7fdd39ee-802e-48a2-8ae7-ec69253eb357 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2618-220/2018 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00822-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 3.2.6.1 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Simonai BeiÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. T., jo atstovui advokatui Arvydui Vaclovui LauriÅ¡ui, atsakovei T. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. T. ieÅ¡kinį atsakovei T.

D. dėl garbės ir orumo gynimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas P. T. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir pagal patikslintÄ savo reikalavimÄ (b.l. 1-3, 64-65) praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė T. D. (toliau – atsakovė) paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias tiek žodžiu, tiek ir raÅ¡tu apie jį, kad jis yra vagis ir vagia jos malkas. Tokie tikrovės neatitinkantys prasimanymai buvo iÅ¡sakyti jam 2017-11-15 apie 17:30 val, jo namų kieme, 2017-11-16 žodiniame praneÅ¡ime Tauragės AVPK komisariatui ir 2017-11-16 apie 20 val.

žodžiu pasakyti policijos pareigÅ«nėms, kurios tyrė tariamos jo padarytos vagystės faktÄ , o taip pat 2018-06-11 atsakovės raÅ¡tu teismui pateiktame atsiliepime apie jo ieÅ¡kinį. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažemino jo garbę ir orumÄ , todėl pravalo ieÅ¡kovui atlyginti turtinę- 300 ir neturtinę-1500 žalÄ . IeÅ¡kinyje su patikslintu reikalavimu nurodyta ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val. jam einant taku iÅ¡ savo malkinės link savo buto, prie jo pribėgo atsakovė ir žibintuvėliu Å¡viesdama jam į akis pradėjo Å¡aukti, sakydama:

„padla, kodėl vogei mano malkas?“ Kieme buvo ir jo žmona I. T.. Tarp jo ir atsakovės įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė jį užsipuolė iÅ¡ iÅ¡koliavo. Rytojaus dienÄ jo žmona I. T. nuvyko į Tauragės AVPK, kur jai policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad anksčiau į policijÄ buvo atvykusi ir atsakovė, kuri pareiÅ¡kė, kad vyras vagia jos malkas. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. pas juos atvyko policijos pareigÅ«nės, kurios ieÅ¡kovui nurodė, kad tiria atsakovės malkų vagystę.

Policijos pareigÅ«nės kartu su atsakove apžiÅ«rėjo jo malkinę, tačiau jos malkų nerado. Dėl tokių atsakovės veiksmų, norėdami gauti informacijÄ apie visus Å¡iuos įvykius susijusius su tariama malkų vagyste, jis pareiÅ¡kimu kreipėsi į Tauragės AVPK. Tačiau 2017 m. gruodžio 16 d. jie gavo nutarimÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M1-02-01499-17, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nenustačius ir neįrodžius, kad atsakovės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio sudėtis.

Minėtas nutarimas buvo apskųstas, tačiau skundas nebuvo tenkintas. Susidarius tokiai situacijai ieÅ¡kovas priverstas kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, nes tuo buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad įvykis vyko ne 2017 m. lapkričio 15 d., o 2017 m. lapkričio 14 d. ji su ieÅ¡kovu gyvena kaiminystėje, turi bendrÄ keliÄ , skirtinguose namuose, tačiau tvoros nėra.

PaaiÅ¡kino, kad pastebėjo, jog jos malkos dingsta, pradėjo filmuoti malkinę. Malkinė nerakinama, yra siena, kurioje yra skylių ir pakrapščius su grėbliu galima malkas iÅ¡traukti. Ji pamatė, kad ieÅ¡kovas krapÅ¡tė su grėbliu iÅ¡ jos malkinės malkas, todėl jam pasakė, kad neimtų malkų. Žodžio „vogti“ apskritai nevartojo. 2017 m. lapkričio 16 d. ji nuėjo į policijÄ pasikalbėti, kad jie atvažiuotų ir pasikalbėtų su juo, kad jis daugiau neimtų jos malkų, tačiau pareiÅ¡kimo nerašė.

Pasakė, kad ieÅ¡kovas krapÅ¡to iÅ¡ jos malkinės malkas. Nemano, kad ji negalėjo ateiti į policijÄ ir pasakyti, kad kaimynas ima jos malkas, dėl to nelaiko, kad ji kaip nors neteisingai pasielgė. Policijos komisariate jos paklausė kiek įvertina žalÄ . Ji pasakė, kad žalos nevertino. Policijos pareigÅ«nės atvažiavo tos pačios dienos vakarÄ apie 20 val. ir kartu su ja ir T. patikrino jų malkinę, tačiau jis savo malkų nerado, nes neatskyrė malkas. Ji nevadino ieÅ¡kovo vagimi. Atvykus dviem policininkėms jie visi aiÅ¡kinosi dėl Å¡ių aplinkybių, buvo ir triukÅ¡mo, tačiau ji nesistumdė ir nevadino ieÅ¡kovÄ vagimi, o sakė, kad jis paėmė malkas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl ieÅ¡kovo garbės ir orumo įžeidimo Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės apkaltinimas ieÅ¡kovÄ vagimi dėl to kreipimasis į policijos įstaigÄ bei pasisakymai nurodant, kad ieÅ¡kovas yra vagis ir vogė atsakovės malkas bei atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės yra ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). IÅ¡ Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo 2017-11-15 (atsakovės teigimu 2017-11-14, tačiau tai ginčo esmės nekeičia) kilo konfliktas - ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovė jį vieÅ¡ai iÅ¡vadino vagimi ir savo pažeistas teises jis priverstas ginti teisme, o atsakovė neigia taip pasakiusi, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo prie jos malkinės ir per malkinės sienoje esančias ertmes krapÅ¡tė malkas, tokiu bÅ«du jis neteisėtai jas pasisavino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-11-16 į Tauragės AVPK žodžiu kreipėsi atsakovė, kuri, kaip ji teigia, įtarė ir matė kaip ieškovas vagia malkas iš atsakovės malkinės. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M1-02-01499-17 esančio 2018-01-16 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, matyti, kad specialioje policijos sistemoje buvo suformuota užduotis Nr. 38161815, kuria policijos pareigūnei A. S. nurodyta nuvykti ir susisiekti su atsakove bei pasiaiškinti su Tarasiukais dėl malkų vagystės. Paaiškinti pasekmes dėl vagystės (b. l. 53).

Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. S. ir A. S. patvirtino, kad pagal nurodytÄ užduotį nuvyko pas atsakovę nurodytu adresu dėl galimos malkų vagystės. Atsakovė parodė savo malkinę, o po to nuėjo su atsakove pas T.. Tarp ieÅ¡kovo, jo sutuoktinės ir atsakovės kilo konfliktas, tačiau ne toks, kad bÅ«tų buvus pažeista vieÅ¡oji tvarka. Policijos pareigÅ«nės paprašė T. atrakinti jų malkinės duris. Atsakovė apžiÅ«rėjusi malkinėje esančias malkas pasakė, jog negali atpažinti savo malkų.

Atsakovė nerašė pareiÅ¡kimo, o policijos pareigÅ«nėms patikrinus įvykį ir nepasitvirtinus aplinkybėms tolimesnių veiksmų nebuvo imtasi. Ä®statymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumÄ . Garbė – tai vieÅ¡oji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.

Asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo gynimas reglamentuotas CK 2.24 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . IÅ¡ to seka, kad CK 2.24 straipsnio saugomų vertybių pažeidimas civilinėje teisėje padaromas duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ : faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys.

Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo.

Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba klaidinga (netiksli), iÅ¡galvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiÅ¡kinių nebuvo arba bÅ«ta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Tiriant ir vertinant informacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , jų formuluotes.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nepatvirtina, kad pažeisti asmens garbė ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas iÅ¡skiria keturis epizodus: pirma tai įvykęs žodinis konfliktas kieme tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2017 m. lapkričio 15 d. ar 14 d. (nes nėra galimybės tiksliai nustatyti Å¡ios datos); antra, kai atsakovė 2017-11-16 kreipėsi į policijos įstaigÄ ir žodžiu pranešė apie malkų vagystę ir kad jis yra vagis Å¡i įtarusi ieÅ¡kovÄ , kad jis vagia jos malkas, apkaltino ieÅ¡kovÄ vagyste; trečia, kai atvykus policijos pareigÅ«nėms aiÅ¡kinantis aplinkybes, Å¡ie atsakovės prasimanymai apie malkų vagystes buvo iÅ¡sakyti policininkėms girdint; ketvirta, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat apkaltino jį vagyste.

Vertinant tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimÄ Å¾eminančios ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , bÅ«tina Å¡iuos epizodus nagrinėti ne kiekvienÄ atskirai, o kartu visame kontekste. Byloje nenustatyta ar tikrai malkos buvo pavogtos ar ne, nes byloje nėra tokių įrodymų. Tačiau byloje yra duomenų, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ar 14 d. tuo metu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilo konfliktas susijęs su įtarimu apie malkų vagystes. Esant tokiam Å¡alių konfliktui, kada atsakovė įtarė ieÅ¡kovÄ vagiant malkas ir tokioje situacijoje, jeigu ir jam pasakė, kodėl jis iÅ¡ jos vagia malkas, daugiau niekam negirdint, negalima laikyti, kad taip buvo paskleista tikrovės neatitinkantį informacija žeminanti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nes tokia informacija nebuvo paskelbta.

Toliau, konflikto metu, ieÅ¡kovui ir atsakovei neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų aplinkybių, atsakovė žodžiu sekančiÄ dienÄ , tai yra 2017-11-16, iÅ¡kart kreipėsi į policijos pareigÅ«nus dėl, jos manymu, įvykdytos malkų vagystės. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindÄ kreiptis į kompetentingÄ valstybės institucijÄ (pareigÅ«nÄ ), ieÅ¡kinys dėl garbės ir orumo gynimo turi bÅ«ti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.

Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesÄ Å¾iningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia Å¡ių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2004-02-17 nutartis byloje Nr3K-3-56/2004.;2006-04-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2006). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės 2017-11-16 žodiÅ¡kas kreipimasis į Tauragės AVPK buvo nesÄ Å¾iningas.

Taip ji siekė apginti savo teises. Minėtu pagrindu policijos įstaigoje buvo suformuota užduotis. Užduotyje dėstomos aplinkybės: „Kreipėsi (pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, bet bÅ«tina nuvykti) T. D...<<...>> kuri įtaria ir matė kaip kaimynas iÅ¡ to paties namo T. vyras vagia malkas iÅ¡ D. malkinės. Nuvykti ir susisiekti su pranešėja, bei pasiaiÅ¡kinti su Tarasiukais dėl vagystės. PaaiÅ¡kinti pasekmes dėl vagystes.“ Vien iÅ¡ suformuotos užduoties turinio matyti, kad kalbama apie įtarimÄ , o suformuota užduotimi buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei užsiimti prevencija.

Tai patvirtino, pagal užduotį pas atsakovę ir T. nuvykusios, ir teismo posėdžio metu apklaustos policijos pareigÅ«nės. Vien tai, kad atvykus policijos pareigÅ«nėms, atsakovė joms sakė apie galimai įvykusiÄ vagystę ir įtarimÄ , kad tai padarė ieÅ¡kovas nesudaro pagrindo teigti, jog taip buvo pažeminta ieÅ¡kovo garbė ir orumas ir paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi policijos pareigÅ«nės atvyko pagal atsakovės žodinį pareiÅ¡kimÄ ir joms suformuluotÄ užduotį patikrinti atsakovės nurodytas aplinkybes.

Jos pasiÅ«lė ieÅ¡kovui ir jo žmonai atidaryti ir parodyti malkines, siekiant paneigti galimus įtarimus ir taip iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes. IeÅ¡kovas leido apžiÅ«rėti malkinių patalpas atsakovei, o Å¡i apžiÅ«rėjusi savo malkų nerado, todėl ir nebuvo pagrindo policijos pareigÅ«nėms pradėti ikiteisminio tyrimo. IÅ¡ Tauragės AVPK pateiktos medžiagos, liudytojų parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog Tauragės AVPK pareigÅ«nai tiek gavę žodinį paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ atsakovės, tiek gavę ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės praÅ¡ymÄ vertino ir aiÅ¡kinosi aplinkybes abiem atvejais, tai sprendė pagal kompetencijÄ ar galimai nebuvo pažeistos Å¡alių teisės. Pažymėtina, jog kiekvieno piliečio pareiga padėti teisėtvarkos pareigÅ«nams surinkti įrodymus, jei to yra praÅ¡oma.

Teisę nuspręsti ar yra pagrindas pradėti, atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas turi pareigÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ gavus duomenis apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 169 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atnaujinimo ar nutraukimo buvo vertinami visi turimi duomenys, bei kitos aplinkybės. Å iuo atveju, reikÅ¡minga ir tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo elgesiu, nebuvo paskleistos tretiesiems asmenims.

Nurodyta informacija apie ieÅ¡kovÄ ir jo galimai atliktus veiksmus, reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas jo veiksmais buvo žinomas tik atsakovei, ieÅ¡kovui ir institucijai, į kuriÄ atsakovė kreipėsi, bet ne visuomenei. Subjektyvi nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta kreipiantis į teisėsaugos insitucijÄ dėl ieÅ¡kovo, nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovės, subjektyviam požiÅ«riui į ieÅ¡kovÄ netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės, negalima ginčyti praÅ¡ant jÄ paneigti, kaip neatitinkančiÄ tikrovės. Teisėsaugos institucija, įvertinusi jai pateiktų duomenų visumÄ priėmė sprendimÄ patikrinti įvykio aplinkybes.

Tačiau vien Å¡i aplinkybė nepagrindžia ieÅ¡kovo teiginių, kad kreipimasis į policijos komisariatÄ buvo nesÄ Å¾iningas. Vien tai, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu, nepaneigia, kad atsakovė neturėjo pagrindÄ kreiptis į kompetentingÄ institucijÄ siekdama apginti, jos vertinimu, pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus. Skirtingai nei interpretuoja ieÅ¡kovas, jei atitinkamo kreipimosi turinys tampa žinomu pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų atlikimo reglamentuotų teisės aktais vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija nėra praneÅ¡ama tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-56/2004).

Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teisėsaugos institucijÄ dėl pažeidžiamų teisių ir interesų negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo, kaip tvirtina ieÅ¡kovas. Nagrinėjamu atveju atsakovės kreipimosi į policijos komisariatÄ medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-112-252/2017;

Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-602-513/2018). IeÅ¡kovas kaip jo garbę ir orumÄ Ä¯Å¾eidžiantį atvejį taip pat nurodo atsakovės 2018-06-11 teismui pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tačiau teismas laiko, kad atsiliepimas į ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį yra civilinis procesinis veiksmas civilinėje byloje, kurį atliko atsakovė pareikÅ¡dama savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (CPK 142 straipsnis). Savo atsiliepime ji iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ir pateikė savo argumentus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, todėl negalima laikyti, kad jos atsiliepimo turinys buvo kažkokios tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas žeminant ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Be to, atsiliepime nėra iÅ¡sireikÅ¡ta, kad ieÅ¡kovas yra vagis ar vagia jos malkas, o tik pateikta jos versijÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju byloje bÅ«tų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nėra nustatyta. Kadangi konstatavus, jog atsakovė nepaskleidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie ieÅ¡kovÄ , todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei atlyginti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnis).

Dėl šių aplinkybių ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Teismas byloje patyrė 8,32 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,32 Eur (aÅ¡tuonis eurus, 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Luminor bank AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėjas Edmundas Žukauskas