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuriÄ beÅ¡eimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitÄ (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimÄ perduoti beÅ¡eimininkį daiktÄ valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie beÅ¡eimininkio daikto buvimÄ .

Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, beÅ¡eimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi bÅ«ti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, asmuo, raÅ¡tu pranešęs mokesčių inspekcijai apie turtÄ , kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), kartu su praneÅ¡imu turi pateikti ir dokumentus (jeigu asmuo juos turi), įrodančius, kad turto savininko nėra (ar savininkas nežinomas); mokesčių inspekcijos pareigÅ«nas, gavęs tokį praneÅ¡imÄ , per 10 darbo dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos turi nuvykti į turto buvimo vietÄ .

Jeigu pagal praneÅ¡imÄ apie turtÄ , kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), neįmanoma tiksliai nustatyti, koks tai turtas ir kokia jo vertė, turto perėmimo dokumente pakanka suraÅ¡yti bendruosius požymius (t. y. spalvÄ , rūšį, kiekį ir panaÅ¡iai); mokesčių inspekcijos pareigÅ«nai, surašę turto perėmimo dokumentÄ , kuriame turto tiksliai neįvardija, po dokumento suraÅ¡ymo turi skirti ekspertizę ar kreiptis į turto vertinimo įmonę, kad bÅ«tų tiksliai nustatyta, koks turtas apskaitytas (Taisyklių 27 punktas).

Mokesčių inspekcija, suraÅ¡ydama turto perėmimo dokumentÄ , turi iÅ¡spręsti turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo klausimÄ . Jeigu įmanoma, toks turtas turi bÅ«ti saugomas mokesčių inspekcijos patalpose; jeigu dėl tam tikrų priežasčių to turto saugoti mokesčių inspekcijos patalpose neįmanoma (dėl didelių matmenų, pavojingumo ar didelės vertės), su turto saugotoju turi bÅ«ti sudaryta pasaugos sutartis (Taisyklių 31 punktas). Remiantis Taisyklių 35 punktu, jeigu turto savininkas neatsirado ir praėjo įstatymo nustatytas terminas nuo tos dienos, kuriÄ turtas buvo apskaitytas mokesčių inspekcijoje, mokesčių inspekcijos pareigÅ«nai per 10 darbo dienų turi kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl tokio turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu; prie pareiÅ¡kimo teismui turi bÅ«ti pridėtas turto perėmimo dokumentas, ekspertizės iÅ¡vados, turto vertinimo ataskaita, registracijos dokumentai, atitinkamų institucijų (policijos, prokuratÅ«ros ir panaÅ¡iai) atsakymai, kad Å¡is turtas nėra pavogtas ar slepiamas kaip nusikaltimo įrankis, ir kiti dokumentai.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas įstatymų nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad beÅ¡eimininkio turto perdavimo tvarkÄ reglamentuojančių Taisyklių 35 punktas numato, jog dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu į teismÄ su pareiÅ¡kimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigÅ«nai, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas konkrečiu atveju turi teisę inicijuoti mobiliojo ryÅ¡io telefonų (27 vnt.), SIM kortelių (15 vnt.) ir laisvų rankų įrangos (1 vnt.), pripažinimo beÅ¡eimininkiu procedÅ«rÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl Å¡ių daiktų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis yra numatyta mokesčių inspekcijos pareigÅ«nams.

Kadangi Taisyklių 4 punktas numato, kad į teismÄ dėl daiktų pripažinimo beÅ¡eimininkiu galima kreiptis tiktai užbaigus teisės aktuose numatytas ikiteismines procedÅ«ras t. y. raÅ¡tu praneÅ¡us mokesčių inspekcijai ar kitai LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, ir tik jos pareiÅ¡kimu teismas gali priimti sprendimÄ perduoti beÅ¡eimininkį daiktÄ valstybei ar savivaldybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis visų pirma turi kreiptis į mokesčių inspekcijÄ ar kitÄ LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytÄ finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijÄ teisės aktuose nustatyta tvarka. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina iÅ¡ esmės teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina iÅ¡ esmės nepakeista, patikslinant pareiÅ¡kimo atsisakymo priimti teisinį pagrindÄ iÅ¡ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto į CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Arvydas Žibas