7fdc727e-b643-46b6-92ee-155c3db9b93e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-320-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00796-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4.1.1.; 21.4.1.2.; 35.6.1.                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,              raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“, trečiojo asmens bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-988-273/2014 pagal ieÅ¡kovo D.

B. K. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusioms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Amžiaus projektas“, „Milnesta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, Igoris Jerofejevas.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                          Ginčas byloję yra kilęs dėl nuosavybės teisių į butÄ pagal preliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinimo, butui nustatytos hipotekos panaikinimo ir buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), įmonės kreditorių interesams (CK 6.66 straipsnis).

             IeÅ¡kovas D. B. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), 2011 m. rugpjūčio 8 d. atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Milnesta“ ir BUAB „Amžiaus projektas“ sudarytÄ Pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis); pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ 2007 m. kovo 2 d. sudarytÄ preliminariÄ Buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis) pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi; pripažinti Buto hipotekÄ pasibaigusia.

             Reikalavimų faktiniu pagrindu ieÅ¡kovas įvardijo aplinkybes, kad pagal PreliminariÄ jÄ sutartį atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieÅ¡kovui ButÄ , o pastarasis už jį atsiskaityti. IeÅ¡kovas pardavėjui sumokėjo visÄ Buto kainÄ . Nepaisant to, Buto atsakovas ieÅ¡kovui neperdavė, pinigų negrÄ Å¾ino, nors 2008 m. birželio 18 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį dėl ieÅ¡kovo sumokėtos 260 000 Lt grÄ Å¾inimo. 2013 m. sausio mėn. ieÅ¡kovas sužinojo, kad ButÄ atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ pagal Sutartį pardavė atsakovui BUAB „Milnesta“. ButÄ hipoteka atsakovas BUAB „Milnesta“ įkeitė trečiajam asmeniui bankrutuojančiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“.             IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Sutartis pažeidė jo teises ir interesus, nes už ButÄ buvo sumokėta tik dalis kainos, Sutartis sudaryta prieÅ¡ pat atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ bankrotÄ .

Buto perleidimas lėmė atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, todėl Sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu. GrÄ Å¾inus ButÄ atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ nuosavybėn, teismas turėtų pripažinti PreliminariÄ jÄ sutartį pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nes joje buvo susitarta dėl nuosavybės teisių į ButÄ perdavimo ir buvo sumokėta visa kaina. Taigi Preliminariajai sutarčiai bÅ«dingos visos pagrindinės sutarties sÄ lygos. Nors ieÅ¡kovas buvo įvykdęs savo, kaip pirkėjo įsipareigojimus, atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir perleisti turtÄ ieÅ¡kovui (CK 1.93 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs už ButÄ , teismas turėtų panaikinti jam nustatytÄ hipotekÄ (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisiniu ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindu ieÅ¡kovas įvardijo ir Sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.225 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi suderinti atsakovų veiksmai neatitinka teisingo, padoraus žmogaus elgesio standarto, jie lėmė ieÅ¡kovo santaupų praradimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: pripažino Sutarties dalį dėl Buto pardavimo negaliojančia; taikė restitucijÄ : grÄ Å¾ino ButÄ atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“, priteisė iÅ¡ pastarojo atsakovui BUAB „Milnesta“ 164 910 Lt; pripažino PreliminariÄ jÄ sutartį pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi; pripažino Buto hipotekÄ pasibaigusia.

             Teismas, remdamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos PreliminariÄ jÄ sutartį pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi joje buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas parduodamas objektas, nurodyta turto kaina, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Teismas pabrėžė, kad Preliminarioje sutartyje nurodyti ButÄ identifikuojantys požymiai, todėl nėra abejonių, jog buvo susitarta dėl konkretaus nekilnojamojo objekto pastatymo ir pardavimo ieÅ¡kovui.

Pripažinęs PreliminariÄ jÄ sutartį pagrindine sutartimi, teismas nurodė, kad hipotekos palikimas prieÅ¡tarautų ieÅ¡kovo teisėtiems lÅ«kesčiams laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, už kurį yra visiÅ¡kai atsiskaityta (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovo, kaip vartotojo, teisės turi bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

Å . ir kt. prieÅ¡ BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-579/2013).              Atsižvelgęs į aplinkybę, kad Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas jau buvo sumokėjęs visÄ Buto kainÄ , teismas sprendė, jog Sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.225 straipsnio 1 dalis). Atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ veiksmai, anot teismo, neatitinka teisingo, padoraus elgesio standartų ir jie yra žalingi ieÅ¡kovui, nes jis, sumokėjęs Buto kainÄ , jo nuosavybės teise neįgijo, o atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ bankrutavus žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra neįmanomas.

Kadangi pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia įgyti nuosavybės teises į ginčo butÄ , bet ne atkurti BUAB „Amžiaus projektas“ mokumÄ , teismas sprendė nesant pagrindo taikyti actio Pauliana instituto. Pasisakydamas dėl dviÅ¡alės restitucijos taikymo natÅ«ra, teismas pabrėžė, kad Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali bÅ«ti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              Apeliaciniame skunde atsakovas BUAB „Milnesta“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia Sutartį ir taikė dviÅ¡alę restitucijÄ , ir dėl Å¡ios reikalavimų dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

             1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Sutartis yra niekinis sandoris pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį. Pagal PreliminariÄ jÄ sutartį pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2009 m. gegužės 15 d. Iki Å¡ios datos to nepadarius, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). TÄ 2010 m. spalio 4 d. praneÅ¡ime pripažino ir pats ieÅ¡kovas, reikalaudamas ne įvykdyti sutartį natÅ«ra, o grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas.

Taigi, pasiraÅ¡ant Sutartį Preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, o kartu – atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad teismo iÅ¡vada, esÄ Sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, yra nepagrįsta. Vien tik aplinkybė, kad atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ buvo žinoma apie ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ grÄ Å¾inti jo sumokėtas lėšas, nedraudė perleisti ginčo turto. Nors Sutartį pripažino negaliojančia ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, teismas nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai Sutartis prieÅ¡tarauja.

             2. Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ natÅ«ra, nes toks restitucijos bÅ«das nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogina pirkėjo padėtį, lyginant su pardavėjo. Sprendžiant, ar taikyti restitucijÄ , turėjo bÅ«ti atsižvelgta į CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, apibrėžiančias sÄ Å¾iningumo reikÅ¡mę restitucijos taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prieÅ¡ UAB „Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013).

Byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovo BUAB „Milnesta“ nesÄ Å¾iningų veiksmų. Teismas iÅ¡vis nesvarstė Å¡io klausimo. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri byloje nėra paneigta. Atsakovo BUAB „Milnesta“ sÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybės, kad Butas parduotas už didesnę kainÄ , nei jo vidutinė rinkos vertė, už ButÄ atsiskaityta, atsakovai nėra susiję asmenys, o Preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybė nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta. Taikius restitucijÄ , atsakovo BUAB „Milnesta“ galimybės atgauti už ButÄ sumokėtas lėšas yra itin suvaržytos, nes atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ – bankrutuojanti įmonė.

Vadinasi, sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis pastatyta į nelygiavertę pardavėjui padėtį, kas prieÅ¡tarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.              Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl Buto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nes hipotekos skolininko (atsakovo BUAB „Milnesta“) prievolės nebuvo įvykdytos. Teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013, suformuluotomis teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėmis, nes iÅ¡ esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Teismas neįvertino, kad pagal ginčo situacijÄ , skirtingai, nei kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, ieÅ¡kovas jokių mokėjimų hipotekos kreditoriui neatliko ir Å¡is nesusijęs sutartiniais santykiais su turto pardavėju (atsakovu BUAB „Amžiaus projektas“).

Pripažinęs Sutartį negaliojančia, teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ natÅ«ra, nes atsakovas BUAB „Milnesta“ yra sÄ Å¾iningas Buto įgijėjas. Dėl to buvo pažeistos CK 1.80 straipsnio 4 dalies, 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos.              Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas D. B. K. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti iÅ¡ trečiojo asmens jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsikirsdamas į trečiojo asmens argumentus, ieÅ¡kovas teigia, kad siekė įsigyti hipoteka nesuvaržytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir niekada nedavė sutikimo tokio suvaržymo nustatymui.

Sudaręs PreliminariÄ jÄ sutartį ir sumokėjęs Buto kainÄ , ieÅ¡kovas įgijo jį nuosavybės teise, todėl Butui negalėjo bÅ«ti nustatyta ginčo hipoteka (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, visiÅ¡kai atsiskaitė su pardavėju, jo nesiejo teisiniai santykiai su atsakovu BUAB „Milnesta“ ir trečiuoju asmeniu, leidžia laikyti hipotekÄ pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Å ios aplinkybės patvirtina kasacinio teismo praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aktualumÄ nagrinėjamoje byloje.

Kadangi ieÅ¡kovas ginčo teisiniame santykyje veikė kaip vartotojas, jo teisių apsaugai teiktinas prioritetas.              Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovai BUAB „Amžiaus projektas“, BUAB „Milnesta“ ir trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡o skundus tenkinti.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl teisinio santykio, atsiradusio Preliminariosios sutarties pagrindu, kvalifikavimo              Atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinio skundo teisinį pagrindÄ apibrėžiantys argumentai suponuoja, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ susiklosčiusių santykių teisine kvalifikacija.

Atsakovo BUAB „Milnesta“ manymu, ieÅ¡kovas pagal PreliminariÄ jÄ sutartį neįgijo teisės reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, kadangi UAB „Amžiaus projektas“ prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. PrieÅ¡ atsakydama į Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija pirmiau pažymi, kad bylos Å¡alys pripažįsta, jog Preliminarioji sutartis pagal savo turinį yra preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad bÅ«tų galima įvertinti atsakovo BUAB „Milnesta“ argumentų pagrįstumÄ , bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį Preliminariojoje sutartyje iÅ¡reikÅ¡to susitarimo pobÅ«dį bei įvertinti ieÅ¡kovo atliktų mokėjimų teisinę reikÅ¡mę.

             Preliminarioji sutartis reglamentuojama CK 6.165 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skirti pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį; antra, Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, Å¡io susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje V.

Å . prieÅ¡ A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. S. prieÅ¡ BUAB „Atkirtos bÅ«stas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktÄ neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., nusprendžia pagrindinės sutarties nesudaryti iÅ¡ karto, o numato, kad jÄ sudarys ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

M. įmonė prieÅ¡ BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012). Dėl to teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariÄ ja ar pagrindine, turi vertinti sutarties sÄ lygas, aiÅ¡kintis tikruosius teisinio santykio dalyvių ketinimus.             Pirmosios instancijos teismas teisingai PreliminariÄ jÄ sutartį kvalifikavo preliminariÄ ja sutartimi. Tokios pozicijos pagrįstumÄ patvirtina aiÅ¡kus ieÅ¡kovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 1.1, 8.1–8.2 punktai), sutarties sudarymas raÅ¡ytine forma.

Organizacinį Preliminariosios sutarties pobÅ«dį rodo ir vėlesni Å¡alių veiksmai, pavyzdžiui: atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ 2009 m. balandžio 6 d. praneÅ¡imas apie įsipareigojimÄ sudaryti pagrindinę sutartį (I b. t., l. 27). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad turinio bei sudarymo ir vykdymo aplinkybių požiÅ«riu Preliminarioji sutartis yra specifinė, t. y. preliminarioji nepastatyto bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.401 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto bÅ«sto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rÅ«Å¡is, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių požymių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. A. prieÅ¡ UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

J. IÄ® prieÅ¡ UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008).              BÅ«simo bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių teisės ir pareigos yra daug platesnės, nei preliminariosios sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties Å¡alis – pardavėjas įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytÄ bÅ«stÄ . Skirtingai, negu CK 6.165 straipsnyje, preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties esminės sÄ lygos iÅ¡vardytos įstatyme.

Tokioje preliminarioje sutartyje turi bÅ«ti nurodyta: bÅ«sto kaina, statybos terminai, rangovas, architektas ir kiti statybÄ ir jos priežiÅ«rÄ atliksiantys asmenys, žemės sklypo, kuriame statomas namas ar butas, teisinis statusas, pirkėjo teisės į tÄ Å¾emės sklypÄ ir kt. (CK 6.401 straipsnio 2 dalis). Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sÄ mata ir kiti dokumentai (CK 6.401 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

S. prieÅ¡ BUAB „Atkirtos bÅ«stas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Nustatyta, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu Butas dar nebuvo pastatytas, jo statyba neužbaigta iki Å¡iol, namo baigtumas civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienÄ 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo 65 proc. (I b. t., l. 33-36). Preliminariojoje sutartyje buvo nustatytas aiÅ¡kus atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ įsipareigojimas pastatyti ButÄ su daline apdaila (Preliminariosios sutarties 1.1, 2.1.1, 5.1.1 punktai); apibrėžtos buto techninės savybės ir apspręstos ieÅ¡kovo teisės į žemės sklypÄ , kuriame statomas butas (Preliminariosios sutarties 2.1–2.2, 3.3 punktai); nurodyti statomo namo projektuotojas, užsakovas, rangovas, projekto vadovas, statybos objekto techninę priežiÅ«rÄ vykdantis asmuo (Preliminariosios sutarties 3.4 punktas); neatskiriamais sutarties priedais įvardyti buto projektas, sÄ mata (I b. t., l. 16).

Pagal Preliminariosios sutarties 8.2 punktÄ , pagrindinę sutartį Å¡alys įsipareigojo pasiraÅ¡yti ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt darbo dienų nuo statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos. Be to, pirkėjas pagal PreliminariÄ jÄ sutartį yra fizinis asmuo. Taigi tiek turinio, tiek subjektų požiÅ«riu Preliminarioji sutartis yra preliminarioji nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartis.              CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bÅ«simo bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartyje gali bÅ«ti numatytas gyvenamojo namo ar buto statybos finansavimas.

Å iuo atveju visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Taigi tais atvejais, kai ieÅ¡kovas, kaip fizinis asmuo ir buto pirkėjas, sumoka visÄ buto kainÄ pagal bÅ«simo buto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. visiÅ¡kai atsiskaito pagal sutartį su pardavėju, nepriklausomai nuo to, ar pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaroma, jis įgyja visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į butÄ CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

B. prieÅ¡ BUAB „Eudanas“, AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-261/2011). Nustatyta, kad pagal Preliminariosios sutarties 4.7.1 punktÄ ieÅ¡kovas avansu atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ turėjo sumokėti ir sumokėjo 30 189 Lt. IeÅ¡kovas 2009 m. kovo 20 d. sumokėjo likusiÄ Buto kainos dalį ir tokiu bÅ«du yra sumokėjęs visÄ Buto kainÄ (I b. t., l. 27 - 29). AtsiskaitymÄ už ButÄ atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ patvirtino 2009 m. balandžio 6 d. praneÅ¡imu, kuriame, be kita ko, nurodė įsipareigojantis pagrindinę sutartį pasiraÅ¡yti iki 2009 m. gegužės 15 d.

Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovo teisės gintinos taikant specialiÄ jÄ CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ normÄ , bet ne bendrÄ jÄ CK 1.93 straipsnio 4 dalies normÄ . Pirmosios instancijos teismo klaida, Preliminariosios sutarties nekvalifikuojant kaip bÅ«simo bÅ«sto pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties, ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«do materialiojo teisinio rezultato požiÅ«riu yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga. Aplinkybė, kad atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ nustatytais terminais nepabaigė sutartų darbų, o vėliau ginčo turtÄ perleido kitam asmeniui, nepaneigia ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į ginčo turtÄ atsiradimo CPK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu.

             Dėl Sutarties teisėtumo, Å¡alių sÄ Å¾iningumo, restitucijos taikymo, preliminarios bÅ«simo bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo reikÅ¡mės bei turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo              Nustatęs, kad ieÅ¡kovas finansavo Buto statybÄ , t. y. sumokėjo visÄ jo kainÄ , pirmosios instancijos teismas, kaip prieÅ¡ tai minėta, sprendė, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į ButÄ .

Remdamasis tuo teismas atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ veiksmus, pagal Sutartį perleidžiant ButÄ atsakovui BUAB „Milnesta“ vertino kaip neteisėtus, o tiksliau, prieÅ¡taravusius imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarka ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Taigi Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį teismas pripažino neteisėtu pagal kelis savarankiÅ¡kus teisinius pagrindus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ pagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ ginčo faktinių aplinkybių teisinę kvalifikacijÄ , nes teismas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų taikymo pagrindu įvardijo sutarčių teisės principų bei ieÅ¡kovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų pažeidimÄ .

IÅ¡ to aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neatskleidė Sutarties pripažinimo negaliojančia teisinio pagrindo, kas kartu lemia ir iÅ¡vadÄ dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Tačiau Å¡ie pažeidimai nelėmė galutinio materialiojo teisinio reikalavimo rezultato byloje.              Pirmiausia teisėjų kolegija akcentuoja, kad bendrieji sutarčių teisės principai negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas materialusis teisinis pagrindas sandorio ar jo dalies pripažinimui negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Archidis“ prieÅ¡ A.

B., bylos Nr. 3K-3-553/2014), juolab, teisės principų pažeidimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Å ios normos taikymui bÅ«tina nustatyti konkretaus įstatyme įtvirtinto imperatyvo, bet ne bendro pobÅ«džio teisėto elgesio standarto pažeidimÄ . Aptariamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galioja taisyklė, pagal kuriÄ asmuo negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi (CK 4.48 straipsnis). Pripažinus, kad ButÄ nuosavybės teise įgijo ieÅ¡kovas, sumokėjęs visÄ jo kainÄ , t. y. visiÅ¡kai finansavęs buto statybÄ , spręstina, jog, sudarydamas vėlesnį Buto perleidimo sandorį, atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ elgėsi neteisėtai, o Sutartis tuo remiantis pripažintina niekine ir negaliojančia dėl jos prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

J. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2012), t. y. CK 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.48 straipsnio 1, 2 dalims, 6.317 straipsnio 1 daliai, 6.307 straipsnio 1 daliai. IÅ¡skiriant konkretų teisės imperatyvÄ , kuris buvo pažeistas sudarant Sutartį, iÅ¡taisoma pirmosios instancijos teismo Å¡ioje ginčo dalyje padaryta teisės taikymo klaida, kadangi teismas Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus teisiÅ¡kai kvalifikavo netinkamai.              Konstatuodamas, kad Sutartis, be kita ko, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, kaip prieÅ¡ tai pasisakyta, pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo, kuriuo aspektu sudarant Sutartį buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka bei gera moralė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisės normos aiÅ¡kinimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. prieÅ¡ UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ) sandorio prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei gali bÅ«ti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sÄ moningÄ asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus teisinės sistemos pamatinių principų bei minimalaus kultÅ«ringo, teisingo elgesio suvokimo požiÅ«riu.

Vien tik aplinkybė, kad nuosavybės teisę į ButÄ iki Sutarties sudarymo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį buvo įgijęs ieÅ¡kovas, pati savaime nepatvirtina, jog Sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos ir siekė kitokių tikslų, nei sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.              Savo sÄ Å¾iningumu, perkant ButÄ , atsakovas BUAB „Milnesta“ ginasi, be kita ko, įrodinėdamas pirmosios instancijos teismo netinkamÄ materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymÄ .

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovų sÄ Å¾iningumas reikÅ¡mingas ne tik sprendžiant restitucijos, bet ir ginčo sandorio kvalifikavimo pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį klausimÄ . Nesant Å¡alių veiksmuose ketinimų, prieÅ¡ingų objektyvųjį sÄ Å¾iningumÄ iÅ¡reiÅ¡kiančio teisės principo bona fides turiniui, įprastai nėra pagrindo pripažinti jų prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Kseda“ prieÅ¡ R.

B., bylos Nr. 3K-3-84/2013).             SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ prieÅ¡ AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A.

P. G. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-384/2007).             Nustatyta, kad Preliminariosios sutarties sudarymo faktas iÅ¡vieÅ¡intas, t. y. registruotas Nekilnojamojo turto registre, nebuvo (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis tokio pobÅ«džio sutarčių sudarymo dėl kitų atsakovo BUAB „Milnesta“ įgytų butų faktai taip pat nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ä®rodymų, kad atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ bÅ«tų atskleidęs atsakovui BUAB „Milnesta“ Preliminariosios sutarties sudarymo faktÄ , byloje nėra.

Taip pat bylos svarstymui pateikti įrodymai neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovai, pasiraÅ¡ydami Sutartį, bÅ«tų siekę ne turto perleidimo už rinkos kainÄ sandorio sudarymo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t. y. neteisėto Buto perdavimo siekiant sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovo nuosavybės teises (CPK 185 straipsnis). IÅ¡vadai, kad atsakovas BUAB „Milnesta“, kaip verslininkas, turėjo numatyti, jog atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ Buto statybÄ finansavo ne skolintomis, bet daikto pirkėjo sumokėtomis lėšomis, bylos svarstymui pateiktų duomenų nepakanka (CPK 185 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, tokios aplinkybės, kai pagal Sutartį buvo perkami tik iÅ¡ dalies baigti statyti butai (baigtumas 65 procentai), pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2009 m. gegužės 15 d. (I b. t., l. 32) (nors Å¡i aplinkybė ir nebuvo žinoma BUAB „Milnesta“), implikuoja, kad atsakovo BUAB „Milnesta“ veiksmai sudarant Sutartį laikytini atitikusiais rÅ«pestingo ir sÄ Å¾iningo verslininko etalonÄ .

IeÅ¡kovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ tarpusavio įsipareigojimų pagal PreliminariÄ jÄ sutartį vykdymo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas 2010 m. spalio 4 d. pateikė atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ pretenzijÄ , kurioje nurodė reikalaujantis grÄ Å¾inti Buto kainÄ ir kartu sumokėti Preliminariosios sutarties 9.6 punkte numatytÄ 10 procentų baudÄ už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymÄ (I b. t., l. 32). Vadinasi, ieÅ¡kovas savo pažeistÄ teisę siekė ginti ne praÅ¡ydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į bÅ«stÄ , bet atsisakydamas Preliminariosios sutarties.

Be to, ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2013 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus dviem metams po Sutarties sudarymo. Ä®rodymų, kad savo teisių pažeidimo faktÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų kokia nors forma iÅ¡vieÅ¡inęs, nepateikta. Nors ieÅ¡kovo veiksmų, pasirenkant teisių gynimo bÅ«dus, nenuoseklumas, atsižvelgiant į jo, kaip vartotojo, teisinį statusÄ , yra Å¡alutinė aplinkybė teisminio nagrinėjimo dalyko požiÅ«riu, tačiau ji reikÅ¡minga sprendžiant, ar atsakovas BUAB „Milnesta“ buvo sÄ Å¾iningas, t. y. galėjo ir turėjo numanyti, kad atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ yra sudaręs PreliminariÄ jÄ sutartį, kuri yra įvykdyta.

Tokiai iÅ¡vadai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrindo nėra. Apsisprendimas ginti teises reikalaujant grÄ Å¾inti įmokėtÄ už statomÄ butÄ pinigus, bet ne reikalaujant pripažinti nuosavybės teisę į butÄ , reikÅ¡mingas ir BUAB „Amžiaus projektas“ veiksmų, nutarus ginčo butÄ kartu su kitais butais parduoti trečiajam asmeniui, vertinimo požiÅ«riu. Turėdamas iÅ¡reikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo valiÄ dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinių paÅ¡alinimo bÅ«do (reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus), atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu tik dėl Å¡ios prievolės (atsiskaityti su ieÅ¡kovu) neįvykdymo, pardavus butÄ , bet ne dėl paties sprendimo ButÄ parduoti.

Atsižvelgiant į dispozityvumo principÄ ir Å¡alies laisvę spręsti dėl pažeistų teisių gynimo bÅ«do, net ir sumokėjusi visÄ Buto kainÄ ir įgijusi teisę reikalauti nuosavybės teisės į daiktÄ pripažinimo, Å¡alis visgi gali pasirinkti ir alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ bei reikalauti grÄ Å¾inti pagal PreliminariÄ jÄ sutartį sumokėtas pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių pastarÄ jį teisių gynimo bÅ«dÄ ir pasirinko dėl 2008 m. pabaigoje Å¡alyje prasidėjusio ekonominio nuosmukio, kurio metu ženkliai krito viso nekilnojamojo turto rinkos vertė.

Ir tik sužinojęs apie atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ nemokumo faktÄ , ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti jam nuosavybės teisę į daiktÄ , kurio sukÅ«rimÄ ieÅ¡kovas finansavo. Atsižvelgdama į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutartį pripažino neteisėta, jÄ kvalifikuodamas pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Å i materialiosios teisės normų taikymo klaida vis dėlto yra nereikÅ¡minga materialaus teisinio rezultato byloje požiÅ«riu, kadangi konstatuotas Sutarties neteisėtumas pagal CK 1.80 straipsnį.

             CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante).

Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Taikant restitucijÄ , konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali prieÅ¡intis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

M. prieÅ¡ V. M., UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-398/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).              Pripažinęs Sutartį negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , iÅ¡ esmės nevertino, ar nagrinėjamu atveju Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinę padėtį bÅ«tų teisingas ir neiÅ¡kreiptų Å¡alių interesų pusiausvyros. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindÄ pritarti atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinio skundo argumentams, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja neabejotinas restitucijos taikymo poreikis.

Nustatyta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“, sudarydamas Sutartį, buvo sÄ Å¾iningas, t. y. pagal bylos aplinkybes jam nekilo ir neturėjo kilti abejonių dėl sandorio teisėtumo. IeÅ¡kovas daugiau kaip keturis metus savo teisių gynyba iÅ¡ esmės nesirÅ«pino ir buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ susigrÄ Å¾inti už ButÄ sumokėtas lėšas, kartu atsisakant teisės pripažinti į jį nuosavybės teisę. Negalima neigti to, kad tokiais veiksmais ieÅ¡kovas neapribojo savo teisės į teisminės gynybos pasirinkimo bÅ«dÄ požiÅ«riu, tačiau tai yra reikÅ¡minga faktinė aplinkybė sprendžiant dėl Å¡alių padėties lygiavertiÅ¡kumo ir teisių bei teisėtų interesų gynimo proporcingumo iÅ¡laikymo.

MechaniÅ¡kai pritaikius restitucijÄ susiklosto situacija, kai sÄ Å¾iningas pirkėjas, atsiskaitęs už turtÄ ir kuriam pradėtos bankroto procedÅ«ros, savo teises turėtų ginti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokiu bÅ«du atsakovo BUAB „Milnesta“ teisinė padėtis bÅ«tų nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai apsunkinta. Vien tik aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ginčo teisiniame santykyje yra vartotojas pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes nesuteikia pagrindo spręsti, jog jo interesų ir teisių gynybai turėtų bÅ«ti suteiktas besÄ lygiÅ¡kas prioritetas prieÅ¡ bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus.

Pritaikius restitucijÄ , sÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies pastatymas į nelygiavertę ieÅ¡kovui padėtį, prieÅ¡tarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.              Kita vertus, atsakovas BUAB „Milnesta“ atsikirtimus į ieÅ¡kinį bei savo apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad tretiesiems asmenims Preliminarioji sutartis sukelia teisinius padarinius tik tais atvejais, kai ji įregistruota vieÅ¡ajame registre (CK 6.393 straipsnio 3 dalis), be to, pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Taigi, Preliminarios sutarties neiÅ¡vieÅ¡inimo faktas aktualus sprendžiant ne tik dėl trečiojo asmens BUAB „Milnesta“ sÄ Å¾iningumo, bet ir dėl Buto savininko (ieÅ¡kovo), įgijusio ButÄ nuosavybėn pagal PreliminariÄ jÄ sutartį, galimybės panaudoti šį faktÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija nurodytus apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.             CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali numatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ .

Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali bÅ«ti numatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu. CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai (nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai), teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktÄ vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję Å¡ie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , aiÅ¡kinant jÄ kartu su CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ , ir pirmiau nurodytomis CK 4.253 straipsnio normomis, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojami sandoriai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iÅ¡ esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – iÅ¡vieÅ¡inti sandorio sudarymo faktÄ tretiesiems asmenims.

Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, Å¡alims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. Ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumÄ bÅ«ti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymÄ , o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu).

Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie Å¡iam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai gali lemti ne tik asmens apsisprendimÄ daiktÄ Ä¯sigyti, bet ir jo, kaip bÅ«simo daikto savininko, teisių ir pareigų turinį, taip pat jo sÄ Å¾iningumo vertinimÄ . Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrÄ privalomai registruotinÄ , bet neįregistruotÄ sandorį siekiama panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi bÅ«ti taikomas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

Z. prieÅ¡ L. G., bylos Nr. 3K-3-157/2013). Be to, apeliantas pagrįstai nurodo, kad ir pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį prieÅ¡ trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ajame registre. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i nuostata taikytina ir bÅ«simo buto pirkimo–pardavimo preliminariajai sutarčiai, kai pirkėjas finansuoja buto statybÄ , sumoka visÄ statybos kainÄ už butÄ ir įgyja į jį nuosavybės teisę.

Nagrinėjamu atveju PreliminariÄ jÄ bÅ«simo buto pirkimo–pardavimo sutartį nuo to momento, kai ieÅ¡kovas sumokėjo visÄ Buto kainÄ ir įgijo nuosavybės teisę į finansuojamÄ objektÄ , buvo privaloma registruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punktas), kadangi pasikeitė vieÅ¡ajame registre registruotino nekilnojamojo daikto (Buto) teisinis statusas (savininkas) ir jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Neįregistravęs Å¡io juridinio fakto vieÅ¡ajame registre, ieÅ¡kovas negali jo panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis – BUAB „Milnesta“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurių teisiniams interesams, susijusiems su Preliminariosios sutarties dalyku (Butu), Å¡ios sutarties sudarymas turėjo tiesioginės teisinės reikÅ¡mės. Be to, pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalį, jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

Å iuo atveju Sutartį, kurios pagrindu įgijo (nusipirko) ButÄ BUAB „Milnesta“ yra įregistravusi nekilnojamojo turto registre 2011 m. rugpjūčio 9 d. (I b. t., l 33).              CK 1.80 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 6.307 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, jog tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia tuo pagrindu, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktÄ , daiktas grÄ Å¾inamas savininkui, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnyje numatytus atvejus.

Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tokia aplinkybė byloje nėra nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė ir kt. prieÅ¡ UAB „Tomis“, V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras prieÅ¡ A.

P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2014).              IeÅ¡kovas neiÅ¡vieÅ¡ino nuosavybės teisės į ButÄ Ä¯gijimo Preliminariosios sutarties pagrindu ir dėl to ieÅ¡kovas negali remtis Preliminariosios sutarties sudarymo, visos Buto pirkimo kainos sumokėjimo ir nuosavybės įgijimo į ButÄ faktais prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis. Buto įgijėjas pagal Sutartį BUAB „Milnesta“ yra sÄ Å¾iningas. Atsižvelgiant į nustatytas tokias bylos aplinkybes, iÅ¡reikalauti ginčo objektÄ iÅ¡ BUAB „Milnesta“ nėra teisinio pagrindo.

Dėl nurodytų priežasčių nėra ir pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti PreliminariÄ jÄ Buto pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine Buto pirkimo–pardavimo sutartimi, taip pat reikalavimÄ , pripažinus Sutartį negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir perduoti ButÄ ieÅ¡kovo nuosavybėn. Pripažinus Sutartį prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms dėl to, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ BUAB „Amžiaus projektas“ siejo Preliminarioji bÅ«simo buto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nenustačius pagrindo taikyti restitucijÄ , nuosavybės teisės atsakovui BUAB „Milnesta“ atsiradimo pagrindu laikytina ne Sutartis, bet įstatymų pagrindu priimtas Å¡is teismo sprendimas.                          Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų              IeÅ¡kovas prašė Sutartį pripažinti negaliojančia ir taikant actio Pauliana institutÄ .

Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs CK 1.80, 1.81 straipsniuose įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus ir taikęs restitucijÄ , kaip sandorio negaliojimo pasekmę, iÅ¡ esmės netyrė, ar Sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir dėl jos prieÅ¡taravimo atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ kreditorių teisėms bei interesams. Teisėjų kolegijai priėjus prie prieÅ¡ingos, nei pirmosios instancijos teismo, iÅ¡vados dėl restitucijos taikymo ir dėl pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio 4 dalį, bÅ«tina pasisakyti, ar egzistuoja pagrindas nuginčyti Sutartį ir pagal CK 6.66 straipsnį.

Tai, kad apeliacinių skundų teisiniame ir faktiniame pagrinduose pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl actio Pauliana instituto netaikymo nėra kvestionuojamos, nepaneigia teisinės bÅ«tinybės papildomai įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ nurodytu teisiniu aspektu.              Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana yra sandorių negaliojimo instituto iÅ¡imtis, nes suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus.

Dėl Å¡io kreditorių teisių apsaugos bÅ«do iÅ¡skirtinumo jį galima taikyti tik esant taikymo sÄ lygų visetui:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).             Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ buvo sÄ Å¾iningas.

Taigi nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti actio Pauliana. Taip pat nėra ir kitos sÄ lygos – kreditorių teisių pažeidimo. Dėl Å¡ios sÄ lygos taikymo kasacinio teismo praktikoje nurodyta tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies (žr., cituotÄ nutarimÄ , priimtÄ byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nustatyta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ už ButÄ atsiskaitė (II b. t., l. 68–69). Ä®rodymų, kad Butas parduotas už aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä kainÄ , nepateikta (CPK 185 straipsnis). Taigi nėra faktinio pagrindo iÅ¡vadai, kad Sutartimi bÅ«tų buvę pažeisti atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ kreditorių interesai ir jų teisės, t. y. kad perleisdamas ButÄ atsakovas sumažino savo mokumÄ ar dėl to tapo nemokus.              Dėl hipotekos pabaigos teisinių pagrindų              Pirmosios instancijos teismas pripažino Buto hipotekÄ , kurios turėtojas yra trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas.

Pritariant trečiojo asmens BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliaciniame skunde suformuluotiems argumentams, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtÄ teisės normÄ ir be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013 suformuluotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-579/2013 faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčo turtas buvo likęs suvaržytas hipoteka dėl turto pardavėjo neveikimo, t. y. jis iÅ¡ turto pirkėjų gautų lėšų nepervedė hipotekos kreditoriui, kad bÅ«tų įvykdytas hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas ir remiantis tuo baigta hipoteka.

Å ioje byloje hipotekos kreditoriaus ir pradinio turto pardavėjo (atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“) nesieja jokie teisiniai santykiai, hipoteka ginčo turtui nustatyta jau po to, kai ieÅ¡kovas buvo įvykdęs savo prievoles pagal PreliminariÄ jÄ sutartį. Atsižvelgiant į tai, civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013 suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės negali bÅ«ti taikomos, kvalifikuojant nagrinėjamo ginčo Å¡alių veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje RUAB „Urbico“ prieÅ¡ Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-650/2013, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Ä®statyme numatytų ginčo hipotekos pabaigos pagrindų byloje nenustatyta (CK 4.197 straipsnio 2 dalis), o hipotekos sandorio ieÅ¡kovas neginčijo. Vis dėlto siekdama užtikrinti kilusio ginčo visapusį teisinį įvertinimÄ , atsižvelgiant į konstatuotÄ Sutarties neteisėtumÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas saugo sÄ Å¾iningus daiktinių teisių įgijėjus, įskaitant hipotekos kreditorius. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.

Pastaroji norma taikytina pripažįstant negaliojančiais ir hipotekos lakÅ¡tus, iÅ¡duotus iki 2012 m. liepos 1 d. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. M. prieÅ¡ D. Å ., V. G., bylos Nr. 3K-3-16-706/2015).              Kasacinio teismo praktikoje Å¡ios normos turinys atskleistas kaip reiÅ¡kiantis, kad tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistÄ daiktÄ , hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio atžvilgiu, gali gintis kaip sÄ Å¾iningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, praÅ¡ydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti.

SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sÄ lygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iÅ¡ įvairių Å¡altinių, pirmiausia iÅ¡ turto savininko ar jo atstovo paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių Å¡altinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

G. M. prieÅ¡ D. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-16-706/2015, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Bylos svarstymui pateikti duomenys neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, finansuodamas atsakovo BUAB „Milnesta“ siekį įgyti ButÄ turėjo žinoti apie teisinius ribojimus, susijusius su atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ teise disponuoti nurodytu turtu. Trečiajam asmeniui, kaip kredito įstaigai, keliami veiklos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai negali bÅ«ti taikomi formaliai, ignoruojant objektyvias faktines hipotekos sandorio sudarymo aplinkybes.

Civilinėje teisėje, vertinant asmenų veiksmus, galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma). Dėl to nesant galimybės nustatyti bÅ«tinosios materialiųjų juridinių faktų visumos pripažinti hipotekos kreditorių nesÄ Å¾iningu, jo teisė į hipoteka įkeistÄ daiktÄ turėtų bÅ«ti ginama net ir pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). PrieÅ¡ingas ginčo situacijos traktavimas, reikÅ¡tų nepagrįstÄ ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimÄ .

Å iuo aspektu taip pat aktualÅ«s anksčiau nurodyti argumentai, kuriais remiantis asmuo, neiÅ¡vieÅ¡inęs sandorio, kurį iÅ¡vieÅ¡inti bÅ«tina, negali to sandorio sudarymo fakto panaudoti prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis.             Aptartoje ginčo dalyje teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytÄ proceso teisės pažeidimÄ . BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kovas tiesiogiai reiÅ¡kė materialųjį teisinį reikalavimÄ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Nepaisant to, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ procesinis bylos dalyvio statusas buvo trečiojo asmens, bet ne atsakovo. Pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų taikymo klaidÄ , neiÅ¡aiÅ¡kindamas ieÅ¡kovui galimybės patikslinti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ procesinę padėtį, t. y. kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi bÅ«ti traukiamas atsakovu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 45 straipsnis). Vis dėlto, atsižvelgiant į galutinį ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės materialųjį teisinį rezultatÄ , nustatytas pažeidimas laikytinas formaliu (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu netinkamai aiÅ¡kinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus, restitucijos taikymÄ , sÄ Å¾iningo įgijėjo daiktinių teisių apsaugÄ bei hipotekos teisės pasibaigimo pagrindus. Nurodytos teisės taikymo klaidos lėmė, kad buvo netinkamai iÅ¡spręstas ginčytų sandorių padarinių klausimas. Dėl Å¡ių pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo              Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).              Atsakovas BUAB „Milnesta“ ir trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pirmosios instancijos teisme turėjo po 289,60 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (IV b. t., l. 97–101). Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodė, kad už apeliacinio skundo parengimÄ advokatui sumokėjo 506,84 Eur (IV b. t., l. 128–129), o už atsiliepimo į atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinį skundÄ â€“ 54,30 Eur (IV b. t., l. 145–146). Ä®vertinusi tai, kad minėtus procesinius dokumentus rengė advokatė, dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo BUAB „Milnesta“ pusėje, teisėjų kolegija sprendžia, jog protingas ir pagrįstas iÅ¡laidų dydis, kurį turėtų atlyginti ieÅ¡kovas, yra 289,60 Eur, sumokėtų už apeliacinio skundo parengimÄ (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a:                           Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo D. B. K. ieÅ¡kinį atmesti.                           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

B. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Milnesta“ (juridinio asmens kodas 302318111) 289,60 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.                           Priteisti iš ieškovo D. B. K. trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) 289,60 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 289,60 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Artūras Driukas                                                                                                                                                Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                                                                                                  Egidijus Žironas