7fcde5bd-b76b-49f2-92f0-48d33aa34aae · Lietuvos apeliacinis teismas

(S)Civilinė byla Nr. e2A-1055-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00147-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.; 2.5.35. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslo tarybos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3768-340/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Zip travel“ ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos mokslo tarybai dėl konkurso sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Zip travel“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sÄ lygų 1 priedÄ , taip pat 5 priedo 3.1.2 punktÄ bei nutraukti Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedÅ«ras ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovė paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žKelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) (toliau – Pirkimas, Konkursas) supaprastinto atviro konkurso bÅ«du.

Remiantis Konkurso sÄ lygomis, atsakovė numatė pirkti kelionės oro transportu organizavimo paslaugas; vieÅ¡bučio rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos ir vandens transportu (autobusų, traukinių ir vandens transporto bilietų rezervavimo ir pardavimo paslaugos, transporto nuomos ir transporto organizavimo nuo oro uosto iki vieÅ¡bučio paslaugos ir kitos panaÅ¡ios paslaugos) organizavimo paslaugas, kelionės draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei bÅ«tinų dokumentų įforminimo bei iÅ¡davimo organizavimo paslaugas.

Paslaugas buvo numatyta pirkti pagal poreikį, detaliÄ informacijÄ apie planuojamas įsigyti paslaugas pateikiant kiekvieno konkretaus užsakymo metu. Konkurso sÄ lygų 2 priedu buvo patvirtinta pasiÅ«lymo forma, kurioje numatyta, kad tiekėjai savo pasiÅ«lyme turi nurodyti tik aptarnavimo mokesčius už siÅ«lomas paslaugas. Remiantis Å¡iais aptarnavimo mokesčiais turėjo bÅ«ti atrinktas konkurso laimėtojas, taikant mažiausios kainos kriterijų. IeÅ¡kovės įsitikinimu, toks konkurso organizavimo bÅ«das, kai laimėjimÄ lemia vienos pasiÅ«lymo paslaugų kainos dalies – aptarnavimo mokesčio, atsisakymas bei gebėjimas sužinoti apie tokį konkursÄ anksčiau už kitus ir pateikti mažiausios galimos vertės pasiÅ«lymÄ anksčiausiai, nedera su sÄ Å¾iningos konkurencijos užtikrinimu vieÅ¡uosiuose pirkimuose.

Nesutikdama su Konkurso organizavimu tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė 2016-05-02 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, praÅ¡ydama arba leisti pasiÅ«lymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, iÅ¡reikÅ¡tÄ su minuso ženklu, arba nutraukti konkurso procedÅ«ras, tačiau 2016-05-03 atsakovė pretenzijÄ atmetė. IeÅ¡kovės teigimu, ginčo Konkurso sÄ lygos verčia tiekėjus ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimÄ siÅ«lyti ir teikti atsakovei reikalingas paslaugas, bet varžytis, kuris greičiau pateiks mažiausios galimos kainos, t.y. 0 aptarnavimo mokesčių pasiÅ«lymÄ , kas nedera su poreikiu užtikrinti veiksmingÄ ir sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ vieÅ¡uosiuose pirkimuose.

Ypatingai dėl to, kad tiekėjams nėra prasmės tokiu atveju nurodyti didesnį, nei 0 eurų dydžio aptarnavimo mokestį, nes tiekėjai gali gauti neribotÄ pelnÄ iÅ¡ su atsakove sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties per komisinius, gaunamus iÅ¡ tiesioginių paslaugų tiekėjų, nepriklausomai nuo to, kokį aptarnavimo mokestį nurodė savo pasiÅ«lyme. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, kad nors atsakovė numatė daug įvairių reikalavimų kelionės organizavimo produktų parinkimui, tačiau Konkurso sÄ lygose nenumatė jokių vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, pagal kurias bÅ«tų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti atsakovės poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausiÄ kainÄ .

Nesant galimybės atrinkti geriausiÄ kompetencijÄ teikti atsakovės poreikius atitinkančias paslaugas galinčio tiekėjo, atsakovės Konkurso sÄ lygos kartu negarantuoja, jog paslaugas atsakovas pirks racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.Atsakovė BÄ® Lietuvos mokslo taryba iÅ¡ pradžių prašė bylÄ nutraukti, kadangi, 2016-05-23 nutraukus Pirkimo procedÅ«ras, nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo objekto. Vėliau atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, tvirtino, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo, nes nebuvo pateikusi pasiÅ«lymo.

Nurodė, kad, rengiant ginčo Pirkimo sÄ lygas, buvo vadovautasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Be to, pažymėjo, kad ir pagal pastaruoju metu besiklostančiÄ kelionių organizavimo paslaugų pirkimo praktikÄ pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai patys pasiÅ«lymuose teikia 0,00 Eur aptarnavimo mokestį ar aptarnavimo mokestį iÅ¡reikÅ¡tÄ neigiamu skaičiumi, o perkančiosios organizacijos, rengdamos pirkimo dokumentus ir vertindamos pasiÅ«lymus, joms galimais bÅ«dais siekia užkirsti keliÄ tokiai situacijai, kai laimėjusį pasiÅ«lymÄ lemia tik pasiÅ«lymo pateikimo laikas.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo sÄ lygose yra įtvirtintas mechanizmas, apsaugantis nuo tiekėjų nesÄ Å¾iningumo – Pirkimo sÄ lygų 61.6 punkte nustatytas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio pagrindimÄ . Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovės kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sÄ lygų 1 priedÄ , kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiÅ«lymų vertinimu, t.y. jame nurodyti tik bendri reikalavimai teikiamoms paslaugoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino atsakovės BÄ® Lietuvos mokslo taryba vieÅ¡ojo pirkimo „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1.2 punktÄ neteisėtu, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų 5 priedo 3.1.2 punktas pažeidžia nesuvaržytÄ tiekėjų konkurencijÄ , racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimÄ , tiekėjų pasiÅ«lymų lygiateisį vertinimÄ , skaidrumo bei proporcingumo principus.Pažymėdamas, kad perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus gali apskųsti kiekvienas pirkimu suinteresuotas Å«kio subjektas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, pirmos instancijos teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje.Teismas nustatęs, kad pagal Pirkimo sutarties sÄ lygas už suteiktas paslaugas atsiskaitoma taikant dalinį sutarties vykdymo iÅ¡laidų padengimÄ ; visų suteiktų paslaugų kaina susideda iÅ¡ dviejų dalių: iÅ¡ fiksuoto dydžio aptarnavimo mokesčio (Pirkimo sÄ lygų 3.1.1 p.) ir faktinių paslaugų tiekėjo iÅ¡laidų (Pirkimo sÄ lygų 3.1.2 p.), darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du pateikęs 0 Eur vertės pasiÅ«lymÄ ir laimėjęs konkursÄ tiekėjas pagal pirkimo sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktų sÄ lygas gauna pelnÄ ne aptarnavimo mokesčių, o komisinių pavidalu, kurių dydis neturi įtakos pagal Pirkimo sutarties 3.1.2 sÄ lygÄ padengiamoms faktinėms paslaugų tiekėjo iÅ¡laidoms.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės pozicijÄ , kad Pirkimo sÄ lygų 61.6 punkte įvirtintas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai „nulinio“ aptarnavimo mokesčio pagrindimÄ panaikina galimybę Pirkimo dalyviams teikti vienodus („nulinius“) aptarnavimo mokesčius.

Teismo nuomone, nors perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sÄ lygos neužkirto keliems tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiÅ«lymus ir varžytis tik dėl pasiÅ«lymo pateikimo momento, kadangi pagal dabartines atsakovės Pirkimo sÄ lygas tiekėjams, rengiant pasiÅ«lymÄ bei nurodant siÅ«lomų paslaugų kainÄ , pakanka nurodyti siÅ«lomoms paslaugoms taikomÄ aptarnavimo mokestį, jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiÅ«lymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiÅ«lymo kaina taip pat bÅ«tų „nulinė“, t.y. pagal Pirkimo sÄ lygas pirkimÄ laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiÅ«lymÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai nagrinėjamu atveju rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, pagal kuriuos tokios pirkimo sÄ lygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iÅ¡ esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiÅ«lymų pateikimo momento pripažįstamos neteisėtomis. Kadangi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nebepalaikė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikÅ¡to reikalavimo leisti pasiÅ«lymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, iÅ¡reikÅ¡tÄ su minuso ženklu (Pirkimo dokumentų 43 punktas), teismas sprendė, kad ginčo dėl Å¡ios Pirkimo sÄ lygos nebeliko, todėl dėl jos teisėtumo nepasisakė.Perkančiajai organizacijai 2016-05-23 sprendimu nutraukus ginčo PirkimÄ , teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Pirkimo nutraukimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

Be to, netenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Pirkimo sÄ lygų 1 priedo (Techninė specifikacija) pripažinimo neteisėtu, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl Techninės specifikacijos neteisėtumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė BÄ® Lietuvos mokslo taryba apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimÄ pakeisti atmetant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:1.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje ieÅ¡kovė neginčijo Konkurso sÄ lygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ ir 5 priedo 3.1.2 papunkčio. 2016-05-02 pretenzijoje ieÅ¡kovė prašė panaikinti Konkurso sÄ lygose nustatytÄ draudimÄ tiekėjams taikyti nuolaidas aptarnavimo įkainius iÅ¡reiÅ¡kiant neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu) tuo skatinant tiekėjų konkurencijÄ bei racionalų piniginių lėšų naudojimÄ .

Teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nebepalaikė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikÅ¡to reikalavimo leisti pasiÅ«lymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, iÅ¡reikÅ¡tÄ su minuso ženklu, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė sutiko, jog perkančioji organizacija tinkamai iÅ¡nagrinėjo jos pretenzijÄ . Vien dėl to, kad ieÅ¡kovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.2. 2016-05-02 teiktoje pretenzijoje ieÅ¡kovė neginčijo Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“, kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiÅ«lymų vertinimu, niekada neteikė jokių pastabų dėl techninės specifikacijos projekto, todėl ieÅ¡kiniu nepagrįstai prašė pripažinti neteisėtu Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatas.3.

IeÅ¡kovė pretenzijoje neginčijo ir Pirkimo dokumentų 5 priedo „Sutarties projektas“ 3.1.2 papunkčio, todėl nepagrįstai šį reikalavimÄ iÅ¡kėlė ieÅ¡kinyje. Nepagrįsta ieÅ¡kovės pozicija, kad neteisėta kainos dalis yra faktinės laimėjusio tiekėjo iÅ¡laidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patiria iÅ¡ trečiųjų asmenų. Siekiant pagrįsti Å¡ių iÅ¡laidų tinkamumÄ ir iÅ¡vengti situacijos, kai tiekėjai sieks pasipelnyti iÅ¡ perkančiosios organizacijos, buvo numatytas reikalavimas, kad Å¡ias iÅ¡laidas PirkimÄ laimėjęs tiekėjas turės pagrįsti sÄ skaitomis – faktÅ«romis ar kitais iÅ¡ trečiųjų asmenų gautais dokumentais ar jų kopijomis.

Galutinė perkamų paslaugų kaina susidėtų iÅ¡ dviejų dalių: aptarnavimo mokesčio ir tiekėjo patirtų faktinių iÅ¡laidų. Å ios abi sutarties kainos sudedamosios dalys yra pagrįstos, kadangi aptarnavimo mokestis užtikrina, kad tiekėjas teiks paslaugas už pasiÅ«lyme nurodytÄ ir pagrįstÄ aptarnavimo mokestį, o praÅ¡ymas pagrįsti kitÄ kainos dalį patirtomis faktinėmis iÅ¡laidomis užtikrins, kad tiekėjas, laimėjęs vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , nesieks nesÄ Å¾iningai vykdyti sutarties bandydamas gauti pelnÄ iÅ¡ perkančiosios organizacijos.

4. Rengdama Pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija vadovavosi 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos įsakymu Nr. 1S-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos kelionių vieÅ¡ojo pirkimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kuriose nustatyta, kad pasiÅ«lymai kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose vertinami pagal tiekėjų siÅ«lomÄ aptarnavimo mokestį. Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintos nuostatos, kurios turėjo užtikrinti, kad pirkimo metu, atliekant pasiÅ«lymų vertinimÄ , bÅ«tų atrinktas tiekėjas, kuris už mažiausiÄ kainÄ teiktų kokybiÅ¡kas paslaugas (Pirkimo dokumentų 61.6 papunktis, 43 punktas, 5 priedo 3.1 papunktis).

5. Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad atsakovė bÅ«tų pripažinusi ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , o dėl to, kad pasikeitė Pirkimui skirta suma, todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, nurodytas pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, kad atsakovė pripažino vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų (nutraukė ginčijamÄ pirkimÄ ) po civilinės bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė UAB „Zip travel“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pateikia Å¡iuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1.

Atmestini atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovė netinkamai pasinaudojo privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas yra nutraukti ginčo PirkimÄ , analogiÅ¡kas reikalavimas buvo pareikÅ¡tas ir pretenzijoje. Tuo tarpu reikalavimas pripažinti atsakovės Pirkimo dokumentus neteisėtais nors ir nebuvo suformuluotas pretenzijoje, tačiau jis yra betarpiÅ¡kai susijęs su reikalavimu nutraukti PirkimÄ . Tiek pretenzija, tiek ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiami siekiant nutraukti PirkimÄ dėl neteisėtų sÄ lygų.

Tai, kad pretenzijoje buvo iÅ¡dėstytas ir kitas reikalavimas – nustatyti galimybę siÅ«lyti neigiamus aptarnavimo mokesčius, nėra reikÅ¡minga, kadangi Å¡is reikalavimas nebuvo palaikomas bylÄ nagrinėjant teisme.

2. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė siekė, kad teismas pripažintų neteisėtu Konkurso sÄ lygų 2 priedÄ â€žPasiÅ«lymo forma“, tačiau per klaidÄ nurodė, kad praÅ¡o pripažinti neteisėtu Konkurso sÄ lygų 1 priedÄ , nors dėl jo teisėtumo jokių klausimų nekėlė.

3. Ginčo Pirkimo sÄ lygomis, nors jos ir pagrįstos Rekomendacijomis, yra kuriama terpė kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡uosiuose pirkimuose tiekėjams toliau varžytis tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ , aptarnavimo mokesčio iÅ¡ esmės nesiÅ«lant, o vėliau laimėjusiam dalyviui pelnantis iÅ¡ komisinių mokesčių, kurie iÅ¡ perkančiosios organizacijos gaunami netiesiogiai – per galutinių kelionės organizavimo produktų tiekėjus. Esama požymių, kad minėtos Rekomendacijos bus pakeistos kaip žalingos kelionių organizavimo veÅ¡iesiems pirkimams, kurie pastaruoju metu Å¡ioje rinkoje netgi įgavo naujÄ pavadinimÄ kaip „nuliniai“.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. birželio 1 d. iÅ¡platino praneÅ¡imÄ , kuris pavadintas „Kelionių pirkimai – kas greičiau“, kuriame nurodoma, jog: „Tarnybos nuomone, Å¡iuo metu neigiama, nulinė, vieno cento ar euro paslaugų kaina, nurodyta pasiÅ«lyme, nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymÄ .“.

4. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo motyvas, jog ginčo Pirkimo sÄ lygose įtrauktas reikalavimas dėl „nulinio“ aptarnavimo mokesčio pagrindimo panaikina galimybę tiekėjams varžytis pagal „nulinį“ aptarnavimo mokestį. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo, jog tai nepanaikina prielaidų tiekėjams varžytis tik pagal „nulinį“ aptarnavimo mokestį, konkuruojant pasiÅ«lymų pateikimo laiku, kadangi tiekėjai iÅ¡ anksto parengia „nulinių“ pasiÅ«lymų pagrindimus, kad kuo greičiau galėtų pateikti savo pasiÅ«lymÄ â€žnuliniame“ kelionių organizavimo paslaugų pirkime.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad visi „nuliniai“ pasiÅ«lymai su jų pagrindimais perkančiųjų organizacijų laikomi atitinkančiais pirkimo sÄ lygas, tokiu bÅ«du tiekėjai toliau varžosi pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ , siÅ«lydami tik savo aptarnavimo mokesčius, iÅ¡reikÅ¡tus nulio verte. Reikalavimo pagrįsti nulinius aptarnavimo mokesčius ydingumas pasireiÅ¡kia taip pat ir tuo, jog konkursÄ laimi tiekėjas, įrodęs, kad gaus tiek daug komisinių mokesčių, kurie padengs jo veiklos sÄ naudas, nors vieÅ¡ojo pirkimo esmė reikalautų, jog pirkimÄ laimėtų tas tiekėjas, kurio komisiniai mokesčiai bÅ«tų kuo mažesni, kas sÄ lygotų kuo mažesnę galutinę pasiÅ«lymo kainÄ /vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galutinę vertę.

Paskutinė teismų praktika taip pat eina ta linkme, kad „nuliniai“ konkursai iÅ¡nyks iÅ¡ kelionių organizavimo viešųjų pirkimų praktikos. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu, priimtu analogiÅ¡koje byloje prieÅ¡ Aleksandro Stulginskio universitetÄ UAB „Zip travel“ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai (c.b. Nr. e2-2141-657/2016). Vilniaus apygardos teismas analogiÅ¡koje byloje prieÅ¡ VÄ® Registrų centrÄ 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu UAB „Zip travel“ ieÅ¡kinį taip pat tenkino visiÅ¡kai (c.b.

Nr. e2-3846-590/2015), nors kitoje analogiÅ¡koje byloje prieÅ¡ Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolę ieÅ¡kinį tas pats teisėjas ieÅ¡kinį ir buvo atmetęs (2016 m. liepos 22 d. sprendimas c.b. e2-4793-590/2016).5. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių Pirkimo vykdymas tapo beprasmis, darytina iÅ¡vada, kad PirkimÄ atsakovė nutraukė dėl to, kad iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė BÄ® Lietuvos mokslo taryba supaprastinto atviro konkurso bÅ«du vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žKelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856), kurio objektas - kelionių organizavimo (kelionių agentÅ«rų) paslaugos.

Konkurso sÄ lygų 2 priedu yra patvirtinta forma, kurioje numatyta, kad tiekėjai savo pasiÅ«lyme turi nurodyti tik aptarnavimo mokesčius už siÅ«lomas paslaugas. 0 Eur aptarnavimo mokesčio pateikimas nėra draudžiamas, tačiau pagal Konkurso sÄ lygų 61.6 punktÄ , jei buvo pasiÅ«lytas 0 Eur aptarnavimo mokestis ir tiekėjas Komisijos praÅ¡ymu nepateikė raÅ¡tiÅ¡ko kainos sudėtinių dalių pagrindimo ar kitaip nepagrindė siÅ«lomo 0 Eur aptarnavimo mokesčio, tai pasiÅ«lymas yra atmetamas. Konkurso sÄ lygų 43 punkte įtvirtinta, jog kainos pasiÅ«lyme negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos neigiamu skaičiumi (su minuso ženklu).

Pirkimo sÄ lygų 5 priedo „Paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas“ 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose yra įtvirtinta, kad už suteiktas paslaugas atsiskaitoma taikant dalinį Sutarties vykdymo iÅ¡laidų padengimÄ , t.y. visa suteiktų paslaugų kaina sudaroma iÅ¡ dviejų dalių: aptarnavimo mokesčio ir faktinių iÅ¡laidų, tiesiogiai susijusių su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patyria iÅ¡ trečiųjų asmenų. 2016-05-02 ieÅ¡kovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenzijÄ , kuria prašė leisti pasiÅ«lymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, iÅ¡reikÅ¡tÄ su minuso ženklu, arba nutraukti konkursÄ . 2016-05-03 atsakovė minėtÄ ieÅ¡kovės pretenzijÄ atmetė. 2016-05-17 ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sÄ lygų 1 priedÄ , taip pat 5 priedo 3.1.2 punktÄ ir nutraukti Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedÅ«ras. 2016-05-23 atsakovė informavo tiekėjus apie priimtÄ sprendimÄ nutraukti pirkimÄ , vadovaujantis VPÄ® 7 straipsnio 3 dalimi.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino atsakovės BÄ® Lietuvos mokslo tarybos vieÅ¡ojo pirkimo „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1.2 punktÄ neteisėtu, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sÄ lygų 5 priedo 3.1.2 punktas pažeidžia nesuvaržytÄ tiekėjų konkurencijÄ , racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimÄ , tiekėjų pasiÅ«lymų lygiateisį vertinimÄ , skaidrumo bei proporcingumo principus.

Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimÄ atmetant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamais Å¡iais esminiais argumentais:

1) ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl ieškinys turėjo būti atmestas;

2) priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje ieÅ¡kovė neginčijo Konkurso sÄ lygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ ir 5 priedo 3.1.2 papunkčio;

3) Pirkimo dokumentai buvo rengiami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos įsakymu Nr. 1S-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis kelionių viešojo pirkimo rekomendacijomis;

4) Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad atsakovė bÅ«tų pripažinusi ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , o dėl to, kad pasikeitė Pirkimui skirta suma. Dėl ikiteisminės tvarkos Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, t.y. perkančiajai organizacijai teiktoje pretenzijoje ieÅ¡kovė neginčijo Konkurso sÄ lygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ ir 5 priedo 3.1.2 papunkčio, 2016-05-02 pretenzija ieÅ¡kovė prašė panaikinti tik Konkurso sÄ lygose nustatytÄ draudimÄ tiekėjams taikyti nuolaidas aptarnavimo įkainius iÅ¡reiÅ¡kiant neigiamu skaičiumi (su „minuso“ ženklu) tuo skatinant tiekėjų konkurencijÄ bei racionalų piniginių lėšų naudojimÄ .

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ . Tai reiÅ¡kia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytÄ galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra apima privalomÄ ikiteisminę stadijÄ (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 93 straipsnio 3 dalis). Å ios teisių gynybos stadijos esmė – prieÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai iÅ¡spręsti nesutarimus iÅ¡vengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui iÅ¡samiau iÅ¡dėstyti Å¡ių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į VPÄ® įtvirtintÄ ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , taikomų tiekėjams, reiÅ¡kiantiems reikalavimus peržiÅ«ros institucijai – teismui, – ieÅ¡kinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieÅ¡kinio pagrindas) turi sutapti su prieÅ¡ tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikÅ¡tame iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.Kasacinio teismo ne kartÄ akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese.

Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedÅ«rų operatyvumÄ , sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumÄ nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neiÅ¡nagrinėti, arba iÅ¡nagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. PrieÅ¡ingas VPÄ® V skyriaus nuostatų aiÅ¡kinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedÅ«roje, prieÅ¡tarautų bonus pater familias principui ir lemtų besÄ lygiÅ¡kÄ tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sÄ lygas po to, kai jo pasiÅ«lymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiÅ«lymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tuos kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, kad pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieÅ¡kinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi įvertinti ne tik lingvistinę ieÅ¡kinio dalyko formuluotę, bet ir ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija.Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad ieÅ¡kinio pagrindu nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka pretenzijoje pateiktas faktines aplinkybes, t.y. kad Konkurso sÄ lygos sudaro prielaidas tiekėjams teikti pasiÅ«lymus su mažiausiais leistinais įkainiais 0 Eur ir dėl sutarties sudarymo varžytis tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ , kas prieÅ¡tarauja tiekėjų tarpusavio konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo principams, o tai, kad ieÅ¡kinyje ir pretenzijoje nurodytų reikalavimų formuluotės skiriasi, negali bÅ«ti vertinama kaip esminis dalykas.

Bet kuriuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog esminis ieÅ¡kovės tikslas, kurio siekta tiek pretenzija, tiek teismui pateiktu ieÅ¡kiniu, buvo tas pats – nutraukti ginčo Pirkimo procedÅ«ras dėl to, jog Konkurso sÄ lygose įtvirtintas kainodaros bÅ«das pažeidžia tiekėjų konkurencijÄ Nurodytų argumentų pagrindu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieÅ¡kovė nesilaikė ikiteisminės ginčo tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl Pirkimo sÄ lygų teisėtumo IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamu atveju, siekiant laimėti ginčo PirkimÄ , tiekėjui, norint pateikti mažiausios galimos kainos pasiÅ«lymÄ , užtenka iÅ¡ esmės atsisakyti vienos siÅ«lomų paslaugų kainos dalies – aptarnavimo mokesčio, nurodant, kad aptarnavimo mokestis yra lygus 0,00 Eur, ir pasiÅ«lymÄ pateikti anksčiau už kitus tiekėjus.

Toks kainodaros bÅ«das, pasak ieÅ¡kovės, tiekėjus verčia ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimÄ siÅ«lyti ir teikti atsakovei jai reikalingas paslaugas, bet varžytis dėl pasiÅ«lymo pateikimo laiko. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad ginčo Pirkimo sÄ lygos neprieÅ¡tarauja VPÄ® nuostatoms ir 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. IS-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintoms kelionių vieÅ¡uosiuose pirkimuose rekomendacijoms.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad, nors perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sÄ lygos neužkirto keliems tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiÅ«lymus ir varžytis tik dėl pasiÅ«lymo pateikimo momento, kadangi pagal ginčo Pirkimo sÄ lygas tiekėjams, rengiant pasiÅ«lymÄ bei nurodant siÅ«lomų paslaugų kainÄ , pakanka nurodyti siÅ«lomoms paslaugoms taikomÄ aptarnavimo mokestį, jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiÅ«lymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiÅ«lymo kaina taip pat bÅ«tų „nulinė“, t.y. pagal Pirkimo sÄ lygas pirkimÄ laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiÅ«lymÄ .

Tokia situacija pirmos instancijos teismo nuomone pažeidžia skaidrumo ir racionalaus Pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principus. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutikti.VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Pažymėtina, kad reikalavimas racionaliai panaudoti lėšas nesuvaržytos konkurencijos sÄ lygomis yra atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Taigi VPÄ® 3 straipsnyje yra įtvirtintos pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, o perkančioji organizacija, veikdama VPÄ® reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo.Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Pirkimo sÄ lygose nustatytos pasiÅ«lymų kainos ir pasiÅ«lymų vertinimo tvarkos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkimu perkančioji organizacija numatė įsigyti perkančiosios organizacijos tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas, kurios apima: oro, sausumos ir vandens transporto bilietų visais perkančiajai organizacijai reikalingais marÅ¡rutais bei reikiamu metu rezervavimÄ , vieÅ¡bučių užsienyje ir Lietuvoje rezervavimÄ , vykstančių į tarnybinę kelionę asmenų draudimo (nuo nelaimingų atsitikimų, medicininių iÅ¡laidų draudimo, neįvykusio, nutrÅ«kusios kelionės draudimo, bagažo praradimo draudimo ir kitų rÅ«Å¡ių draudimo) organizavimÄ ir vizų bei kitų kelionei bÅ«tinų dokumentų sutvarkymo organizavimÄ (Pirkimo sÄ lygų 1 priedo 1 punktas).

Perkančioji organizacija pirkimo sÄ lygose įtvirtino, kad neatmesti pasiÅ«lymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (Pirkimo sÄ lygų 62 punktas), o Pirkimo sÄ lygų 63 punktas numatė, kad jeigu kelių pateiktų pasiÅ«lymų kainos yra vienodos, tai, nustatant pasiÅ«lymų eilę, pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas dalyvis, kurio pasiÅ«lymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiau. Pirkimo dalyviai pasiÅ«lymus turėjo parengti pagal Pirkimo sÄ lygų 2 priede nurodytÄ pasiÅ«lymo formÄ , pagal kuriÄ tiekėjas pasiÅ«lymo formos 3 ir 4 stulpeliuose turėjo nurodyti aptarnavimo įkainį už lentelėje nurodytas paslaugas vienam į kelionę vykstančiam asmeniui.

Palyginamoji pasiÅ«lymo kaina – lentelės 7 stulpelio įkainių suma; Å¡is dydis yra naudojamas tiekėjų pasiÅ«lymams palyginti. Taigi, iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų matyti, jog nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos pasirinktas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus – aptarnavimo mokestis, kuomet vertinama ne pirkimo objekto sudėtinių dalių kaina (įkainiai), o tik tiekėjo taikomas aptarnavimo mokestis. Akivaizdu, kad jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiÅ«lymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiÅ«lymo kaina taip pat bÅ«tų „nulinė“, t. y. pagal Pirkimo sÄ lygas pirkimÄ laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiÅ«lymÄ .

Neginčytina, kad kelionių organizavimo paslaugų teisiniai santykiai ir vieÅ¡ojo pirkimo konkursai dėl Å¡ių paslaugų pasižymi tam tikru specifiÅ¡kumu, tačiau, kaip jau ir buvo minėta, perkančioji organizacija, siekdama įsigyti paslaugas, visada tai turi daryti neperžengdama jai įstatymų suteiktos diskrecijos ribų, tinkamai naudodama VPÄ® įtvirtintų pirkimų procedÅ«rų tvarkÄ ir pasirinkdama racionaliausiÄ iÅ¡ jų. Tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimas turi bÅ«ti atliekamas pagal iÅ¡ anksto visiems žinomas sÄ lygas.

Å iuo tikslu perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad palyginti panaÅ¡ių kainų pasiÅ«lymai nebÅ«tų tarpusavyje iÅ¡skiriami ir vienam iÅ¡ tiekėjų nepagrįstai nebÅ«tų pasunkintas varžymasis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos Pirkimo sÄ lygomis pasirinktas pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus – aptarnavimo mokestis, kuomet vertinama ne Pirkimo objekto sudėtinių dalių kaina (įkainiai), o tik tiekėjo taikomas aptarnavimo mokestis, kuris susijęs tik su nedidele pirkimo objekto dalimi, yra neobjektyvus ir neproporcingas pirkimo objektui.

Toks vertinimo kriterijus negarantuoja, kad perkančioji organizacija pirkimo objektÄ sudarančias paslaugas įsigis už mažiausiÄ kainÄ , racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, nes, kaip jau minėta, tiekėjai konkuruodami tarpusavyje ir siekdami bÅ«ti pripažinti laimėtojais, gali savo pasiÅ«lyme nurodyti mažiausius galimus – 0,00 Eur aptarnavimo mokesčius, kas praktikoje įprastai ir yra daroma, ir tokiu atveju laimėtoju yra pripažįstamas tiekėjas, anksčiausiai pateikęs pasiÅ«lymÄ , o ne pasiÅ«lęs reikalingas paslaugas už mažiausiÄ kainÄ .

Esant tokioms pirkimo sÄ lygoms, perkančioji organizacija neturi galimybės įsitikinti, kad pirmasis nulinės vertės pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas, t. y. laimėjęs konkursÄ tiekėjas, yra kompetentingas teikti perkančiajai organizacijai paslaugas, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius, už geriausiÄ , iÅ¡ rinkoje esančių, kainÄ .Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose yra įtvirtintas toks atsiskaitymo už suteiktas paslaugas mechanizmas, pagal kurį be fiksuoto aptarnavimo mokesčio tiekėjui, laimėjusiam pirkimÄ , apmokamos jo faktinės iÅ¡laidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patiria iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Faktinėmis paslaugų tiekėjo iÅ¡laidomis laikomos galutiniams paslaugas teikiantiems asmenims mokamos kainos, nepaisant to, kad paslaugų tiekėjas už Å¡ių paslaugų pardavimÄ iÅ¡ aviakompanijų, vieÅ¡bučių draudimo bendrovių ir kitų asmenų gali gauti komisinius mokesčius. Å ios Pirkimo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, suspėjęs pirmas pateikti „nulinį“ pasiÅ«lymÄ ir laimėjęs pirkimÄ , tiekėjas galės nevaržomai pelnytis iÅ¡ perkančiosios organizacijos pelnÄ gaudamas ne aptarnavimo mokesčių, o nekontroliuojamų komisinių pavidalu.

Taigi, nors tiekėjas ir siÅ«lo perkančiajai organizacijai 0 vertės aptarnavimo mokestį, tačiau tai realiai neturi absoliučiai jokios įtakos perkamų paslaugų galutinei kainai. Tokia situacija vieÅ¡ajame pirkime akivaizdžiai prasilenkia su pagrindiniu viešųjų pirkimų tikslu perkant prekes ar paslaugas racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, pažeidžia nesuvaržytÄ tiekėjų konkurencijÄ bei tiekėjų pasiÅ«lymų lygiateisį vertinimÄ . Nors apeliantė ir tvirtina, kad Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtintos nuostatos, kurios turėjo užtikrinti, kad, pirkimo metu atliekant pasiÅ«lymų vertinimÄ , bÅ«tų atrinktas tiekėjas, kuris už mažiausiÄ kainÄ teiktų kokybiÅ¡kas paslaugas, tačiau Å¡is atsakovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog Pirkimo sÄ lygų 61.6 punkte įvirtintas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio, kurio Å¡altinis yra pats tiekėjas, pagrindimÄ , nepanaikino galimybės pirkimo dalyviams ir toliau teikti vienodus („nulinius“) aptarnavimo mokesčius. Pastebėtina, kad tiekėjas yra laisvas spręsti, kokio dydžio aptarnavimo mokestį siÅ«lyti, kaip ir laisvas susiderėti su galutinių kelionių organizavimo produktų tiekėjais ar rezervacinių sistemų administratoriais dėl komisinių mokesčių už jo produktų platinimÄ dydžio, kuris kompensuotų nulinį aptarnavimo mokestį.

Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik tiesioginės piniginės naudos, bet gali iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginės naudos, pavyzdžiui, didinti konkurencingumÄ ir savo žinomumÄ rinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, paruoÅ¡ti „nulinių“ pasiÅ«lymų pagrindimÄ nėra sudėtinga, o Å¡ie pagrindimai, kaip rodo praktika, paprastai visada yra vertinami kaip tinkami, todėl, nors perkančiosios organizacijos ir įtvirtina pirkimo sÄ lygose reikalavimÄ pagrįsti siÅ«lomo aptarnavimo mokesčio dydį, tačiau tiekėjai ir toliau pirkimuose realiai konkuruoja tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ .

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iÅ¡ VPÄ® implicitiÅ¡kai iÅ¡plaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme nepaneigia Å¡io perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedÅ«rų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Todėl tokia konkurso eiga, kuomet faktiÅ¡kai nėra jokio tiekėjų rungimosi nei dėl pasiÅ«lymo kainos, nei dėl siÅ«lomų paslaugų turinio, negali užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningos konkurencijos, prieÅ¡tarauja visuomenės interesui ir vieÅ¡ojo pirkimo tikslui, o pats konkursas tampa formaliu, bei neužtikrina suteikiamų paslaugų kokybės.Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad, nors perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju Pirkimo sÄ lygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sÄ lygos neužkirto kelio tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiÅ«lymus ir varžytis tik dėl pasiÅ«lymo pateikimo momento, kas pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sudaro pakankamÄ pagrindÄ tokias pirkimo sÄ lygas pripažinti pažeidžiančias nesuvaržytÄ tiekėjų konkurencijÄ , racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimÄ bei tiekėjų pasiÅ«lymų lygiateisį vertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-198/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sÄ lygas, susijusias su Pirkimo objekto kainos apibÅ«dinimu bei pasiÅ«lymų vertinimo kainodara, pripažino neteisėtomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųAtsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė 2016-05-02 teiktoje pretenzijoje neginčijo Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“, niekada neteikė jokių pastabų dėl techninės specifikacijos projekto, atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepagrįstai prašė pripažinti neteisėtu Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatas.Ä®vertinusi ieÅ¡kinio turinį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekė, kad teismas pripažintų neteisėtu ne Pirkimo dokumentų 1 priedÄ â€žTechninė specifikacija“, kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiÅ«lymų vertinimu, o Pirkimo dokumentų 2 priedÄ â€žPasiÅ«lymas dėl kelionių organizavimo paslaugų“, tačiau per klaidÄ sumaišė 1 priedÄ su 2 priedu.

IeÅ¡kovei nepateikus jokių argumentų, pagrindžiančių Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ neteisėtumÄ , pirmos instancijos teismas minėtÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Å ios pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo niekas nekvestionuoja, todėl plačiau Å¡iuo aspektu nepasisakytina.Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieÅ¡kovė pretenzijoje neginčijo Pirkimo dokumentų 5 priedo „Sutarties projektas“ 3.1.2 papunkčio, todėl šį reikalavimÄ nepagrįstai iÅ¡kėlė ieÅ¡kinyje.

Dėl ikiteisminės tvarkos laikymosi jau buvo pasisakyta anksčiau, todėl Å¡ie argumentai nebekartojami. Be to, apeliantės teigimu, nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, kad atsakovė pripažino vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų (nutraukė ginčijamÄ pirkimÄ ) po civilinės bylos iÅ¡kėlimo, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo ginčijo Pirkimo sÄ lygas, o Pirkimo procedÅ«rų nutraukimas yra tik padariniai, kurie taikomi tuo atveju, jei patenkinami reikalavimai dėl sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, ir nesudaro paties ginčo esmės. Nors atsakovė ginčo Pirkimo procedÅ«ras ir nutraukė, tačiau ginčas dėl Pirkimo sÄ lygų teisėtumo buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismas Pirkimo dokumentų 5 priedo 3.1.2 punktÄ pripažino neteisėtu, todėl pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimÄ nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 972 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė savo iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti tinkamai pagrindė, jos, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, yra protingos, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „ZIP TRAVEL“ (j.a.k. 135474614) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslo tarybos 972 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                     Danutė Gasiūnienė                                                                               Romualda Janovičienė                                                                               Alvydas Pošku