7fce5ac3-0812-4c95-bcff-98e08afc2b53 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-17-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04298-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Renatai Kazlienei, dalyvaujant ieškovui L.

S., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

S. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintÄ Å¡alių taikos sutartį ir nustatytÄ vaikų A.

S. ir R. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nustatyti jÄ kartu su ieÅ¡kovu; pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintÄ Å¡alių taikos sutartį ir nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ motinos bendravimo su vaikais tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės materialinį iÅ¡laikymÄ vaikams: po 170 Eur kas mėnesį A. S., po 200 Eur kas mėnesį R. S., iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties sÄ lygų, nebegali užtikrinti ir neužtikrina pagrindinių vaikų teisių, visiÅ¡kai atribojo vaikus nuo bet kokio bendravimo su tėvu ir prieÅ¡ jį nuteikinėja. Vaikus motina įbaugina, graudina ir gÄ sdina, įteigdama jiems iÅ¡galvotas aplinkybes, nepagrįstai formuodama blogÄ tėvo įvaizdį ir sukeldama jiems stresÄ . Vaikai nuolat stebimi, filmuojami ir neturi privataus gyvenimo, mokomi slėptis nuo tėvo, nebendrauti su juo. Atsakovė negali tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, jų psichologine gerove.

Vaikų elgesys ir jų psichologinė bÅ«klė dėl motinos elgesio yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, t. y. pablogėjusi. IeÅ¡kovas gali vaikams suteikti tinkamÄ ugdymÄ , saugias, vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sÄ lygas, reikiamÄ psichologinę pagalbÄ . IÅ¡ atsakovės priteistinas materialinis iÅ¡laikymas vaikams tokio dydžio, kokį vaikams teikė tėvas nuo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 priėmimo. Prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ motina su vaikais bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį.

2. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su motina. Atsakovė niekada vaikų nenuteikinėjo prieÅ¡ tėvÄ . IeÅ¡kovas ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ vaikus, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieÅ¡ R. S. naudojimo. Abu vaikai bijo tėvo ir nenori su juo bendrauti, patiria blogus emocinius iÅ¡gyvenimus. Tai patvirtina ir specialistų/psichologų iÅ¡vados.

Motina bendradarbiauja su specialistais ir vaiko teisių apsaugos institucijomis, vykdo rekomendacijas. Tėvas neatsižvelgia į vaikų kasdienį gyvenimÄ , įpročius, režimÄ , nesupranta vaikų, jų tinkamai neauklėja, neskiria vaikams dėmesio. IeÅ¡kovas slepia savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį. Gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaikų interesų. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka; ji neatitiktų vaikų psichologų, tarnybų atstovų rekomendacijų, t. y. suteikti laiko vaikams atsigauti po trauminės patirties, užtikrinti konsultavimÄ si su psichologais.

3. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatytÄ tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ bei nustatyti 12 mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiÅ¡komis) vienÄ kartÄ per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val.

Apie savo ketinimÄ bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi praneÅ¡ti vaikų motinai prieÅ¡ dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio Å¡alių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, gydytojų rekomendacijas; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo mano patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas netinkamai elgėsi su sÅ«numis: vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , naudojo fizines bausmes, gÄ sdino, baugino, nesilaikė nustatytos teismo bendravimo tvarkos, neatsižvelgė į vaikų režimÄ , pažeidinėjo paskirtas kardomÄ sias priemones, lankydamasis buvusioje atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje reikalavo bendrauti su vaikais prieÅ¡ jų valiÄ ; pažeidinėjo karantino reikalavimus, siekdamas bendrauti su vaikais; nesudaro vaikams saugios aplinkos.

Dėl tokio elgesio vaikams iÅ¡sivystė emocinis sutrikimas, baimė, stresas, vaikai tapo piktesni, neramÅ«s, nervingi, prasidėjo sveikatos problemos. IeÅ¡kovo ir vaikų ryÅ¡ys yra labai silpnas, praktiÅ¡kai nutrÅ«kęs, todėl bÅ«tina nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu, esant bÅ«tinybei, bÅ«tų pasitelktas psichologas ar kitas specialistas.

4. IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė siekia riboti vaikų bendravimÄ su tėvu nesant pagrindo. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai pažeidžia vaikų teisėtus interesus bendrauti su tėvu. Atsakovė siekia nutraukti tėvo ir vaikų tarpusavio santykius. Ji pakeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adresÄ , nurodydama, jog gyvena Italijoje. Nuvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovės ir vaikų nepavyko rasti. Už vaikų sveikatos sutrikimus atsakinga atsakovė, nes baugina vaikus, sukelia jiems nepagrįstÄ stresÄ ir sukelia jiems traumas.

Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ieÅ¡kovui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Prokuroro bei teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad fizinio ar psichologinio smurto tėvas prieÅ¡ vaikus nėra naudojęs. IeÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygos yra labai geros. IeÅ¡kovas dirba, užsiima sporto veikla. IeÅ¡kovas augino vaikus nuo kÅ«dikystės, yra susiformavęs artimas tėvo ir vaikų ryÅ¡ys, tėvas iÅ¡klausė Pozityvios tėvystės kursus, siekdamas bendros Å¡eimos gerovės.

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija (toliau ir – Tarnyba) pateikė byloje iÅ¡vadas ir papildomus duomenis. Tarnyba 2021 m. vasario 2 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma bendravimo su motina tvarka galimai atitinka vaikų interesus, tačiau vaikų grÄ Å¾inimo motinai laikas (20 val.) galimai pernelyg vėlyvas, todėl neatitinka vaikų interesų. Tėvo praÅ¡omoje bendravimo tvarkoje numatomas pakankamai didelis bendravimo (kelionių) dažnumas galimai pažeistų vaikų ir atsakovės finansinį saugumÄ . 2021 m. kovo 5 d. pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu galimai neatitiktų vaikų interesų.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omas nustatyti pereinamasis laikotarpis yra galimas, tačiau abejotina ar bendravimas yra pakankamas užtikrinti vaikų ryšį su tėvu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 – 8 punktus:

1) nustatė L. S. ir R. M. nepilnamečių vaikų A. S. ir R. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo tėvu L. S.;

2) priteisė iÅ¡ atsakovės R. M. nepilnamečiam vaikui A. S. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 170 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-05-25), iki vaiko pilnametystės; priteisė iÅ¡ atsakovės R. M. nepilnamečiam vaikui R. S. iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 200 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-05-25), iki vaiko pilnametystės;

3) nustatė atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. S. ir A. S. tvarkÄ :

1. R. M. (toliau ir – motina) su vaikais A. S. ir R. S. bendrauja kas antrÄ mėnesio savaitgalį, pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos arba vaikų gyvenamosios vietos penktadienį 16 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Jeigu vaikams yra atostogos ar vaikai dėl kitų priežasčių nelanko ugdymo įstaigos, motina pasiima vaikus penktadienį nuo 10 val. Jeigu motina negali pasiimti vaikų penktadienį, ji pasiima vaikus Å¡eÅ¡tadienį 12 val., apie tai motina informuoja L.

S. ne vėliau kaip iki bendravimo savaitgalio penktadienio 10 val. Tais atvejais, kai motina dėl objektyvių priežasčių (liga arba komandiruotė) negali paimti vaikų savaitgaliais arba vaikai dėl objektyvių priežasčių (ligos) negali bendrauti su motina, Å¡alys viena kitÄ informuoja ne mažiau kaip prieÅ¡ dvi dienas, o ligos atveju kuo operatyviau, SMS žinute arba elektroniniu laiÅ¡ku. Tokiu atveju motinos bendravimas su sÅ«numis perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį.

2. Motina su vaikais bendrauja darbo dienomis, kas antrÄ savaitę, kuriÄ nebendrauja su vaikais savaitgalį, pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos antradieniais ir ketvirtadieniais 16 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 19 val.

3. Motina su vaikais bendrauja darbo dienomis, kas antrÄ savaitę, kuriÄ bendrauja su vaikais savaitgalį, pasiimdama vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos antradieniais 16 val. ir parvežant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 19 val.

4. Motina bendrauja su vaikais Å¡ventinėmis dienomis tokia tvarka: motina pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos kiekvienais poriniais metais gruodžio 23 d. 17 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Kalėdų dienÄ iki 19 val.; Kiekvienais neporiniais metais motina su vaikais bendrauja Å v. Velykų savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį, pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å v. Velykų dienÄ iki 19 val.

5. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais neporiniais metais kiekvieno iÅ¡ vaikų gimimo dienos (A. S. – (duomenys neskelbtini) ir R. S. – (duomenys neskelbtini)) savaitės penktadienį, pasiimant abu vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos, jei vaikai nelanko ugdymo įstaigos – iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, penktadienį 16 val., ir parvežant vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val.

6. Motina su vaikais bendrauja 30 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu, o bÅ«tent motina bendrauja su vaikais 15 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu birželio-liepos mėnesiais ir 15 kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų metu rugpjūčio mėnesį. Apie konkrečiÄ bendravimo kalendorinę datÄ motina informuoja tėvÄ SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku, ne mažiau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios.

7. Motina bendrauja su vaikais poriniais metais vaikų mokyklinių (taip pat ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos) „Rudens atostogų“, „Žiemos atostogų“ metu, neporiniais metais – „Kalėdų atostogų“ ir „Pavasario atostogų“ metu. Motina informuoja tėvÄ SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku prieÅ¡ 3 kalendorines dienas apie konkrečiÄ vaikų paėmimo datÄ ir valandÄ , kuri turi sutapti su pirma atostogų diena, o vaikų parvežimo data – su paskutine atostogų diena. Å i bendravimo tvarka galioja taip pat ir R. S., kuris (duomenys neskelbtini) m. mokslo metais lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ .

8. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais poriniais metais Joninių Å¡ventinę dienÄ tokia tvarka, – motina pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos birželio 23 d. 16 val., o jeigu vaikai nelanko ugdymo įstaigos – 10 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ birželio 24 d. iki 19 val.

9. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais neporiniais metais Naujųjų metų Å¡ventinę dienÄ tokia tvarka, – Motina pasiima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 dienÄ iki 19 val.

10. Motina bendrauja su vaikais kiekvienais metais motinos dienÄ , jeigu Å¡is savaitgalis nesutampa su jos bendravimo savaitgaliu, pasiimdama vaikus motinos dienÄ iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾indama juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val. Vaikai tėvo dienÄ praleidžia su tėvu. Atsakovė tėvo dienÄ vaikus turi grÄ Å¾inti 11 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jeigu Å¡is savaitgalis sutampa su atsakovės bendravimo su vaikais savaitgaliu.

11. Motina turi teisę vaikams susirgus pristatyti vaikus į gydymo įstaigÄ , lankyti vaikus gydymo įstaigose, gauti visÄ informacijÄ iÅ¡ gydymo įstaigos. Tėvas privalo suteikti informacijÄ motinai apie vaikų sveikatos bÅ«klę, vartojamus medikamentus, skirtÄ gydymÄ .

12. Tėvas privalo suteikti informacijÄ motinai apie vaikų iÅ¡vykimo į užsienį laikÄ ir buvimo vietÄ užsienyje, grįžimo laikÄ .

13. Motina, bendraudama su nepilnamečiais vaikais elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, bendrauja su kamera, naudojant „Face time“ įrankius, skambutį su vaizdo kamera. Tėvas užtikrina vaikų bendravimÄ su motina telefonu.

14. Vieno vaiko liga ar kitos objektyvios priežastys, dėl kurių vaikas negali bendrauti su motina, nesudaro pagrindo riboti motinos bendravimo su kitu vaiku.

15. Motina privalo praneÅ¡ti tėvui apie vaikų buvimo vietÄ ir palikti kontaktinį telefono numerį, kuriuo tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su sÅ«numis. Teismas nusprendė sprendimo dalis dėl R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieÅ¡kovu L. S., iÅ¡laikymo jiems iÅ¡ atsakovės R. M. priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdyti skubiai; taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei - 99,90 Eur žyminio mokesčio.

7. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo teismas nurodė, jog dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas neatitinka mažamečių Å¡alių vaikų interesų. Atsakovė įrodinėjo, kad vaikai patiria nesaugumo jausmÄ bÅ«dami su tėvu, tačiau vaikų gyvenamoji vieta gana dažnai keičiama, o tai taip pat gali lemti vaikų nesaugumo jausmÄ .

8. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeistos kardomosios priemonės taikymo sÄ lygos - panaikintas draudimas ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais, įsigaliojo tÄ pačiÄ dienÄ , nuo minėtos dienos iÅ¡nyko pagrindas riboti vaikų bendravimÄ su tėvu, todėl motina turėjo pareigÄ užtikrinti tėvo bendravimo su vaikais tvarkos vykdymÄ , tačiau neužtikrino, o toliau savavaliÅ¡kai ribojo ieÅ¡kovo su vaikais bendravimÄ . Nors Tarnyba ne kartÄ konstatavo, jog karantino režimas nėra priežastis riboti vaikų bendravimÄ su tėvais, tačiau atsakovė ignoravo Å¡iÄ informacijÄ .

9. Teismas įvertino 2021 m. sausio 12 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-31765-20, kuriame padaryta iÅ¡vada, kad objektyvių duomenų, jog vaikas patyrė smurtÄ , nėra; ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jo metu surinkti duomenys nepatvirtina, kad tėvas įvykdė jam inkriminuojamÄ veikÄ .

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ne ieÅ¡kovo, o atsakovės elgesys nuolatos vaikams kartojant apie patirtÄ smurtÄ iÅ¡ tėčio, vėliau siÅ«lant jiems važiuoti pas tėtį, įraÅ¡inėjant ir filmuojant Å¡iuos pokalbius, daro žalÄ vaikų psichologinei raidai.

11. Teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto iÅ¡vada, tiek 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. psichologo iÅ¡vados nepatvirtina tėvo fizinio smurto prieÅ¡ vaikÄ R. S. ar psichologinį smurtÄ prieÅ¡ abu vaikus, nenorÄ lankytis pas tėvÄ . Minėtos iÅ¡vados parengtos neiÅ¡tyrus vaikų santykio su tėvu, jam dalyvaujant tyrime. Ä® specialistus kreipėsi tik atsakovė, kuri ir nurodė specialistams kreipimosi priežastis, todėl minėtus įrodymus teismas vertino kritiÅ¡kai.

12. Teismo vertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, jog vaikų tėvo veiksmai sutrikdė R. S. sveikatÄ , kadangi jau ankstyvoje vaikystėje buvo nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini) sutrikimai.

13. Teismas, įvertinęs R. S. medicininės kortelės įraÅ¡us, padarė iÅ¡vadÄ , kad ir atsakovė sÅ«naus elgesiui neturi pakantumo. Pažymėjo, jog motina, bendraudama su specialistais nurodė, jog ketina neleisti tėvui bendrauti su vaikais, vėliau paprašė bendrauti su jos advokate, pradėjo skųsti specialistų veiksmus. Teismas vertino Tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. gautÄ informacijÄ , kad tėvas vykdo Pagalbos plane iÅ¡keltus uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, baigė tėvystės kursus, siekia atkurti ryšį su vaikais.

Buvo nustatytas rizikos veiksnys – pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais; motina nesiekia geranoriÅ¡kai spręsti problemų. IÅ¡ motinos žinučių ir el. laiÅ¡kų ieÅ¡kovui teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė perdėtai reaguoja į ieÅ¡kovo norÄ matytis ir bendrauti su vaikais, yra įsitikinusi, kad saugo vaikus nuo grėsmės, nors nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaikų tėvas jiems kelia grėsmę.

14. Teismo vertinimu, vaikų psichologinei bÅ«klei galėjo turėti neigiamos įtakos vaikų motinos elgesys: netinkamas bendravimas su vaikais, nuteikinėjimas prieÅ¡ tėvÄ , prieÅ¡iÅ¡ko požiÅ«rio į tėvÄ diegimas vaikams, atskyrimas nuo tėvo ir senelių, gyvenamųjų vietų ir ugdymo vietų keitimas.

15. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovui sužinojus apie R. S. teikiamÄ psichologinę pagalbÄ ir kreipusis į psichologę, atsakovė nutraukė psichologinės pagalbos teikimÄ , nors psichologė rekomendavo atstatyti tėvo ir vaikų bendravimÄ . Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji veikia iÅ¡imtinai vaikų interesais, ir rÅ«pinasi vaikų psichologine bÅ«sena.

16. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis Å¡alių vaikų interesais ir teisę turėti geriausius jų poreikius atitinkančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad padėtis nuo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 ir 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 priėmimo pasikeitė: ieÅ¡kovas siekia ir turi galimybes užtikrinti vaikų fizinių ir emocinių poreikių patenkinimÄ , yra įgijęs tėvystės įgÅ«džių, motina dažnai keičia vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , ugdymo įstaigas, vaikams formuoja neigiamÄ požiÅ«rį į tėvÄ , nuolatos vaikams teigia apie jų patirtÄ iÅ¡ tėvo smurtÄ , graudina juos, neturėdama pagrindo riboja vaikų bendravimÄ su tėvu, nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, Tarnybos darbuotojais, nesiekia įgyti pozityviosios tėvystės įgÅ«džių, pažeidžia vaikų teisę matytis ir bendrauti su tėvu, iÅ¡braukė vaikus iÅ¡ ugdymo ir gydymo įstaigų, nutraukė psichologinės pagalbos vaikams teikimÄ , slapstosi su vaikais ir neatskleidžia jų buvimo vietos, ir toks motinos elgesys neatitinka vaikų interesų.

Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl vaikų A. S. ir R. S. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieÅ¡kovu.

17. Teismas įvertinęs, kad Å¡alių vaikams yra (duomenys neskelbtini) metai, R. S. turi specialiųjų poreikių, taip pat ieÅ¡kovo ir atsakovės aktualiÄ turtinę padėtį bei vaikų poreikius, atsižvelgęs į teikiamÄ valstybės iÅ¡mokÄ vaikams, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. iÅ¡laikymui po 170 Eur, o R. S. iÅ¡laikymui - po 200 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

18. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo riboti motinos bendravimo su vaikais, todėl nustatė maksimaliÄ motinos ir vaikų bendravimo tvarkÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka nėra pakankamai konkreti, joje nėra nustatytas motinos bendravimas su vaikais savaitės darbo dienomis, nenurodytas tikslus pasiėmimo laikas savaitgaliams, nenustatytas bendravimas motinos ir tėvo dienomis, todėl gali lemti ginčus tarp Å¡alių ateityje. Taip pat teismas atsižvelgė į Tarnybos nuomonę dėl vaikų grÄ Å¾inimo motinai 20 val. ir sukonkretino vaikų paėmimo bendravimui laikÄ kituose sutarties punktuose bei papildė jÄ .

19. Kadangi Å¡alių santykiai itin konfliktiÅ¡ki, atsakovė slapstosi su vaikais, keičia gyvenamÄ sias vietas, iÅ¡braukė vaikus iÅ¡ ugdymo ir gydymo įstaigų, ignoruoja specialistų pagalbÄ , nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ , pasakoja jiems apie patirtÄ smurtÄ , graudina juos, todėl teismas laikė, jog pereinamasis laikotarpis vaikams padarytų daugiau žalos, nei duotų naudos. Be to, teismo nuomone, atsakovės elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pereinamojo laikotarpio įpareigojimų atsakovė geranoriÅ¡kai nevykdytų, o tai galimai lemtų naujus ikiteisminius tyrimus ir civilinius ginčus, į kuriuos bÅ«tų įtraukti ir vaikai, dėl ko nukentėtų vaikų psichinė bÅ«sena labiau, nei juos iÅ¡ karto perduodant ieÅ¡kovui, kuris nedelsiant galėtų vaikams užtikrinti ramiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ bei psichologų pagalbÄ . 20. 2021 m. birželio 22 d. papildomu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę R.

M. perduoti nepilnamečius vaikus R. S. ir A. S. ieÅ¡kovui L. S.; papildomo sprendimo dalį dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų perdavimo ieÅ¡kovui leido vykdyti skubiai. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog vaikų gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovė slepia vaikus, nebendradarbiauja su vaiko teisių institucijomis, taip pat į ieÅ¡kovo nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 21. Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Teismas pažeidė CPK 135 straipsnio 2 dalį, 251 straipsnį, nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės praÅ¡ymus dėl įrodymų prijungimo ir iÅ¡reikalavimo. Teismas pažeidė Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, dispozityvumo, rungimosi principus, buvo Å¡aliÅ¡kas, reiÅ¡kė akivaizdų prielankumÄ ieÅ¡kovui: pertraukinėjo atsakovę teikiant paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo teikiamus įrodymus teismo rezoliucija priimdavo iÅ¡ karto po įrodymų pateikimo, o atsakovės įrodymų priėmimo klausimÄ spręsdavo teismo posėdžio metu, suteikdamas teisę ieÅ¡kovui pasisakyti dėl jų prijungimo, taip suteikdamas jam nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ , 2021 m. balandžio 30 d. atsisakė prijungti atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, 2021 m. kovo 1 d. praÅ¡ymo visai nenagrinėjo.

Teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, telefonu iÅ¡sakydavo savo nepasitenkinimÄ dėl atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, posėdžio metu nesudrausmino ieÅ¡kovo ir kt. Teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo itin aktyvus, padėjo jam rinktis įrodymus, teikė ieÅ¡kovui menamus klausimus, teiginius. Pasak apeliantės, buvo pažeistos jos teisės įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji rėmėsi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. 21.2. Teismas nustatė, kad kardomosios priemonės ieÅ¡kovui L.

S. buvo panaikintos 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu, nors iš Panevėžio apygardos prokuratūros rašto Dėl informacijos, turinčios reikšmės civilinei bylai Nr. e2-1846-984/2021 išspręsti matyti, kad sprendimas dėl kardomosios priemonės panaikinimo įsigaliojo 2021 m. sausio 12 d. 21.3. Byloje nebuvo tiriami klausimai dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, klausimai dėl nepilnamečių vaikų poreikių, tėvų turtinės padėties, išlaikymo dydžio.

Tarnyba dėl minėtų klausimų taip pat nepateikė iÅ¡vados, Å¡iais klausimais teismo posėdyje nepasisakė. Nebuvo tiriama vaikų psichologinė bÅ«sena, nenustatytas jų ryÅ¡io su tėvu buvimas. Teismas nebuvo aktyvus, nors tokia pareiga numatyta CPK 376 straipsnyje. Esant duomenims apie vaikų turimus specialiuosius poreikius, vaikams nuo gimimo gyvenant su atsakove, teismas netyrė, kokiÄ Ä¯takÄ vaikams turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi vaikai pasikeitimas, ar jis bÅ«tų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų neigiamos, žalingos įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai, psichinei sveikatai ir pan. 21.4.

Teismas vertino tik ieÅ¡kovui palankius įrodymus, vadovavosi vien ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu, neiÅ¡analizavo visos bylos medžiagos, neteisingai konstatavo faktines aplinkybes. 21.5. Teismas menkino vaikų patirtÄ smurtÄ (2021 m. kovo 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1:14:00), iÅ¡ procesinių dokumentų, įrodymų sprendimui pagrįsti naudojo tik ieÅ¡kovui palankias citatas, nuostatas, taip iÅ¡kreipdamas pačių dokumentų esmę (iÅ¡ 2021 m. sausio 12 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ neteisingai ir nepilnai į sprendimÄ Ä¯rašė vaikų pozicijas).

Teismas iÅ¡kreipė Tarnybos iÅ¡vadÄ , nesivadovavo ja, nors tarnyba konstatavo, jog vaikų interesus labiau atitiktų minimali su tėvu bendravimo tvarka; nurodė, kad per dažnas tėvo bendravimas su vaikais pažeis atsakovės ir vaikų finansinį saugumÄ , kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų jų interesų. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centras nurodė, kad vaikai nėra pasiruošę bendrauti su tėvu, kad nuolatinis maksimalus bendravimas su tėvu galimai kenkia nepilnamečių interesams, mano, kad vaikų interesus labiau atitiktų ne L.

S. praÅ¡oma, o tik minimali bendravimo tvarka, pakankama iÅ¡saugoti tėvo ir vaikų emocinį ryšį ir kt. 2021 m. birželio 15 d. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ stabdyti sprendimo vykdymÄ , atsižvelgiant į duomenis apie galimai buvusius smurto atvejus nepilnamečių vaikų atžvilgiu, į tai, kad nepilnamečiai nuo gimimo gyveno su motina, kuri jais rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, užtikrino teisę į kokybiÅ¡kÄ ugdymÄ ir pan., taip pat į tai, kad Tarnybos specialistų apsilankymų vaikų gyvenamojoje vietoje metu nei karto nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ paimti vaikus iÅ¡ motinos, mano, kad neįsiteisėjusio teismo sprendimo skubus vykdymas yra netikslingas. 21.6.

Vaikai niekada negyveno su tėvu, todėl turėjo bÅ«ti pateikti reikÅ¡mingi įrodymai, sudarantys pagrindÄ iÅ¡ naujo svarstyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , tačiau jų teismui pateikta nebuvo. Teismas, pažeisdamas CK 3.177 straipsnį, neįvertino aplinkybių visumos bei netyrė vaikų norų ir pažiÅ«rų (vaikai buvo daugybę kartų apklausti įvairių tarnybų, specialistų, ikiteisminio tyrimo teisėjų, vaikai pasisako, kad nori bÅ«ti tik su mama, kad bijo tėvo).

Teismas nesiaiÅ¡kino vaikų prisiriÅ¡imo laipsnio prie tėvo, tėvo dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, tėvo požiÅ«rio į vaikų auklėjimÄ , vystymÄ si; tėvo dalyvavimo vaikus auklėjant, galimybių sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas ir kt. Teismas privalėjo nustatyti, koks yra tėvo darbo laikas (byloje pateikti duomenys rodo, kad tėvo Lietuvoje praktiÅ¡kai nebÅ«na). 21.7. Teismas nevertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo, neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina L.

S. smurto, kaip auklėjimo priemonės, vaikų atžvilgiu taikymo faktÄ . 21.8. Teismas savaip interpretavo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) informacijÄ , VÅ Ä® Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų R. S. medicininės kortelės iÅ¡vadÄ . Teigia, jog atsakovės elgesys visada buvo nukreiptas iÅ¡imtinai vaiko interesais. Niekas neįžvelgė netinkamo vaiko auklėjimo ar netinkamos vaiko priežiÅ«ros, prieÅ¡ingai epikrizėje nurodė: „Rizikos faktoriai susiję su netinkamu sÅ«naus auklėjimu ir netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis - nepastebėti.

R. yra prižiÅ«rimas, juo rÅ«pinamasi pagal vaiko poreikius. Mama - motyvuota, orientuota į sÅ«nų“. 2021 m. vasario BÄ® (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centro raÅ¡te konstatuota, kad atsakovė turi pozityvių vaikų auklėjimo žinių, siekia jas gilinti, skaito literatÅ«rÄ , straipsnius, lankosi pas psichologÄ , krizių centre. Tai konstatuota ir 2020 m. rugsėjo 14 d. pagalbos plane, socialinės darbuotojos J. G. el. laiÅ¡kuose. 21.9. Teismo pozicija, kad vaikų psichologinei bÅ«klei galėjo turėti neigiamos įtakos vaikų motinos elgesys, nepagrįsta, paremta prielaidomis.

Byloje nenustatyti atsakovės sÄ moningi ir tyčiniai veiksmai dėl vaikų nebendravimo su tėvu, iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo visuomet vaikai bendravo pagal nustatytÄ tvarkÄ , vaikus nuolat atsakovė įkalbinėdavo bendrauti su tėvu. 21.10. Teismo pozicija, kad vaikų gyvenamoji vieta gana dažnai keičiama ir tai gali lemti vaikų nesaugumo jausmÄ , nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikų gyvenamosios sÄ lygos buvo itin pagerintos. Teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa, nes nuspręsdamas pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatė jÄ su tėvu vaikams niekada negyventoje aplinkoje, administracinėse komercinėse patalpose, su nepažįstamais asmenimis (ieÅ¡kovo sugyventine, jos dukra, kt.), pavojingose ir triukÅ¡mingose sÄ lygose, kur vykdomi medienos apdorojimo, pjaustymo darbai.

Pasak apeliantės, vaikų gyvenamosios vietos keitimas buvo sÄ lygotas aplinkybių - ieÅ¡kovui 2015 m. balandžio 28 d. atsakovę su vaikais iÅ¡varius iÅ¡ namų, iki 2020 m. rudens atsakovė gyveno pas tėvus, o vėliau įgijo kotedÅ¾Ä su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kur nuo 2020 m. lapkričio 26 d. gyvena kartu su vaikais. Kadangi įsigijus namÄ , dar buvo nebaigta vidaus apdaila, o turėjo prasidėti nauji mokslo metai, su vaikais laikinai įsikÅ«rė nuomojamame bute. Tarnybos atstovai nustatė, kad vaikams yra sudarytos tinkamos sÄ lygos, neįžvelgė atsakovės netinkamo elgesio per dažnai keičiant gyvenamÄ sias vietas.

Abu vaikai nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesio lankė vienÄ ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , o nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklÄ (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė, kad R. S. lanko keramikos, mozaikos, sporto judesio užsiėmimus, baseinÄ , kinezeterapijos užsiėmimus, A. - sporto judesio užsiėmimus, krepÅ¡inį, edukacinį Minecraft bÅ«relį, baseinÄ . 21.11. Teismo pozicija 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. specialisto ir psichologo iÅ¡vadas vertinti kritiÅ¡kai, nepagrįsta.

Pastebi, kad į specialistus atsakovė kreipėsi dėl vaikų sveikatos sutrikimo, patirto po fizinio ir psichologinio smurto, tad bÅ«tent specialistai parinko taikomÄ gydymÄ , o atsakovė tik vykdė jų rekomendacijas. L. S. dėl paskirtos kardomosios priemonės tyrime dalyvauti negalėtų. Teismas neįvertino, kad specialistus vaikai lankė ir dėl socialinio centro sudarytų planų, rekomendacijų bei vaikų teisių apsaugos tarnybos įpareigojimų. Atsakovė L. S. teikė visÄ informacijÄ , susijusiÄ su vaikais. 21.12.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo teismas, civilinės bylos medžiaga patvirtina atsakovės aktyvų dalyvavimÄ vaikų auklėjime, vystyme, lavinime, sveikatos gerinime, bendravime su visais specialistais, psichologais, gydytojais, mokytojais ir kt. 21.13. Teismas atsisakė priimti įrodymus, patvirtinančius vaiko buvimÄ saviizoliacijoje, t. y. objektyvias vaikų negalėjimo bendrauti su tėvu priežastis. 21.14. Teismas klaidingai nurodydamas, kad ieÅ¡kovas aktyviai leidžia laikÄ su vaikais ir užsiima įvairiomis veiklomis, vaikai su tėvu neatrodo įbauginti ar nelaimingi, neįvertino, kad byloje esančios nuotraukos darytos prieÅ¡ kelis metus iki L.

S. smurtinių auklėjimo priemonių panaudojimo. 21.15. Vaikų atidavimas ieÅ¡kovo priežiÅ«rai neatitiktų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau ir – VTAPÄ®) 4 straipsnyje įtvirtinto geriausio vaikų interesų prioriteto principo. 21.16. SÅ«nui R. diagnozavus (duomenys neskelbtini), R. kasdien yra taikoma speciali programa, struktÅ«ra, su vaiku dirbama individualiai, tad sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ jam turėjo bÅ«ti paskirta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, kokiÄ Ä¯takÄ vaikui turėtų ne tik gyvenamosios vietos, bet ir tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sÅ«nus pasikeitimas, ar jis bÅ«tų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai, psichinei sveikatai ir pan.

Teismas vertino tik tai, kaip ieÅ¡kovas užtikrins vaikų fizinių poreikių patenkinimÄ (gyvenamoji vieta, mokykla), visiÅ¡kai nesprendė, kaip ieÅ¡kovas užtikrins vaikų emocijų poreikių patenkinimÄ , kaip atkurs prarastÄ tarpusavio ryšį, nesiaiÅ¡kino vaikų norų, nuomonės, pažiÅ«rų. 21.17. IeÅ¡kovas nesirÅ«pina vaikų sveikata, nesudaro vaikams saugios aplinkos, jie nėra tinkamai prižiÅ«rimi (2019 m. rugsėjo 28 d. vaikams buvus pas tėvÄ dingo sÅ«nus R.); ieÅ¡kovas vartoja smurtÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jis kelis kartus buvo teisiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.

Teistumo, faktų dėl daugkartinio smurto tiek nepilnamečių vaikų, tiek jų motinos atžvilgiu neigimas, grasinimai parodo, kad jis iÅ¡ savo netinkamo elgesio nepasimokė. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti 2020 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pažymėjimÄ dėl mokymų, kuris nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas įgijo tėvystės įgÅ«džius. IeÅ¡kovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, slėpdamasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, dažnai jÄ keičia.

IeÅ¡kovas neužtikrina vaikų poreikių, nedalyvauja vaikų ugdymo procese, nesidomi sÅ«nų mokymosi pasiekimais, nedalyvauja renginiuose. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo pajamos yra minimalios. IeÅ¡kovas nekilnojamÄ jį turtÄ dovanojimo sandorių pagrindu įgijo prieÅ¡ pat paskutinį teismo posėdį, tačiau jame negyvena, Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimas Å¡iame turte nebuvo atliktas. 21.18. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas nė karto iki ikiteisminio tyrimo pradžios nesikreipė į antstolius dėl 2018 m. spalio 26 d. nutarties nevykdymo.

Teismas neatsižvelgė į suformuotÄ teismų praktikÄ , jog sprendimo nevykdymas Å¡iuo atveju priklauso ir nuo vaikų noro. Vertindamas vaizdo įraÅ¡us apie vaikų nenorÄ susitikti su tėčiu, teismas ignoravo medikų iÅ¡vadas, kad vaikams bÅ«tina žinoti įvykių sekÄ , nuosekliai paaiÅ¡kinti, kÄ veiks, kiek laiko ir pan., todėl, pasak apeliantės, jos frazės negali bÅ«ti pripažintos grėsmingomis. Teismo nurodytos aplinkybės dėl neva vaikų nuteikinėjimo prieÅ¡ tėvÄ , jų bendravimo ribojimo nėra pagrindas keisti nusistovėjusiÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes negebėjimas susitarti iÅ¡ esmės ne atsakovės, bet ieÅ¡kovo kaltė, jo nenoras ieÅ¡koti sprendimų. 21.19.

Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Nurodė, kad teismas, nenagrinėdamas klausimo dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, Å¡alims nepasisakius Å¡iuo klausimu, nustatė itin siaurÄ bendravimo tvarkÄ , nevertino vaikų prioritetinių interesų, pažeidė juos. Teismas neįvertino, jog bendravimas vos po 6 valandas per savaitę ir tik kelias dienas per mėnesį pažeistų vaikų įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ . NelogiÅ¡ka, kuomet vienÄ savaitę su vaikais atsakovė bendrauja nuo antradienio iki ketvirtadienio, parveža juos į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , o penktadienį vėl pasiima.

Teismas nevertino, kaip ieÅ¡kovas užtikrins atsakovės ir vaikų bendravimÄ . Pasak apeliantės, nustatyta bendravimo vaikais tvarka pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 3 dalį, 7, 9 18 straipsnius, Konstitucijos 38 straipsnį, 39 straipsnio 3 dalį, CPK 49 straipsnio nuostatas. Kadangi vaikai nuo gimimo gyveno su atsakove, nori gyventi, bendrauti, praleisti kuo daugiau laiko su ja, atsakovės santykiai su vaikais itin artimi. 21.20.

Apeliantė nesutinka su priteistu iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Teigia, jog teismas netyrė nepilnamečių vaikų poreikių, jų nenustatė, netyrė tėvų turtinės padėties bei galimybių užtikrinti tiek vaikų poreikius, tiek ir bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas, apsiribodamas vien formaliu konstatavimu, jog vaikų poreikiai iÅ¡ esmės nepasikeitė. Pažymi, jog ieÅ¡kovas 2021 m. balandžio 15 d. gavo dovanų nekilnojamojo turto; 2021 m. balandžio 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pajamų deklaracijas už 2019 ir 2020 metus, nurodė, jog gauna itin dideles sumas iÅ¡ individualios veiklos.

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog iki deklaracijų pateikimo ieškovas nesumokėjo mokesčių valstybei, be to, 2021 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo pajamos neatskaičius mokesčių yra 607 eurų, jokių papildomų pajamų, turto neturi, neturi kreditorinių įsipareigojimų ir kt.

22. Taip pat atsakovė R. M. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22d. papildomo sprendimo, praÅ¡o jį panaikinti, ieÅ¡kovo 2021 m. birželio 8 d. praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo palikti nenagrinėtÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Teismas, pažeisdamas CPK 12, 17, 245 straipsnio 2 dalį, 270, 277 straipsnių reikalavimus nesuteikė galimybės proceso Å¡alims pasisakyti dėl pateikto praÅ¡ymo, apsiribodamas Å¡io procesinio dokumento iÅ¡siuntimu atsakovės atstovei ir Tarnybai po 11 dienų, t. y. tik 2021 m. birželio 19 d.

Kadangi papildomu sprendimu teismas sprendė dėl nepilnamečių vaikų perdavimo asmeniui, su kuriuo vaikai niekuomet negyveno, su kuriuo neturi tarpusavio ryÅ¡io, nesimatė ir nebendravo metus laiko, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesus, teismas turėjo praneÅ¡ti atsakovei tiek apie teismo posėdžio formÄ (CPK 153 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis), tiek apie teismo posėdžio raÅ¡ytinio proceso tvarka praÅ¡ymo nagrinėjimo laikÄ bei vietÄ arba bent iÅ¡vieÅ¡inti nustatyta tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys neteko galimybės raÅ¡tu pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, praÅ¡ymus, atsikirtimus ir paaiÅ¡kinimus. Teismas pažeidė teisės kreiptis į teismÄ , teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , procesinio Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, dispozityvumo, rungimosi principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 5, 13, 17 straipsniai, 115 straipsnio 3 dalis, 133,153 straipsniai). 22.2. Teismas neatsižvelgė, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti priimtas tik dėl teismui pareikÅ¡tų, tačiau neiÅ¡spręstų materialinių teisinių reikalavimų.

Procesiniuose dokumentuose nebuvo nagrinėti Å¡alių santykiai dėl atsakovės pareigos perduoti nepilnamečius vaikus jų tėvui. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ argumentavo tuo, kad antstolis atsisakė vykdyti vykdomojo raÅ¡to dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi nėra nustatytas vaikų perdavimas ieÅ¡kovui. Teismas pasisakė dėl naujų, byloje nenagrinėtų aplinkybių, neobjektyviai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas priimti papildomÄ sprendimÄ . 22.3.

Teismas nenurodė kokia konkrečiai kasacinio teismo praktika rėmėsi, neatsižvelgė į aktualiÄ faktinę teismų praktikÄ , jos neanalizavo, nepritaikė konkrečiai situacijai. 22.4. Papildomas sprendimas pažeidžia vaikų teises, teisėtus interesus, neatitinka jų poreikių ir norų. Byloje surinkta medžiaga, specialistų, medikų, psichologų iÅ¡vados patvirtina, kad vaikai, bendravimo su ieÅ¡kovu metu galimai patyrė fizinį ir psichologinį smurtÄ , jų perdavimas į tokiÄ tėvo aplinkÄ yra negalimas ir toks sprendimas sukuria prielaidas smurtinio elgesio vaikų atžvilgiu pasikartojimÄ .

Nebuvo įvertintas vaikų pasirengimas persikelti gyventi pas ieÅ¡kovÄ . Å iuo metu emocinio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir vaikų perdavimas nėra galimas, ypač nenustačius pereinamojo etapo ir kt. Teismas neatsižvelgė į 2021 m. birželio 15 d. Tarnybos pateiktÄ iÅ¡vadÄ stabdyti sprendimo vykdymÄ . 22.5. Teismas klaidingai atkartodamas ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus nurodo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nei teismui, nei ieÅ¡kovui nebuvo ir nėra nežinoma. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.

Teismas, turėdamas duomenų, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2021 m. kovo 13 d. yra ne Lietuvoje, turėtų atsisakyti priimti jam neteismingÄ L. S. praÅ¡ymÄ . Teismui civilinės bylos nagrinėjimo metu, gavus duomenis apie atsakovės su vaikais gyvenamosios vietos pakeitimÄ , po bylos iÅ¡kėlimo žinant apie atsakovės su vaikais iÅ¡vykimÄ Ä¯ kitÄ Å¡alį, privalėjo konstatuoti, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir tiek ieÅ¡kinį, tiek kitus teikiamus pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus privalėjo palikti nenagrinėtais. 22.6.

Papildomas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nurodyti argumentai yra neišsamūs, klaidingi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išvados prieštarauja aplinkybėms, teisiniam reguliavimui bei teismų praktikai, teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 270, 329 straipsnio 2dalies 4 punktas, 331 straipsniai, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 782 str.), o tai yra esminiai ir absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

23. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės R. M. apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto, teisingo ir iÅ¡samaus pirmos instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra nurodyta. 23.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dažnas vaikų gyvenamosios vietos keitimas neatitinka mažamečių Å¡alių vaikų interesų.

Pažymi, kad vaikų gyvenamosios vietos nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo pakeistos keturis kartus, o paskutinė atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta nėra žinoma. IeÅ¡kovas 2021 m. balandžio 8 d. pateikė praÅ¡ymÄ VTAT pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, kuriuo praÅ¡oma grÄ Å¾inti vaikus į kilmės valstybę (LietuvÄ ). Teismo proceso metu atsakovė kategoriÅ¡kai atsisakė atsakyti į klausimus apie dabartinę vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , ignoravo teismo klausimus apie vaikų ugdymo, gyvenimo sÄ lygas, sveikatos priežiÅ«ros užtikrinimÄ .

NesÄ Å¾iningu procesiniu elgesiu atsakovė suvaržė teismo ir proceso dalyvių galimybę įsitikinti nepilnamečių vaikų saugumu, jiems tinkamų gyvenimo, ugdymo ir sveikatos sÄ lygų užtikrinimu. Turėdama įrodinėjimo bei atsikirtimų pareigÄ atsakovė neįrodė, jog bylos nagrinėjimo metu ir Å¡iuo metu vaikams yra užtikrintos saugios gyvenimo sÄ lygos, kad vaikai yra sveiki, ugdomi, prižiÅ«rimi, jais rÅ«pinamasi. 23.3. Vaikai nuo 2021 m. vasario mėnesio nelanko ugdymo įstaigos, yra iÅ¡braukti iÅ¡ sveikatos sistemos Lietuvoje, negalima daryti iÅ¡vados, kad vaikai yra saugÅ«s su mama, ir kad vaikams yra užtikrinamos pagrindinės vaikų teisės. A.

S. nebaigė (duomenys neskelbtini) klasės kurso, o R. S. nebaigė privalomos (duomenys neskelbtini) ugdymo grupės. Naujos sutartys su ugdymo įstaigomis nepasiraÅ¡ytos. Atsakovė nutraukė vaikų sveikatos paslaugas Lietuvoje. Nėra duomenų, kad kitoje valstybėje, Å¡ios paslaugos bÅ«tų teikiamos. 23.4. VisapusiÅ¡kÄ vaikų saugumÄ , ugdymÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , specialistų pagalbÄ gali užtikrinti vaikų tėvas. (duomenys neskelbtini) gimnazija yra pasiruoÅ¡usi priimti vaikus, teikti specialiÄ pedagoginę ir psichologinę, logopedo pagalbÄ R.

S.. 23.5. Teismo sprendime iÅ¡samiai atskleistas atsakovės siekis visiÅ¡kai apriboti nepilnamečių vaikų ir jų tėvo L. S. bendravimo galimybes, pasinaudojant nepagrįstu praneÅ¡imu dėl fizinio smurto prieÅ¡ nepilnamečius vaikus. 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo panaikintas draudimas ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais; jis vykdomas nedelsiant, skundo padavimas nutarimo vykdymo nestabdo. Tačiau ir priėmus nutarimÄ ieÅ¡kovas dėl atsakovės netinkamo elgesio neturėjo galimybės bendrauti su vaikais. 23.6.

Atsakovė negali pasirÅ«pinti vaikų emocine bÅ«kle, stabilumu, vaikais manipuliuoja, vaikai yra gniuždomi. Atsakovė vaikų nemotyvuoja, nemoko ir neskatina bendrauti su tėčiu, sukelia vaikams bereikalingÄ destrukcijÄ . Bylos duomenų visuma teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad motina piktybiÅ¡kai siekia apriboti vaikų bendravimÄ su tėvu. 23.7. IeÅ¡kovas yra atsakingas ir rÅ«pestingas tėtis, mylintis savo vaikus ir siekiantis vaikams užtikrinti geriausias galimas gyvenimo, buities sÄ lygas, tinkamÄ psichologinę atmosferÄ , vaikams jau įprastÄ namų aplinkÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ ir ugdymÄ .

Apeliacinio skundo argumentai, kad šalia patalpų yra lentpjūvės patalpos, girdisi pašaliniai garsai, neteisingi. Lentpjūvės patalpos yra įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), pastatus skiria ne tik didelis atstumas, tačiau ir upelis, todėl jokie garsai iš lentpjūvės nėra girdimi. 23.8. Ieškovas turi nuolatines ir stabilias pajamas iš darbo pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) bei gauna papildomas deklaruojamas pajamas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas; 53/100 negyvenamosios patalpos.

IeÅ¡kovas turi galimybes užtikrinti vaikams tinkamas materialines gyvenimo sÄ lygas. L. S. aktyviai sportuoja užsiima visuomenine veikla, yra (duomenys neskelbtini) federacijos narys, (duomenys neskelbtini) klubo vadovas, nuo 2020 m. spalio 11 d. yra (duomenys neskelbtini) narys, o nuo 2020 m. spalio 16 d. yra (duomenys neskelbtini) narys. (duomenys neskelbtini). 23.9. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo. Atsakovės pasikartojantys posėdžio dienÄ pateikti įrodymai nebuvo priimti motyvuotai ir pagrįstai. 23.10.

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino vaikų emocinės bÅ«klės jiems bÅ«nant su tėvu. Teismas įvertino visÄ bylos medžiagÄ ir padarė argumentuotÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikų emocinei bÅ«klei, psichologinei bÅ«klei užtikrinti reikalingi skubÅ«s pokyčiai ir vaikų interesais jų gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu tik įvertinus vaikų ir tėvo artimÄ ryšį, gerus ir glaudžius tarpusavio santykius, atvirÄ , nuoÅ¡irdų bendravimÄ . 23.11.

Atsižvelgiat į tai, kad smurto prieš nepilnamečius vaikus klausimas išspręstas ir prokuroro 2021 m. sausio 12 d. nutarimas įsigaliojo, šis klausimas neturi būti iš naujo sprendžiamas civilinio ginčo nagrinėjimo metu. 23.12. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas išvyksta į užsienį ir nuolat negalės pasirūpinti vaikais. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nuolat vykdavo į užsienį darbo ir kitais tikslais, todėl labai dažnai vaikus palikdavo senelių priežiūrai. 23.13.

Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). 23.14.

Atsakovės veiksmai, kuriais ji riboja vaikų teisę bendrauti su tėvu yra tęstiniai, draudimai ir ribojimai tęsiasi nuo 2018 metų. Atsakovės siekis atskirti tėvÄ nuo vaikų kraÅ¡tutinėmis priemonėmis, nepagrįstais skundais turi bÅ«ti vertinami atsakovės nenaudai, kaip vaikų emocinės, psichologinės bÅ«klės ir saugumo jausmo neužtikrinantis vaikų motinos elgesys. 23.15. IeÅ¡kovas neneigė, jog buvo teistas. Pažymi, jog teistumas iÅ¡nykęs, ieÅ¡kovas nebuvo baustas realia laisvės atėmimo bausme, veikos nėra smurtinės, pastaraisiais metais ieÅ¡kovas nėra teistas bei baustas, charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl buvę teistumai reikÅ¡mės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ neturi.

L. S. priėmė visokeriopÄ VTAT specialistų pagalbÄ , vykdė Pagalbos plane iÅ¡keltus uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, 2020 m. lapkričio 19 d. baigė įsisÄ monintos tėvystės kursus. Pažymi, kad ieÅ¡kovas lanksčiai žiÅ«ri ir siekia, kad vaikai maksimaliai bendrautų su mama. 23.16. Leisdamas sprendimÄ vykdyti skubiai, teismas siekė užtikrinti, apginti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, kas yra vieÅ¡as interesas. Nepilnamečių vaikų buvimo vieta nėra žinoma, vaikai nėra užraÅ¡yti į ugdymo įstaigas Lietuvoje, R.

S. neteikiama papildoma specialistų pagalba. Skubiai vykdoma sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėčiu L. S. užtikrintų vaikų ugdymo stabilumÄ , ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ius sutartis su ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini), vaikai galėtų ruoÅ¡tis naujiems mokslo metams, nes teismo procesinių sprendimų priėmimas gali užtrukti ilgiau nei vaikų vasaros atostogos.

24. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ dėl papildomo sprendimo praÅ¡o atsakovės R. M. apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 24.1. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nesant įpareigojimo atsakovei vaikus perduoti ieÅ¡kovui, nebuvo galimybės tai įraÅ¡yti vykdomajame dokumente ir taip nustatyti antstolio veiklos ribas vykdant teismo sprendimÄ , kuomet atsakovė gera valia teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nevykdo. 24.2.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas teigia, kad vaikų perdavimo ieÅ¡kovui klausimas pateko į civilinės bylos, kurioje buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nagrinėjimo dalykÄ , todėl Å¡is klausimas teisingai iÅ¡spręstas priimant papildomÄ sprendimÄ . Dėl vaiko perdavimo turi bÅ«ti pasisakyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas yra atskirai pareikÅ¡tas. 24.3.

Atsakovė viso proceso metu teigė, jog vaikai gyvena Lietuvoje, kitos gyvenamosios vietos užsienyje atsakovė nenurodė nei teismui, nei vaiko teisių apsaugos institucijai, nei antstoliui, net ir apeliaciniame skunde klaidina teismÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nepateikdama konkrečių duomenų apie vaikų bei atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovo manymu, konstatuoti, kad byla neteisminga Lietuvos teismams nėra teisinio pagrindo. 24.4. CPK 277 straipsnis nenumato pareigos teismui praneÅ¡ti byloje dalyvaujantiems asmenims apie praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo ir suteikti teisę atsiliepti, kadangi papildomas sprendimas priimamas tik tais atvejais, kai teismas neiÅ¡sprendžia kurio nors reikalavimo, dėl kurio Å¡alys pateikė įrodymus ir davė paaiÅ¡kinimus.

Priimdamas papildomÄ sprendimÄ teismas turi vadovautis surinkta byloje medžiaga bei Å¡alių duotais paaiÅ¡kinimais, naujų įrodymų netiria. 24.5. IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai neigia bet kokį smurtÄ prieÅ¡ vaikus, taip pat atkreipia dėmesį, jog argumentai dėl teismo sprendimo nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėčiu nėra nei papildomo sprendimo nei atsakovės pateikto apeliacinio skundo dalykas. 24.6. Teismas pagrįstai vertino, jog papildomo sprendimo dalis dėl vaikų perdavimo tėčiui vykdoma skubiai, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, o delsimas įvykdyti sprendimÄ gali padaryti didelę žalÄ nepilnamečiams vaikams.

25. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė (apeliantė) bei jos atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ â€“ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

26. Atsakovas bei jo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ bei papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.

27. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas yra itin drastiÅ¡ka priemonė, mano, jog turėtų bÅ«ti nustatyta bendravimo tvarka su pereinamu laikotarpiu, kuomet vaikai atkurtų ryšį su tėvu. Pažymi, jog ilgÄ laikÄ vaikai su tėvu negyvena, ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs. Pasak atstovės, bÅ«tina atsižvelgti į vaikų interesus. k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo 29. Atsakovė prie apeliacinių skundų pridėjo papildomų įrodymus - metinę pajamų deklaracijÄ už 2020 metus, (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio darželio (duomenys neskelbtini) pažymÄ , mokėjimus už vaikų mokslus VieÅ¡ojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) 2020/2021 metais patvirtinančius dokumentus, 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) socialinio ir paramos centro raÅ¡tus, 2021 m. balandžio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl viešųjų paslaugų, susijusių su atvejo vadyba ir socialinėmis paslaugomis nutraukimo, nuotraukas, garso įraÅ¡us, duomenis apie ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kt.

30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai su procesiniais dokumentais iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, bei siekdamas teisingai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas priima naujai teikiamus įrodymus.

32. Taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu ieÅ¡kovas 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė papildomus įrodymus – informacijÄ apie iÅ¡keltÄ bylÄ pagal Hagos konvencijÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo į kilmės Å¡alį, duomenis iÅ¡ mokinių registro apie A. ir R. S. (patvirtinančius, jog registre duomenų apie juos nėra), Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tÄ , kuriame yra informacija, jog skyriaus specialistai 2021 m. liepos 4 d. lankėsi atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė; nutraukus paslaugų teikimÄ , skyrius jokių duomenų apie motinos ir vaikų buvimo vietÄ neturi; taip pat ieÅ¡kovas pateikė elektroninius laiÅ¡kus, raÅ¡ytus atsakovei. 2021 m. spalio 4 d., vykdydamas teismo įpareigojimÄ , VVTAÄ®T Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė, jog duomenų apie nepilnamečių A. ir R.

S. buvimo, ugdymo ar sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vietÄ neturi; pateikė kitÄ informacijÄ , susijusiÄ su byla (gautus Å¡alių praÅ¡ymus bei tyrimo dokumentus). 2021 m. spalio 21 d. atsakovė pateikė savo charakteristikas, nuotraukas, praÅ¡ymus seimo nariams, prezidentui, policijos pareigÅ«nei, prokurorei ir kt., atsakovės laiÅ¡kus VTAS, socialinei darbuotojai, skundus ir kt. 2021 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovas pateikė papildomus (duomenys neskelbtini) AVPK dokumentus dėl vykdomos R. S. ir A. S. paieÅ¡kos 2021 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas pateikė savo charakteristikÄ , atsakovei siųstus sÅ«nums A. ir R. skirtus elektroninius laiÅ¡kus, Jungtinės Karalystės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. procedÅ«rinį sprendimÄ A. ir R.

S. grÄ Å¾inimo į LietuvÄ byloje, nuotraukas, medicinines pažymas. 2021 m. gruodžio 13 d. pridėjo Nekilnojamojo turto registro, VÄ® Registrų centre kaupiamus duomenis apie ieÅ¡kovÄ . 2022 m. sausio 26 d. kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė pateikė 2022 m. sausio 12 d. Aukščiausiojo teismo orderį, Cafcass iÅ¡vadÄ , nuotraukas. 2022 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovas pateikė 2022 m. sausio 25 d. Europos neteistumo pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog duomenų apie L.

S. teistumÄ nėra, taip pat atsakovės pareiÅ¡kimÄ Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamoje byloje. 2022 m. kovo 8 d. atsakovė pateikė Jungtinės Karalystės Vaikų ir Å¡eimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodyta, jog nutarta nerengti telefoninio pokalbio su tėvu, taip pat 2022 m. vasario 17 d. psichologo Dr. A. C. ataskaitÄ apie R. M.. Minėti įrodymai priimti teisėjos rezoliucija. Dėl apeliacinio skundo esmės 33. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos pakeitimo, iÅ¡laikymo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. S., o (duomenys neskelbtini) - R. S.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtino Å¡alių taikos sutartį, kuria Å¡alys susitarė vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina, o tėvas įsipareigojo teikti po 100 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės bei nustatė bendravimo su tėvu tvarkÄ . Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 Å¡alys sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė pakeisti iÅ¡laikymo vaikams dydį, nustatant, kad tėvas teikia vaikams iÅ¡laikymÄ â€“ A.

S. po 170 Eur kas mėnesį, R. S. – po 200 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; susitarė pakeisti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ . 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovas L. S. kreipėsi į teismÄ dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį ir prašė pakeisti nustatytÄ vaikų A. S. ir R. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nustatyti jÄ kartu su ieÅ¡kovu, nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ motinos bendravimo su vaikais tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikams: po 170 Eur kas mėnesį A.

S., po 200 Eur kas mėnesį R. S.. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatytÄ tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ jos nurodytu bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; papildomu sprendimu įpareigojo atsakovę perduoti nepilnamečius vaikus ieÅ¡kovui. Atsakovė dėl Å¡ių sprendimų pateikė apeliacinius skundus.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo 32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

33. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

34. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai.

Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

35. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

36. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

37. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

38. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

40. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sÄ lygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; antra, į vaiko norus bÅ«tina atsižvelgti, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad padėtis nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 priėmimo pasikeitė: ieÅ¡kovas siekia ir turi galimybes užtikrinti vaikų fizinių ir emocijų poreikių patenkinimÄ , yra įgijęs tėvystės įgÅ«džių, motina dažnai keičia vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , ugdymo įstaigas, vaikams formuoja neigiamÄ požiÅ«rį į tėvÄ , nuolatos vaikams teigia apie jų patirtÄ iÅ¡ tėvo smurtÄ , graudina juos, neturėdama pagrindo riboja vaikų bendravimÄ su tėvu, nebendradarbiauja su atvejo vadybininke, Tarnybos darbuotojais, nesiekia įgyti pozityviosios tėvystės įgÅ«džių, pažeidžia vaikų teisę matytis ir bendrauti su tėvu, iÅ¡braukė vaikus iÅ¡ ugdymo ir gydymo įstaigų, nutraukė psichologinės pagalbos vaikams teikimÄ , slapstosi su vaikais ir neatskleidžia jų buvimo vietos, ir toks motinos elgesys neatitinka vaikų interesų.

Motina piktybiÅ¡kai siekia apriboti vaikų bendravimÄ su tėvu.

43. Taigi iÅ¡ esmės skundžiamas sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė pernelyg dažnai keičia vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , juos nuteikinėja prieÅ¡ tėvÄ ir riboja jų bendravimÄ , ir galiausiai, iÅ¡braukusi iÅ¡ ugdymo bei gydymo įstaigų, slapstosi su vaikais.

44. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iÅ¡klausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ dalies pritaria skundžiamo sprendimo iÅ¡vadoms dėl atsakovės elgesio ribojant tėvo bendravimÄ su nepilnamečiais vaikais.

45. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė skundžiamo sprendimo nustatytų aplinkybių, jog ji neužtikrino tėvo bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, jį ribojo, o vėliau tiek nuo ieÅ¡kovo, tiek nuo teismo ėmė slėpti duomenis apie vaikų buvimo vietÄ , jų ugdymÄ bei gydymÄ . Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tai patvirtinančius byloje surinktus įrodymus (teismo sprendimo 18, 22, 25, 31, 33, ir kt. punktai), todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

46. Teismas nurodė, jog nuo nutarimų dėl kardomųjų priemonių ieÅ¡kovui skyrimo priėmimo logiÅ¡kas buvo motinos siekis apriboti vaikų bendravimÄ su tėvu, tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu panaikintas draudimas ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais. Apeliantė kartodama savo pozicijÄ , kad sprendimas dėl kardomosios priemonės panaikinimo įsigaliojo nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimo dienÄ , t. y. 2021 m. sausio 12 d., neatsižvelgia į skundžiamo sprendimo argumentus, kurie paremti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2021 m. balandžio 23 d. informacija, jog prokuroro nutarimas ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis panaikinti įtariamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę įsigalioja jo priėmimo dienÄ .

Nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas pakeisti kardomosios priemonės taikymo sÄ lygas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31765-20 įsigaliojo tÄ pačiÄ dienÄ ir atsižvelgiant į tai, nuo minėtos dienos iÅ¡nyko pagrindas riboti vaikų bendravimÄ su tėvu. Apeliantė, teigdama, kad Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 konstatavo, jog nustatytos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos ji nepažeidė, nes L.

S. galiojo taikytos kardomosios priemonės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-129-828/2021 apeliantės minima 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo panaikinta. Å ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucija 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu panaikino L. S. taikytÄ Ä¯pareigojimÄ nebendrauti su sÅ«numi A. S. ir R. S., siekiant, kad tėvo ir vaikų ryÅ¡ys ir bendravimas nebÅ«tų nutrauktas, ir kuo mažesnė žala bÅ«tų padaryta tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams.

Teismas nurodė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantui L. S. nebuvo ribojamos jo teisės bendrauti su vaikais.

47. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo, t. y., kad nepakako duomenų patikimai konstatuoti, jog L. S. mušė ar atliko kitokio pobÅ«džio smurtavimo veiksmus, kad bÅ«tų taikoma baudžiamoji atsakomybė; mano, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina L. S. smurto, kaip auklėjimo priemonės, vaikų atžvilgiu taikymo faktÄ . Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgus į nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kituose dokumentuose užfiksuotų vaikų parodymų turinį, visiÅ¡kas tėvo ir vaikų bendravimo ribojimas negali bÅ«ti pateisinamas.

Kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, tėvas vykdė Pagalbos plane iÅ¡keltus uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, baigė tėvystės kursus, siekė atkurti ryšį su vaikais. Apeliantė nepagrindė galimo pakartotinio ieÅ¡kovo netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu. Nesutikdama su teismo atliktu ieÅ¡kovo 2020 m. lapkričio 4 d. pateiktų nuotraukų vertinimu (kad ieÅ¡kovas aktyviai leidžia laikÄ su vaikais ir užsiima įvairiomis veiklomis, vaikai su tėvu neatrodo įbauginti ar nelaimingi), atsakovė teigia, jog nuotraukos darytos prieÅ¡ kelerius metus iki ieÅ¡kovo smurtinių auklėjimo priemonių panaudojimo bei pažymi, jog vaikų ir tėvų santykiai nuolat kinta.

Tokia pozicija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iki to laiko atsakovės akcentuojamas ieÅ¡kovo elgesys su vaikais nebuvo pasireiÅ¡kęs.

48. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

49. Ä®gyvendinant aptartose teisės normose nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaikÄ skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

50. Taigi pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nesudarė sÄ lygų vaikų tėvui bendrauti su vaikais, o vėliau ir neatskleidė informacijos apie vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei kitų duomenų, laikytinos reikÅ¡mingomis sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jos, negali bÅ«ti laikomos lemiančiomis. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, be to, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti.

51. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėjo, kokioje Å¡alyje gyvena atsakovė su Å¡alių nepilnamečiais vaikais, taip pat pateikti papildomi įrodymai apie vaikų ugdymÄ , jų nuomonę apie grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ ir kiti duomenys.

52. Nustatyta, jog Jungtinės Karalystės AukÅ¡tajame Teisingumo Teisme nagrinėjama byla pagal L. S. ieÅ¡kinį dėl A. S. ir R. S. sugrÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal 1980 metų Hagos konvencijÄ . Apeliantė pateikė teismui 2021 m. spalio 25 d. Vaikų ir Å¡eimos teismo konsultacijų ir paramos tarnybos (Cafcass) bylos analizę, kurioje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini).

53. Atsakovė pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos vaikų gyvenimo akimirkos bei aplinka (butas, draugai, laisvalaikis su draugais, baseine, bibliotekoje ir kt.). Taip pat pateiktas Cafcass atstovės M. S. 2022 m. vasario 28 d. elektroninis laiÅ¡kas, kuriame nurodyta, jog globėja aptarė su vaikais tėvo pageidavimÄ pasikalbėti su jais telefono ar vaizdo skambučiu; iÅ¡ laiÅ¡ko turinio matyti, jog vaikai su tėvu nenorėjo kalbėtis, globėja nutarė nerengti berniukams telefoninio pokalbio su tėvu. 2022 m. vasario 17 d. psichologo Dr. A. C. ataskaitoje apie R. M., be kita ko, nurodyta, kad psichologas nenustatė formalių psichinės sveikatos problemų požymių ar simptomų; jis yra įsitikinęs, kad jos streso lygis iÅ¡lieka aukÅ¡tas.

54. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuo gimimo gyveno su mama (tiek iki Å¡alių gyvenimo skyrium, tiek ir vėliau), vaikai su tėvu nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio nėra bendravę, į paminėtuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose esančius duomenis apie jų artimÄ emocinį ryšį su mama, su jos aplinka ir nenorÄ bendrauti su tėvu (net įvertinus tikimybę, kad atsakovės elgesys galėjo įtakoti itin ilgÄ laikÄ besitęsiantį vaikų vengimÄ bendrauti su tėvu), į tai, kad Å¡alių sÅ«nui R. nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai ir kt., akivaizdu, jog Å¡iuo metu vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y. jų perdavimas kitam iÅ¡ tėvų (ieÅ¡kovui), pažeistų jų interesus, teisę į stabiliÄ aplinkÄ , sukeltų stresÄ , turėtų įtakos psichologinei bÅ«klei. Vaikų nuomonė, su kuriuo iÅ¡ tėvų jie norėtų gyventi, nors ir iÅ¡reikÅ¡ta ne teisme, yra aiÅ¡ki.

55. Kaip minėta, vien atsakovės ankstesnis elgesys nededant pastangų sudaryti galimybes, paruoÅ¡ti vaikus bendravimui su tėvu, vėlesnis jų iÅ¡vežimas į užsienį neinformavus ieÅ¡kovo, negali bÅ«ti kriterijumi, lemiančiu vaikų gyvenamosios vietos pakeitimÄ . Byloje nebuvo duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima konstatuoti, jog vaikų nenoras bendrauti su tėvu, ryÅ¡io susilpnėjimas atsirado iÅ¡imtinai dėl atsakovės veiksmų.

56. Apeliantė teigia, kad sprendžiant gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , turėjo bÅ«ti paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus, kokiÄ Ä¯takÄ vaikui turėtų gyvenamosios vietos, taip pat tėvo, su kuriuo turėtų nuolat gyventi sÅ«nus, pasikeitimas, ar jis bÅ«tų pajėgus persiorientuoti tokioje situacijoje, ar tai neturėtų įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai, psichinei sveikatai ir pan., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas pakeitė reikalavimus, t. y. prašė pakeisti nustatytÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2021 m. vasario 12 d., o iÅ¡ pačios atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos Cafcass bylos analizės turinio (5 punktas) matyti, jog ji nurodė iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykusi 2020 m. gruodžio mėnesį (į LietuvÄ grįžo 2020 m.

Kalėdoms ir pasiimti daiktų), 2021 m. kovo mėnesį vaikai mokyklÄ lankė jau Anglijoje. Å ių aplinkybių apeliantė nei ieÅ¡kovui, nei pirmosios instancijos teismui neatskleidė, ir nors teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų buvimo vietÄ , to padaryti nepavyko; atsakovė net ir 2021 m. birželio 25 d. pateiktame apeliaciniame skunde savo gyvenamosios vietos adresÄ nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau tekste teigė, jog vaikų gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.

Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės skirti ekspertizę, iÅ¡klausyti vaikų nuomonę ar atlikti kitus veiksmus nedalyvaujant vaikams bÅ«tent dėl atsakovės elgesio. Kita vertus, pripažintina, jog teismas tinkamai nevertino esamų duomenų, ar gyvenamosios vietos pakeitimas neturės įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai ir atitiks jų interesus, ypač atsižvelgiant į R. sveikatos bÅ«klę. 57. 2020 m. spalio 15 d. VVTAÄ®T iÅ¡vadoje yra duomenys, kad buvo lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kuomet A. teigė nenorintis su tėčiu bendrauti, nepatinka kartu bÅ«ti, nes (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Vaiko iÅ¡klausymo akto matyti, kad su A. ir R. buvo bandoma bendrauti mamai nedalyvaujant. 58. 2020 m. lapkričio 18 d. Vaikų ir paauglių psichologo A. S. (A. S.) Specialisto iÅ¡vadoje atskleista, jog vaikai apie tėtį atsiliepia neigiamai; R. pasakojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai vaikui kėlė daug nerimo; A. taip pat neigiamai nusiteikęs prieÅ¡ tėtį dėl tokio elgesio su jaunesniuoju broliu; abu vaikai aiÅ¡kiai verbaliai pasisako apie nenorÄ lankytis ir matytis su tėčiu.

59. VÅ¡Ä® Asmenybės tobulėjimo centro (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 8 d. elektroniniame laiÅ¡ke pažymėta, jog R. pieÅ¡inys atskleidė jo trauminę patirtį, kuri susijusi su namais; pieÅ¡inys rodo, jog R. trauminis patyrimas dar gyvas ir įtakoja jo vidinę, psichologinę bÅ«klę, taip pat atsiliepia jo raidai; svarbu tęsti R. psichologo konsultacijas ir sukurti jam kuo saugesnę psichoemocinę aplinkÄ . 60. 2020 m. lapkričio 23 d. Psichologo iÅ¡vadoje psichologė S. M. nurodė, jog stebėjimo duomenyse pažymėta, kad konsultacijų metu stebimas (duomenys neskelbtini).

Rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas 1 kartÄ per savaitę, užtikrinti vaiko raidai saugiÄ ir palankiÄ aplinkÄ , pagalbos teikimo metu apriboti susitikimus su nepažįstamais žmonėmis, iÅ¡klausyti vaiko iÅ¡sakytÄ nuomonę ir į jÄ atsižvelgti, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį bendravimÄ bei taikyti pozityviÄ disciplinÄ bÅ«nant su vaiku. 2020 m. lapkričio 23 d. Psichologo iÅ¡vadoje psichologė S. M. nurodė, jog teiraujantis R. ar nori susitikti su tėčiu, berniukas atsako piktai, kad nenori ir atsitraukia nuo Å¡ios temos.

Rekomendacijos iš esmės tapačios kaip ir A., papildomai nurodyta, jog susitikimai su tėčiu šiuo metu nerekomenduotini, nes vaikas nėra pasiruošęs bendrauti su tėčiu dėl neįveiktų trauminės patirties padarinių.

61. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek 2020 m. lapkričio 18 d. specialisto iÅ¡vada, tiek 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. psichologo iÅ¡vados nepatvirtina tėvo fizinio smurto prieÅ¡ vaikÄ R. S. ar psichologinį smurtÄ prieÅ¡ abu vaikus, nenorÄ lankytis pas tėvÄ . Teismas minėtus įrodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, kadangi iÅ¡vados parengtos neiÅ¡tyrus vaikų santykio su tėvu, jam dalyvaujant tyrime. Pažymėjo, kad aktualiais, 2021 m. kovo 22 d. vaikų ir paauglių psichologės S. M. duomenimis, vaikų pyktis buvo nukreiptas tiek į tėvÄ , tiek į motinÄ , pastebėtas vaikų stabilumo jausmo sutrikdymas, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo elgesys (smurtas) lėmė tokiÄ vaikų psichologinę bÅ«senÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas, kad vaikų emocinę ir psichologinę būklę, ypač susiklosčiusioje situacijoje, įtakojo ne vienintelė priežastis, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma, jų kiekis, tai, kad vaikų nuomonė išklausoma nedalyvaujant motinai, nesudaro pagrindo išvadai dėl kitokio vaikų požiūrio (noro) bendrauti su tėčiu.

62. Pažymėtina, jog 2020 m. gruodžio 11 d. VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 13 d. bendrauta su vaikais mokykloje, nedalyvaujant pedagogams ir kitiems specialistams, kuomet A. nurodė su tėčiu nebendraujantis, nes nenori; dabar susitikti gal ir norėtų, bet abejoja, nes (duomenys neskelbtini); pasak vaiko, mama bendrauti su tėčiu jam nedraudžia. 2020 m. gruodžio 14 d. anketoje paminėta, kad R. nurodė, jog su tėčiu nebendrauja, pas jį važiuoti nenori.

63. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. kovo 5 d. VVTAÄ®T iÅ¡vadoje nurodyta, jog patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu galimai neatitiktų jų interesų.

64. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ neturėdamas duomenų apie pasikeitusiÄ vaikų emocinę bÅ«senÄ bei norÄ ne tik dėl gyvenimo su kitu iÅ¡ tėvų, bet ir dėl bendravimo su tėvu. Skundžiamame teismo sprendime neatskleistas galimos žalos vaikams dėl atsakovės elgesio ir galimų pasekmių dėl gyvenamosios vietos pakeitimo su tėvu (su kuriuo vaikų ryÅ¡ys iÅ¡ esmės nutrÅ«kęs ir nėra duomenų apie iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su tėvu), santykis (proporcingumas).

65. IÅ¡ aptarto Cafcass atstovės 2022 m. vasario 28 d. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad Å¡iuo metu vaikai iÅ¡reiÅ¡kia nenorÄ bendrauti su tėvu nepaisant motinos ir kitų asmenų paskatinimo. Kitos aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų poreikis keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ (pasikeitę vaikų norai, pablogėjęs vaikų auklėjimas, priežiÅ«ra, motinos materialinės padėties pablogėjimas ar pan.) nenustatytos. Nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ ), duomenų, kad vaikų teisės yra užtikrintos nebuvo, apeliacinės instancijos teisme Å¡ie faktai nustatyti.

Pateikti įrodymai patvirtina, jog Å¡alių vaikai su mama yra saugÅ«s, jiems užtikrintos pagrindinės jų teisės bei poreikiai, ugdymas bei sveikatos priežiÅ«ra, motina rÅ«pinasi vaikais, aktyviai siekia gauti vaikams reikiamÄ pagalbÄ bei paramÄ . Nenustatyta, kad esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ir dėl to bÅ«tų bÅ«tina pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, kuris tokiÄ aplinkÄ sukurtų.

66. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ir iki ieÅ¡kovo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo pateikimo, taip pat iki teismo sprendimo priėmimo vaikų motina jais rÅ«pinosi nepakankamai. PrieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vaikų motina ir iki bylos iÅ¡kėlimo itin rÅ«pestingai siekė užtikrinti vaikų poreikius, ugdymÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , gauti vaikams reikiamÄ pagalbÄ bei paramÄ . 67. 2020 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) Pagalbos plane socialinė darbuotoja A.

J. nurodė, jog lankėsi R. M. Å¡eimoje su atvejo vadybininke M. J.; pažymėta, kad R. M. geba tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikais – namuose tvarka; paslaugų gavėja užtikrina vaikams sveikatos priežiÅ«rÄ , saugias gyvenimo sÄ lygas, nuolat seka ir prižiÅ«ri vaikų raidos pokyčius, geba suteikti reikiamÄ pagalbÄ ir turi labai gerus tėvystės įgÅ«džius; mama visapusiÅ¡kai juos lavina užtikrindama popamokinį užimtumÄ ; nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. R. S. ir A. S. lanko privačiÄ mokyklÄ .

M. J. nurodė, jog moteris bendradarbiaujanti; iÅ¡ (duomenys neskelbtini) poliklinikos gauta informacija, kad vaikai pas gydytojus dažniausiai lankosi su mama, neretai lankosi privačiai. R. vaikui užtikrina visapusiÅ¡kÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir reikiamų specialistų pagalbÄ .

68. Pateikta 2019 m. balandžio 3 d. gydytojo psichiatro M. G. įrašas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir kt. atsakovės apsilankymo su vaikais pas gydytojus patvirtinantys duomenys.

69. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su vaikais lankėsi VÅ¡Ä® Asmenybės tobulėjimo centre (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vaikų ir paauglių psichologÄ A. S., dėl vaikų emocinių iÅ¡gyvenimų ir patirto smurto kreipėsi į psichologę S. M., lankė psichologo konsultacijas įmonėje (duomenys neskelbtini). 70. 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. VVTAÄ®T Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, be kita ko, nurodyta, jog motina rÅ«pinasi vaikais. 71. 2021 m. birželio 15 d. tarnybos iÅ¡vadoje pažymėta, jog nepilnamečiai nuo gimimo gyveno su motina, kuri jais rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, užtikrino teisę į kokybiÅ¡kÄ ugdymÄ ir pan., taigi jų socialiniai, emociniai ryÅ¡iai galimai labiau susiję su motinos aplinka; Tarnybos specialistų apsilankymų vaikų gyvenamojoje vietoje metu nei karto nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ paimti vaikus iÅ¡ motinos.

72. VVTAÄ®T atstovė ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu laikėsi pozicijos, jog mama iÅ¡skirtinai rÅ«pinosi vaikais, bylos duomenimis, sudarė sÄ lygas jų vystymuisi, rÅ«pinosi sveikata.

73. Nors skundžiamame sprendime, remiantis VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Ankstyvos reabilitacijos skyriaus R. S. medicininės kortelės 11 lape esančia informacija, akcentuotas atsakovės elgesys R. atžvilgiu ((duomenys neskelbtini), atkreiptinas dėmesys, jog R. S. medicininės kortelės išvadoje nurodyta, kad R. yra prižiūrimas, juo rūpinamasi pagal vaiko poreikius; mama - motyvuota, orientuota į sūnų.

74. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog vaikų psichologinei bÅ«klei galėjo turėti neigiamos įtakos ir gyvenamųjų vietų bei ugdymo vietų keitimas, nurodyta, jog vaikų gyvenamosios vietos gana dažnas keitimas gali lemti vaikų nesaugumo jausmÄ . Tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad vaikų gyvenamosios vietos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buvo sÄ lygotos objektyvių aplinkybių – nuosavo bÅ«sto įsigijimo, jo įrengimo metu nuomojantis butÄ . Duomenų, kad dėl persikėlimo į Jungtinę Karalystę vaikai patiria nesaugumo jausmÄ , dėl kurio bÅ«tina pakeisti jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, nenustatyta.

75. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

76. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nenustatyti pagrindai keisti Å¡alių nepilnamečių vaikų A. ir R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, nes bÅ«tent toks sprendimas pažeistų jų teises bei interesus, todėl Å¡i atsakovės apeliacinio skundo dalis tenkinama, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6054-828/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktÄ ir nustatyti L. S. ir R. M. nepilnamečių vaikų A. S. ir R. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo tėvu L. S., naikintina.

77. Kadangi skundžiamu sprendimu pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 – 8 punktai, iÅ¡ atsakovės nepilnamečiams vaikams priteistas iÅ¡laikymas bei nustatytas jos bendravimas su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į pakeistÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei tai, kad Å¡ie reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susiję, panaikinus teismo sprendimo dalį, kuriuo pakeista vaikų gyvenamoji vieta, atitinkamai naikintina ir sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo bei motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Taip pat naikintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomas sprendimas, kuriuo atsakovė R. M. įpareigota perduoti nepilnamečius vaikus R. S. ir A. S. ieÅ¡kovui L. S.. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo 78. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o patenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį. Kaip minėta, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatytÄ tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ bei nustatyti, kad L.

S. su nepilnamečiais sÅ«numis A. S. ir R. S. bendraus tokia tvarka: nustatyti 12 mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas L. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiÅ¡komis) vienÄ kartÄ per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val. Apie savo ketinimÄ bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi praneÅ¡ti vaikų motinai prieÅ¡ dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl tėvo L. S. ir vaikų R. ir A. S. bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, gydytojų rekomendacijas.

79. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovės pozicijÄ , į nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai ilgÄ laikÄ nematė atsakovo (tėvo) ir su juo nebendravo, sprendžia, jog siekiant palaipsniui atkurti vaikų ryšį su tėvu, nesukeliant jiems streso bei neigiamų iÅ¡gyvenimų, tikslinga nustatyti tėvo bendravimo su vaikais pereinamÄ jį laikotarpį, iÅ¡ dalies tenkinant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. nustatant praÅ¡omÄ tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ 3 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu.

80. Reikalavimas nustatyti, jog pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, klausimas dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo spręstinas tarpusavio šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, gydytojų rekomendacijas, netenkintinas. Dėl šalių santykių tokio susitarimo galimybė yra abejotina, todėl pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

81. Atsakovės praÅ¡omas pereinamasis bendravimo tvarkos laikotarpis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg ilgas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog tam, kad bÅ«tų atkurtas saugus ir artimas ryÅ¡ys bei galėtų vykti normalus bendravimas, bÅ«tina nustatyti ne trumpesnį nei vienerių metų perinamÄ jį laikotarpį. Pažymėtina, kad nuo ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo (2021 m. kovo 2 d.) jau yra praėję daugiau nei vieneri metai, tačiau įrodymų, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi atsakovė siekdama atkurti vaikų ryšį su tėvu, nepridėjo.

82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas. Kartu tai reiÅ¡kia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

83. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis naikintina ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies, nustatant ieÅ¡kovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais bendravimo trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiÅ¡komis) vienÄ kartÄ per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val.

Apie savo ketinimÄ bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi praneÅ¡ti vaikų motinai prieÅ¡ dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko. Nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo 84. CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai iÅ¡sprendžia ginÄÄ dėl teisės arba nutraukia bylÄ , arba palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jis privalo iÅ¡spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal byloje esančiÄ medžiagÄ iÅ¡spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį - apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimÄ bylose dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ieÅ¡kojimo, atgręžti įvykdymÄ leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieÅ¡kovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais.

85. Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtÄ ir tokio sprendimo vykdymÄ , todėl bÅ«tina grÄ Å¾inti Å¡alis, įvykdžiusias tokį sprendimÄ , į padėtį, buvusiÄ iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtÄ ir įvykdytÄ teismo sprendimÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojas ir skolininkas bÅ«tų grÄ Å¾inti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusiÄ padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grÄ Å¾inama viskas, kas buvo iÅ¡reikalauta vykdant panaikintÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

86. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė sprendimo dalis dėl R. S. ir A. S. gyvenamosios vietos pakeitimo su ieÅ¡kovu L. S., iÅ¡laikymo jiems iÅ¡ atsakovės R. M. priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdyti skubiai. Atsakovė R. M. pateikė teismui įrodymus, jog vykdydama sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. sausio 4 d. ieÅ¡kovui L. S. yra pervedusi 2 597 Eur sumÄ . Nors įstatymas riboja įvykdymo atgręžimÄ bylose dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsižvelgiant į Å¡ioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo skubiai įvykdyta nebuvo, t. y.

Å¡alių nepilnamečiai vaikai visÄ laikotarpį nuo skundžiamo sprendimo iki Å¡io sprendimo priėmimo faktiÅ¡kai gyveno su motina, kuri tenkino vaikų poreikius ir juos iÅ¡laikė, ieÅ¡kovas jokių iÅ¡laidų vaikų naudai nepatyrė, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas vaikų iÅ¡laikymui priteistas pinigines lėšas gavo nepagrįstai. Kadangi naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį vykdydama atsakovė R. M. ieÅ¡kovui L. S. sumokėjo vaikų iÅ¡laikymui priteistas sumas, t. y. 2 597 Eur, vadovaujantis CPK 762 straipsniu, yra teisinis pagrindas taikyti sprendimo vykdymo atgręžimÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ L.

S. grÄ Å¾inti atsakovei R. M. jos sumokėtÄ 2 597 Eur sumÄ .

87. Apeliaciniuose skunduose suformuluoti prašymai dėl teismo sprendimo (papildomo sprendimo) skubaus vykdymo sustabdymo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. bei 2022 m. kovo 1 d. nutartimis tokio pobūdžio prašymai buvo patenkinti; be to, teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme metu jie nebeaktualūs, todėl pakartotinai nespręstini.

88. Kiti apeliaciniuose skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo sprendimo (ir papildomo sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip pat papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 89. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

90. Taigi pakeitus skundžiamÄ teismo sprendimÄ (atmetus ieÅ¡kinį bei iÅ¡ dalies patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį), keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovė patyrė 2 420 Eur iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ . Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2 458 Eur (iÅ¡laidas, turėtas iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, bei 50 proc. iÅ¡laidų už prieÅ¡ieÅ¡kinį).

Atmetus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės, neliko pagrindo iš atsakovės priteisti ir žyminį mokestį valstybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovui 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti valstybei iš atsakovės 99,90 Eur žyminio mokesčio, naikintina, o atsakovei iš ieškovo priteistina 2 458 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

91. Atsakovė (apeliantė) už apeliacinį skundÄ sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, jog patyrė 5 445 Eur iÅ¡laidų advokatei už procesinių veiksmų atlikimÄ civilinėje byloje dėl 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo apskundimo (2021 m. birželio 21 d. 2 420 Eur sumos PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymas Nr. 622351201, 2021 m. liepos 9 d. 605 Eur sumos PVM sÄ skaita faktÅ«ra PRO Nr. 2021/132 ir tos pačios dienos minėtos sumos mokėjimo nurodymas Nr. 645459757, 2021 m. gruodžio 1 d. 2 420 Eur sumos PVM sÄ skaita faktÅ«ra PRO Nr. 2021/281 ir tos pačios dienos 2 420 Eur sumos mokėjimo nurodymas), t. y. iÅ¡ viso 5 595 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 000 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (2021 m. spalio 22 d. 1 000 Eur sumos SÄ skaita už teisines paslaugas bei tos pačios dienos advokatės I. Radinienės iÅ¡raÅ¡ytas 1 000 Eur sumos pinigų priėmimo kvitas (LAT Nr. 1086091).

92. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinius skundus dėl 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo ir papildomo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad tenkinta priešieškinio dalis tik dėl pereinamu laikotarpiu nustatytinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos bei ženkliai trumpesniu nei prašoma terminu, spręstina, jog yra pagrindas apeliantei iš ieškovo priteisti 80 procentų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, t. y. 4 476 Eur, o ieškovui – 20 proc., t. y. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ä®skaičius mokėjimus, atsakovei (apeliantei) iÅ¡ atsakovo priteistina 4 276 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 sprendimÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo L. S. ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Nustatyti ieÅ¡kovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ 3 (trijų) mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis („Skype“, „Facebook“, „Viber“ ar analogiÅ¡komis) vienÄ kartÄ per savaitę, laisvu nuo vaikų ugdymo užsiėmimų laiku, paprastai tarp 18 val. ir 20 val.

Apie savo ketinimÄ bendrauti su vaikais konkrečiu laiku tėvas turi praneÅ¡ti vaikų motinai prieÅ¡ dvi dienas iki numatomo bendravimo laiko. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, toliau taikytina Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7422-940/2018 nustatyta atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. S. ir R. S. tvarka. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. 2 458 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 sprendimo vykdymÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti atsakovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos sumokėtÄ 2 597 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt septynių eurų) sumÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. 4 276 Eur (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Jūra Marija Strumskienė