7fd4e562-b277-4022-97c3-cb6c1d97bc23 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-510-752/2012        (Proceso Nr. 2-05-3-14022-2011-3)                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 14.1.; 14.3.11; 14.3.16.1; 14.5; 116.1. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.Balandžio 24 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovui B.

M., jo atstovei advokato padėjėjai Irmai Bekerei, atsakovo UAB „VGA transportas“ atstovams direktoriui Darijui Juodeliui, advokato padėjėjai Eglei Paulauskytei, žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VGA transportas“ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :2011-09-28 ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB "VGA transportas" 8007,18 Lt, t.y. 7407,18 Lt nesumokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų: 331,22 Lt darbo užmokesčio (už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai), 6222,29 Lt dienpinigių, 53,67 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 800 Lt kelionės iÅ¡laidų grįžtant iÅ¡ komandiruotės Danijoje), 0,07 proc. delspinigių, pradedant skaičiuoti nuo 2011-07-08 ir baigiant skaičiuoti įskaitant Å¡ių iÅ¡mokų sumokėjimo dienÄ .

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. (b.l. 66-67). IeÅ¡kovas pradiniame ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 dirbo UAB „VGA transportas“ vairuotoju-ekspeditorium. Pagal susitarimÄ buvo komandiruotas ir dirbo Danijoje. 2011-07-01 dėl kilusių nesutarimų parašė praÅ¡ymÄ ir DK 127 str. pagrindu buvo atleistas iÅ¡ darbo. Pagal darbo sutartį jam turėjo bÅ«ti mokamas 1041 Lt atlyginimas per mėnesį.

Laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 jam turėjo būti priskaityta 1660,87 Lt darbo užmokesčio. Darbdavys priskaitė tik 1329,64 Lt, liko nepriskaityta 331,22 Lt suma už 2011 m. gegužės mėnesį, t.y. už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai), t.y. už 7 darbo dienas. Todėl ši suma priteistina.Kadangi nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 dirbo Danijoje, vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr.lK-123, jam turėjo būti mokami 195 Lt dienpinigiai. Viso komandiruotėje Danijoje prabuvo 47 dienas, todėl darbdavys jam turėjo išmokėti 9165 Lt dienpinigių (47 d. x 195 Lt).

Tačiau iÅ¡mokėjo tik 2942,71 Lt. Todėl iÅ¡ atsakovo prašė priteisti 6222,29 Lt dienpinigių.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis nėra iÅ¡naudojęs kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01, todėl jam priklauso 154,11 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas jam apskaitė 100,44 Lt, todėl liko skolingas 53,67 Lt, kuriuos praÅ¡o priteisti.IÅ¡ darbo jis buvo atleistas Danijoje, tačiau atsakovas neorganizavo jo parvykimo į LietuvÄ , todėl turėjo grįžti 1600 km. savo lėšomis.

Parvyko savo transportu, jo kelionės iÅ¡laidas sudarė 800 Lt. Todėl Å¡iÄ sumÄ taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pagal DK 141 str. 1 ir 2 d., darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Ä®statymai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju. LR delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais pavėluoto mokėjimo įstatymas nustato, kad delspinigiai pradedami po 7 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai iÅ¡mokos, nustatytos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jei jos nėra - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti jų sumokėjimo dienÄ .

LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-01-20 įsakymu Nr. Al-28 delspinigių dydis 2011 metams nustatytas 0,07 proc. Todėl nuo 2011-07-08 iki patikslinto ieÅ¡kinio 2012-01-19 dienos darbdavys jam turi sumokėti 1011, 08 Lt (7407,18 Lt x 0,07 proc. x 195 d.) delspinigių.IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti jam dėl darbdavio patirtÄ neturtinę žalÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos darbo įstatymus jis turėjo gauti jam priklausančias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Nurodė, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje darbuotojams garantuojama teisingas apmokėjimas už darbÄ .

Teisingu apmokėjimu gali bÅ«ti pripažintas tik toks apmokėjimas, kuris atitinka faktiÅ¡kai darbuotojo atliktÄ darbÄ pagal nustatytus įkainius bei iÅ¡mokėtas laiku. Nagrinėjamu atveju, darbdavys grubiai pažeidė jo teises ir laiku neiÅ¡mokėjo viso jam priklausančio daro užmokesčio, neiÅ¡mokėjo dienpinigių, nepadengė grįžimo iÅ¡ komandiruotės iÅ¡laidų, neiÅ¡mokėjo jam iÅ¡ viso 7407,18 litų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Dėl Å¡ios priežasties jis patyrė didelių finansinių sunkumų svetimoje Å¡alyje, gyveno pusbadžiu, turėjo ieÅ¡koti, skolintis pinigų iÅ¡ artimųjų kad apskritai galėtų sugrįžti namo.

Dėl to jautėsi darbdavio apgautas, patyrė stresÄ . Visa tai sÄ lygojo neturtinės žalos atsiradimÄ , kuriÄ atsakovas privalo atlyginti. Atsižvelgiant į tęstinį atsakovo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 600 litų dydžio iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovė patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog bÅ«damas Danijoje ieÅ¡kojo darbo.Su atsakovo atstovu susitarė dėl darbo atsakovo įmonėje, sudarė darbo sutartį ir nuo 2011-05-16 pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi.

Atsakovo įmonė savo transporto neturi, vairuotojus siunčia dirbti į įvairias Danijos pervežimo įmones. 2011-05-16 jis pradėjo dirbti Danijoje esančioje Sorenseno įmonėje. Gegužės mėnesį, dirbo pas vienÄ iÅ¡ savininkų, o birželį pas kitÄ savininkÄ . Dirbdamas pas kitÄ SorensenÄ , su kolega važiavo į ItalijÄ , NorvegijÄ , OlandijÄ . Ä®sakymų dėl komandiruotės atsakovas nerašė, tik žodžiu pasakydavo kur važiuoti. Vairuotojų darbÄ atsakovas koordinavo per automobilyje įrengtÄ kompiuterį, taip pat bendravo su anglų kalbos nemokančiais vairuotojais telefonu.

Kelionės marÅ¡rutas bÅ«davo pateikiamas kompiuteryje. Taip pat bÅ«davo duodami kelionės lapai, raÅ¡oma kelionės ataskaita, nurodomas laikas, kiek kuro sunaudota. Å iuos dokumentus atiduodavo užsienio įmonei. Atsakovas apie vairuotojo darbÄ jokių duomenų negaudavo. Kaip buvo apskaitomas jo darbo laikas atsakovo įmonėje nežinojo. Dirbo pagal reglamentÄ - 5 darbo dienas, 45 val., po to poilsio laikas. Per dvi savaites dirbti galima ne daugiau 90 val. Su atsakovu buvo žodžiu susitarę, kad už dienÄ jam bus mokama 80 eurų.

Atsakovas gegužės mėnesį jam pervedė 250 Lt ir 2940 Lt. birželio mėnesį. Sudarydamas darbo sutartį į sutarties punktus labai nežiÅ«rėjo, nes jam reikėjo darbo, manė, jog atsakovas sumokės tiek, kiek susitarta, nes jis savo pareigas vykdė. Darbo sutartyje įraÅ¡yta tik atlyginimo suma, dar turėjo bÅ«ti ir dienpinigiai.         Už birželio mėnesį liko neatsiskaityta. Darbo sutartis nutraukta 2011-07-01. Liepos 21 d. gavo 1000 Lt., nes buvo paraÅ¡ytas skundas į Darbo inspekcijÄ .

Už kokį mėnesį Å¡i suma jam buvo sumokėta negali pasakyti, nes atsakovo dokumentų nematė. Už 1000 Lt Danijoje galima pragyventi tik savaitę.          Jam neiÅ¡mokėtas sumas ieÅ¡kovas prašė vertinti pagal ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kinys suraÅ¡ytas pagal tai, kas jam priklauso pagal įstatymus. Jam turėjo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kitos iÅ¡mokos, kas iÅ¡ esmės ir atitiko faktinį susitarimÄ dėl apmokėjimo.          Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad po atleidimo iÅ¡ darbo grįžo į LietuvÄ Â savo automobiliu, kuriuo buvo nuvykęs į DanijÄ .

Automobilis jam priklauso pagal lizingo sutartį. Ä® LietuvÄ grįžo vienas, daugiau Danijoje darbo neieÅ¡kojo. PraÅ¡o priteisti turėtas kelionės iÅ¡laidas pagal pateiktus čekius už grįžimui sunaudotÄ kurÄ .            IeÅ¡kovas teigė, kad jam padaryta ir neturtinė žala, nes turėjo skolų, laiku negavęs darbo užmokesčio dėl to labai pergyveno, patyrė stresÄ . Į LietuvÄ grįžo liepos 2 ar 3 dienÄ . Nutraukus darbo sutartį, turėjo sunkumų dėl iÅ¡gyvenimo Danijoje, taip pat kai reikėjo grįžti namo.            Darbo sutartį nutraukė, nes D.

Juodelis minėjo, kad su Sorensenu nutraukta sutartis, kad bus problemų su mokėjimu. Su atsakovu konfliktinių situacijų buvo tik dėl jam nesumokėtų pinigų. Jis atsakovui jokių nuostolių nėra padaręs. Nebuvo jokio kelto, jokių sužalotų žmonių. Danijoje iÅ¡ viso nėra keltuvo. Kitoje vietoje tokių įvykių, kaip nurodo atsakovas, taip pat nebuvo, jam nieko nėra žinoma apie pradėtÄ tyrimÄ . Taip pat nebuvo su atsakovo atstovu tokio susitarimo, kad jis jokių pretenzijų atsakovui neturės.             Tai, kad jis pradėjo dirbti nuo 2011-05-16, duomenys yra iÅ¡saugoti jo vairuotojo kortelėje.

Jis juos įrašę į disketę. Dėl įraÅ¡ymo kreipėsi į automobilių centrÄ â€žMAN“, esantį Taikos pr. Diskelį turi namuose, o iÅ¡ diskelio jis savo jėgomis perkėlė duomenis ant teismui pateikto iÅ¡raÅ¡o. Diskelyje yra duomenys už visÄ darbo pas atsakovÄ laikotarpį. Jis atspausdino tik vienÄ dienÄ , kad įrodyti, jog atsakovas sako netiesÄ , kad jis nuo 2011-05-16 nedirbo. Jis taip pat turi iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ takografo, nes įdėjus vairuotojo kortelę į bet kurios maÅ¡inos takografÄ galima iÅ¡sitraukti duomenis.

Jis pasinaudojo šiuo metu jo vairuojamo krovininio automobilio takografu „Stonering elektroniks“. Turi gegužės 25 d. takografo duomenis. Pradžioje nurodyta data, kada duomenys imti, paskui kortelės galiojimo laikas, tada duomenys apie gegužės 25 dienÄ . Å iuo metu jis dirba Vokietijoje, kovo 28 atsispausdino duomenis už gegužės mėn. Tai įrodo, jog atsakovo atstovas sako netiesÄ , jog duomenys saugomi tik 6 mėn.           IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus prašė tenkinti, paaiÅ¡kindama, kad ieÅ¡kinyje nurodyta ir įrodinėjama, kad ieÅ¡kovas dirbo UAB VGA transportas nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01, buvo susitarimas pagal darbo sutartį dėl 1041 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, Å¡iuos dokumentus ieÅ¡kovas pasirašė, ir darbdavio nurodymu iÅ¡vyko dirbti.

Kitų dokumentų, kaip žymimas darbo laikas ir apskaičiuojamas darbo užmokestis ieÅ¡kovas nežinojo. Todėl gavęs pirmÄ Ä¯mokÄ manė, kad apmokama už gegužės mėn. Tik atsakovui pateiktus duomenis paaiÅ¡kėjo, kad darbo laikas nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki gegužės 24 d. nebuvo apskaitomas ir už šį laikotarpį atlyginimas nebuvo skaičiuojamas ir yra neiÅ¡mokėtas – susidarė 331,22 Lt nepriemoka. Todėl iÅ¡kilo bÅ«tinybė tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Gegužės mėnesį ieÅ¡kovas dirbo 12 dienų, jam turėjo bÅ«ti sumokėta 567 Lt.

IeÅ¡kovas nesupranta, už kurį laikotarpį jam buvo sumokėti pinigai. Teismas neturėtų vertinti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie žodinį susitarimÄ , nes tokių įrodymų ieÅ¡kovas neturi. PraÅ¡o priteisti pagal abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytus dokumentus ir tai, kas priklauso pagal įstatymÄ . Dienpinigius skaičiuoja bendrai, kadangi visas darbo laikas buvo komandiruotėje. Komandiruotpinigius skaičiuoja visomis dienomis, taip pat įskaičiuojant ir poilsio dienas. IeÅ¡kovas prabuvo komandiruotėje iÅ¡ viso 47 dienas, todėl jam priklauso 9165 Lt dienpinigių.

IÅ¡ Å¡ios sumos 2011 m. birželio 23 d. sumokėta 2942,71 Lt.           Taip pat praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 53,67 Lt, nes įsiskolinimas susidarė dėl to, kad darbdavys, skaičiuodamas kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, neįvertino 7 darbo dienų gegužės mėn. Kadangi dirbta daugiau, tai atitinkamai didėja ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma.           Delspinigius ieÅ¡kinyje apskaičiavo pagal SADM įsakymÄ 2011-01-20 dėl delspinigių dydžio.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti netesybas, kaip pažeistų teisių gynimo rūšį. Tačiau įstatymai numato ir kitas netesybų formas. Todėl jeigu teismas manys, kad delspinigiai negali bÅ«ti skaičiuojami, astsižvelgiant į atsakovo atsiliepimÄ , darbo santykius reglamentuojančius įstatymus,   praÅ¡o virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Atsakovas UAB „„VGA transportas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2011 m. gegužės 16 d. tarp atsakovo UAB „VGA transportas“ ir ieškovo B. M. buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria ieškovas buvo įdarbintas vairuotoju - ekspeditoriumi. Ieškovas dirbo neatidžiai ir neatsakingai, sugadino daug atsakovo turto. Per darbo laikotarpį ieškovas atsakovui pridarė tiek nuostolių, jog jų pasekmes jaučiamos iki šiol.

Nebematydamas kitos iÅ¡eities, kaip iÅ¡vengti kasdien vis didesnių patiriamų nuostolių dėl ieÅ¡kovo kaltės, 2011 m. liepos 1 d. atsakovo direktorius Darijus Juodelis nuvyko į DanijÄ ir draugiÅ¡kai susitarė su ieÅ¡kovu, jog ieÅ¡kovas savo noru iÅ¡eina iÅ¡ darbo ir abi Å¡alys draugiÅ¡kai sutarė, jog ieÅ¡kovas nebeturi jokių pretenzijų atsakovui ir darbo sutartis yra nutraukta ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. IeÅ¡kovas su atsakovo pasiÅ«lymu sutiko, tačiau dabar nesÄ Å¾iningai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį.

Atsakovas manė, jog ieÅ¡kovas yra supratingas ir pripažindamas, jog dirbo blogai, abipusiu sutarimu iÅ¡eina iÅ¡ darbo, nereikÅ¡damas jokių pretenzijų.IeÅ¡kovas pats pripažįsta, jog kilo nesutarimai, tačiau, jog tie nesutarimai kilo bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės ir bÅ«tent dėl atsakovo patirtų nuostolių, ieÅ¡kovas nemini. Paskutinis įvykis, kurį sukėlė ieÅ¡kovas ir padarė didelių nuostolių atsakovui, ieÅ¡kovas sunkvežimiu užkliudė kalnų keltuvÄ , kuris kėlė slidinėti susiruoÅ¡ius sportininkus.

Atsitiktinumo dėka žmonės nukentėjo tik nežymiai. Dėl Å¡io įvykio yra pradėtas tyrimas Danijoje. Taigi, toks formalus dalykas kaip darbo sutarties užpildymas atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovui neatrodė svarbus, kai reikėjo spręsti ieÅ¡kovo sukelto įvykio padarinius. IeÅ¡kovas dirbo nuo 2011 m. gegužės 16 iki 2011 m. liepos 1 d., ieÅ¡kovas specialiai elgėsi taip, kad sukeltų atsakovui kuo didesnių nuostolių, važinėdavo keliais, kuriais draudžiama važinėti, sukėlė ne vienÄ avarijÄ , taip sukeldamas didelių nuostolių atsakovui.IeÅ¡kovas sutiko, jog grįš savo lėšomis iÅ¡ Danijos ir neturės jokių pretenzijų.

Santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo visad buvo draugiÅ¡ki, todėl nebuvo manyta, jog reikia raÅ¡tiÅ¡kų sutikimų ar patvirtinimų.IeÅ¡kovas teigia, jog liko nepriskaityta 331,22 Lt suma už 2011 m. gegužės mėnesi už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai), t.y. už 7 darbo dienas. Tačiau pagal Kauno miesto apylinkės teismui pateiktÄ UAB „VGA transportas" 2012-01-03 pažymÄ dėl B. M. priskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir remiantis kitais pateiktais buhalteriniais UAB „VGA transportas" dokumentais matyti, jog B.

M. 2011 m. gegužės mėnesį išmokėta visa priskaičiuota darbo užmokesčio suma, taip pat 2011 m. birželio mėnesį išmokėta visa priskaičiuota darbo užmokesčio suma. 2011 m. liepos mėnesį taip pat priskaičiuota ir išmokėta 138,77 Lt suma. Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta neišmokėta dienpinigių suma. Ieškovo paskaičiavimu, jis nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 dirbo Danijoje, todėl jam vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. 1K-123turėjo būti mokama 195 Lt dienpinigiai už komandiruotėje Danijoje prabūtas 47 dienas, t.y. 9156 Lt dienpinigių (47 d. x 195 Lt).

Tačiau iÅ¡ atsakovo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo ne kaip nurodo 47 dienas, o 27 dienas. Pateiktoje avansinėje apyskaitoje Nr. 115 nurodyta, jog ieÅ¡kovui liko neiÅ¡mokėta 2907,29 Lt. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai reiÅ¡kia didesnį reikalavimÄ . Vadinasi, jeigu ieÅ¡kovas dirbo 27 dienas ir jam buvo priskaityta 5 850 Lt, jam už kiekvienÄ dienÄ buvo mokama 216, 67 Lt dienpinigių, t.y. netgi didesnė suma, nei nurodyta LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakyme Nr. IK-123 (5850 Lt/27 d.d. = 216, 67 Lt).

Todėl nesutinka, jog atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 6222,29 Lt dienpinigių.Atsakovas taip pat nesutiko dėl praÅ¡omų priteisti parvykimo iÅ¡ Danijos į LietuvÄ iÅ¡laidų, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės yra neįrodytos. IeÅ¡kovas nepateikė informacijos ir tikslių paskaičiavimų, ar mokėjimo kvitų, kiek jam tiksliai kainavo kelionė atgal į LietuvÄ . Atsakovas nesutiko ir su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius. Nurodė, kad pagal DK 207 str., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. 1 dalyje numatyta sankcija laiko atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tol, kol darbuotojÄ , kuriam nustatytu laiku nebuvo iÅ¡mokėtos atitinkamos iÅ¡mokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai, todėl, pasibaigus darbo sutarčiai, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Todėl laikė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti delspinigius, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , motyvuodamas, kad Teismų praktikoje yra suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais taip pat yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Be to, laikė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad yra visos bÅ«tinos atsakovo atsakomybės už ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ sÄ lygos, kad tarp ieÅ¡kovo patirto žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Ä®rodymų nebuvimas yra pagrindas atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Dėl Å¡ių ir kitų atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , atsakovui priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. (b.l 73-77). Atsakovo atstovas direktorius Darijus Juodelis paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo atvejis yra iÅ¡skirtinis. Paprastai žmogus įdarbinamas Lietuvoje, paraÅ¡omas komandiruotės įsakymas, vyksta į komandiruotę, suderinamas jo nuvykimas Å iuo atveju ieÅ¡kovas atėjo ieÅ¡koti darbo jam bÅ«nant Danijoje.

Matė, kad ieÅ¡kovas turi problemų. Danijos darbdavys, su kuriuo tuo metu dirbo, jam sakė, kad negalima priimti ieÅ¡kovo. Tačiau jis jį priėmė, suteikė nakvynę, o kitÄ dienÄ pristatė K. S.. IeÅ¡kovas pradėjo dirbti gal po paros, nuvežė jam pasiraÅ¡yti darbo sutartį, saugumo technikos ir kitus dokumentus. Praėjus 5 ar 6 dienoms, jam paskambino K. S.. Sakė, pasiimti ieÅ¡kovÄ , nes jis negali dirbti. K. S. atsisakė suteikti ieÅ¡kovui darbÄ . Jis taip pat matė, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡siblaÅ¡kęs, negali susikoncentruoti.

K. S. ieÅ¡kovo taip pat nenorėjo matyti. Kadangi jam buvo ieÅ¡kovo gaila, nusižengdamas savo taisyklėm, jis nerodė Sorensenui, kad dirba ieÅ¡kovas. Jis įlipdavo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡lipdavo, kad nematytų darbdavys. Kai ieÅ¡kovas vairuodavo su kitu vairuotoju, darbas vyko pakankamai sklandžiai. Bet kai kitas vairuotojas (K.) iÅ¡važiavo atostogų ir ieÅ¡kovas liko vienas, prasidėjo problemos. Kiekviena maÅ¡ina turi satelitÄ , yra matoma, kur važiuoja. Jis nuolat gaudavo žinutes, kad su ieÅ¡kovo maÅ¡ina nusuko ne ten, kad per daug stovi.

IeÅ¡kovas per savaitę laiko sugebėjo padaryti eilę įvykių, sutraiÅ¡kė Mercedes automobilį, paskui sutraiÅ¡kė kitam sunkvežimiui duris, apgadino vilkikÄ . kad ieÅ¡kovas padarė nuostolių yra filmuota medžiaga. Dėl ieÅ¡kovo kaltės krito pasitikėjimas atsakovo įmone, įmonė buvo nuolat kontroliuojama. Už Mercedes remontÄ teko sumokėti, taip pat sumokėjo dalį frančizės už sunkvežimį.         IeÅ¡kovui už gegužės mėn. sumokėta.

Pripažįsta, kad gegužės mėnesį ieÅ¡kovas dirbo, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje yra padaryta klaida. Bet dirbtų dienų suma nurodyta teisinga, nes gegužės mėn. pabaigoje buvo tarpas, kai ieÅ¡kovas nedirbo, laukė kito darbo. Už tÄ laikotarpį darbo užmokesčio jam nemokėjo, nes buvo toks susitarimas. Todėl laiko, jog už gegužės mėn. pilnai atsiskaityta.          Birželio mėnesį ieÅ¡kovas dirbo pas F. S.. Ten buvo mokama mažiau, todėl ir darbuotojui buvo mokama mažiau.

Darbo sutarties jis neperrašė, tačiau skaičiavo mažiau. Dienpinigius skaičiavo kaip nustatyta. Mėnesio gale iš paslaugos gavėjo gaudavo lentelę, iš kurios matydavo, kiek vairuotojas važiavo, kiek ilsėjosi. Įskaičiavus visas prastovėtas ir nevažiuotas dienas ieškovui išmokėta tiek, kiek jis yra uždirbęs. Abejoja, ar turėjo skaičiuoti dienpinigius už dienas, kai ieškovas nedirbo.           Dėl ieškovo padarytos žalos atsakovui nesumokėjo Sorensenas.

Buvo laukiama atsakymų iÅ¡ Brėmeno, Italijos, atsakovui teko padengti nuostolius. Nors ieÅ¡kovo darbdavys buvo atsakovas, o ne Sorensenas, tačiau negavus lėšų, negalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovui siÅ«lė dalimis sumokėti padarytÄ Å¾alÄ , bet ieÅ¡kovas nesutiko, sakė nieko nepadarė.          Atsakovas neturtinės žalos ieÅ¡kovui nepadarė. IeÅ¡kovas buvo nepageidaujamas darbuotojas, o jis jį priėmė į darbÄ , slėpė nuo paslaugų užsakovo.

Jeigu bÅ«tų nepriėmęs, tuomet gal ir bÅ«tų buvusi žala.         Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, jog atsakovo įmonėje dirbo 6 mėnesius, nuo 2011 m. gegužės 2 iki lapkričio 14. Jam pradėjus dirbti, po kokios savaitės atvažiavo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas taip pat įsidarbino pas atsakovÄ , dirbo su Danijos maÅ¡inom. Dažniausiai dirbdavo po vienÄ , bet buvo, kad dirbo kartu. Tris savaites su ieÅ¡kovu važinėjo kartu. Jokių problemų tarpusavyje nekilo. Problema buvo tik dėl algos nemokėjimo.

IeÅ¡kovas skambindavo atsakovui, klausdavo, kada perves pinigus. Atsakovas ir su juo neatsiskaitė už 4 mėnesius. IÅ¡ atsakovo direktoriaus pasakojimų jam yra žinoma, jog ieÅ¡kovas padarė žalÄ . Tačiau jis nematė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padaręs avarijÄ . Jis tai bÅ«tų pastebėjęs, nes kartu gyveno vairuotojų bazėje. Apie įvykį iÅ¡girdo tik po to, kai jis ir ieÅ¡kovas jau nebedirbo. Kiek jam žinoma, ieÅ¡kovas nutraukė darbo sutartį dėl to, kad atsakovas nemokėjo pinigų, o direktorius kalba, kad nutraukė darbo sutartį, nes ieÅ¡kovas padarė nuostolių.

          IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas B. M. pagal 2011 m. gegužės 16 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį (be numerio) nuo 2011 m. gegužės 16 d. pradėjo dirbti UAB „VGA transportas“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Pagal Darbo sutarties 3 punktÄ , darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1041 Lt dydžio darbo užmokestį, iÅ¡mokamÄ vienÄ kartÄ per mėnesį paskutinę mėnesio dienÄ . IeÅ¡kovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje duomenų apie darbo sutarties nutraukimÄ nėra, tačiau iÅ¡ 2011-07-01 įsakymo Nr. P-46 matyti, kad iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas atleistas nuo 2011-07-01, pagal Darbo kodekso (toliau - DK ) 127 str., t.y. pačiam praÅ¡ant. (b.l. 14-15, 49).

Ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo nėra, nors kiekviena iÅ¡ Å¡alių skirtingai aiÅ¡kina darbo sutarties nutraukimo motyvus. Ginčas kilęs tik dėl atsiskaitymo už darbÄ ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.          Šalių paaiÅ¡kinimai ir liudyto parodymai patvirtina, kad atsakovas „VGA transportas“ vykdė veiklÄ Danijoje. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas taip pat buvo priimtas dirbti vairuotoju –ekspeditoriumi darbui iÅ¡imtinai užsienyje, o Lietuvoje jokių darbo funkcijų nevykdė.

Darbdavio nurodymu, ieÅ¡kovas vykdė pervežimus Danijoje ir kitose Europos valstybėse pagal atsakovo susitarimus su užsienio įmonėmis, tų įmonių transportu. Tačiau Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos darbo sutartį, ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų užsienyje neaptarė. Teismo posėdyje bendrovės direktorius pripažino, kad su ieÅ¡kovu tarėsi dėl darbo užsienyje, kad nuo priėmimo į darbÄ ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai gyveno darbo vietoje, vairuotojų apgyvendinimui skirtose patalpose, taip pat kad tik žodžiu su juo buvo aptaręs, jog be atlyginimo bus mokami ir nustatyto dydžio dienpinigiai, tačiau konkrečios jų apmokėjimo tvarkos darbo sutartyje neaptarė.

IeÅ¡kovui apie darbÄ ir jo sÄ lygas paaiÅ¡kino tik žodžiu. Su­da­ry­da­mas dar­bo su­tar­tį, darb­da­vys ar­ba jo įga­lio­tas as­muo pri­va­lo su­pa­Å¾in­din­ti dar­buo­to­jÄ su jo bÅ«­si­mo dar­bo sÄ ­ly­go­mis, ko­lek­ty­vi­ne su­tar­ti­mi, dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­mis, ki­tais dar­bo­vie­tė­je ga­lio­jan­Äiais ak­tais, reg­la­men­tuo­jan­Äiais jo dar­bÄ (Darbo kodekso 99 straips­nio 4 da­lis). Å i pa­rei­ga taip pat ap­ima dar­buo­to­jo su­pa­Å¾in­di­ni­mÄ su jo dar­bo funk­ci­jo­mis ir ki­to­mis bÅ«­ti­no­sio­mis dar­bo su­tar­ties sÄ ­ly­go­mis (Darbo kodekso 95 straips­nio 1, 2 da­lys).

Ä®sta­ty­mas ne­nu­ma­to, kad dar­buo­to­jas tu­ri bÅ«­ti su­pa­Å¾in­din­tas pa­si­ra­Å¡y­ti­nai, ta­Äiau kilus ginčui, pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti su­pa­Å¾in­di­ni­mo fak­to bu­vi­mÄ ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (Civilinio proceso kodekso 178 straips­nis), ku­ris to­kiam fak­tui įro­dy­ti ga­li pa­nau­do­ti vi­sas Civilinio proceso kodekso 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­tas įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nes. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai supažindino ieÅ¡kovÄ su visomis jo darbo užsienyje sÄ lygomis, kad aptarė, jog jam nebus mokama už užsienio valstybėse prabÅ«tÄ nedarbo laikÄ (kai darbuotojas nedirba dėl to, kad nėra darbo, taip pat Å¡venčių ar poilsio dienomis).

Taip pat nepateikė įrodymų, jog su darbuotoju susitarė, jog jo kelionė iÅ¡ Danijos į LietuvÄ nebus apmokama. Bendrovės direktorius pripažino, kad kitiems vairuotojams organizuoja nuvykimÄ ir parvykimÄ iÅ¡ užsienio įmonės lėšomis, tačiau ieÅ¡kovui kelionės neapmokėjo, nes darbo sutartį su ieÅ¡kovu laikė iÅ¡imtiniu atveju, kadangi ji buvo sudaryta ieÅ¡kovui jau bÅ«nant Danijoje. Todėl laikė, jog nutraukus darbo sutartį neprivalo kompensuoti jo kelionės į LietuvÄ iÅ¡laidų.Kadangi atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su ieÅ¡kovu, privalėjo raÅ¡tu susitarti dėl visų darbuotojo bÅ«tinųjų ir papildomų darbo sÄ lygų, tačiau, kaip matyti, aptarė ne visus įsipareigojimus, tokie atsakovo atstovo argumentai tik patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas.

Ä®vertinant tai, kad atsakovas, bÅ«damas stipriasniaja sutarties Å¡alimi, nenurodė darbo sutartyje ir neaptarė su ieÅ¡kovu, kaip bus apmokama neesant darbo arba kai nedirbama poilsio ar Å¡venčių dienomis, o ieÅ¡kovas visÄ darbo laikotarpį faktiÅ¡kai gyveno darbo vietoje, užsienio valstybėse, kur vairuotojų apgyvendinimo sÄ lygos tik minimalios, o pragyvenimui reikalingos didesnės lėšos, atsakovo argumentai, jog už nedarbo laikotarpį ieÅ¡kovui neturi bÅ«ti mokama kaip už komandiruotėje prabÅ«tÄ laikÄ , vertintini kaip nepagrįsti.

Neesant abiejų Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo dėl visų darbo sutarties sÄ lygų, darbdavys negali traktuoti, kai jam tai naudinga, kad jis privalo laikytis tik raÅ¡ytinės darbo sutarties ir mokėti tik darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį, o dienpinigių už visÄ ieÅ¡kovo užsienyje prabÅ«tÄ laikÄ nemokėti, nes tai nėra numatyta. AprÅ«pinti ieÅ¡kovÄ darbu buvo atsakovo pareiga. Todėl dėl atsakovo kaltės nedirbtas laikas turi bÅ«ti apmokamas kaip darbo laikas, nes ieÅ¡kovas visÄ tÄ laikÄ faktiÅ¡kai praleido darbo vietoje.

Ä®statymas reikalauja, kad tiek darbdaviai, tiek dar­buo­to­jai, įgy­ven­din­da­mi sa­vo tei­ses bei vyk­dy­da­mi pa­rei­gas, lai­ky­tųsi įsta­ty­mų, gerb­tų ben­dro gy­ve­ni­mo tai­syk­les bei veik­tų sÄ ­Å¾i­nin­gai, lai­kantis pro­tin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pų (Darbo kodekso 35, 93 – 85 straipsniai). Å iuo atveju nustatyta aplinkybė, kurios neneigė ir atsakovo atstovas, kad nutraukus darbo sutartį su ieÅ¡kovu, su juo nebuvo atsiskaityta, nors atleidimo dienÄ darbdavys privalėjo atsiskaityti pilnai (DK 206 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas teigė, jog negalėjo atsiskaityti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis pažeidinėjo darbo drausmę ir padarė žalos, dėl kurios atsakovo įmonei nebuvo pervestos lėšos iÅ¡ užsienio valstybėse esančių užsakovų. Tačiau Å¡ių savo teiginių atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas bendrovės vadovo žodinius nurodymus, tinkamai atliko jam pavestas užduotis dirbdamas užsienyje. Todėl atsakovas, ieÅ¡kovo atžvilgiu, privalėjo vykdyti ne tik darbo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (mokėti jam 1041 Lt), bet ir pilnai atsiskaityti nutraukus darbo sutartį - apmokėti už visÄ komandiruotėje prabÅ«tÄ laikÄ , nepanaudotas atostogas bei kompensuoti kelionės iÅ¡laidas.

Dėl ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos            IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡alys darbo sutartimi buvo sulygusios 1041,00 Lt per mėnesį (b.l. 14-15), kuris turėjo bÅ«ti mokamas paskutinę mėnesio dienÄ . Duomenų, kad darbo užmokestis bÅ«tų keičiamas, nėra. Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas iki atleidimo dienos dirbo darbo sutartimi sutartÄ darbÄ ir jo kasmėnesinis vidutinis atlyginimas sudarė 1041,00 Lt.

            Kaip nurodyta darbo sutartyje bei nustatyta iš vairuotojo kortelės duomenų (b.l.107-109),                                                                                                                                                                                              šalių bei liudytojo paaiškinimų, dirbti ieškovas pradėjo nuo darbo sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2011 m. gegužės 16 d.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ 2011m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, atsakovas 2011 m. gegužės mėnesį apskaitė ieÅ¡kovo darbÄ tik 25 d. - 31 d. laikotarpiu, o už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai) ieÅ¡kovo darbo neapskaitė, t.y. liko neapskaitytos 7 darbo dienas (b.l. 50-52). Kaip matyti, gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo tik 5 dienas, už kurias jam priskaitytas 236,59 Lt darbo užmokesčio (mokėtina suma 215,29 Lt, b.l. 13), kuri iÅ¡mokėta pavedimu į ieÅ¡kovo sutuoktinės sÄ skaitÄ Â (b.l. 10-11, 32, 68).

Akivaizdu, kad už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai) atsakovas ieÅ¡kovo darbo neapskaitė ir už 7 darbo dienas jam neapmokėjo nepagrįstai (b.l. 39, 68).           Kad gegužės mėnesį ieÅ¡kovas dirbo ne 5, o 12 dienų, už septynias darbo dienas atsakovas turėjo ieÅ¡kovui priskaityti dar 331,22 Lt (1041 Lt : 22 d.d. x 7 d.), t.y. 567,82 Lt iÅ¡ viso. Todėl 331,22 Lt suma, atskaičius mokesčius, priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.           Neteisingai apskaičiavus ieÅ¡kovo dirbtų darbo dienų skaičių 2011 m. gegužės mėnesį ir ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ darbo užmokestį, atsakovas neteisingai apskaičiavo ir ieÅ¡kovo vidutinį mėnesio bei darbo dienos užmokestį (b.l. 57). Kaip nustatyta, ieÅ¡kovo darbo užmokestis už 2011 m. (priskaityta suma) sudaro 567,82 Lt, o dirbtas dienų skaičius yra 12 dienų.

        Kadangi ieÅ¡kovas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiÅ¡kai įmonėje dirbtÄ laikÄ ir dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 6.4 punktas). Todėl ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis yra 48,85 Lt (1608,82 Lt : 34 d.d.).           Už 2011 m. birželio ir liepos mėnesį (1 d.) ieÅ¡kovo darbo laikas apskaitytas tinkamai (b.l. 44-49).

Už birželio mėnesį ieškovui priskaičiuota 1040,99 Lt suma, priklausanti išmokėti suma - 854,42 Lt (atskaičiuos mokesčius). Tačiau kaip matyti, priskaičiuota išmokėti ir 2011-07-22 išmokėta 993,19 Lt suma, t.y. 138,77 Lt daugiau (b.l. 8-9, 55-56). Už liepos mėnesį (1 d.d.) ieškovui priskaičiuota 152,49 Lt suma (atskaičius mokesčius -138,77 Lt mokėtina suma) (b.l. 57), kuri, kaip matyti, buvo išmokėta 2011-07-22 kartu su darbo užmokesčiu už birželio mėnesį.

Todėl laikytina, jog už 2011 m. liepos mėnesį atsakovas ieÅ¡kovo darbo laikÄ ir darbo užmokestį apskaitė tinkamai. Kaip matyti iÅ¡ liepos mėnesio darbo užmokesčio lapelio, atsakovas apskaičiavo ir apmokėjo ieÅ¡kovui už nepanaudotas kasmetines atostogas, t.y. 100,44 Lt, už 2,044 nepanaudotas atostogų dienas. (b.l. 41). Su tokiu atsakovo paskaičiavimu ieÅ¡kovas nesutinka, teigia, jog jam iÅ¡ viso priklausė 154,11 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas privalėjo apskaičiuoti visÄ jo darbo laikotarpį, t.y. nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01, todėl teigė, kad ieÅ¡kovui priklauso kompensacija už 4,51 kalendorines atostogų dienas ir turi bÅ«ti sumokėta už 3,15 darbo dienas, skaičiuojant po 48,85 Lt (b.l. 66-67, 69). LR DK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali bÅ«ti suteiktos kasmetinės atostogos, jam iÅ¡mokama piniginė kompensacija.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas yra paskaičiuojama remiantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 7 punktu, kuris nustato, kad nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iÅ¡ metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ) ir iÅ¡ darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.         Pagal DK 166 str. 1 d. minimali kasmetinių atostogų trukmė lygi 28 kalendorinėms dienoms, todėl vienas darbo mėnuo suteikia teisę į 2,33 kalendorines dienas atostogų (28/12).

Ieškovas iš viso dirbo 1 mėnesį ir 10 darbo dienų (b.l.44-48). Šias darbo dienas daliname 21,1, t.y. iš Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatyto 2011 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei. Gauname 0,47 mėnesio. 1,47 darbo mėnesio suteikia 3,43 kalendorines dienas kasmetinių atostogų (2,33 x 1,47), t.y. 2,40 darbo dienų (3,43 dauginant iš metinio darbo dienų koeficiento 0,7 (nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministro minėtame įsakyme ir taikomas esant 5 darbo dienų savaitei).

Už jas nutraukiant darbo sutartį turėjo bÅ«ti sumokėta 117,24 Lt (2,40 x 48,85 Lt. (ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis)).           Kadangi atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 100,44 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡ atsakovo priteistinas 16,8 Lt (atskaičiuos mokėtinus mokesčius) skirtumas už neteisingai apskaičiuotÄ ir apmokėtÄ atostogų kompensacijÄ . Dėl neiÅ¡mokėtos dienpinigių sumos ir kelionės iÅ¡laidų                LR DK 220 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos.

             LR Vyriausybė 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, reglamentuojančiu iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarkÄ , kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, nustatė, kad tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojo iÅ¡vykimas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimÄ ar kelti kvalifikacijÄ .

Pasiųstam į komandiruotę asmeniui, be darbo užmokesčio už visas darbo dienas pagal grafikÄ , nustatytÄ nuolatinėje darbo vietoje, atlyginamos iÅ¡laidos, susijusios su tarnybine komandiruote.             Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo iÅ¡laidas, atsirandančias dėl iÅ¡vykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos iÅ¡vyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.

Tokių padidėjusių iÅ¡laidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, kuri detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija). Å io nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties Å¡alims keisti nustatytÄ dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iÅ¡ Å¡ių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje (2008 m. vasario 4 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008).           Kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovas nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 (imtinai) dirbo Danijoje, t.y. 47 dienas. Todėl jam vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. lK-123 turėjo bÅ«ti mokami 195 Lt dienpinigiai, t.y. 9165 Lt dienpinigių (47 d. x 195 Lt). Tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktos avansinės apyskaitos, dienpinigius skaičiavo tik už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30, t.y. už 30 dienų imtinai, priskaičiuodamas iÅ¡mokėti 5850 Lt sumÄ .

Aavansinėje apyskaitoje Nr. 115 nurodyta, jog ieÅ¡kovui liko neiÅ¡mokėta 2907,29 Lt suma. (b.l. 59). Kad ieÅ¡kovui 2011-06-23 buvo iÅ¡mokėta tik 2942,71 Lt dienpinigių suma, patvirtina ir ieÅ¡kovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b.l. 10-11). Todėl teismas sutinka su ieÅ¡kovo paskaičiavimu, kad atsakovas jam liko skolingas 6222,29 Lt dienpinigių. Todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovui taip pat priteistinos jo turėtos kelionės iÅ¡ Danijos į LietuvÄ iÅ¡laidos. Atsakovas pripažino, kad nutraukus darbo santykius, neorganizavo ieÅ¡kovo parvykimo į LietuvÄ .

Todėl ieÅ¡kovas į LietuvÄ turėjo grįžti savo transporto priemone ir savo lėšomis. IeÅ¡kovo pateikti duomenys patvirtina, kad vien iÅ¡laidos kurui sudarė 745,13 Lt (b.l. 93-104). Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 800 Lt suma, įvertinant ir automobilio eksploatacines iÅ¡laidas, yra reali ir pagrįsta. Kadangi Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė dėl grįžimo iÅ¡ darbo komandiruotėje užsienyje, Å¡i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovo. Dėl delspinigių priteisimo.         IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas, laiku su juo neatsiskaitydamas, neiÅ¡mokėdamas viso jam priklausančio daro užmokesčio ir dienpinigių, nepadengdamas jo grįžimo iÅ¡ komandiruotės iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 7407,18 su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, privalo sumokėti jam 1011, 08 Lt delspinigių, skaičiuojant nuo 2011-07-08 iki patikslinto ieÅ¡kinio 2012-01-19 dienos (7407,18 Lt x 0,07 proc. x 195 d.).  IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neesant galimybės priteisti delspinigius, praÅ¡o virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Su tokiu ieÅ¡kovo atstovės iÅ¡reikÅ¡tu reikalavimu teismas iÅ¡ esmės sutinka. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, vadovaujantis LR DK 207 str. kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo uždelsimo faktas rodo netinkamÄ darbo sutarties vykdymÄ , o dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų numatyta atsakomybė – netesybos delspinigių forma. Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 str. numato, kad tuo atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai.

Tačiau Å¡is įstatymas taikomas tik tada, kai Å¡alis sieja darbo santykiai. Kai darbo santykiai nutrÅ«ksta, buvusių darbo sutarties Å¡alių santykiams darbo teisė netaikoma. Kai su atleistu iÅ¡ darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, tokio darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ . Todėl ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina.Kadangi ieÅ¡kovo atstovė, neesant galimybės priteisti delspinigius, prašė taikyti alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ , priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , teismas sprendžia, jog toks reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies.

DK 141 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Formuodamas teismų praktikÄ dėl DK141 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, jog pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sÄ lygų:

1) darbdavys ne visiÅ¡kai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ ;

2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-82/2008, 3K-3-267/2008, 3K-3-284/2009). DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laikÄ - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2008).

Tokia darbdavio prievolė yra tęstinė ir apima visÄ uždelsimo laikÄ .Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovui buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio, t.y. 331,22 Lt suma (priskaityta suma), taip pat atsakovas jam neiÅ¡mokėjo jam 6222,29 Lt dienpinigių (priskaityta suma) ir 53,67 Lt (priskaityta suma) kompensacijos už atostogas bei nepadengė 800 Lt turėtų kelionės iÅ¡laidų (mokėtina suma). Kadangi neatsiskaityta suma didesnė nei darbo sutartyje numatytas 1041 Lt ieÅ¡kovo darbo užmokestis, darbuotojo kaltės dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nenustatyta, todėl taikomos sankcijos pagal DK 141 straipsnio 3 dalį dydį sudaro ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas už visÄ uždelsimo laikÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta 2011-07-01 (b.l.49). Taigi, ieÅ¡kovo paskutinė darbo diena, kuriÄ jis dirbo ir kuriÄ jis turėjo pilnai atsiskaityti, yra 2011-07-01. Atsakovas su ieÅ¡kovu nėra atsiskaitęs iki Å¡iol. Kadangi su ieÅ¡kovu uždelsta atsiskaityti 8 mėnesius ir 24 dienas, todėl sankcijos suma iki sprendimo priėmimo sudaro 9158,45 Lt (1041 Lt x 8 + 48,85 Lt x 17 d.d.). Tačiau DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Nors DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ mokėtinos iÅ¡mokos dydžio, tačiau teismas Å¡ioje byloje, sprendžiant priteistinos sumos dydį, t.y. taikydamas darbdaviui sankcijÄ , taiko proporcingumo principÄ ir atsižvelgia ne tik į darbuotojo, bet ir darbdavio interesus, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas dirbo tik nepilnus du mėnesius.

Be to, tokio dydžio sankcijos pats ieÅ¡kovas neapskaičiavo ir jos priteisti neprašė, o prašė tik 1011, 08 Lt delspinigių sumos. Neadekvačios, ieÅ¡kovo atstovės papraÅ¡ytos sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. Priteisus visÄ paskaičiuotÄ sumÄ , susidarytų nepagrįstai didelis neadekvatumas tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Todėl ieÅ¡kovui priteistina už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma mažintina iki 2000,00 Lt.Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 3 dalį, 417, 418 straipsnius teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus.

Remiantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta ieškinyje, nepažeidžia Civilinio proceso kodekse įtvirtintų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų bei draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 12, 17, 265 straipsniai). Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt neturtinės žalos, motyvuodamas, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku jis patyrė didelių finansinių sunkumų gyvendamas svetimoje šalyje, pinigų turėjo prašyti iš artimųjų, skolintis, kad galėtų sugrįžti namo.

Dėl to jautėsi darbdavio apgautas, patyrė stresÄ . Vertinant nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nesilaikė darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, už 2011 m. gegužės mėnesį neiÅ¡mokėjo dalies ieÅ¡kovui priklausančio darbo užmokesčio ir visos už šį mėnesį priklausančios dienpinigių sumos, už birželio mėnesį sumokėjo tik dalį dienpinigių, o darbo užmokestį už šį laikotarpį sumokėjo tik nutraukus darbo sutartį, 2011-07-22 (b.l. 8), teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ nerimauti, jaustis apgautas.

Pilnai tikėtina, kad dėl nesavalaikio atsiskaitymo ieÅ¡kovas negalėjo tinkamai planuoti savo iÅ¡laidų, gyvendamas užsienyje patyrė nepriteklių. Å iuo atveju atsakovas pažeidė Darbo įstatymų ginamÄ ieÅ¡kovo teisę laiku gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė ne tik neigiamus iÅ¡gyvenimus, bet ir turėjo papildomų finansinių sunkumų. Todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju vien padaryto pažeidimo pripažinimas nebÅ«tų pakankama satisfakcija už ieÅ¡kovui padarytÄ skriaudÄ . Vertintina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta, jos dydis adekvatus ieÅ¡kovo patirtiems nepatogumams.

Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 600 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.         Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas (patikslintas tik atostogų kompensacijos paskaičiavimas), iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 1800 Lt už advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ , kadangi iÅ¡laidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. (b.l. 82-85), (CPK 98 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d.).          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo UAB „VGA transportas“ priteistinas 299,11 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ (9970,31 Lt x 3 proc. ? 299,11 Lt ).Vadovaujantis LR CPK 92 str., iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 14,54 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „VGA transportas“, į.k. 302432111, ieÅ¡kovui B. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 331,22 Lt (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 22 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (priskaityta suma), 6222,29 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus dvideÅ¡imt du litus ir 29 ct) dienpinigių (priskaityta suma), 16,80 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų ir 80 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (priskaityta suma), 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo (mokėtina suma),  800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) kelionės iÅ¡laidų (mokėtina suma) ir 2000,00 Lt (du tÅ«kstančius litų, priskaityta suma) už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2011-07-01 d. iki teismo sprendimo priėmimo, bei 1800 Lt (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) advokato padėjėjos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

 Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „VGA transportas“, į.k. 302432111, 299,11 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus ir 11 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , kuris yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.            Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „VGA transportas“, į.k. 302432111, valstybės naudai 14,54 Lt (keturiolika litų ir 54 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.            Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Vida Agurkienė      Â