7fcaf28a-933e-452a-b0fa-1f8792093f4e · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-615-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00042-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 8 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „IMENA“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „IMENA“, ieÅ¡kinį atsakovui S. V. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl 4000,00 Eur įskaitymo į žalos atlyginimÄ , trečiasis asmuo If P&C Insurance AS.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IMENA“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ naudai 25 849,66 Eur nuostolių atlyginimo, nustatant, jog: iÅ¡ atlygintinos viso 25 849,66 Eur nuostolių sumos teismo sprendimo priėmimo dienÄ iÅ¡ atsakovo S. V. ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ naudai priteisiama 20 000,00 Eur suma; likusi 5 849,66 Eur nuostolių suma priteisiama dalimis, sprendimo vykdymÄ atidedant ir iÅ¡dėstant trijų mėnesių laikotarpiu, nustatant, kad periodinės nuostolių kompensavimo įmokos UAB „IMENA“ priteisiamos iÅ¡ S. V. tokia tvarka: iki 2021 m. spalio 28 d. atsakovas S. V. ieÅ¡kovei UAB „IMENA“ privalo sumokėti 2 000,00 Eur sumÄ ; iki 2021 m. lapkričio 28 d. atsakovas S. V. ieÅ¡kovei UAB „IMENA“ privalo sumokėti 2 000,00 Eur sumÄ ; iki 2021 m. gruodžio 28 d. atsakovas S. V. ieÅ¡kovei UAB „IMENA“ privalo sumokėti 1 849,66 Eur sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , palÅ«kanas dalyje nuo 20 000,00 Eur priteistos sumos pradedant skaičiuoti nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos, o nuo likusių pagal teismo sprendimÄ periodinėmis įmokomis priteistų mokėti ir laiku nesumokėtų sumų - suėjus teismo sprendimu nustatytam kiekvienos įmokos mokėjimo terminui, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019-02-25 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms. Atsakovas buvo komandiruotas į Vakarų EuropÄ transporto priemonių - vilkiko (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) - junginiu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdyti krovinių transportavimÄ . 2019-03-23 (Å¡eÅ¡tadienį) - 16:45 val. (vietos laiku) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės (esančios (duomenys neskelbtini) provincijoje) teritorijoje, kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi ~ 7,7 km, atsakovas nedarbo metu, savavaliÅ¡kai naudodamasis ieÅ¡kovės jam patikėta darbo priemone - vilkiko ir puspriekabės transporto priemonių junginiu, sukėlė eismo įvykį ir apgadino penkias kitas transporto priemones.

Nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs atsakovas buvo neblaivus. IeÅ¡kovė transporto priemonę buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įmonėje If P&C Insurance AS, draudikas eismo įvykio metu nukentėjusioms keturioms eismo įvykio Å¡alims kompensavo eismo įvykiu sukeltÄ Å¾alÄ . Draudikas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei atgręžtinius reikalavimus dėl už eismo įvykiu sukeltÄ Å¾alÄ draudiko sumokėtos viso 25 849,66 Eur sumos grÄ Å¾inimo.

IeÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ sumokėjo. IeÅ¡kovė 2020-12-09 sudarė su If P&C Insurance AS filialu sutartį dėl atsiskaitymo, kurios pagrindu įsipareigojo 25 849,66 Eur sumÄ draudikui If P&C Insurance AS kompensuoti dalimis, mokant ne mažiau kaip po 2000,00 Eur iki kiekvieno mėnesio 28 dienos. Iki patikslinto ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos ieÅ¡kovė yra kompensavusi If P&C Insurance AS filialui 20 000,00 Eur nuostolių sumÄ . Likusi 5 849,66 Eur nuostolių suma Å¡iai dienai draudikui If P&C Insurance AS dar nėra kompensuota.

Nurodo, kad atsakovui kyla turtinė prievolė atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė papildomai patyrė daugiau nei 10 000,00 Eur eismo įvykyje apgadinto vilkiko su puspriekabe parsigabenimo į LietuvÄ bei jų remonto iÅ¡laidų. Atsakovas S. V. pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o jeigu teismas tenkintų, prašė sumažinti reikalaujamų nuostolių dydį. Nurodė, kad eismo įvykio metu Å¡alių nesiejo darbiniai santykiai, todėl Å¡iuo atveju aktualu CK 6.265 straipsnio 1 dalis.

IeÅ¡kovė atsakovui perdavė transporto priemonę pasibaigus Å¡alių darbo santykiams, tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Taip pat tokiais veiksmais ieÅ¡kovas prisiėmė galimos žalos atsiradimo rizikÄ (CK 6.253 str. 5 d.). Jeigu ieÅ¡kovė pasibaigus Å¡alių darbo santykiams nebÅ«tų neteisėtai perdavusi atsakovui didesnio pavojaus Å¡altinio, atsakovas nebÅ«tų sukėlęs eismo įvykio ir nebÅ«tų kilusios žalos.

Pažymėjo, kad atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dėl ko atsakovui objektyviai užkertamas kelias ateityje gauti didesnes pajamas, be to, atsakovas serga onkologine liga. Atsakovas S. V. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovo S. V. sumokėtÄ 4000,00 Eur į UAB „IMENA“ direktoriaus R. D. sÄ skaitÄ Ä¯skaityti kaip dalį žalos atlyginimo, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti visÄ 25 849 Eur sumÄ , elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi ieÅ¡kinyje nutylėjo apie tai, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2019-06-12 iki 2021-01-17 yra geranoriÅ¡kai sumokėjęs 4000 Eur žalai atlyginti.

Tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ direktoriaus R. D. buvo žodinis susitarimas, kurio metu R. D. atsakovui pasiÅ«lė, kad jeigu atsakovas sumokės 4000 Eur, jam pretenzijų dėl padarytos avarijos nebebus reiÅ¡kiama. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo aptariami mokėjimai buvo skirti atsakovo asmeninės skolos ieÅ¡kovės vadovui R. D. grÄ Å¾inimui. IeÅ¡kovės vadovas rÅ«pinosi, kad už atsakovÄ bÅ«tų sumokėta asmeniÅ¡kai jam paskirta 1260,00 Eur bauda, be to, dėl atsakovo sukelto eismo įvykio žala buvo padaryta ne tik tretiesiems asmenims, bet ir tiesiogiai ieÅ¡kovei.

Vien už atsakovo vairuotojo vilkiko ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gelbėjimo ir nutempimo į saugomÄ aikÅ¡telę darbus ieÅ¡kovei tokius darbus vykdžiusi (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė sÄ skaitÄ 2 770,12 Eur sumai. Siekiant iÅ¡ saugomos aikÅ¡telės atsiimti atsakovo sukelto eismo įvykio metu apgadintÄ vilkikÄ su puspriekabe, (duomenys neskelbtini) pateikta sÄ skaita buvo apmokėta grynaisiais pinigais. BÅ«tent, aptariamoje dalyje atsakovas su ieÅ¡kovės vadovu R.

D. ir buvo susitarę, jog atsakovas kiek daugiau nei 4 tÅ«kst. Eur sudarančiÄ sumÄ sumokės ieÅ¡kovės vadovui R. D. asmeniÅ¡kai (kadangi aptariamoje dalyje nurodyti mokėjimai grynaisiais pinigais buvo atlikti R. D. asmeninėmis lėšomis) periodiniais mokėjimais kas mėnesį į R. D. banko sÄ skaitÄ pervesdamas ne mažiau nei po 200,00 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas tiesiogiai taip pat patyrė daugiau nei 10 tÅ«kst. Eur eismo įvykyje apgadinto vilkiko su puspriekabe parsigabenimo į LietuvÄ bei remonto iÅ¡laidų, kurių niekas ieÅ¡kovei neatlygino ir kurių atlyginimo ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo neketina reikalauti.

Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad vilkikas atsakovui buvo perduotas valdyti darbinių funkcijų vykdymui, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę ir turi bÅ«ti sprendžiama, kas buvo didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad žalÄ padaręs asmuo transporto priemonę buvo pasiėmęs be leidimo, savavaliÅ¡kai, leidžia abejoti, ar transporto priemonės savininkas tinkamai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarkÄ ir ar pakankamai rÅ«pinosi didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga.

Tokiais atvejais yra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas prarado Å¡io valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės, ir spręsti, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (savininkas) taip pat turi atsakyti už didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į aplinkybę, kad darbuotojas (atsakovas) po darbo sutarties pasibaigimo toliau tęsė darbÄ (vairavo darbdaviui priklausantį vilkikÄ nustatytu marÅ¡rutu), o darbdavys, žinodamas, kad darbuotojas toliau tęsia darbÄ , tam neprieÅ¡taravo, nereikalavo nedelsiant nutraukti vairavimo, konstatuotina, kad tarp Å¡alių tęsėsi faktiniai darbo santykiai, nors formaliai darbo sutartis ir buvo nutraukta.

Kiekvienas vilkikas turi GPS įrenginį, todėl ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kad jo vilkikas yra naudojamas - keičia savo vietÄ , t. y. juda tam tikru marÅ¡rutu. Byloje nėra duomenų, kaip su Å¡ia informacija elgėsi ieÅ¡kovė - ar pasyviai leido atsakovui toliau vairuoti vilkikÄ , ar davė vairuotojui kokius nors nurodymus nutraukti darbÄ , ar prieÅ¡ingai, pritarė, kad atsakovas toliau tęstų vilkiko vairavimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 10 000,00 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė UAB „IMENA“, kaip solidarusis skolininkas, sumokėjo draudimo bendrovei If P&C Insurance AS pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ regreso tvarka dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, nuo priteistos 10 000,00 Eur sumos 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2021-01-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 666,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „IMENA“, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 585,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ ;

TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui S. V. priklausančio turto areÅ¡tÄ - panaikino atsakovui S. V. įvykdžius šį teismo sprendimÄ . Teismas nurodė, kad eismo įvykio metu Å¡alių nebesiejo darbiniai santykiai, todėl draudimo bendrovei nebuvo teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei UAB „IMENA“, kaip atsakovo S. V. darbdaviui. Kaip matyti iÅ¡ draudimo įmonės (trečiojo asmens) atstovės paaiÅ¡kinimų, aplinkybė, jog eismo įvykio metu Å¡alių nebesiejo darbiniai santykiai, draudimo įmonei nebuvo žinoma.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, nutraukdama sutartį su atsakovu nepasibaigus komandiruotės terminui, netinkamai pasirÅ«pino transporto priemonės perėmimu iÅ¡ atsakovo, tokiu bÅ«du netinkami pasirÅ«pino didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, nutraukdama darbo sutartį su darbuotoju, kuriam transporto priemonė buvo perduota darbinėms funkcijoms vykdyti, turėjo ir privalėjo po sutarties nutraukimo nedelsiant užtikrinti transporto priemonės perėmimÄ iÅ¡ buvusio darbuotojo tokiu bÅ«du, jog atsakovas nebeturėtų galimybės faktiÅ¡kai naudotis minėta transporto priemone.

Juolab, kad ieÅ¡kovės atstovas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019-03-22 telefoninio pokalbio metu atsakovas jau buvo girtas. Å i aplinkybė neabejotinai turėjo sudaryti pagrindÄ ieÅ¡kovei imtis ypatingai skubių veiksmų dėl atsakovo nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo bei transporto priemonės perėmimo iÅ¡ atsakovo. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog ieÅ¡kovė nepakankamai rÅ«pinosi jai priklausančio didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga, ieÅ¡kovė, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, prisidėjo prie transporto priemonės valdymo netekimo.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingi ieÅ¡kovė ir atsakovas solidariai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė draudimo bendrovei If P&C Insurance AS (trečiajam asmeniui) iki Å¡ios dienos atlygino 20 000,00 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip solidarioji skolininkė, įvykdė dalį reikalavimo kreditoriui (trečiajam asmeniui), teismas sprendė, kad ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito skolininko pusės įvykdyto reikalavimo, t. y. 10 000,00 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 10 000 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė likusios 5849,66 Eur dalies nėra įvykdžiusi kreditoriui (trečiajam asmeniui), teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo dalies Å¡ios sumos iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovei. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui skirtÄ 1260,00 Eur baudÄ ir apmokėjo transporto priemonės transportavimo ir nuomos iÅ¡laidas (2770,12 Eur), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. V. mokėjimo pavedimus į R.

D. sÄ skaitÄ pradėjo atlikti 2019-06-12, t. y. gerokai prieÅ¡ draudimo įmonei (trečiajam asmeniui) pareiÅ¡kiant pretenzijas ieÅ¡kovei (pretenzijos pareikÅ¡tos 2020-11-18), teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo S. V. sumokėta 4000,00 Eur suma yra žalos atlyginimas, susijęs su draudimo bendrovės If P&C Insurance AS pareikÅ¡tu regresiniu reikalavimu dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. Esant tokioms aplinkybėms, darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas S. V. neįrodė aplinkybės, jog pervesta 4000,00 Eur suma į R.

D. sÄ skaitÄ yra susijusi su If P&C Insurance AS pareikÅ¡tu regresiniu reikalavimu dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „IMENA“ praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ :

1. paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, jog ieÅ¡kovė UAB „IMENA“, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, nutraukusi darbo sutartį su atsakovu S. V., netinkamai pasirÅ«pino transporto priemonių - vilkiko (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) - junginio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perėmimu iÅ¡ atsakovo S. V. ir transporto priemonių, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, apsauga, užkertant keliÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo netekimui ar užtikrinant, kad tuo metu teisėtai transporto priemonių junginį valdęs atsakovas S. V. transporto priemonių junginio nevairuotų bÅ«damas neblaivus; taip pat paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, jog už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė UAB „IMENA“ ir atsakovas S. V. yra atsakingi solidariai (CK 6.270 str. 3 d. pagrindu);

2. priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ naudai 25 849,66 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , palÅ«kanas dalyje nuo 20 000,00 Eur priteistos sumos pradedant skaičiuoti nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2021-04-27), o nuo likusios 5 849,66 Eur priteistinos sumos - nuo 2021-07-19 (kada UAB „IMENA“ trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS kompensavo aptariamos nuostolių sumos (5 849,66 Eur) likutį); pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme, priteisiant iÅ¡ atsakovo S. V. ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ naudai nagrinėjant bylÄ pirmojoje instancijoje patirtas 4 270,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (620,00 Eur žyminio mokesčio, 3 227,88 Eur iÅ¡laidas advokatų pagalbai apmokėti, 293,30 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas, taip pat 129,31 Eur iÅ¡laidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu);

3. priteisti iš atsakovo S. V. ieškovės UAB „IMENA“ naudai apeliacinėje teismo instancijoje patirtas 1 849,34 Eur bylinėjimosi išlaidas - 357,00 Eur žyminio mokesčio bei 1 492,34 Eur išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas netinkamai nustatė tarp Å¡alių kilusio ginčo esmę ir jo ribas, dėl ko nepagrįstai išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir byloje nagrinėto ginčo ribų bei, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalyje numatytÄ reglamentavimÄ , sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie transporto priemonės valdymo netekimo.

2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovės UAB „IMENA“ veiksmų/neveikimo po atsakovo S. V. vienašališkai inicijuoto darbo santykių pasibaigimo, dėl ko, neatsižvelgiant į realias objektyviai susiklosčiusias gyvenimiškas aplinkybes, buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog ieškovė nepakankamai rūpinosi buvusio darbuotojo valdyme likusio jai priklausančio didesnio pavojaus šaltinio - transporto priemonių junginio - apsauga / savalaikiu perėmimu iš buvusio darbuotojo.

3. Teismas netinkamai taikė bendrÄ sias CK 6.9 str. numatytas bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų tenkinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai neatsižvelgė į žalos kilimo aplinkybes ir priežastingumÄ (t. y. jog žala kilo dėl atsakovo kaltės), taip pat pirmosios instancijos teismui sprendžiant, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie transporto priemonės valdymo netekimo, dėl ko turėtų bÅ«ti taikomas CK 6.270 str. 3 d. numatytas reglamentavimas, taip ir liko neatsakytas klausimas, kodėl, atsižvelgiant į, teismo nuomone, susiklosčiusius teisinius santykius, turėtų bÅ«ti taikoma ne specialioji atgręžtinio reikalavimo pareiÅ¡kimÄ neteisėtai transporto priemonę užvaldžiusiam asmeniui reglamentuojanti CK 6.270 str. 3 d.

įtvirtinta teisės norma, bet bendresnio pobūdžio CK 6.9. str. 1 d. numatyta teisės norma, dėl ko galiausiai atsakovo sukeltu eismo įvykiu padaryta žala buvo nepagrįstai lygiomis dalimis paskirstyta tarp eismo įvykio kaltininko (atsakovo) ir transporto priemonės titulinio valdytojo – ieškovės.

4. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydžio ir galimybės priteisti nuostolius remiantis realia jų atsiradimo tikimybe (t. y. spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo 5.849,66 Eur nuostolių sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo analogiÅ¡ku periodiÅ¡kumu, koks buvo numatytas ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens If P&C Insurance AS filialo 2020-12-09 sudarytoje sutartyje dėl atsiskaitymo (nuostolių kompensavimo)), pirmosios instancijos teismas apskritai neargumentavo, kodėl konkrečiu atveju buvo atsisakyta tenkinti 5 849,66 Eur reikalavimÄ , kaip buvo nurodyta ieÅ¡kinyje, atidedant ir iÅ¡dėstant teismo sprendimo vykdymÄ (CPK 284 str.), kai tiek nuostolių dydis ir jų bÅ«simo atsiradimo momentas buvo žinomi ir akivaizdÅ«s nuo pat ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens 2020-12-09 sutarties dėl atsiskaitymo (nuostolių kompensavimo) sudarymo pradžios.

5. ReiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovui, tiek ir bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė laikė, jog 2020-12-09 sudaryto susitarimo su trečiuoju asmeniu pagrindu bet kuriuo atveju yra teisėtai įgijusi regresinio reikalavimo teisę į atsakovÄ , tiesiogiai atsakingÄ už padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.50 str., 6.111 str., 6.112 str. 1 p.) ir nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovo reikalavo CK 6.263 str. numatytu teisiniu pagrindu, t. y. pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

6. Darytina iÅ¡vada, jog nuo darbo santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasibaigimo iki momento, kada iÅ¡ atsakovo transporto priemonę bÅ«tų perėmęs ieÅ¡kovės į (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųstas pakaitinis darbuotojas, dėl transporto priemonių junginio valdymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai (kadangi tolimųjų reisų vairuotojui (atsakovui) transporto priemonė buvo ne tik darbo priemonė ir darbo vieta, bet ir vieta, kurioje atsakovas leido laisvÄ nuo darbo laikÄ , miegojo, gaminosi valgyti ir t.t.).

7. Teismas, spręsdamas dėl galimo ieÅ¡kovės neatsargumo ir nepakankamo rÅ«pinimosi jai priklausančio didesnio pavojaus Å¡altinio - transporto priemonių junginio - apsauga, taip pat pernelyg sureikÅ¡mino ieÅ¡kovės vadovo 2021-05-20 teismo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ vertinamojo pobÅ«džio abejonę, jog 2019-03-22 pokalbio su atsakovu metu jam susidarė įspÅ«dis, kad atsakovas jau tuomet (t. y. eismo įvykio padarymo dienos iÅ¡vakarėse) galėjo bÅ«ti neblaivus. IeÅ¡kovės vadovas 2021-05-20 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimus davė apie daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus vykusias aplinkybes, kurių negalėjo tiksliai prisiminti, o ieÅ¡kovės prisiminimams ir aplinkybių vertinimui neabejotinai įtakos galėjo turėti įvykių suvokimas iÅ¡ Å¡ios dienos perspektyvos (t. y. ieÅ¡kovės vadovui žinant neginčijamai nustatytus faktus apie atsakovo kitÄ dienÄ esant neblaivumo bÅ«klėje sukeltÄ eismo įvykį).

Ieškovės išsakytoms abejonėms dėl galimo atsakovo neblaivumo 2019-03-22 vakare (t. y. kuomet įvyko telefoninis pokalbis tarp atsakovo ir ieškovės vadovo), prieštaravo liudytojos - atsakovo S. V. sutuoktinės G. V. - duodant parodymus 2021-05-20 teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog 2021-05-20 teismo posėdžio metu ieškovės vadovo aptartas įsivaizdavimas, kad dar 2019-03-22 telefoninio pokalbio su atsakovu metu dėl darbo sutarties nutraukimo jam galėjo pasirodyti, jog atsakovas buvo neblaivus, tikėtina, buvo klaidingas.

Turint omenyje, kad 2019-03-22 telefoninis pokalbis tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės vadovo vyko tuo metu, kai atsakovas jau buvo baigęs darbÄ , bÅ«tinybė nuÅ¡alinti atsakovÄ nuo transporto priemonės vairavimo neegzistavo (kadangi transporto priemonė nebuvo ir nebeturėjo bÅ«ti vairuojama), o uždrausti atsakovui bÅ«ti ir nakvoti transporto priemonėje ieÅ¡kovė neturėjo nei faktinės galimybės, nei teisinio pagrindo. Toks ieÅ¡kovės elgesys nebÅ«tų atitikęs ir visuotinai priimtinų moralės normų.

Vietovėje, kurioje atsakovas vykdė sustojimÄ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasienyje esanti nemokama sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimui pritaikyta aikÅ¡telė), nebuvo motelių ar alternatyvių nakvynės vietų, todėl net jei transporto priemonės junginio perėmimas teoriÅ¡kai ir bÅ«tų buvęs įmanomas, tokia įvykių raida buvusį darbuotojÄ (atsakovÄ ) iki kol mikroautobusu ar lengvuoju automobiliu bÅ«tų atgabentas pakaitinis darbuotojas (pasiimant atsakovÄ pargabenimui atgal į LietuvÄ ) bÅ«tų atsakovÄ kelioms dienoms palikusi be laikinos gyvenamosios ir nakvynės vietos.

8. IeÅ¡kovė UAB „IMENA“ pažymi, jog apeliacinio skundo padavimo dienÄ trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS filialo pagal 2020-12-09 sudarytÄ sutartį dėl atsiskaitymo jau yra kompensavusi ir likusiÄ 5 849,66 Eur nuostolių sumÄ . Atitinkamai, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir peržiÅ«rint pirmosios instancijos teismo sprendimÄ egzistuoja pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti visÄ 25 849,66 Eur nuostolių sumÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas S. V. praÅ¡o jį atmesti ir jo naudai iÅ¡ apeliantės priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

9. Transporto priemonė atsakovui buvo perduota valdyti teisėtai, darbo funkcijoms vykdyti. Atsakovas transporto priemonę teisėtai valdė ir po darbo sutarties nutraukimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė tuo metu atsakovui buvo ne tik darbo priemonė ir darbo vieta, bet ir atsakovo laikina gyvenamoji, nakvynės, maitinimosi, buities vieta. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nuo darbo santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasibaigimo iki momento, kada iÅ¡ atsakovo transporto priemonę bÅ«tų perėmęs ieÅ¡kovės į (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųstas pakaitinis darbuotojas, dėl transporto priemonių junginio valdymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai (kadangi tolimųjų reisų vairuotojui (atsakovui) transporto priemonė buvo ne tik darbo priemonė ir darbo vieta, bet ir vieta, kurioje atsakovas leido laisvÄ nuo darbo laikÄ , miegojo, gaminosi valgyti ir t.t.).

Todėl, darytina iÅ¡vada, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovas ir toliau liko teisėtas transporto priemonės valdytojas, kuris jos negalėjo palikti be priežiÅ«ros, turėjo transporto priemonę saugoti, kad jos galimai neteisėtai neperimtų tretieji asmenys. Taip pat po darbo sutarties nutraukimo atsakovas, transporto priemonę, kaip laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , galėjo teisėtai naudoti, taip pat jÄ vairuoti.

10. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovė savo neteisėtais veiksmais taip pat padarė deliktÄ , kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , kurie pasireiÅ¡kė tuo kad, ieÅ¡kovė, bÅ«dama verslu užsiimantis juridinis asmuo, vykdantis krovinių pervežimo kelių transportu veiklÄ , nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, jam tuo metu esant ieÅ¡kovės komandiruotam į užsienį darbo funkcijoms vykdyti ir nutolusiam apie ~2000 km. nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos, bei atsakovÄ kelioms paroms palikdamas vienÄ sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, Å¡alia kurios nebuvo alternatyvių nakvynės vietų, bei patikėdamas jam sunkiasvorę transporto priemonę, kurios atsakovas negalėjo palikti be priežiÅ«ros, neperimdamas jos valdymo ir negrÄ Å¾indamas atsakovo į LietuvÄ , ieÅ¡kovė elgėsi neatsargiai ir nerÅ«pestingai, pažeisdama krovinių gabenimo kelių transportu verslo praktikoje visuotinai nusistovėjusius atsargumo standartus bei elgesio normas.

IeÅ¡kovė taip neatsargiai bei nerÅ«pestingai elgdamasi prisiėmė kilusios žalos atsiradimo rizikÄ , tai sÄ lygoja ieÅ¡kovės veiksmų neteisėtumÄ ir jos kaltę dėl atsiradusios žalos. IeÅ¡kovė tokiais neteisėtais veiksmais padarė deliktÄ , kuris sÄ lygojo minėtos žalos atsiradimÄ .

11. IeÅ¡kovė privalėjo nedelsiant perimti transporto priemonės valdymÄ iÅ¡ atsakovo bei tuo pačiu metu pargabenti atsakovÄ Ä¯ LietuvÄ . Ypač turint omenyje ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonę perėmus, kol atsakovas bÅ«tų pargabentas atgal į LietuvÄ , bÅ«tų atsakovÄ kelioms dienoms palikusį be laikinos gyvenamosios ir nakvynės vietos. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė nesiėmė skubių veiksmų perimti transporto priemonę bei tuo pačiu metu pargabenti atsakovÄ Ä¯ LietuvÄ .

Kelias dienas stovint nuo apgyvendinimo vietų nutolusioje aikÅ¡telėje gali pritrÅ«kti maisto, todėl atsakovas kaip teisėtas transporto priemonės valdytojas turi teisę jÄ vairuoti, pavyzdžiui, vykdamas nusipirkti maisto. Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė tinkamai nesirÅ«pino transporto priemonės saugumu, savalaikiu perėmimu iÅ¡ atsakovo ir atsakovo grÄ Å¾inimu į LietuvÄ , tai yra ieÅ¡kovės neteisėti deliktiniai veiksmai, kurie sÄ lygoja ieÅ¡kovo deliktinę solidariÄ jÄ atsakomybę.

12. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.270 str. 3 d. taikymo teigiant, eismo įvykio metu atsakovas neteisėtai valdė transporto priemonę, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Nurodytos aplinkybės apie atsakovo sveikatos bÅ«klę objektyviai parodo, kad atsakovas neturės galimybės ieÅ¡koti geriau apmokamo ar papildomo darbo ir ateityje gauti didesnes pajamas, kuriomis atsakovas galėtų atlyginti reikalaujamus nuostolius. Be to, Å¡ios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pirmos instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teisingai įvertino ir priimdamas sprendimÄ atsižvelgė į atsakovo turtinę bei sveikatos bÅ«klę ir taikė CK 6.251 str. 2 d. bei CK 6.282 str. 3 d. nuostatas.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, If P&C Insurance AS pateiktu atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ , iÅ¡dėstytÄ skundo 1 punkto 1.1. papunktyje, atmesti; ieÅ¡kovės apeliacinio skundo praÅ¡ymus, iÅ¡dėstytus skundo 1 punkto 1.2. papunktyje ir 2 punkte, tenkinti pilnai, priteisti trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas – 1500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

14. Nesutinka su apeliantės nuomone, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, savo neatsargiais veiksmai prisidėjo prie transporto priemonės valdymo netekimo, todėl dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovė yra solidariai atsakinga kartu su atsakovu CK 6.270 str. 3 d. pagrindu. IeÅ¡kovės argumentas, kad konstatuodamas Å¡ias aplinkybes teismas išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir byloje nagrinėto ginčo ribų, yra nepagrįstas, nes teismas, priimdamas sprendimÄ , pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes privalėjo įvertinti ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo atsakovui teisinį pagrindÄ ir dėl jo pasisakyti sprendime. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinį pagrindÄ Ä¯vertinęs bylos aplinkybes nustato teismas.

15. Teismas pagrįstai taikė CK 6.270 str. 3 d., nes byloje buvo nustatytas atsakovo neteisėto naudojimosi (vairavimo be ieÅ¡kovo leidimo) transporto priemone faktas, o CK 6.270 str. 3 d. yra specialioji norma CK 6.263 str. atžvilgiu. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas vairavo transporto priemonę be ieÅ¡kovės leidimo, prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ . IeÅ¡kovei su atsakovu nutraukus darbo sutartį, pasibaigė teisėto transporto priemonės valdymo pagrindas.

16. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų ėmusis kokių nors priemonių apsaugoti transporto priemonę nuo atsakovo savavaliÅ¡ko (neteisėto) jos panaudojimo (vairavimo). IeÅ¡kovės argumentas, kad atsakovui turėjo bÅ«ti palikti vilkiko rakteliai, nes kitaip jis nebÅ«tų turėjęs kur gyventi, kadangi vilkikas taip pat buvo naudojamas kaip vairuotojo gyvenamoji vieta, yra nepagrįsti, nes po darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovei neliko pareigos aprÅ«pinti atsakovÄ gyvenamÄ ja vieta bei rÅ«pintis jo pargabenimu į LietuvÄ .

17. Atsakovas buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas tik iki darbo sutarties su juo nutraukimo momento, eismo įvykio metu jis transporto priemonę vairavo prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ , nes ieÅ¡kovė transporto priemonę leido jam naudoti tik kaip gyvenamÄ jÄ vietÄ .

18. IeÅ¡kovė, nors ir bÅ«dama toli nuo atsakovo buvimo vietos, galėjo naudotis kitų asmenų pagalba dėl transporto priemonės perėmimo – esamoje situacijoje, manydama, kad vairuotojas yra neblaivus, ieÅ¡kovės vadovas turėjo galimybę telefonu kviesti policijÄ dėl raktelių paėmimo iÅ¡ vairuotojo. Aplinkybė, kad transporto priemonė iki darbo sutarties nutraukimo buvo atsakovo gyvenamoji vieta, nereiÅ¡kia, kad atsakovas nebÅ«tų turėjęs jokių galimybių susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba tiesiog jo pasirinktos rÅ«Å¡ies transportu (pvz. autobusu) nedelsiant vykti namo. IeÅ¡kovės vadovas taip pat galėjo papraÅ¡yti vairuotojo palikti transporto priemonės raktelius autobusų stoties seife ar kitoje ieÅ¡kovės pasirinktoje saugioje vietoje, ir leisti darbÄ baigusiam atsakovui vykti namo, o ne duoti nurodymÄ likti stovėjimo aikÅ¡telėje.

19. Byloje nėra jokių duomenų, koks laiko tarpas skyrė ieÅ¡kovės vadovo ir atsakovo sutuoktinės pokalbius su atsakovu, nes laiko atžvilgiu asmens neblaivumo bÅ«klė gali kisti, galimai iki pokalbio su sutuoktine atsakovas prablaivėjo tiek, kad sutuoktinė jo girtumo galėjo nepajausti. IÅ¡ kitos pusės, ir liudytoja teisme kalbėjo apie įvykius, įvykusius prieÅ¡ 2 metus, todėl mažai tikėtina, kad ji prisimena įvykius geriau už ieÅ¡kovės vadovÄ . Aplinkybę, kad atsakovas jau pokalbio su ieÅ¡kovės vadovu metu galėjo bÅ«ti neblaivus netiesiogiai patvirtina ir Å¡ių asmenų elgesys pokalbio metu ir po pokalbio.

Atsakovas pokalbio metu elgėsi keistai - pasakė vadovui, kad toliau nedirbs, tačiau nenurodė jokių priežasčių. Atsakovui nutraukti darbo sutartį penktadienį, kai prieÅ¡akyje buvo 2 poilsio dienos, atsakovui buvo finansiÅ¡kai nenaudinga – po darbo sutarties nutraukimo jis ieÅ¡kovės nurodymu turėjo daryti tai, kÄ bÅ«tų daręs nenutraukdamas darbo sutarties (stovėti aikÅ¡telėje), bet negaudamas už tai atlyginimo ir dienpinigių.

20. Sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovės prievolė atlyginti atsakovo padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui kilo CK 6.270 str. 3 d. pagrindu, spręsdamas dėl atsakovo prievolės apimties ieÅ¡kovės atžvilgiu teismas taip pat turėjo vadovautis Å¡ia specialiÄ ja norma, o ne bendresnio pobÅ«džio CK 6.9. str. 1 d. numatyta teisės norma. CK 6.270 str. 3 d. aiÅ¡kiai reglamentuota teisėto valdytojo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų, o ne iÅ¡mokėtos sumos dalies, sietinos su valdytojo kalte dėl valdymo netekimo.

21. Trečiasis asmuo patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės po patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui gavo Å¡ias sumas: 2021-06-30 - 2400,00 Eur, 2021-07-13 – 2600 Eur, 2021-07-19 – 849,66 Eur. IÅ¡ viso ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui pagal 2020-12-09 sutartį dėl atsiskaitymo sumokėjo 25 849,66 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojos, atsakomybės, solidarios atsakomybės taikymo pagrįstumo, priteistų nuostolių iÅ¡ atsakovo, sukėlusio žalÄ ieÅ¡kovei, dydžio pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų IeÅ¡kovė UAB „IMENA“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021-06-30 UAB „IMENA“ bankinio mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-07-19 Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašų nuoraÅ¡us.

Atsakovas S. V. kartu su atsiliepimu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2021-06-15 ligos istorijos epikrizę. Pagal proceso įstatymÄ , bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ä®statymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimÄ , jeigu tokie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikti įrodymai gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, visoms Å¡alims yra iÅ¡siųsti, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, juos priima į bylÄ ir dėl jų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 2019 m. vasario 25 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ ir atsakovo S. V. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas nuo 2019 m. vasario 26 d. priimtas dirbti ieÅ¡kovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, UAB „IMENA“ direktoriaus R.

D. 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų atleistas nuo 2019 m. kovo 22 d. darbuotojo prašymu (DK 55 str. 1 d. pagrindu). UAB „IMENA“ direktoriaus R. D. 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas S. V. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 28 d. buvo komandiruotas krovinių pervežimui į (duomenys neskelbtini). Remiantis (duomenys neskelbtini) pateikta eismo įvykio tyrimo medžiaga, 2019 m. kovo 23 d. (šeštadienį) 16:45 val. (vietos laiku) (duomenys neskelbtini) savivaldybės (esančios (duomenys neskelbtini) provincijoje) teritorijoje kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi ~ 7,7 km atsakovas S. V., vairuodamas transporto priemonių - vilkiko (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) - junginį (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), trenkėsi į Å¡alia žiedinės sankryžos automobilių eilėje stovėjusį lengvÄ jį automobilį, dėl ko buvo apgadintos 5 transporto priemonės. Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas S. V. eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus (iÅ¡kvėptame ore alkoholio koncentracija sudarė 1,07 mg/1 (kai (duomenys neskelbtini) leistina norma yra 0,35 mg/1)). IÅ¡ S. V. apklausos protokolo matyti, kad prieÅ¡ eismo įvykį (per pastarÄ sias 24 valandas, nuo 11.00 ryto), stovėjimo aikÅ¡telėje jis su kitu asmeniu iÅ¡gėrė 1 litrÄ degtinės. IÅ¡ protokolo priedo matyti, kad pažeidėjui S. V. skirta 1260,00 Eur bauda.

Vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieÅ¡kovei, 2019 m. vasario 8 d. buvo apdraustas trečiojo asmens įmonėje If P&C Insurance AS transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudėjas UAB „IMENA“, draudimo laikotarpis – nuo 2019-02-21 iki 2019-05-20). Draudiko atstovai (duomenys neskelbtini) iÅ¡tyrė aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo dydžiui nustatyti. Nustatę padarytÄ Å¾alos dydį nukentėjusiems asmenims, draudiko atstovai (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems asmenims iÅ¡mokėjo paskaičiuotÄ turtinę žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu (iÅ¡ viso turtinė žala – 25 849,66 Eur).

Draudimo įmonė (trečiasis asmuo) 2020 m. lapkričio 18 d. keturiomis pretenzijomis (dėl 10 782,10 Eur, dėl 5 491,75 Eur, dėl 8 133,81 Eur, dėl 1 442,00 Eur atlyginimo) kreipėsi į ieÅ¡kovę UAB „IMENA“, kaip atsakovo S. V. darbdavį, pareikalaudama per 14 dienų nuo laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo draudimo įmonei atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ viso atlyginti 25 849,66 Eur. 2020 m. gruodžio 9 d. tarp ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ ir draudimo įmonės If P&C Insurance AS (trečiojo asmens) sudaryta sutartis dėl atsiskaitymo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo trečiajam asmeniui (draudimo įmonei) sumokėti 25 849,66 Eur skolÄ (pagal pareikÅ¡tas pretenzijas), mokant ne mažiau kaip po 2 000,00 Eur iki kiekvieno mėnesio 28 dienos.

IeÅ¡kovė draudimo įmonei laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. iÅ¡ viso regreso tvarka sumokėjo 20 000,00 Eur draudimo iÅ¡mokos (2021-04-20 mokėjimo nurodymu sumokėjo 10 000 Eur, 2020-12-27 mokėjimo nurodymu – 2 000 Eur, 2021-01-15 mokėjimo nurodymu – 2 000 Eur; 2021-02-26 mokėjimo nurodymu – 2 000 Eur; 2021-03-28 mokėjimo nurodymu – 2 000 Eur; 2021-04-12 mokėjimo nurodymu – 2 000 Eur). 2021-06-30 UAB „IMENA“ bankinio mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė draudimo įmonei sumokėjo 2 400 Eur, 2021-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 600 Eur, 2021-07-19 Nr. (duomenys neskelbtini) – 849,66 Eur sumÄ .

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, Å¡alių kaltės bei solidariosios atsakomybės taikymo Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®). TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 17 dalimi, transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal Å¡ios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Å¡io Å¡altinio valdytojas.

Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus Å¡altinio, sukėlusio žalÄ , valdytojas. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju gali bÅ«ti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Valdytojas dažniausiai yra savininkas, tačiau valdytoju gali bÅ«ti pripažintas ir asmuo, nesantis savininkas, tačiau valdantis didesnio pavojaus Å¡altinį tam tikru teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį, įstatymÄ , teismo sprendimÄ ir panaÅ¡iai.

Tačiau valdytoju nėra laikomi asmenys, didesnio pavojaus šaltinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį (įmonės automobilio vairuotojas, lėktuvo pilotas, lokomotyvo mašinistas, laivo kapitonas ir pan.). Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus šaltinio savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje UADB „PZU Lietuva“ v.

VÄ® „Kauno miÅ¡kų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006). CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta 2019 m. kovo 22 d., eismo įvykis, kurio metu padaryta žala, įvyko 2019 m. kovo 23 d. (Å¡eÅ¡tadienį).

Taigi, eismo įvykio metu Å¡alių nebesiejo darbiniai santykiai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas darbo sutarties nutraukimo neginčijo, ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ direktorius R. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio dienÄ (2021-03-23 dienÄ ) atsakovas jau darbo funkcijų nevykdė, transporto priemone važiavo savo asmeniniais tikslais, atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustačius, jog eismo įvykio metu Å¡alių nebesiejo darbiniai santykiai, draudimo bendrovei nebuvo teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei UAB „IMENA“, kaip atsakovo S. V. darbdaviui.

Taip pat teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog eismo įvykio metu Å¡alių nebesiejo darbiniai santykiai, draudimo įmonei nebuvo žinoma. Su Å¡ia iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka tik iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas atlygino žalÄ draudimo sutarties teisiniu pagrindu. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalÄ asmeniui Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Pažymėjo, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudimo iÅ¡moka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Taigi, kvalifikuojant šalių teisinius santykius pažymėtina, kad draudiko reikalavimas ieškovui (draudėjui) UAB „IMENA“ buvo susijęs su TPVCAPD sutartimi, ieškovo reikalavimas atsakovui S. V. susijęs su žalos atlyginimu dėl deliktinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė UAB „IMENA“ kaip darbdavys atsakovui S. V. perdavė transporto priemonę darbo sutarties pagrindu, t. t. teisėtai. Bylos šalių parodymais nustatyta, kad po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. kovo 22 d. darbo reikalais atsakovas niekur nebevažiavo, atsakovas neginčija fakto, kad transporto priemone jis važiavo asmeniniais tikslais.

Remiantis UAB „IMENA“ direktoriaus R. D. paaiÅ¡kinimais byloje, po darbo sutarties nutraukimo, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovei priklausančios transporto priemonės perėmimÄ iÅ¡ atsakovo, į užsienio valstybę buvo komandiruotas kitas įmonės darbuotojas (tai patvirtina pateiktas 2019-03-22 įsakymas dėl M. K. komandiruotės), o atsakovui buvo nurodyta (neprisiminė, ar 2019-03-22 telefonu, ar anksčiau buvo nurodyta), jog transporto priemonė bÅ«tų nedelsiant pastatyta į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę; nurodė, kad įmonėje tai buvo įprasta praktika, tačiau atsakovas minėto nurodymo nevykdė, savavaliÅ¡kai transporto priemone važiavo asmeniniais tikslais, dėl ko, bÅ«damas neblaivus sukėlė eismo įvykį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. kovo 22 d. pasibaigė teisėto transporto priemonės valdymo pagrindas, kadangi ieÅ¡kovė atsakovui davė nurodymÄ nedelsiant transporto priemonę pastatyti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. IeÅ¡kovei nenurodžius, jog transporto priemonę atsakovas gali naudoti iki jÄ perims kitas darbuotojas, atsakovas transporto priemonę vairavo neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės vairavimas neturint teisėto pagrindo, savavaliÅ¡kai jÄ naudojant be savininko leidimo ir prieÅ¡ jo valiÄ , yra neteisėtas CK 6.270 straipsnio 3 dalies prasme.

IeÅ¡kovė nurodo, kad nuo darbo santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo pasibaigimo iki momento, kada iÅ¡ atsakovo transporto priemonę bÅ«tų perėmęs ieÅ¡kovės į (duomenys neskelbtini) iÅ¡siųstas pakaitinis darbuotojas, dėl transporto priemonių junginio valdymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai (kadangi tolimųjų reisų vairuotojui (atsakovui) transporto priemonė buvo ne tik darbo priemonė ir darbo vieta, bet ir vieta, kurioje atsakovas leido laisvÄ nuo darbo laikÄ , miegojo, gaminosi valgyti ir t.t.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos santykiai, bet tik dėl transporto priemonės naudojimo vietoje būsto. Ieškovės parodymais teisme nustatyta, jog ieškovė nurodė atsakovui likti aikštelėje ir laukti pakeitimo, kas akivaizdžiai įrodo, kad transporto priemonė eismo įvykio metu buvo vairuojama be ieškovės valios, atsakovas turėjo laukti, kol transporto priemonę perims kitas ieškovės darbuotojas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, nutraukdama sutartį su atsakovu nepasibaigus komandiruotės terminui, netinkamai pasirūpino transporto priemonės perėmimu iš atsakovo, tokiu būdu netinkami pasirūpino didesnio pavojaus šaltinio apsauga.

Sutiktina, kad ieÅ¡kovė, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, nutraukdama darbo sutartį su darbuotoju, kuriam transporto priemonė buvo perduota darbinėms funkcijoms vykdyti, turėjo ir privalėjo po sutarties nutraukimo nedelsiant užtikrinti transporto priemonės perėmimÄ iÅ¡ buvusio darbuotojo tokiu bÅ«du, jog atsakovas nebeturėtų galimybės faktiÅ¡kai naudotis minėta transporto priemone. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovės atstovas R.

D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. kovo 22 d. telefoninio pokalbio metu atsakovas jau buvo girtas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad galimai suklydo nurodydama Å¡iÄ aplinkybę, kad vadovas paaiÅ¡kinimus davė apie daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus vykusias aplinkybes, kurių negalėjo tiksliai prisiminti, kad liudytoja, atsakovo S. V. sutuoktinė G. V., duodant parodymus 2021-05-20 teismo posėdžio metu nurodė, jog jai kalbant su sutuoktiniu tÄ dienÄ , Å¡is jos suvokimu buvo blaivus. Teisėjų kolegija su tokiu ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytu vertinimu nesutinka.

Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo, byloje nėra jokių duomenų, koks laiko tarpas skyrė ieÅ¡kovės vadovo ir atsakovo sutuoktinės pokalbius su atsakovu, kad laiko atžvilgiu asmens neblaivumo bÅ«klė gali kisti, kad abu liudytojai teisme kalbėjo apie įvykius, įvykusius prieÅ¡ 2 metus, todėl mažai tikėtina, kad atsakovo žmona prisimena įvykius geriau už ieÅ¡kovės vadovÄ . Pažymėtina, kad ir atsakovo elgesys po pokalbio su ieÅ¡kovės vadovu turėjo sukelti ieÅ¡kovei įtarimus, kadangi atsakovas nurodęs, kad daugiau nebedirbs, nenurodė jokių priežasčių, kad atsakovui nutraukti darbo sutartį penktadienį, po kurio buvo 2 poilsio dienos, atsakovui buvo finansiÅ¡kai nenaudinga.

Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepakankamai rÅ«pinosi jai priklausančio didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga, ieÅ¡kovė, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, prisidėjo prie transporto priemonės valdymo netekimo, todėl Å¡iuo atveju už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingi ieÅ¡kovė ir atsakovas solidariai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentus, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieÅ¡kovės UAB „IMENA“ veiksmų/neveikimo po atsakovo S. V. vienaÅ¡aliÅ¡kai inicijuoto darbo santykių pasibaigimo, dėl ko, neatsižvelgiant į realias objektyviai susiklosčiusias gyvenimiÅ¡kas aplinkybes, buvo padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepakankamai rÅ«pinosi buvusio darbuotojo valdyme likusio jai priklausančio didesnio pavojaus Å¡altinio - transporto priemonių junginio - apsauga/savalaikiu perėmimu iÅ¡ buvusio darbuotojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, kad ji po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų ėmusis kokių nors priemonių apsaugoti transporto priemonę nuo atsakovo savavaliÅ¡ko jos vairavimo, ypač kai kalbant su atsakovu telefonu ieÅ¡kovei kilo įtarimų dėl jo neblaivumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovui turėjo bÅ«ti palikti vilkiko rakteliai, nes kitaip jis nebÅ«tų turėjęs kur gyventi, kadangi vilkikas taip pat buvo naudojamas kaip vairuotojo gyvenamoji vieta, yra nepagrįsti, nes po darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovei neliko pareigos aprÅ«pinti atsakovÄ gyvenamÄ ja vieta bei rÅ«pintis jo pargabenimu į LietuvÄ .

Taip pat pažymėtina, nors ieÅ¡kovė buvo toli nuo atsakovo komandiruotės vietos, ieÅ¡kovė galėjo naudotis kitų asmenų pagalba dėl transporto priemonės perėmimo esamoje situacijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė duomenų, jog nebuvo galimybių netoliese surasti vairuotojui nakvynės vietos ir kad realiai ieÅ¡kovė bÅ«tų ieÅ¡kojusi. Teisėjų kolegija ieÅ¡kovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės veiksmus ir jos prisidėjimÄ prie kilusios žalos, išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir byloje nagrinėto ginčo ribų, atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas.

Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktÄ ).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju neišėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų. Draudimo bendrovė (trečiasis asmuo) pretenzijÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kė transporto priemonės valdytojui – ieÅ¡kovei UAB „IMENA“, draudimo sutarties teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad teismas turėjo vadovautis specialiÄ ja norma, o ne bendresnio pobÅ«džio CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma.

CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalÄ valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iÅ¡ neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens.

CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iÅ¡ bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, iÅ¡skyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu byloje Nr. 43/2011 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ akcentavo solidariosios atsakomybės taikymÄ .

Solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalÄ nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikÅ¡tis ir skirtingo pobÅ«džio bei savarankiÅ¡kais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Teismas pažymėjo, jog nors didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltais veiksmais, kurie sudarė prielaidas kitam asmeniui neteisėtai užvaldyti (lengviau užvaldyti) didesnio pavojaus Å¡altinį, žala tiesiogiai ir nepadaroma, tačiau, dėl didesnio pavojaus Å¡altinio ypatumų, pasireiÅ¡kiančių tuo, kad jo keliamos didelės žalos atsiradimo rizikos negalima paÅ¡alinti įprastomis atsargumo priemonėmis, jais gerokai padidinama žalos atsiradimo rizika.

Tai reiÅ¡kia, kad nors tokie didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmai ir nėra vienintelė žalos, padarytos tuo didesnio pavojaus Å¡altiniu, atsiradimo priežastis, jie kartu su kito asmens neteisėtais veiksmais panaudojant didesnio pavojaus Å¡altinį lemia žalos atsiradimÄ . Taigi, tarp tokių didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nors ir netiesioginis, ir dėl tokių didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmų praradus galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį (nesielgiant taip, kaip bÅ«tų elgęsis protingas ir apdairus didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas) padidėja žalos atsiradimo tikimybė.

Todėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, ir dėl savo kaltės praradęs galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį, kai toks praradimas sukėlė atitinkamas pasekmes, t. y. kito asmens veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , privalo už tai atsakyti – kartu su asmeniu, didesnio pavojaus Å¡altiniu padariusiu žalÄ kitiems asmenims, jÄ atlyginti. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 3 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu dėl jo valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė solidariÄ jÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ . Solidarioji atsakomybė nagrinėjamos bylos kontekste yra teisinga ir atitinka esantį įstatyminį reglamentavimÄ . Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei pagal formuojamÄ teismų praktikÄ asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas ir kt.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006, kt.).

Transporto priemonės valdytojas nuo atsakomybės atleidžiamas tik jei įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat jei įrodo, jog galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymo klausimus reglamentuoja CK, kurio 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas. Å io straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise, taip pat civilinė atsakomybė už žalÄ , kuri padaroma dėl Å¡io draudimo pažeidimo, t. y.

žalos padarymas piktnaudžiaujant teise yra deliktas, kurio pagrindu kyla deliktinė civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta ieÅ¡kovės kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys, kadangi ji nesiėmė priemonių iÅ¡ karto po darbo sutarties nutraukimo su atsakovu užtikrinti, kad atsakovas negalėtų naudotis transporto priemone.

Pažymėtina, kad ieškovė yra verslininkė, jai yra taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi, nors atsakovas ir neteisėtai naudojosi ieškovės transporto priemone po darbo sutarties nutraukimo, t. y. buvęs įpareigotas laukti mašinų stovėjimo aikštelėje ir perduoti transporto priemonę kitam ieškovės darbuotojui, jis be teisinio pagrindo važiavo su mašina po darbo sutarties nutraukimo be ieškovės leidimo, ieškovės neveikimas, t. y. tinkamas nesirūpinimas jai priklausiančia transporto priemone, laikytinu didesniu pavojaus šaltiniu, ypač kilus abejonių dėl atsakovo blaivumo, laikytinas jos kalte.

Tokiu atveju dėl žalos kilimo atsako ne tik atsakovas, bet ir pati ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dydžio ir galimybės priteisti nuostolius remiantis realia jų atsiradimo tikimybe, pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl konkrečiu atveju buvo atsisakyta tenkinti 5 849,66 Eur reikalavimÄ , kaip buvo nurodyta ieÅ¡kinyje, atidedant ir iÅ¡dėstant teismo sprendimo vykdymÄ (CPK 284 str.), kai tiek nuostolių dydis ir jų bÅ«simo atsiradimo momentas buvo žinomi ir akivaizdÅ«s nuo pat ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens 2020-12-09 sutarties dėl atsiskaitymo (nuostolių kompensavimo) sudarymo pradžios.

Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe; Å¡iais atvejais kaip žalos atlyginimÄ teismas gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens If P&C Insurance AS filialo 2020 m. gruodžio 9 d. sutarties dėl atsiskaitymo (nuostolių kompensavimo) matyti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 849,66 Eur nuostolių pirmosios instancijos teismo taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas.

Byloje apeliantė pateikė teismui įrodymus, o trečiasis asmuo patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo gavo Å¡ias sumas: 2021-06-30 - 2400,00 Eur, 2021-07-13 – 2600 Eur, 2021-07-19 – 849,66 Eur. Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui pagal 2020-12-09 sutartį dėl atsiskaitymo sumokėjo 25 849,66 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , numatant, kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip solidarioji skolininkas, įvykdė visÄ reikalavimÄ kreditoriui (trečiajam asmeniui), ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito skolininko (atsakovo) pusės įvykdyto reikalavimo, t. y. 12 924,83 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 12 924,83 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog dėl asmens sunkios turtinės padėties įstatymas nenumato galimybės sumažinti padarytos žalos dydį, jei žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis), todėl Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos aplinkybes, nėra pagrindo mažinti žalos dydžio ir dėl atsakovo sveikatos bÅ«klės. Solidariosios atsakomybės taikymas nėra žalos mažinimas atsakovui dėl jo finansinės padėties ir jo sveikatos bÅ«klės, kadangi solidarioji atsakomybė yra bendra asmenų prievolė už veikimu ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ , kuri sukelta abiejų Å¡alių veiksmais ar neveikimu.

Taigi, solidarioji atsakomybė yra žalos paskirstymas tarp asmenų, bet ne jos mažinimas. Dėl procesinės bylos baigties Esant iÅ¡dėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , pirmosios instancijos teismo priteistÄ 10 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo padidinant iki 12 924,83 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvilgama į patenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų dalį, padidina pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovės naudai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 1666,00 Eur iki 2135,25 Eur.

Trečiojo asmens naudai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos didintinos nuo 585,00 Eur iki 750 Eur. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 1849,34 Eur (357 Eur žyminis mokestis, 1492,34 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinus apeliaciniu skundu patenkintus reikalavimus, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 333 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus ieškovės atmestų reikalavimų apimtį, atsakovo naudai iš ieškovės priteisiama 1230 Eur bylinėjimosi išlaidų. Susumavus abiejų šalių priteistinas sumas, apeliacinės instancijos teisme atsakovo naudai priteistinos 897 Eur bylinėjimosi išlaidos (1230 – 333).

Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad trečiasis asmuo civilinėje byloje dalyvavo ieÅ¡kovės pusėje, sprendžia, kad proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams yra pagrindas iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui priteisti 270 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip.

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 12 924,83 Eur (dvylika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus 83 centus), kuriuos ieÅ¡kovė UAB „IMENA“, kaip solidarioji skolininkė, sumokėjo draudimo bendrovei If P&C Insurance AS pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ regreso tvarka dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, nuo priteistos 12 924,83 Eur sumos 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2021-01-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2135,25 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus 25 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „IMENA“, įmonės kodas 153036215, buveinė adresu Draugystės g. 8-10, Mažeikiai, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , registracijos kodas 302279548, buveinė adresu T. N. g. 5, Vilnius, atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui S. V. priklausančio turto areÅ¡tÄ â€“ panaikinti atsakovui S. V.

įvykdžius šį teismo sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „IMENA“, įmonės kodas 153036215, atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 897 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt septynių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 270 Eur (dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , registracijos kodas 302279548.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa Bartašienė Danutė Burbulienė Irena Stasiūnienė