7fcf96f5-34e2-4fd4-bc90-44336cfbe772 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-320-1036/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01934-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam R. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : R. V. 2021 m. sausio 18 d. apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) sankryžoje į (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė 1.65 promilių girtumo laipsnį.

Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad Å¡ių metų sausio 18 d. buvo įprasta darbo diena. Po darbo pavežė kolegÄ namo, kuris pakvietė jį į svečius kavos. Jie iÅ¡gėrė. Jautėsi gerai ir todėl sėdo už vairo. Vakare važiavo namo ir (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) sankryžos buvo postas. Jį sustabdė, patikrino girtumÄ ir nustatė 1,71 promilių bei 1.65 promilių girtumÄ . Vairavo automobilį „Opel Combo“, kuris yra tarnybinis transportas.

Automobilio vertę kaip supranta nustatė tyrėja, apklausinėdama jį. Automobilis „Opel Combo“ tiek nekainuoja, kiek tyrėja įvertino. Supranta, kad turtas bus konfiskuotinas. PraÅ¡o teismo objektyviai vertinti automobilio kainÄ . Pateikė dokumentus apie dabartinę transporto priemonės vertę. Apie tai, kad jį sustabdė policija, pirmiausiai pranešė žmonai. Žmona šį įvykį įvertino neigiamai, jis jos atsiprašė. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

LaidavimÄ supranta taip, kad jo sutuoktinė neÅ¡a atsakomybę už jo veiksmus. Su žmona santuokoje yra virÅ¡ 30 metų. Mano, kad jie sutaria tobulai. Dėl visko tariasi, visada iÅ¡klauso vienas kitÄ , jis įsiklauso į žmonos nuomonę. Sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimÄ ir į panaÅ¡ias situacijas niekada nebuvo pakliuvusi. PraÅ¡o taikyti laidavimÄ be užstato. Esant karantino situacijai atlyginimas „į rankas“ 700 eurų. Žmona gauna „į rankas“ 900 eurų, bet turi namo paskolÄ , reikia po 250 eurų į mėnesį mokėti ir dar komunalinius mokesčius.

Labai gailisi dėl savo poelgio. Ateityje tokie dalykai nesikartos. Pats visÄ gyvenimÄ pamokslavo, kad taip negalima. PraÅ¡o teismo priimti sprendimÄ , kuris leistų jam dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ bei sumokėti visas baudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. D. V. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis.

Tai kas atsitiko su jos vyru, jam yra nebÅ«dinga. Tai visiems artimiesiems mįslė ir Å¡okas. Nemato priežasčių kodėl neturėtų laiduoti už vyrÄ , nes jis paklusnus vyras, geras sutuoktinis. Jie Å¡eimoje visiÅ¡kai nieko nedaro savavaliÅ¡kai. Å is įvykis pirmas kartas, kada vyras neatsiklausęs jos taip pasielgė. Vienas buvo svečiuose, nors visada eina kartu. Jie kartu užaugino du vaikus. Vairuotojo pažymėjimÄ turi. Nėra nei bausta, nei teista už analogiÅ¡kas ar panaÅ¡ias veikas, kaip ir jos vyras.

Vairuoja 20 metų, o jos vyras virš 30 metų. Liudytojas A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 18 d. su Vilniaus AVPK Vilniaus m., 2PK vyr. tyrėja M. J. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) sankryža dirbant automobilių tikrinimo poste 20.05 val., sustabdė Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. V. patikrinimo metu 20.08 val., nustatytas 1.71% girtumo laipsnis, o 20.29 val., nustatytas 1.65% girtumo laipsnis. Asmuo važiavo vienas. R. V. prisipažino, kad vartojo alkoholį.

Automobilis iÅ¡gabentas į saugojimo aikÅ¡telę o asmuo pristatytas į OVS budinčiÄ dalį (b. l. 8 ). IÅ¡ neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu R. V. 2021 m. sausio 18 d. nustatytas 20.08 val. pirmu patikrinimu 1,71 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 20.29 val. nustatytas 1,65 promilės etilo alkoholio (b. l. 10). IÅ¡ 2021 m. sausio 18 d. 20.08 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad R. V. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 11). IÅ¡ 2021 m. sausio 18 d. 20.29 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad R.

V. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 11). IÅ¡ VÄ® ,,Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas (duomenys neskelbtini), valdytojas (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Opel Combo 1.6 CDTI, kategorija N1-BB, pasirinkti metai 2018, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 8 670 eurų, su PVM 10 490 eurų (b. l. 17). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R.

V. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kad jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . R. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės D. V. laidavimÄ . R. V. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmÄ kartÄ (b. l. 43). R. V. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai.

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R.

V. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ , t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. už KET pažeidimÄ , paskirtÄ piniginę nuobaudÄ sumokėjęs tÄ pačiÄ dienÄ (b. l. 42), kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesnis KET pažeidimas nėra priskiriamas prie itin Å¡iurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiÅ¡kus veiksmus, t. y. vairavimÄ iÅ¡gėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba ir darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (b. l.62), kaip pats paaiÅ¡kino turi finansinių įsipareigojimų, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryÅ¡ius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai R. V. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.

Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieÅ¡taravo, kad kaltinamojo atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai R. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip R. V. susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ .

Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. V. pasitikėjimÄ . Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad D. V. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja.

D. V. teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už kaltinamÄ jį bei nurodė, kad jos sutuoktinis pirmÄ kartÄ gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ , apskritai toks elgesys jam yra nebÅ«dingas. D. V. praeityje neteista (b. l. 64), administracine tvarka nebausta (b. l. 69), vairuoja 20 metų, darbovietėje dirbanti nuo 1991 m., darbe charakterizuojama tik teigiamai, atsakingai atliekanti jai pavestas funkcijas, periodiÅ¡kai skatinama ir laikoma pavyzdžiu jaunesniems kolegoms (b. l. 63). Teismo vertinimu jos darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikÅ¡mės darant įtakÄ kaltinamajam R.

V.. Tiek kaltinamasis, tiek D. V. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryÅ¡ius. Visas iÅ¡kilusias problemas sprendžia, sprendimus priima bendrai, palaiko vienas kitÄ , jie pakankamai ilgai kartu veda bendra Å¡eimos Å«kį, puikiai sutaria, užaugino du vaikus. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu iÅ¡vadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilÅ«s ir tamprÅ«s, kad D. V. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti.

Svarbu akcentuoti ir tai, kad R. V. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl D. V. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja D. V. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R. V. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, D. V. rÅ«pi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie D. V. asmenybę, tiek jos bei R. V. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad D. V. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. V., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R.

V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos D. V. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, R. V. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos D. V. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. V.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį R.

V. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus R. V. ir D. V. Å¡eimynines aplinkybes ir Å¡eimos finansinę padėtį, t. y. turi finansinių įsipareigojimų – namo paskolÄ , visuotinai žinomÄ situacijÄ , kuriÄ lemia pasaulinė pandemija, dėl ko Å¡eimos finansinės pajamos yra sumažėjusios, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas.

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad R. V. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam R. V. įvertina, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai virÅ¡ijo baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiantį girtumo laipsnį. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais R. V. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų.

Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡vengta ne dėl aktyvių R. V. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju R. V. požiÅ«ris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

Teismas konstatuoja, jog R. V., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių.

Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo Å¡eimai ar jam asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobÅ«dis, nei iÅ¡laikomi asmenys, nei jų sveikatos bÅ«klė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020).

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 19 d. (b. l. 32–33). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingÄ pusiausvyrÄ ir nagrinėjamu atveju taikant Å¡iÄ priemonę bus iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. V. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be Å¡ios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), valdytojas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Nagrinėjamu atveju automobilio Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 10 490 eurai su PVM (b. l. 17). Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Å altiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali bÅ«ti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali bÅ«ti daroma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo sÄ naudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti konkrečios transporto priemonės, o bÅ«tent automobilis Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo dokumentai, t. y. įsigijimo dokumentai, ilgalaikio turto kortelė, buhalterinė pažyma (b. l. 65, 66, 67, 68), iÅ¡ kurių matyti, kad minėtas automobilis Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2019 m. spalio 30 d. už 8 500 eurų, kurio likutinė vertė 6 729,40 eurų. Kartu bylÄ nagrinėjantis teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , taip pat turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.

Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu bÅ«du gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019).

Taip pat bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

Jau buvo minėta, kad kaltinamasis R. V. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , neteistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiÅ¡kai atsitiktinis ir vienkartinis reiÅ¡kinys jo gyvenime, kuris sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo.

Kartu atsižvelgtina ir į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, į R. S. Å¡eimyninę padėti, į tai, kad pati darbovietė, kuriai priklauso transporto priemonė kaltinamÄ jį charakterizuoja teigiamai. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumÄ nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų bÅ«ti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad Å¡i sÄ Å¾ininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ (2018 m. virželio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieÅ¡ VokietijÄ , peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieÅ¡ ItalijÄ , peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Ä®vertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo Å¡eimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės, net ir nustatytos pagal įsigijimo ir likutinės vertės dokumentus, konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir bÅ«tų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieÅ¡kojus iÅ¡ jo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 1 000 eurų.

Pažymėtina, kad tokiÄ pozicijÄ palaikė ir valstybinis kaltintojas nurodydamas, kad visos transporto priemonės vertės konfiskacimas bÅ«tų per didelė naÅ¡ta ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo Å¡eimai. Procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas (b. l. 32–36), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos D. V. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos D. V. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R.

V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 19 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilis Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje.

IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. V. ir laiduotojai D. V. kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Povilanskas