7fdbe136-331f-4eaa-87c2-6aa1842487c1 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-7413-1149/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04562-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.5; 1.3.5.10; 1.3.8.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 20 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Marija Augustinaitė, sekretoriaujant G. L., dalyvaujant ieÅ¡kovei G. Ž., atsakovo Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ atstovei D. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos lopÅ¡eliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2021 m. balandžio 9 d. atsakovo įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovė nuÅ¡alinta nuo darbo, neteisėtu, įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, delspinigius, pripažinti nuÅ¡alinimÄ nuo darbo diskriminaciniu ir priteisti iÅ¡ atsakovo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ , pažeisdamas Å¡alių sudarytos darbo sutarties sÄ lygas, trukdo ieÅ¡kovei dirbti, neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja atlikti testavimus dėl Covid-19 ligos, kurių poveikis sveikatai ir gyvybei yra neaiÅ¡kus. Tokie atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, t. y. Jungtinių Tautų chartijai ir kitiems tarptautiniams teisės aktams, kuriuose numatyta, jog yra draudžiama žmogų kankinti, kitaip žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgtis. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patiria diskriminacijÄ ir pažeminimÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovę su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini) sieja darbo santykiai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė priimta (duomenys neskelbtini) pareigoms pagal 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymÄ . 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profilaktinio periodiÅ¡ko darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“ buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotojai ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalo periodiÅ¡kai tikrintis ar neserga užkrečiamÄ ja Covid-19 liga, registruojantis greitiesiems antigenų testams KarÅ¡tosios linijos telefonu 1808 arba www.1808.lt.

Su įsakymu įstaigos darbuotojai buvo supažindinti raÅ¡tu. 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovė įteikė atsakovui pareiÅ¡kimus, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių iÅ¡ jos yra reikalaujama atlikti įsakyme nurodytus veiksmus bei nurodo jų neketinanti vykdyti. Atsakovas į 2021 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ atsakė, paaiÅ¡kindamas, kad tokia tvarka nustatyta teisės aktais. 2021 m. balandžio 2 d. atsakovas raÅ¡tu kreipėsi ieÅ¡kovę su reikalavimu iki 2021 m. balandžio 6 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kodėl yra nevykdomi Lietuvos Respublikos, įstaigos teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir įsakymas, papildomai nurodant, kad ieÅ¡kovei nepateikus įrodymo, kad neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ji negalinti užtikrinti saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų kitiems darbuotojams, ir, tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovei negalint (duomenys neskelbtini) funkcijų vykdyti nuotoliniu bÅ«du, ketina pasiÅ«lyti laikinai pakeisti darbo funkcijų pobÅ«dį.

Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 6 d. atliktos apklausos metu darbuotojai pasisakė, kad nesutinka, jog įstaigoje dirbtų asmuo, nepasitikrinęs, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. 2021 m. balandžio 7 d. siÅ«lymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei laikinai pakeisti darbo pobÅ«dį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iki paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (ar) karantino pabaigos, arba iki tos dienos, kol ieÅ¡kovė pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga. 2021 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovė atsisakė pasiÅ«lymo laikinai pakeisti darbo pobÅ«dį, nurodant, jog yra sveika ir tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio mėn. atliktas eilinis sveikatos patikrinimas. 2021 m. balandžio 8 d.

įvyko neeilinis įstaigos tarybos posėdis, kurio metu buvo pritarta siÅ«lymui nuÅ¡alinti ieÅ¡kovę nuo darbo. 2021 m. balandžio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė buvo nuÅ¡alinta nuo darbo iki tos dienos, kol pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir pateiks sveikatos patikrinimo iÅ¡vadas, kad gali tęsti darbÄ , bet ne ilgiau iki bus atÅ¡aukta paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Lietuvoje, arba teisės aktuose bus naujai reglamentuotas darbuotojo grįžimas į darbÄ , taip pat nurodant, kad ieÅ¡kovei nuo nuÅ¡alinimo nuo darbo dienos draudžiama atvykti į įstaigÄ . 2021 m. balandžio 12 d., nepaisydama minėto draudimo, ieÅ¡kovė atvyko į įstaigÄ , iÅ¡ kurios buvo iÅ¡vesdinta policijos pareigÅ«nų.

Pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo buvo priimtas vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, todėl ieÅ¡kovė, nepateikdama įrodymų, kad neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir reikalaudama grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pareigas, piktnaudžiauja savo teisėmis, savo interesus iÅ¡kelia aukščiau visuomenės interesų. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė nei vienos sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad jaučiasi sveika, neserga, nesutinka daryti eksperimentų su savimi. Atlikti ar ne testÄ dėl Covid-19 ligos turi bÅ«ti laisvas žmogaus pasirinkimas. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas įsakymÄ dėl privalomo periodinio testavimosi, pažeidžia žmogaus laisvę. Juo labiau, kad karantinas Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, todėl užkrečiamųjų ligų nebėra, o priverstinis testavimas negali bÅ«ti taikomas.

Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patiria pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ , stresÄ , nuolatinę įtampÄ , nerimÄ , buvo priversta kreiptis į gydytojÄ , jaučiasi diskriminuojama, patiria nemalonumus kreipiantis į teisėsaugos institucijas, teismÄ , su kuo anksčiau niekada nebuvo susidÅ«rusi, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 150 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ Ä¯staigos darbuotojai, dirbantys tiek viduje, tiek lauke, kurių darbo pobÅ«dis neleidžia dirbti nuotoliniu bÅ«du, turi periodiÅ¡kai testuotis dėl Covid-19 ligos. IeÅ¡kovės darbo pobÅ«dis neleidžia dirbti nuotoliniu bÅ«du. IeÅ¡kovei nesutinkant periodiÅ¡kai testuotis, bandė rasti iÅ¡eitį, siÅ«lė ieÅ¡kovei iÅ¡eiti atostogų ir kt., bet iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės buvo tik pasiprieÅ¡inimas ir agresija.

Sutinka, kad ieÅ¡kovė grįžtų į darbÄ , bet ji turi laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir kiti darbuotojai. Pažymėjo, kad turi pareigÄ užtikrinti, kad koronavirusas neplistų ir įstaigoje nekiltų ligos protrÅ«kis, todėl ieÅ¡kovė, norėdama grįžti į darbÄ , turi tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 7.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimÄ teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (4 dalis).

DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nėra suteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

8. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedais ir papildymais), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė priimta į darbÄ (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pareigas vykdo pagal 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymÄ . 9. 2021 m. kovo 30 d.

Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profilaktinio periodiÅ¡ko darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“ buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikinÄ ) kontaktÄ su ugdytiniais, ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalo periodiÅ¡kai tikrintis ar neserga užkrečiamÄ ja Covid-19 liga, registruojantis greitiesiems antigenų testams KarÅ¡tosios linijos telefonu 1808 arba www.1808.lt.

Kartu su įsakymu pateikiamas profilaktiÅ¡kai tiriamų darbuotojų sÄ raÅ¡as (1 priedas), į kurį įtraukta ir ieÅ¡kovė (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Su minėtu įsakymu įstaigos darbuotojai buvo supažindinami raÅ¡tu, ieÅ¡kovė pasiraÅ¡yti atsisakė.

10. IeÅ¡kovė 2021 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama nurodyti, kokiu pagrindu reikalaujama atlikti bandymus, nesusijusius su darbo sutartimi, prieÅ¡taraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui.

11. Atsakovas į ieÅ¡kovės 2021 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kimÄ pateikė 2021 m. balandžio 1 d. atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo IV skyriaus 8.8 punktu „(duomenys neskelbtini) atsako už sveikatos pasitikrinimÄ nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtintais „Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta Valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarka“ ir „Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡u“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 178 redakcija) bei 2021 m. kovo 23 d.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-198 4 punktu, privalo užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik sveikatÄ pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pagal darbo pobÅ«dį darbuotojas negali dirbti nuotoliniu bÅ«du, o bÅ«ti perkeliamas į kitÄ darbo vietÄ , kuri jam leistų dirbti pagal sveikatos bÅ«klę, atsisako.

12. IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 1 d. atsakovui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė periodiÅ¡kai testuotis dėl Covid-19 ligos.

13. Atsakovas 2021 m. balandžio 2 d. praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iki 2021 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovė nesilaiko Lietuvos Respublikos, įstaigos teisės aktų reikalavimų. IÅ¡ raÅ¡te esančio įstaigos darbuotojų R. L., L. A., L. P. prieraÅ¡o matyti, kad minėtas raÅ¡tas ieÅ¡kovei įteiktas, tačiau ieÅ¡kovė nepasirašė, kad gavo. 14. 2021 m. balandžio 6 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ tarybos posėdžio (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) metu buvo nuspręsta surengti apklausÄ , ar bendruomenės nariai sutinka, jog įstaigoje dirbtų žmogus, nepasitikrinęs, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

IÅ¡ pateikto darbuotojų sÄ raÅ¡o matyti, jog darbuotojai vienbalsiai pasisakė, kad su tuo nesutinka, tai patvirtindami savo paraÅ¡ais. 15. 2021 m. balandžio 7 d. siÅ«lymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinų darbo sÄ lygų pakeitimo“ atsakovas, nesant galimybės pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei skirti darbo nuotoliniu bÅ«du, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei laikinai pakeisti darbo pobÅ«dį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iki paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamos ligos pabaigos arba iki tos dienos kol ieÅ¡kovė pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga.

SutikimÄ ar prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovė įpareigota pateikti per 24 valandas raÅ¡tu. IÅ¡ raÅ¡te esančio įstaigos darbuotojų L. A., L. P. prieraÅ¡o matyti, kad minėtas raÅ¡tas ieÅ¡kovei įteiktas, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti.

16. IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovui atsakymÄ , kuriame nurodė, kad atsisako nuo atsakovo pasiÅ«lymo pakeisti darbo pobÅ«dį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) darbÄ , kadangi 2020 m. rugpjūčio mėn. pristatė medicininę knygelę, kurioje gydytojų patvirtinta, jog yra sveika ir gali dirbti. 17. 2021 m. balandžio 8 d. įvyko neeilinis Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ tarybos posėdis (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) , kurio metu buvo nutarta pritarti, kad įstaigos vadovas nuÅ¡alintų ieÅ¡kovę nuo darbo, nemokant jai darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol ji pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, bet ne ilgiau iki bus atÅ¡aukta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Lietuvoje, arba iki bus pakeisti teisės aktai, leidžiantys jai grįžti į darbÄ .

18. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ nuo 2021 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovė nuÅ¡alinta nuo darbo, nemokant jai darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol darbuotoja pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir pateiks sveikatos patikrinimo iÅ¡vadas, kad gali tęsti darbÄ , bet ne ilgiau iki bus atÅ¡aukta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Lietuvoje arba teisės aktuose bus naujai reglamentuotas darbuotojo grįžimas į darbÄ , ieÅ¡kovei nuÅ¡alinimo nuo darbo laikotarpiu be darbdavio leidimo uždrausta atvykti į darbovietę. Ä®sakymas ieÅ¡kovei įteiktas 2021 m. balandžio 9 d. 15.20 val., tačiau ieÅ¡kovė įsakymo gavimÄ savo paraÅ¡u patvirtinti atsisakė.

19. Tarp Å¡alių kilo individualus darbo ginčas dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo teisėtumo. IeÅ¡kovė pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka, bei 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijÄ (toliau - Darbo ginčų komisija), praÅ¡ydama panaikinti 2021 m. balandžio 9 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G.

Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ bei grÄ Å¾inti į (duomenys neskelbtini) pareigas, iÅ¡ieÅ¡koti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau - Konstitucinis Teismas) dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija).

20. Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovės G. Ž. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos lopÅ¡eliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus bei 150 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus dėl 2021 m. balandžio 9 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į (duomenys neskelbtini) pareigas; dėl 150 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo; dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

21. Atsižvelgiant į sprendimo 7 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas Å¡ioje byloje nerevizuoja Darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet sprendžia tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl darbuotojos (ieÅ¡kovės) nuÅ¡alinimo nuo darbo teisėtumo ir kitų reikalavimų iÅ¡ esmės. Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ 22. IeÅ¡kovė praÅ¡o skubos tvarka kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo: 1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo (TAR-20-396) (20-3809), 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1418 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 67 straipsnio 20 punktui ir 18, 20, 21, 22, 23, 32, 36, 38, 46, 53, 93 straipsniams;

2) ar 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai daugiamandatėse rinkimų apygardose yra teisėti ir atitinka Konstitucijos 56 straipsnio redakcijÄ , kai Vyriausioji rinkimų komisija, vietoje Lietuvos piliečių, daugiamandatėse rinkimų apygardose skelbė ir reklamavo politines partijas;

3) ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. spalio 31 d. galutinis sprendimas (Nr. Sp-89 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkiminių apylinkių ribų patvirtinimo“) patvirtinti 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėse rinkimų apygardose atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnių redakcijas;

4) ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-428, kuriuo jis pasirašė dėl naujai iÅ¡rinkto Lietuvos Respublikos Seimo pirmojo posėdžio suÅ¡aukimo, atitinka Konstitucijos 55 ir 56 straipsnių redakcijÄ .

23. CPK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Taigi klausimas dėl individualiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra priskirtinas bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

25. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡ios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytinas nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo abejoti taikytinų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nagrinėjamu atveju buvimas nenustatytas. Dėl įsakymo dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ 26. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti 2021 m. balandžio 9 d. atsakovo įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovė nuÅ¡alinta nuo darbo, neteisėtu ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ .

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

28. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. kovo 26 d.) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡Ä , taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä , darbuotojų tikrinimosi tvarkÄ nustato Vyriausybė.

To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobÅ«dį skiriamas dirbti nuotoliniu bÅ«du arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitÄ darbÄ , kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos bÅ«klę, o jeigu tokių galimybių nėra, nuÅ¡alinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga <...>.

Darbuotojas grÄ Å¾inamas į ankstesnį darbÄ nuo tos dienos, kuriÄ pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo iÅ¡vadas, kad gali tęsti darbÄ <...>.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡o, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 178 redakcija) patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ jÄ liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä , ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarkÄ .

Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o 2.3.1 papunktyje nustatyta, kad Å¡vietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veiklÄ ir kitų Å¡vietimo teikėjų veiklÄ esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui galima vykdyti tik tada, kai Å¡ių įstaigų darbuotojai periodiÅ¡kai tikrinasi, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

30. Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimo tvarkoje nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieÅ¡ pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklÄ ir (ar) atnaujindami veiklÄ po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (4 punktas); periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus.

Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iÅ¡ jų baigiasi vėliau (6 punktas); atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kriterijus, sveikatos patikrinimai neatliekami Å¡ios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytiems darbuotojams, kurie persirgo užkrečiamÄ ja liga arba kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schemÄ . Darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Å¡ias aplinkybes (7 punktas); darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iÅ¡ Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktÅ«ros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS (9 punktas); darbdavys privalo užtikrinti, kad sÄ raÅ¡e nurodytus darbus dirbtų tik sveikatÄ pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (10 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais teisės aktais, priėmė 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profilaktinio periodiÅ¡ko darbuotojų tikrinimo, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas“, kuriuo buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikinÄ ) kontaktÄ su ugdytiniais, ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalo periodiÅ¡kai tikrintis ar neserga užkrečiamÄ ja Covid-19 liga, registruojantis greitiesiems antigenų testams KarÅ¡tosios linijos telefonu 1808 arba www.1808.lt. Su minėtu įsakymu įstaigos darbuotojai buvo supažindinti raÅ¡tu, kartu su įsakymu pateikiamas profilaktiÅ¡kai tiriamų darbuotojų sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukta ir ieÅ¡kovė (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)).

32. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas darbuotojams įtvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Pareiga darbdaviui dėl saugių ir sveikų darbo sÄ lygų darbuotojui užtikrinimo taip pat įtvirtinta DK, kurio 158 straipsnis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (1 dalis); kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bÅ«ti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (2 dalis); darbas turi bÅ«ti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (3 dalis).

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatÄ bei gyvybę, nurodytos Å¡io įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rÅ«pintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.

33. DK 49 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ , siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugÄ , darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos bÅ«klė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raÅ¡tu pasiÅ«lyti dirbti nuotoliniu bÅ«du. Darbdavio pasiÅ«lyme darbuotojui dirbti nuotoliniu bÅ«du turi bÅ«ti nurodyta siÅ«lymo dirbti nuotoliniu bÅ«du priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.

Darbuotojas per vienÄ darbo dienÄ privalo raÅ¡tu informuoti darbdavį apie sutikimÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu bÅ«du ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiÅ«lymÄ dirbti nuotoliniu bÅ«du, darbdavys ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiÅ«lymÄ pateikti dienos raÅ¡tu nuÅ¡alina darbuotojÄ nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo darbo turi bÅ«ti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nuÅ¡alinamas, nuÅ¡alinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

NuÅ¡alintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ , jeigu toks perkėlimas neprieÅ¡tarauja nuÅ¡alinimo tikslui (DK 49 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovės pagal (duomenys neskelbtini) pareigybę atliekamo darbo pobÅ«dis neleidžia jai dirbti nuotoliniu bÅ«du. Dėl to, įvertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl užkrečiamos Covid-19 ligos, dėl kurios ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo ir Å¡iuo metu tebėra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ieÅ¡kovė, ketinanti grįžti į darbÄ ir vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ privalėjo atsakovui pateikti įrodymus, kad neserga užkrečiamÄ ja Covid-19 liga, t. y. prieÅ¡ pradėdama dirbti ir vėliau periodiÅ¡kai kas 7-10 dienų atlikti testÄ dėl Covid-19 ligos; arba įrodyti, kad yra persirgusi Covid-19 liga ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų; arba pateikti įrodymus, kad turi koronaviruso serologinio antikÅ«nų testo teigiamÄ rezultatÄ , jei praėjo mažiau nei 60 dienų ar yra pasiskiepijusi nuo koronaviruso pagal pilnÄ skiepijimo schemÄ mažesniu nei 180 dienų laikotarpiu.

IeÅ¡kovei to nepadarius, atsakovas turėjo pareigÄ imtis priemonių, užtikrinančių, kad įstaigoje dirbtų tik darbuotojai, nesergantys užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

35. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2021 m. balandžio 1 d. atsakovui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė atlikti periodinius sveikatos tikrinimus dėl Covid-19 ligos. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė atsakovui pateikė įrodymus, kad patenka į ratÄ asmenų, kuriems sveikatos patikrinimai neatliekami (t. y. kad persirgo užkrečiamÄ ja liga arba buvo paskiepyta užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schemÄ ). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, siekdamas, kad nebÅ«tų keliama grėsmė ugdytiniams ir kitiems darbuotojams bei vadovaudamasis aukščiau paminėtais teisės aktais, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ nuÅ¡alino ieÅ¡kovę nuo (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymo.

36. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas 2021 m. balandžio 9 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ priėmė teisėtu pagrindu, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, vykdydamas Å¡vietimo įstaigai nustatytÄ pareigÄ užtikrinti saugias sÄ lygas savo ugdytiniams bei darbdavio pareigÄ užtikrinti visiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai pripažinti 2021 m. balandžio 9 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ neteisėtu bei gražinti į (duomenys neskelbtini) pareigas atmestini. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei delspinigių priteisimo 37. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei delspinigius.

38. DK 218 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu darbuotojas nuÅ¡alintas nuo darbo, kai nėra teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Atvejai, kuomet darbuotojui priteisiami delspinigiai, numatyti DK 147 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, iÅ¡mokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

39. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieÅ¡kovė nuo darbo buvo nuÅ¡alinta esant teisėtam pagrindui, netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo dėl atsakovo 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“ panaikinimo, ieÅ¡kovės reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei delspinigius laikytini nepagrįstais ir taip pat atmestini. Dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo pripažinimo diskriminaciniu 40. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jos nuÅ¡alinimÄ nuo darbo diskriminaciniu, kadangi toks nuÅ¡alinimas pažeidžia Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves, nesutinkant testuotis dėl Covid-19 ligos prieÅ¡ asmens valiÄ .

41. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta bendroji diskriminacijÄ draudžianti nuostata – negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu. DK 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiÅ¡kia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos bÅ«klės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, iÅ¡skyrus atvejus dėl asmens iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl iÅ¡pažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosÄ , yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaikÄ pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal DK 26 straipsnio 1 dalį diskriminacijos darbo teisėje draudimas apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminacijÄ , kurių turinį atskleidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-684/2021).

42. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio įrodinėjimo pareigÄ , nuostatos numato, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, praneÅ¡imus ar ieÅ¡kinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiÅ¡kėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

43. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbuotojui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl diskriminacijos buvimo, preziumuojamas diskriminavimo faktas, o skundžiamas asmuo, t. y. darbdavys, turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas lygių galimybių principas. Nenurodžius pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidÄ apie diskriminacijÄ nurodomu pagrindu, diskriminacijos faktas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014; kt.).

44. IeÅ¡kovė jos diskriminavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad, jai iÅ¡sakius pozicijÄ dėl testavimo dėl Covid-19 ligos prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. atsisakius atlikti privalomus testus, darbdaviui nesudarant sÄ lygų laisvam asmens pasirinkimui, atsakovas darė ieÅ¡kovei psichologinį spaudimÄ , vėliau raÅ¡tais kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl nustatytos darbo tvarkos ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, priimdamas įsakymÄ , ieÅ¡kovę nuÅ¡alino nuo darbo. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl ieÅ¡kovės nuomonės, pažiÅ«rų ar įsitikinimų jai buvo sudarytos nepalankios darbo sÄ lygos, buvo apribotos kokios nors teisės, kad kitiems darbuotojams buvo suteiktas tam tikras pranaÅ¡umas prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Å iuo atveju, akivaizdu, jog ne ieÅ¡kovės nuomonė ar įsitikinimai dėl testavimo dėl Covid-19 ligos prieÅ¡ jos valiÄ , bet ieÅ¡kovės nenoras laikytis nustatytos darbo tvarkos ir teisės aktų reikalavimų, reikalaujamo elgesio standarto, nulėmė darbdavio veiksmus - atsakovas, vykdydamas Konstitucijoje, DK bei kituose teisės aktuose numatytÄ pareigÄ užtikrinti visiems darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, priėmė įsakymÄ dėl nuÅ¡alinimo, neleisdamas ieÅ¡kovei vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigų.

Tokie atsakovo veiksmai, teismo nuomone, laikytini teisėtais.

45. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė be teisinio pagrindo atsakovo veiksmus siekia vertinti kaip diskriminacijÄ â€“ atsakovo veiksmai iÅ¡imtinai susiję tik su ieÅ¡kovės darbine veikla ir darbo funkcijų atlikimu, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų bei įstaigos vidaus darbo veiklÄ reglamentuojančių aktų nuostatų. Bet koks iÅ¡skyrimas, apribojimas ar pranaÅ¡umo teikimas, susijęs su konkrečiam darbui keliamais reikalavimais, nėra laikomas diskriminacija. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių preziumuoti tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktÄ , todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės nuÅ¡alinimo nuo darbo dėl diskriminavimo faktas nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieÅ¡kovės reikalavimas nuÅ¡alinimÄ nuo darbo pripažinti diskriminaciniu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 46. Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis).

47. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das, taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: turi bÅ«ti nustatyta padaryta žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios Å¡alies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi bÅ«ti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti nurodytas sÄ lygas tenka darbo santykių Å¡aliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo.

48. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

49. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

50. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

51. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

52. Nagrinėjamoje byloje reikalavimÄ atlyginti 150 000 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindžia, jos nuomone, neteisėtu reikalavimu periodiÅ¡kai testuotis dėl Covid-19 ligos, neteisėtu nuÅ¡alinimu nuo darbo, ir dėl to jos patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais. Å iuo procesiniu sprendimu nustatyta, kad atsakovas teisėtai nustatė, jog įstaigos darbuotojai, turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikinÄ ) kontaktÄ su ugdytiniais, privalo periodiÅ¡kai tikrintis ar neserga užkrečiamÄ ja Covid-19 liga, o ieÅ¡kovei atsisakius tai atlikti ir nepateikus sveikatos patikrinimo iÅ¡vados, jog neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. balandžio 9 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuÅ¡alino ieÅ¡kovę nuo darbo, todėl Å¡iuo atveju, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas nėra įrodyti. IeÅ¡kovės teiginiai, jog ji iÅ¡ darbdavio patyrė psichologinį spaudimÄ , laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais įrodymais.

53. IÅ¡ bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų nėra aiÅ¡ku, kokius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus ieÅ¡kovė galėjo patirti nuÅ¡alinta nuo darbo, nes nustatyta prieÅ¡ingai, jog pati ieÅ¡kovė pažeidinėjo nustatytÄ tvarkÄ , atsisakydama vykdyti teisėtus atsakovo reikalavimus. Teismas pažymi, kad tiek 2021 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) G. Ž. nuÅ¡alinimo nuo darbo“, tiek kiti įstaigos veiklos dokumentai dėl privalomo profilaktinio periodiÅ¡ko darbuotojų tikrinimo dėl Covid-19 ligos, buvo priimti vadovaujantis teisės aktais – DK, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡u, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, darbuotojų tikrinimosi tvarka, ir kt., todėl, teismo vertinimu, atsakovas negalėjo elgtis kitaip, nei nuÅ¡alinti ieÅ¡kovę nuo pareigų, jai neįrodžius, kad neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, prieÅ¡ingu atveju, atsakovas pats bÅ«tų pažeidęs nustatytus teisės aktus dėl Covid-19 ligos suvaldymo.

54. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra įrodyta nė viena sÄ lyga atsakovo atsakomybei dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, taip pat neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas, todėl laikytina, kad neįrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo bei atsakovo kaltė.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kitų procesinių klausimų 55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

56. Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių. Kadangi ieÅ¡kovė įstatymo pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl, atmetus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ jos nepriteistinos.

57. IÅ¡sprendus šį ginÄÄ dėl darbo teisės iÅ¡ esmės Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas ieÅ¡kovės darbo byloje pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 31 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-7178/2021 netenka galios. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Marija Augustinaitė