7fd15c36-4e76-4123-b10f-e36e63239c8b · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaArvydas Jasonas                                                                  Civilinė byla Nr. e2A-203-755/2017                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09477-2015-8                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.,2.4.2.9.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Margaritos Dzelzienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-837/2016 pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovei E. J., trečiajam asmeniui AB DnB bankui, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, žemės sklypu tvarkos nustatymu, n u s t a t ė :                                            I.

Ginčo esmė         IeÅ¡kovas R. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimas natÅ«ra labiausiai atitinka bendraturčių interesus. PraÅ¡o atidalinti Å¡alims nuosavybės teise priklausančias patalpas, R. J. priteisiant gyvenamojo namo patalpas pagal architekto V. S. 2015 m. rugsėjo mėnesį parengtÄ plane pažymėtais indeksais Nr. 12 7,39 kv.m ploto, Nr. 13 22,04 kv.m ploto, Nr. 14 2,69 kv. m ploto, Nr. 15 11,67 kv. m ploto, Nr. 16 11,99 kv. m ploto, Nr. 17 18,50 kv. m ploto, viso 74,28 kv.m, o atsakovei E. J. priteisiant gyvenamojo namo patalpas pagal architekto V.

S. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtÄ plane pažymėtais indeksais Nr. 1 35,17 kv. m ploto, Nr. 2 7,41 kv. m ploto, Nr. 3 2,45 kv. m. ploto, Nr. 4 7,21 kv.m ploto, Nr. 5 6,05 kv. m ploto, Nr. 6 4,21 kv. m ploto, Nr. 7 2,16 kv. m ploto, Nr. 8 10,44 kv. m ploto, Nr. 9 1,16 kv. m ploto, Nr. 10 12,57 kv. m ploto, Nr. 11 28,15 kv. m ploto, viso 116,98 kv. m, kas atitinka Å¡alių turimas namo nuosavybės dalis. Prašė nustatyti naudojimusi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „AukÅ¡taitijos matininkas“ 2015-11-05 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ; suteikti ieÅ¡kovui teisę be atskiro atsakovės sutikimo įrengti patalpas Nr. 11 ir 17; suteikti teisę ieÅ¡kovui jam tenkančioje namo dalyje įsirengti židinį, kaminÄ , kaip alternatyvų gyvenamojo namo dalies Å¡ildymo Å¡altinį;

įsirengti atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ ; teisę atsivesti elektros įvadÄ ; teisę iÅ¡griauti gyvenamojo namo patalpos Nr. 16 dvi sienas, suformuojant atskirÄ erdvę patalpoje Nr. 17 bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti.Atsakovė E. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtÄ planÄ , nustatyti, kad ji naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 4 (katilinės dalis) 3,61 kv.m ploto, Nr. 9 1,16 kv. m ploto, Nr. 10 12,57 kv. m ploto, Nr. 12 7,39 kv.m ploto, Nr. 13 22,04 kv.m ploto, Nr. 14 2,69 kv. m ploto, Nr. 15 11,67 kv. m ploto, Nr. 16 11,99 kv. m ploto, Nr. 17 36,29 kv. m ploto, Nr. 18 6,05 kv. m, viso 116,98 kv. m; nustatyti, kad R.

J. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais Nr. 1 35,17 kv. m ploto, Nr. 2 7,41 kv. m ploto, Nr. 3 2,45 kv. m. ploto, Nr. 4 (katilinės dalis) 3,60 kv.m ploto, Nr. 5 6,05 kv. m ploto, Nr. 6 4,21 kv. m ploto, Nr. 7 2,16 kv. m ploto, Nr. 8 10,44 kv. m ploto, Nr. 11 5,49 kv. m ploto, viso 76,98 kv. m. Nustatyti, kad patalpa Nr. 4 (katiline) ji ir ieÅ¡kovas naudojasi bendrai, suteikti atsakovei teisę savo lėšomis be atskiro ieÅ¡kovo sutikimo įrengti naujÄ sienÄ , skiriančiÄ koridorių Nr. 11 ir svetainę Nr. 17 pagal architekto V.

S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtÄ naudojimosi tvarkos pasiÅ«lymÄ ; nustatyti naudojimosi žemės sklypu 0,0986 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „AukÅ¡taitijos matininkas“ 2016-05-02 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nustatyti, kad E. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 1, atskirai 418 kv. m plotu, ir bendrai su R. J. 175 kv. m plotu, nustatyti, kad R. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 2 atskirai – 273 kv. m plotu, ir bendrai su E. J. 120 kv. m plotu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tretysis asmuo AB DnB bankas atsiliepimu neprieÅ¡taravo, kad nekilnojamas turtas bÅ«tų atidalytas ieÅ¡kovo nurodyta tvarka ir dėl atsakovės reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarkÄ .

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Å¡alims nutraukus santuokÄ , Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su E. J.. Vaikai turi savo kambarius prie kurių yra pripratę ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ likti gyventi juose. Padalinus kambarius pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ , vaikų kambariai atitektų ieÅ¡kovui. Nustačius naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktus pasiÅ«lymus, vaikai turėtų galimybę toliau naudotis jiems paskirtais ir įrengtais kambariais.            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimu ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinys atmestas, o atsakovės E. J. prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas. Teismas nusprendė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtÄ planÄ : E. J. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtÄ planÄ Nr. 12 7,39 kv. m ploto, Nr. 13 22,04 kv.m ploto, Nr. 14 2,69 kv. m ploto, Nr. 15 11,67 kv. m ploto, Nr. 16 11,99 kv. m ploto, Nr. 17 36,29 kv. m ploto, Nr. 18 6,05 kv. m, viso 98,12 kv. m.

R. J. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis indeksais pagal architekto V. S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtÄ planÄ , Nr. 2 7,41 kv. m ploto, Nr. 3 2,45 kv. m. ploto, Nr. 5 6,05 kv. m ploto, Nr. 6 4,21 kv. m ploto, Nr. 7 2,16 kv. m ploto, Nr. 8 10,44 kv. m ploto, Nr. 9 1,16 kv. m ploto, Nr. 10 12,57 kv. m ploto, Nr. 11 5,49 kv. m ploto, viso 51,94 kv. m. Teismas nustatytė, kad patalpas Nr. 1 (garaÅ¾Ä ) 35,17 kv. m ir patalpas Nr. 4 (katilinę) 7,21 kv. m. ploto E. J. ir R. J. naudos bendrai. Taip pat teismas nustatytė naudojimosi žemės sklypu 0,0986 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal UAB „AukÅ¡taitijos matininkas“ 2016-05-02 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nustatant, kad E. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 1, atskirai 418 kv. m plotu, ir bendrai su R.

J. 175 kv. m plotu, nustatant, kad R. J. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 2 atskirai – 273 kv. m plotu, ir bendrai su E. J. 120 kv. m plotu.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį ir atidalinus patalpas ieškovo nurodytu būdu, turėtų būti atliekami būsto perplanavimo ir griovimo darbai, iš naujo įrengiamos komunikacijos, kas, teismo vertinimu, gali namui padaryti neproporcingos žalos paskirčiai ir sumažinti jo vertę, todėl, nurodė, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Vertino, kad toks padalijimo bÅ«das pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, padarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, Be to, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes atidalijus turtÄ , Å¡alių nepilnamečiai vaikai neturės galimybės naudotis jiems paskirtais ir įrengtais kambariais. Kadangi teismo posėdyje atsakovas reikalavimo gauti kompensacijÄ nepareiÅ¡kė ir byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atsakovui kompensacijÄ bei atsakovo sutikimo ar nesutikimo dėl kompensacijos gavimo, namo atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, priteisiant atsakovui kompensacijÄ , teismo vertinimu, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iÅ¡ Å¡alių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sÄ lygų, ir tai bÅ«tų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas.

Teismas, vertindamas byloje pareikÅ¡tÄ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, konstatavo, kad atsakovės praÅ¡omos naudojimosi tvarkos nustatymas yra galimas, jis nepadarys neproporcingos žalos turto paskirčiai ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nesutiko su tuo, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovui naudotis bÅ«tų paskirtas garažas, kaip lygiavertis turtas gyvenamosiomis patalpomis, todėl sprendė, kad garažas kaip ir katilinė turėtų bÅ«ti naudojami bendrai. Nurodė, kad kitoms Å¡alims priklausančioms patalpoms nustatytina naudojimosi tvarka artima Å¡alių turimoms namo nuosavybės dalims.PraÅ¡ymo suteikti atsakovei savo lėšomis be atskiro ieÅ¡kovo sutikimo įrengti naujÄ sienÄ , skiriančiÄ koridorių Nr. 11 ir svetainę Nr. 17 pagal architekto V.

S. 2016 m. gegužės mėnesį parengtÄ naudojimosi tvarkos pasiÅ«lymÄ teismas nusprendė netenkinti, nes nėra iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo patekimo į patalpÄ Nr. 10 klausimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį patenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti arba bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ atsakovės jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovei skirta atskirai naudotis 8,084 kv. m. (98,12 kv.m. - 90,036 kv.m.) daugiau, negu priklauso jai gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise. Teismas, paskirdamas atsakovei didesnę turto dalį individualiam naudojimui, nukrypo nuo nustatytų idealiųjų nuosavybės dalių, dėl to, teigia, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, teismas nesprendė jokio kompensavimo klausimo paskirdamas atsakovei didesnę turto dalį individualiam naudojimui, negu jos turima nuosavybės dalis.Apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas nustatė naudojimosi tvarkÄ , kuria palikta bendram naudojimui atskiros patalpos - katilinė ir garažas, lėmė, kad ginčo Å¡alys ir toliau naudosis bendrai turtu, o tokia tvarka neužtikrina privatumo, pagrįstų lÅ«kesčių kiekvienam iÅ¡ savininkų naudotis atskirai viso gyvenamojo namo patalpomis.

Pažymi, kad teismas, atmesdamas jo ieÅ¡kinį nurodė, kad tarp Å¡alių yra gili konfliktinė situacija. Teigia, kad jo, apelianto, pasiÅ«lytas turto atsidalijimo bÅ«das, kurio pasėkoje suformuojami du atskiri turtiniai vienetai, užkirstų keliÄ ateityje tarp Å¡alių kilti konfliktams, užtikrintų didesnį savarankiÅ¡kumÄ . Pažymi, kad prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, o įstatymas iÅ¡ tiek iÅ¡ nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginÄÄ teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje.

Jeigu bÅ«tų suformuoti du atskiri turtiniai vienetai, padidėtų vieneto vertė.Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nenurodė kaip realiai, kokia žala galėtų bÅ«ti padaryta namui dėl jo perplanavimo pateiktame apelianto pasiÅ«lyme. Pažymi, kad pagal pateiktÄ projektÄ yra pastatoma tik viena siena patalpoje 1-13, kas darytina ir pagal pateiktÄ naudojimosi tvarkos pasiÅ«lymÄ .Apeliantas nurodo, kad pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ neaiÅ¡ku, kaip ji pateks į patalpa plane pažymėta 10, nes iÅ¡ Å¡ios patalpos patenkama tik į patalpÄ 9 ir patalpÄ 17, o Å¡i patalpa (17) atskiriama pagal projektÄ siena nuo patalpos 11.

Tokiu bÅ«du teismo pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka nėra aiÅ¡ki, ir jam, apeliantui norint patekti į patalpas 9 ir 10, reikėtų daryti (kirsti) sienose praėjimus, o taip pat atsitverti papildoma siena nuo atsakovės tarp patalpų 10 ir 17. Tokia naudojimosi tvarka pareikalautų didesnių papildomų investicijų, neaiÅ¡ku, ar nepažeistų konstrukcijų ir ar bÅ«tų techniÅ¡kai galima, nepaliestų vamzdžių, komunikacijų sienose ir panaÅ¡iai. NeaiÅ¡ku kieno lėšomis turėtų bÅ«tų atliktos rekonstrukcijos, kertamos sienose angos, užmÅ«rijamas praėjimas tarp patalpos 10 ir 17 ir, ar tai galima padaryti pagal priimtÄ teismo sprendimÄ .

Teigia, kad jis yra įsipareigojęs savo lėšomis atlikti perplanavimo darbus, jeigu bÅ«tų pritarta jo pasiÅ«lytam atidalijimui – pastatytų sienÄ ir įsirengtų Å¡ildymo sistemÄ . Atkreipia dėmesį, kad garažas paliktas bendram naudojimui, o įvažiavimas į garaÅ¾Ä iÅ¡ jam asmeniÅ¡kai paskirto naudoti žemės sklypo dalies. Vienintelis įėjimas į garaÅ¾Ä iÅ¡ namo taip pat yra iÅ¡ jam paskirtos patalpos Nr.

2. Taigi, atsakovė, norėdama patekti į garaÅ¾Ä , privalės naudotis jam paskirta sklypo dalimi. Tad teismo sprendimas ir Å¡ioje dalyje yra nelogiÅ¡kas. Apibendrindamas teigia, jog teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas ir neaiÅ¡kus, jo įgyvendinimas sukels tarp Å¡alių naujus ginčus. Atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamÄ teismo 2016-11-09 sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ , jos prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.Atsakovė teigia, kad jos siÅ«loma naudojimosi tvarka yra lengvai įvykdoma, iÅ¡laiko interesų pusiausvyrÄ , taip pat atsižvelgia į vaikų interesus.

Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ turėtų bÅ«ti atliekami bÅ«sto perplanavimo ir griovimo darbai. Katilinė turi bÅ«ti bendro naudojimo, nuo jos iÅ¡vedžiotas grindų Å¡ildymas. Atsakovo pasiÅ«lymas sÄ lygos didelio masto pertvarkymus, kurie yra neracionalÅ«s ir reikalauja didelių sÄ naudų. Be to, teigia, kad ieÅ¡kovas savo projekte nenumatė, kur gyventų vaikai.Atsakovė teigia, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka atitiko faktinį naudojimÄ si namu. IeÅ¡kovui priskyrus 76,98 kv.m. patalpas, tai idealiai atitiktų 40/100 dalių gyvenamojo ploto.

 Teigia, kad teismas vietoje patalpos Nr. 10 (virtuves), jai priskyrė garažo dalį, kuris jai tiek, kiek virtuvė, nėra nereikalingas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai gyvena kitur.Atsakovė praÅ¡o jos prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, tokiu bÅ«du nebekiltų ginčo dėl jos patekimo į garaÅ¾Ä , jai paliekant virtuvę, kas leistų jai pastatyti sienÄ tam, kad abi Å¡alys negalėtų patekti į joms nepriklausančias namo patalpas. PraÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nes tam nenurodyta pagrindų, numatytų CPK 327 str. Teismas            k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnis, 320 straipsnis).

Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas skundo faktinio ir teisinio pagrindų ir pasisako dėl esminių skundo argumentų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

Pagal CPK 327 straipsnį byla gali bÅ«ti perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, sutinkant su teismo iÅ¡vada, jog siektina maksimaliai ir protingomis sÄ naudomis atriboti Å¡alių turtÄ , kad ateityje bÅ«tų kiek įmanoma iÅ¡vengta konfliktų, liko neįvertinos ir neiÅ¡spręstos aplinkybės, kurios sÄ lygos naudojimÄ si turtu nepatogiu ir jį apsunkins. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti patikrintos pasiÅ«lant Å¡alims pateikti papildomų įrodymų ir juos tiriant, esant bÅ«tinumui pasitelkiant specialistų iÅ¡vadas.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atsakovė prieÅ¡taravo dėl atidalijimo be kitko ir dėl didelių to kaÅ¡tų, prilygstančių namo griovimui, teigė namÄ esant nedalų. Atmesdamas reikalavimÄ dėl dalies atidalijimo, teismas nurodė ,jog jis negalimas dėl bÅ«sto perplanavimo , griovimo, komunikacijų įrengimo darbų, kas gali padaryti namui, jo paskirčiai neproporcingos žalos.

Nors teismas ir nurodė, jog pertvarkymai padarys neproporcingos žalos turtui, bet konkrečiais ar apytikriais skaičiavimais tokia iÅ¡vada nepagrįsta.Kolegijos vertinimu, patys savaime statybos darbų, naujų komunikacijų įrengimas nereiÅ¡kia žalos, juolab neproporcingos, daiktui padarymo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, derėtų Å¡alims pasiÅ«lyti pateikti teismui konkrečius galimų namo pertvarkymo iÅ¡laidų skaičiavimus, kad įvertinti tiek jų mastÄ , atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo atvejais, tiek nustatyti Å¡alių pareigas Å¡ias iÅ¡laidas apmokant.

Pagal Å¡alių reikalavimus name reikalinga atlikti statybos darbus( pagal atsakovę- pastatyti vienÄ sienÄ , pagal ieÅ¡kovÄ â€“ atskirti Å¡ildymo sistemas, statyti sienÄ , įrengti autonominę Å¡ildymo sistemÄ ). Vienok, iÅ¡ bylos duomenų neaiÅ¡ku ar siekiami atlikti pertvarkymai yra techniÅ¡kai įmanomi, kokios konstrukcijos bus siekiamos statyti sienos( pertvaros) – lengvų konstrukcijų ar mÅ«rinės, ar jų įrengimas nepažeis jau esamų komunikacijų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė , jog jam skirtinoje namo dalyje ketina įrengti kaminÄ , statyti židinį, bet ar tas, įvertinus statybos taisykles, prieÅ¡gaisrinius reikalavimus, yra leistina, duomenų byloje nepateikta.Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti teismui duomenis                     ( specialistų iÅ¡vadas ar pan.), jog jų siekiami atlikti pertvarkymai atitinka normatyvinių aktų, saugumo reikalavimams, t.y, ar jie leistini, o teismui pačiam nusprendžiant dėl atidalijimo varianto ar naudojimosi tvarkos, kuri sÄ lygotų statybos darbų bÅ«tinumÄ , nustatymo ,turėtų bÅ«ti gaunama kvalifikuoto to srities specialisto ( institucijos) iÅ¡vada.Å iuo atveju sprendimu teismui parinkus ne atidalijimÄ , o naudojimosi tvarkos nustatymÄ , bendram Å¡alių naudojimuisi paliktas 35,17 kv. ploto garažas( patalpa ind.

Nr.1). Pagal patvirtintÄ naudojimosi žeme tvarkos planÄ Ä¯ garÄ Å¾Ä atsakovė negalės patekti, nes tam reiks pereiti ( važiuoti) per ieÅ¡kovui paskirtÄ sklypo dalį Nr.2. Patekus į garaÅ¾Ä , iÅ¡ jo per namo vidų patekti į atsakovei paskirtas patalpas ne per ieÅ¡kovui paskirtas patalpas ar iÅ¡ namo iÅ¡orės nėra galimybės, nes vėlgi reiks naudotis ieÅ¡kovui skirta žemės dalimi. Teismo nustatytu bÅ«du nustačius naudojimosi žeme tvarkÄ , atsakovė iÅ¡ dabar esančio pravažiavimo pusės negalės patekti ir prie jai skirto namo dalies( reikia eiti per ieÅ¡kovui skirtÄ sklypo dalį).

Ar patekimas į Å¡iÄ sklypo galimas iÅ¡ kitų sklypo pusių techniniai sprendinių teismui nebuvo teikta ir jie nesvarstyti, nors siekiant vengti bendraturčių nesutarimų tai ginčui reikÅ¡minga .Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims, jeigu patekimui į namo patalpas bÅ«tina naudotis kitam bendraturčiui priskiriama naudotis žeme, pateikti pasiÅ«lymus dėl to kokiu pagrindu ir sÄ lygomis Å¡ia sklypo dalimi bus naudojamasi ( servituto, nuomos ar pan.). Teismo vertinimu, derėtų vertinti ar tikslingÄ garaÅ¾Ä palikti bendram naudojimusi, nes abejotina ar toks naudojimasis ( neįrengiant pertvarkos) bÅ«tų racionalus, nekeltų naujų nesutarimų ir konfliktų, nė viena Å¡alis tokio varianto nesiÅ«lė, atsakovė ir atsiliepime į skundÄ nurodė garažu nesinaudosianti.Pagal teismo sprendimÄ matyti, jog ieÅ¡kovui skirta naudotis patalpomis ind. 9 ir 10                     ( sandėlys ir virtuvė), bet iÅ¡ bylos duomenų neaiÅ¡ku ar techniÅ¡kai galima ir kaip ieÅ¡kovui iÅ¡ jam skirtų kitų patalpų į Å¡ias patalpas patekti.Kaip reikÅ¡mingÄ naudojimosi tvarkai nustatyti aplinkybę teismas vertino tai, jog Å¡alių nepilnamečiai vaikai Å¡iuo metu naudojasi kambariais Nr.15 ir 16.

Kolegijos vertinimu, tokia teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės pagrįsta, bendraturčių vaikų, kurie realiai naudojasi konkrečiomis patalpomis, prie jų pripratę, teisės į įprastas gyvenimo sÄ lygas turi bÅ«ti ginamos.Nors atsakovė apeliacinio skundo neteikė, bet jos argumentacija dėl virtuvės paskyrimo ieÅ¡kovui , kolegijos vertinimu, vertinama kaip reikÅ¡minga -Å¡iuo metu ieÅ¡kovas namu nesinaudoja, atsakovei, su kuria gyvena du nepilnamečiai Å¡alių vaikai, bÅ«tinumas naudotis virtuve neabejotinas.

Pats ieÅ¡kovas nepretendavo į esamÄ virtuvę. Minėta, pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ be rekonstrukcijos darbų į jÄ patekti negali.Teismas turėtų pakartotinai įvertinti aukščiau aptartas Å¡alių poreikio į naudojimÄ sį esama virtuve prioritetus.Apibendrinant pasakytÄ , bylÄ perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo visa jos apimtimi. TÄ darant, teismas turėtų įvertinti aukščiau nurodytas priežastis, pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl atidalijimo kaÅ¡tų, tikrinti, kad tarp atidalijimo ar naudojimosi patalpomis ir žemes sklypu nebÅ«tų prieÅ¡taravimų, nustatyti ar reikalingi atlikti statybiniai konstrukcijų, vidaus įrangos ir panaÅ¡Å«s pertvarkymai leistini pagal statybos reglamentus, įvertinti ar siÅ«lymai ekonomiÅ¡kai racionalÅ«s , ar jie leis iÅ¡vengti bendraturčių nesutarimų, nepažeis Å¡alių vaikų teisių.

Neabejotina, jog tiek atidalijant, tiek nustatant naudojimosi tvarkÄ , bÅ«tina siekti, kad ji maksimaliai atitiktų Å¡alių dalims turte. Kadangi apeliacinės instancijos procese ginčas iÅ¡ esmės neiÅ¡spręstas, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu , 331 straipsniu, teismas              n u t a r i a :              apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-09 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-552-837/2016 panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

             Teisėjai                                                                        Ramunė Čeknienė                                                                                                         Eigirdas Činka                                                                                                         Margarita Dzelzienė