7fdbf2af-702e-4bdb-9c00-d1b2b39237f9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-955-265/2014Teisėja D. Žvinklytė             (Proceso Nr. 2-06-3-14246-2013-4)                          Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 2 197,65 Lt skolos už patiektÄ Å¡altÄ vandenį ir nuotekų Å¡alinimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovÄ per teismo nustatytÄ terminÄ sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei nutraukti teikiamas paslaugas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-25 sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. S. 2 019,02 Lt skolÄ ir 178,63 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 197,65 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį dėl sÄ lygų sudarymo patekti į atsakovo bustÄ ir nutraukti paslaugas atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad vandens tiekimas į butÄ X, Klaipėda, gali bÅ«ti apribotas tik patekus į butÄ .IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas nesutiko, Å¡iÄ teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , – jos ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog vandens tiekimas į butÄ X, Klaipėda, gali bÅ«ti apribotas tik patekus į butÄ . Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus uždarymo čiaupai įrengiami įvaduose į kiekvienÄ butÄ , vieÅ¡bučio numerį , laistymo čiaupÄ ; aukÅ¡tų įvaduose, tiekiančiuose vandenį į 5 ir daugiau taÅ¡kų; apipus vandens ir siurblio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus įrodymus.

Be to, ieÅ¡kovė nurodo, jeigu galėtų patekti į butÄ , ji atskirai ieÅ¡kinio nereikÅ¡tų ir nedidintų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėdama žyminį mokestį. Pasak apeliantės, įvertinus Å¡iÄ aplinkybė ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintinas visiÅ¡kai ir jokių papildomų įrodymų pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti.              Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).              Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės reikalavimÄ , konstatuoja, jog jis yra susijęs ne tik su paslaugų tiekimo nutraukimu, bet ir su viena iÅ¡ esminių teisių – nuosavybės neliečiamumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Siekiant apriboti nuosavybės teisę bÅ«tina konstatuoti, jog apribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciÅ¡kai svarbius tikslus. Taip pat konstatuotina, kad nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas iÅ¡ esmės apribojant atsakovo nuosavybės teises patekti į butÄ ir atjungti vandenį, neįrodė.

IeÅ¡kovė nenurodė, kokių priemonių ėmėsi, kad su skolininko žinia patektų į patalpas ir atjungtų vandens tiekimÄ Ä¯ butÄ . Taip pat byloje nėra duomenų, kokių priemonių buvo imtasi, kad skolininkui praneÅ¡imas apie skolÄ ir ketinimÄ atjungti vandens tiekimÄ bÅ«tų realiai įteiktas. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų teismui, ar atsakovas realiai naudoja vandenį ir už jį nemoka, ar jo nenaudoja ir tik nevykdo pareigos šį faktÄ deklaruoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei neįrodžius, kad buvo iÅ¡naudotos visos įmanomos priemonės, jog atsakovas bÅ«tų tinkamai informuotas apie vandens atjungimÄ , nėra teisinio pagrindo tenkinti jos ieÅ¡kinio dalies dėl patekimo į atsakovui priklausančias patalpas, kad bÅ«tų atjungtas vanduo.

Å i ieÅ¡kovės praÅ¡oma taikyti priemonė vertintina kaip ultima ratio, kuri gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai iÅ¡naudotos visos kitos priemonės, įskaitant paties atsakovo informavimÄ apie vandens atjungimÄ patenkant į jo butÄ . PrieÅ¡ingu atveju taikomos pasekmės neatitiktų proporcingumo principo, dėl to iÅ¡ esmės bÅ«tų neteisėtos. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kuria nurodoma, jog jeigu ji nebÅ«tų iÅ¡naudojusi visų priemonių, nebÅ«tų kreipusis į teismÄ , ir esÄ dėl to Å¡i aplinkybė neįrodinėtina.

Pažymėtina, jog Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis). Atleidimo nuo įrodinėjimo sÄ lygas ir pagrindus numato CPK 182 straipsnis. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė negali bÅ«ti priskirta prie aplinkybių, kurios neįrodinėtinos pagal CPK 182 straipsnį. Dėl to ieÅ¡kovė visus teiginius, kuriais grindžia savo reikalavimÄ , privalo įrodyti.             Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                                           Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Jolanta Gailevičienė                                                                                                            Irma Čuchraj