7fcb4dab-57bb-456d-8398-e94e3bafc55a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-888/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41903-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Santai Golovkaitei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, nuteistojo M.

M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo S. Å . gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų S. Å . ir M. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo: - S. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojant S. Å . buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M.

M.. S. Š. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M. M.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M.

M.. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant S. Š. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M. M.. - M. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su S. Š..

M. M. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su S. Š.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su S. Š..

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojant M. M. buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su S. Å .. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. Å . ir M. M. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. gruodžio 2 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡mušę UAB „G“ priklausančios degalinės lango stiklo paketÄ 844,18 Eur vertės ir sugadinę duris 150 Eur vertės, tuo padarė turto sugadinimo 994,18 Eur turtinę žalÄ , ir įsibrovę į degalinės pastatÄ , iÅ¡ kur slapta pagrobė UAB „G“ priklausančius įvairių rÅ«Å¡ių tabako gaminius, bendros 1751,12 Eur vertės. II.

Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Å . praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, t. y. baudÄ . 1.1. Skunde apeliantas ginčija jam paskirtÄ bausmę, nurodydamas, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi ir detaliai nurodė vagystės aplinkybes.

Jo nuomone, apylinkės teismas nors ir atsižvelgė į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau nepagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, o galėjo ir turėjo skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, t. y. baudÄ . Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neproporcinga ir nepagrįsta, skiriant jÄ , apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje nustatytus asmenį individualizuojančius požymius. 1.2. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog jis Å¡iuo metu dirba – užsiima individualia veikla, o tai reiÅ¡kia, kad jis gauna pajamas ir turi realias galimybes sumokėti paskirtÄ teismo baudÄ .

Nuteistojo įsitikinimu, atsižvelgiant į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės apribojimo bausmę pakeitus į Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas. Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). Nurodo, jog viso baudžiamojo proceso metu jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, atlygino žalÄ ir su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl jo įsitikinimu yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog neva M.

M. yra įtariamas ir kitoje baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų yra nepagrįsta, kadangi nusikalstamos veikos tiek šiuo nagrinėjamu atveju, tiek kitu atveju buvo padarytos faktiškai vienu metu, t. y. nusikalstamos veikos sekė viena po kitos, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjos advokatės palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė juos tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų S. Å . ir M. M. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Dėl nuteistojo S. Å . apeliacinio skundo 6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo S. Å . kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, t. y. bausmės rÅ«Å¡imi.

Skunde apeliantas praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę (t. y. baudÄ ), teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta, jis Å¡iuo metu yra dirbantis ir užsiima individualia veikla, tai reiÅ¡kia, kad jis gauna pajamas ir turi realias galimybes sumokėti paskirtÄ teismo baudÄ . Taigi, apelianto S. Å . įsitikinimu, atsižvelgiant į visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti laisvės apribojimo bausmę pakeitus į Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ .

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. Å . paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas (numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje) bei paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, bausmių rÅ«Å¡ys ir dydžiai atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu S. Å . paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).

11. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog, skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

12. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmes apeliantui. Byloje nustatyta, kad S. Å . nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Be to, S. Å . nuteistas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. Å . tiek pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rÅ«Å¡ys – laisvės apribojimas.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo dvi atsakomybę lengvinančias bei vienÄ sunkinančiÄ aplinkybes, parinkdamas S. Å . tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumÄ . S. Å . padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kÄ apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis savanoriÅ¡kai atlygino nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , kÄ taip pat apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apylinkės teismas be kita ko atsižvelgė ir į tai, kad praeityje jis yra teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d.; 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį).

Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka, o apie paskirtų baudų sumokėjimÄ informacijos nėra (2 t., b. l. 118-120).

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobÅ«džius, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančiÄ aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi bÅ«ti skiriamos laisvės apribojimo bausmės, dydžius parenkant mažesnius nei Å¡ios bausmės vidurkis.

Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas praeityje buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Taigi, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas – paskirtos tinkamai ir užtikrina bausmės paskirtį.

15. Nustatyta, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojant S. Å . buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M. M.; o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ S. Å . paskyrė laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojant S. Å . buvimo vietos kontrolę gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojant nebendrauti su M.

M.. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas paskirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė mažesnius bausmių dydžius, nei Å¡ios bausmės vidurkis (laisvės apribojimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnesis ir 15 dienų). Be to, teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du ir paskyrė subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojant S. Å . buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M.

M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 641 straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra, įpareigojant S. Å . buvimo vietos kontrolę jo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir įpareigojant nebendrauti su M. M..

16. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieÅ¡ko tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir neÅ¡alina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti S. Å . paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiÅ«ra, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo S. Å . apeliacinio skundo argumentai, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

17. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis užsiima darbine veikla, yra dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , todėl jam paskyrus baudÄ jis turėtų realiÄ galimybę jÄ sumokėti bei bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija, atmesdama šį nuteistojo praÅ¡ymÄ pakeisti laisvės apribojimo bausmę į baudÄ , nurodo, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiÅ«ra S. Å . toliau galės tęsti savo darbinę veiklÄ , galės gyventi kitÄ socialiai aktyvų gyvenimÄ , o vien tai, kad jis galimai yra pasiruošęs sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , teismo neįpareigoja tenkinti Å¡io praÅ¡ymo ir Å¡velninti paskirtos bausmės rūšį.

Ä®vertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo laisvės apribojimo bausmės su intensyvia priežiÅ«ra keisti į kitÄ bausmės rūšį, t. y. baudÄ , todėl Å¡is apeliacinio skundo motyvas laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas. Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo 18. Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nuostatomis.

Apeliaciniame skunde pakartotinai nurodė, kad viso baudžiamojo proceso metu jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, atlygino žalÄ ir su nukentėjusiojo atstovu susitaikė, taip pat yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nebenusikals, todėl jo manymu, yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sÄ lygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma.

Nesant bent vienos iÅ¡ aptartų sÄ lygų, BK 38 straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra negalimas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sÄ lygos, bÅ«tinos BK 38 straipsnio nuostatoms taikyti, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi bÅ«ti įgyvendinta besÄ lygiÅ¡kai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes.

20. Byloje nustatyta, kad M. M. Lietuvos Respublikoje nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau buvo teistas Danijos Karalystėje (2 t., b. l. 101-103), padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, savo kaltę dėl padarytų veikų pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailisi, taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta, su nukentėjusiosios atstovu M. M. susitaikė, todėl anot apylinkės teismo, yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sÄ lygos, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos, t. y. nėra pagrindo manyti, kad M.

M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiai iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kadangi nėra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, nes tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, yra galimybė svarstyti dėl straipsnio nuostatų taikymo apeliantui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, 2K-32-511/2017, 2K-49-693/2019). PrieÅ¡ingai nei nurodyta apelianto M. M. skunde, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020).

21. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailisi, ir kad atlygino padarytÄ turtinę žalÄ , nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nors iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo jis nebuvo teistas, tačiau Å¡iuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«muose, kurioje M.

M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 187 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. M. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose 2022 m. spalio 24 d. buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat iÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie M. M. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metų laikotarpį, nustatyta, kad apeliantas net 7 kartus baustas administracine tvarka, o apie paskirtų nuobaudų sumokėjimÄ informacijos nėra.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. M. kartÄ buvo teistas Danijoje už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Akivaizdu, kad M. M. yra linkęs nusikalsti, elgiasi netinkamai, todėl Å¡iuo atveju baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto ir nuteistajam paskiriant bausmę, kadangi nėra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M. M. skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Visgi, nors ir aplinkybė, kad šiuo metu nagrinėjama kita baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu, negali būti esminė dėl BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo, tačiau svarbu pažymėti, kad visos anksčiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ko pasėkoje ir nėra galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.

23. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, nuteistajam M. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir jam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų bei pagrįstai nusprendus netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu.

24. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendis dalyse dėl S. Å . paskirtos bausmės bei BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo M. M. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų S. Å . ir M. M. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl proceso iÅ¡laidų 25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymas Nr. APD-2022-07788 ir Nr. APD-2022-10465 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam S. Å . (3 t., b. l.

30) ir nuteistajam M. M. (3 t., b. l. 40). Pagal Å¡ias pažymas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos S. Å . sudaro 93,33 Eur, o nuteistajam M. M. sudaro 190 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose iÅ¡imtinėse nuostatose, t. y.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir praÅ¡omos priteisti už nuteistiesiems suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodytos iÅ¡laidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos nuteistųjų turtinėms padėtims.

Prašomos priteisti proceso išlaidų sumos yra realios ir pagrįstos, todėl jos turi būti išieškotinos iš nuteistųjų S. Š. ir M. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų S. Š. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti. Iš nuteistojo S. Š. priteisti 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus trisdešimt tris euro centus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš nuteistojo M.

M. priteisti 190 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Å eputienė