7fc9d280-8f1d-450e-afbb-5aa49ae67e89 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-554-196/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00470-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Smėliakalnis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3669-450/2017 pagal ieÅ¡kovės uždaros akcinės bendrovės „Smėliakalnis“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BSI kompanija“, dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 76 266,60 Eur sumÄ (57 924 Eur be pagrindo gautos sumos ir 18 342,60 Eur palÅ«kanų), 6 procentų procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. birželio 16 d. įvyko BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame atsakovė AB „Swedbank“, kaip kreditorė ir kreditorių komiteto pirmininkė, dalyvavo posėdyje ir komiteto nariai vienbalsiai (5 balsais „už“) nutarė – bankrutavusiai įmonei priklausantį visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti iÅ¡ varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui (hipotekos kreditorei AB „Swedbank“).

Keturiais balsais „už“ ir vienu komiteto nario – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus – balsu „prieš“ buvo nutarta atsakovei įkeisto nekilnojamojo turto pradines pardavimo iš varžytynių kainas nustatyti pagal kreditorių komitetui pasiūlytas kainas. Kreditorių komiteto patvirtinta bankui įkeisto 0,3268 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, esančio Žirmūnų g. 70C, Vilniuje ir nebaigto statyti sklypo gyvenamojo namo (neužbaigta statyba) bendra, kaip vieno objekto, 4 903 000 Lt (be PVM) pradinė pardavimo iš varžytynių kaina. 2010 m. lapkričio 26 d.

įvyko turto varžytynės ir jų laimėtoja buvo paskelbta ieÅ¡kovė, kuri į bankrutavusios įmonės sÄ skaitÄ sumokėjo viso turto kainÄ â€“ 8 471 074,38 Lt ir 1 778 925,62 Lt PVM į valstybės biudžetÄ . Vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 33 straipsnio 5 dalies (pagal tuo metu galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ ) nuostatas, bankroto administratorė 2010 m. gruodžio 6 d. dienÄ atsakovei pervedė iÅ¡ ieÅ¡kovės gautÄ viso turto kainÄ , iÅ¡ jos atskaičius dalį administravimo iÅ¡laidoms apmokėti patvirtintos sumos.

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 3K-3-317-611/2016, nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykusiose turto varžytynėse buvo neteisėtai parduota V. R. priklausanti turto dalis, todėl paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pripažintos negaliojančiomis 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo Nr. 1 ir varžytynių akto Nr. 1 dalys dėl ginčo buto (V. R. dalies) perleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 36 punktas). Teismų nustatyta, kad neteisėtai parduotos varžytynių metu, V. R. priklausiusios, turto dalies vertė sudaro 57 924 Eur (200 000 Lt) suma, o Å¡i suma priteista iÅ¡ turtÄ Ä¯sigijusios – UAB „Smėliakalnis“.

4. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad pripažinus turto 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo Nr. 1 ir varžytynių akto Nr. 1 dalis negaliojančiomis tuo pagrindu, kad dalis turto pardavimo metu nepriklausė trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovės sumokėta turto kainos dalis, atitinkanti ne trečiajam asmeniui, o V. R., priklausiusios turto dalies vertę (57 924 Eur) laikoma sumokėta nepagrįstai, todėl Å¡iÄ sumÄ gavę asmenys turi jÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo pagrindu.

5. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad turto varžytynių procesas Ä®BÄ® nustatyta tvarka buvo pradėtas po trečiojo asmens bankroto proceso metu, 2010 m. birželio 16 d., įvykusio kreditorių komiteto posėdžio, kuriame atsakovė dalyvavo kaip kreditorių komiteto pirmininkė ir didžiausiÄ reikalavimų sumÄ turinti trečiojo asmens kreditorė. Posėdyje komiteto narių balsavimu buvo nutarta visÄ turtÄ pardavinėti iÅ¡ varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui (hipotekos kreditorei), nustačius pradinę 4 903 000 Lt (+ PVM) viso turto kainÄ (Ä®BÄ® 33 str. 5 d.).

Kreditorių komiteto posėdžio metu priimant sprendimÄ dėl viso turto pardavimo nebuvo atsižvelgta į faktÄ , jog bankrutuojančio trečiojo asmens kreditorė V. R. dar 2008 m. balandžio 17 d. buvo sumokėjusi visÄ jos ketinamo pirkti buto kainÄ , todėl, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, buvo įgijusi nuosavybės teisę į dalį turto, kurios trečiasis asmuo neturėjo teisės parduoti. Nurodytu klausimu balsavo ir atsakovė, todėl laikytina, kad atsakovė dalyvavo priimant sprendimÄ savo naudai, siekdama gauti visÄ turto kainÄ ir Å¡io sprendimo pagrindu vėliau įvykusių varžytynių akto dalis buvo pripažinta neteisėta ir negaliojančia.

Å iuo atveju turto varžytynės buvo viena iÅ¡ Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalyje nustatytų procedÅ«rų dalis, kurios baigėsi varžytynes vykdančiai bankroto administratorei pervedus ieÅ¡kovės sumokėtÄ turto kainÄ atsakovei.

6. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad pagrindas, dėl kurio atsakovė gavo turtÄ (ieÅ¡kovės sumokėtÄ turto kainos dalį, atitinkančiÄ kitam asmeniui priklausiusio turto vertę) iÅ¡nyko, turtÄ atsakovė realiai gavo ir iki Å¡iol turi, o kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovės, dėl ieÅ¡kovės sumokėtos turto kainos dalies, nesiejo jokie tiesioginiai sutartiniai santykiai, ieÅ¡kovei nėra galimybės savo teises apginti ir turtÄ susigrÄ Å¾inti remiantis kitais pagrindais, todėl taikytinos nepagrįstÄ turto gavimÄ reglamentuojančios teisės normos.

7. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė, dalyvaudama ir balsuodama dėl turto pardavimo trečiojo asmens kreditorių komiteto posėdžio metu, galėjo ir turėjo žinoti faktÄ , jog bankrutuojančio trečiojo asmens, kuris užsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir pardavimu, kreditorė V. R. dar 2008 m. balandžio 17 d. buvo sumokėjusi visÄ jos ketinamo pirkti buto kainÄ , todėl, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo visos kainos sumokėjimo buvo įgijusi nuosavybės teisę į dalį turto, kurios trečiasis asmuo neturėjo teisės parduoti, todėl atsakovė galėjo ir turėjo žinoti, kad Å¡ios turto kainos dalies ji negalės pagrįstai gauti.

Todėl ieškovė laikė, kad nuo pat ieškovės varžytynėse sumokėtos turto kainos dalies, atitinkančios neteisėtai parduotos turto dalies vertę – 57 924 Eur, gavimo, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 6 d., atsakovei skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnyje 1 dalyje nustatytos 5 proc. palūkanos. Šiuo atveju nuo nepagrįstai atsakovės gautos sumos – 57 924 Eur, už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d., 5 proc. metinių palūkanų suma sudaro 18 342,60 Eur (skaičiuojant, kad metams tenka 2 896,20 Eur palūkanų, o mėnesiui – 241,35 Eur).

8. Atsižvelgiant į tai, kad:

1) ieÅ¡kovė, varžytynėse sumokėdama viso turto kainÄ , kartu sumokėjo ir už neteisėtai parduotÄ V. R. priklausiusiÄ turto dalį, 2) kad turto kainÄ trečiasis asmuo, užbaigiant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių bankroto procese procedÅ«rÄ , pervedė atsakovei, kaip turto hipotekos kreditorei, 3) neteisėtai parduotos V. R. priklausiusios turto dalies vertė, nustatyta res judicata galiÄ turinčiame teismo sprendime, sudaro 57 924 Eur (200 000 Lt) sumÄ , konstatuotina, kad atsakovė be pagrindo gavo turto kainos dalį, atitinkančiÄ V. R. priklausiusios turto dalies vertę, ir Å¡iÄ sumÄ turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (CK 6.637 str. 2 d.), taip pat atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo be pagrindo įgytos pinigų sumos (CK 6.240 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 361 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

10. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 2 d. BUAB „BSI kompanija“ (pardavėja) ir V. R. (pirkėja) sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėja įsipareigojo Å¡ios sutarties apimtimi, sÄ lygomis ir terminais parengti statinio projektÄ , pastatyti ir perduoti pirkėjai nuosavybės teise butÄ už 311 000 Lt, adresu ŽirmÅ«nų g. 70C, Vilnius (plotas – 45,67 kv. m, 6 aukÅ¡te, balkonas – 5,07 kv. m, Nr. – 29). Pastatas buvo statomas žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame UAB „BSI kompanija“, adresu ŽirmÅ«nų g. 70C, Vilnius, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,3268 ha).

V. R. 2008 m. balandžio 17 d. sumokėjo buto kainÄ 90 071,82 Eur į UAB „BSI kompanija“ specialiÄ sÄ skaitÄ AB „Swedbank“. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „BSI kompanija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , administratore paskyrė UAB „Avere“ (nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 13 d.). 2010 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas V. R. 317 468,80 Lt dydžio finansinis reikalavimas. 2010 m. birželio 16 d.

BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto posėdyje nutarta BUAB „BSI kompanija“ visÄ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pardavinėti iÅ¡ varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojai (hipotekos kreditorei) AB „Swedbank“. Kreditorių komitetas nutarė įkeisto nekilnojamojo turto pradines pardavimo iÅ¡ varžytynių kainas nustatyti pagal AB „Swedbank“ pasiÅ«lytas kainas. Patvirtinta įkeisto turto – 0,3268 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, esančio ŽirmÅ«nų g. 70C, Vilniuje ir nebaigto statyti ant Å¡io sklypo gyvenamojo namo (neužbaigta statyba) bendra (kaip vieno objekto) 4 903 000 Lt (+ PVM) pradinė pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina. 2010 m. lapkričio 26 d.

įvyko BUAB „BSI kompanija“ priklausančio nebaigto statyti gyvenamojo namo varžytynės. Varžytynių laimėtoja buvo paskelbta ieÅ¡kovė, kuri į BUAB „BSI kompanija“ sÄ skaitÄ sumokėjo turto kainÄ â€“ 8 471 074,38 Lt (PVM 1 778 925,62 Lt sumokėjo į valstybės biudžetÄ ). BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorė UAB „Avere“ iÅ¡ gautos sumos atskaitė atitinkamÄ dalį administravimo iÅ¡laidoms apmokėti patvirtintos sumos – 307 266,97 Lt (88 990,67 Eur) ir 2010 m. gruodžio 6 d. likusius pinigus 8 163 807,41 Lt (2 364 402,05 Eur) pervedė hipotekos kreditorei AB „Swedbank“, dengdama jos finansinį reikalavimÄ .

11. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2016 m. birželio 17 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 3K-3-317-611/2016, panaikino apeliacinės instancijos sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ios dalies paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ , kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinys ir panaikintos 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo ir 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių akto Nr. 1 dalys dėl buto, esančio Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 70C-29, perleidimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Smėliakalnis“ buto savininkei V.

R. priteista 57 924 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė UAB „Smėliakalnis“ byloje pateikė 2017 m. balandžio 7 d. su UAB „Skolos ir verslas“ pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad V. R. savo reikalavimÄ Ä¯ skolininkę UAB „Smėliakalnis“ perleido kreditorei UAB „Skolos ir verslas“. Taikos sutartimi skolininkė UAB „Smėliakalnis“ įsipareigojo kreditorei sumokėti 36 000 Eur, skolininkė pinigus nurodyta apimtimi 2017 m. balandžio 10 d. kreditorei pervedė.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 57 924 Eur sumos pritesimo iÅ¡ atsakovės, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi (38 - 43 punktai) ieÅ¡kovė yra pripažinta nesÄ Å¾ininga 0,3268 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, esančio ŽirmÅ«nų g. 70C, Vilniuje ir nebaigto statyti ant Å¡io sklypo gyvenamojo namo (neužbaigta statyba) pirkėja. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kovė, įsigydama turtÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės per varžytynes, turėjo ir galėjo numatyti, jog Å¡is pastatas buvo statomas ne tik iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, bet galbÅ«t ir fizinių asmenų (potencialių pastate esančių butų savininkų – statytojų) lėšų, bei UAB „Smėliakalnis“, įsigydama pastatÄ iÅ¡ specifinį statusÄ turinčios įmonės (bankrutuojančio juridinio asmens), turėjo pareigÄ domėtis įsigyjamo iÅ¡ varžytynių turto savininkais ir tuo, ar nebus pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių (tarp jų – butų savininkų) interesai, bei padaryta iÅ¡vada, kad UAB „Smėliakalnis“ buvo nesÄ Å¾ininga pastato įgijėja.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovei AB „Swedbank“ pervesta per varžytynes gauta realizuoto turto kainos dalis, padengiant hipotekos kreditoriaus finansinius reikalavimus pagal kredito sutartį, kurios prievolių įvykdymas buvo užtikrintas įregistruota hipoteka, ar Å¡ios lėšos laikytinos be pagrindo gautomis, pažymėjo, kad bankroto administratorė apskaičiavo įkaito turėtojai iÅ¡ parduoto įkeisto turto gautos kainos mokėtinÄ finansinio reikalavimo dalį, atskaitė dalį pinigų administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, ir pinigus pervedė hipotekos kreditorei.

Dėl to teismas sprendė, kad net į Å¡iÄ sumÄ galimai patekus V. R. parduoto turto pinigams, juos administratorė savo valia priskyrė atsiskaityti su hipotekos kreditore. Teismas akcentavo, kad turtas, kurio įgijimÄ galima pagrįsti teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), įgytas teisėtai ir jo negalima iÅ¡reikalauti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, įsigijusi iÅ¡ varžytynių turtÄ , Å¡io turto kainÄ sumokėjo trečiajam asmeniui BUAB „BSI kompanija“.

Teismas nenustatė, kad atsakovė AB „Swedbank“ iÅ¡ viso praturėtojo ieÅ¡kovės sÄ skaita ir (ar) praturtėjo dėl ieÅ¡kovės veiksmų. Teismas konstatavo, kad atsakovė negavo nieko ieÅ¡kovės sÄ skaita. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nebuvo nei varžytynių protokolo, nei pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Å¡alimi, ji niekaip nedarė įtakos pinigų jai pervedimui, tenkinant jos finansinių reikalavimų bankroto byloje dalį.

14. Teismo vertinimu, taip pat byloje liko nepaneigtas faktas, kad ieÅ¡kovė UAB „Smėliakalnis“ netgi žinodama apie tai, kad dalis turto priklauso kitam savininkui, už perkamÄ turtÄ per varžytynes BUAB „BSI kompanija“, kaip didesnės parduodamo turto dalies savininkei, nebÅ«tų sumokėjusi tos pačios kainos, kadangi ieÅ¡kovė turtÄ varžytynių metu įsigijo daug didesne kaina (8 471 074,38 Lt) nei kreditorių komitetas buvo nustatęs jo pradinę pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ (4 903 000 Lt) (t. y. kainÄ pakėlė savo rizika).

15. Teismo vertinimu, svarbus ir faktas, kad kasacinis teismas pripažino ieÅ¡kovę nesÄ Å¾ininga turto pirkėja, nesÄ Å¾iningumas nustatytas įvertinus jos, kaip juridinio asmens besiverčiančio nekilnojamojo turto prekyba, įsigyjančio turtÄ iÅ¡ bankrutavusios įmonės elgesį ir rÅ«pestingumÄ , siekiant nepažeisti visų kreditorių teises. Nustačius įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , teismas vertino, kad tokiu savo elgesiu ji prisiėmė ir rizikÄ dėl ateityje galimų nuostolių ar netekimų.

Teismas, vertindamas aplinkybę, ar ieÅ¡kovės įsigytas turtas sumažėjo (ir/ar ji patyrė nuostolius), paaiÅ¡kėjus, kad dalis turto priklausė kitam savininkui, konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad įsigytas turtas sumažėjo, kadangi visas gyvenamojo namo patalpas (ir butÄ ) ji realizavo dar iki kasacinio teismo nutarties priėmimo. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai nurodė, kad konkretaus buto vertė 57 924 Eur nustatyta kaip visiÅ¡kai pastatyto objekto vertė. IeÅ¡kovė po turto įsigijimo per varžytynes, investavo papildomas lėšas Å¡io pastato (kuriame ir buvo butas) pastatymui iki 100 proc. baigtumo.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kokia Å¡io buto vertė buvo jo įsigijimo metu, ir kiek ji investavo užbaigiant jo statybos darbus (per penkerius metus). Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pardavusi butÄ (ir/ar visÄ pastatÄ ) su nuostoliais. Teismas iÅ¡ į bylÄ pateiktos 2011 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad butas parduotas už bendrÄ 238 560 Lt kainÄ (197 157,02 Lt + 41 402,98 Lt PVM). Be to, teismo vertinimu, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, kad V.

R. perleidus savo reikalavimÄ , ieÅ¡kovė taikos sutarties pagrindu naujajai kreditorei pervedė tik 36 000 Eur. Taigi teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso bÅ«tų patyrusi nuostolių (jei bÅ«tų nustatytas nepagrįsto praturtėjimo faktas).

16. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog ieÅ¡kovė UAB „Smėliakalnis“ dėl pripažintos negaliojančios sandorio dalies (varžytynių protokolo ir akto) patyrė nuostolius, visÄ Ä¯sigyjamo turto kainÄ pervedusi tik vienai turto savininkei BUAB „BSI kompanija“, ji turi teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėjant bendras civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas.

17. Teismas, atmetęs reikalavimÄ dėl pinigų priteisimo, nurodė, kad nepasisakys dėl kitų reikalavimų: palÅ«kanų priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo.

18. Teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Smėliakalnis“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Teismas, netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovės reikalavimo pagrindÄ , nepagrįstai taikė Lietuvos CK 6.242 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti turto gavimÄ be pagrindo (CK 6.237–6.241 str.) reglamentuojančias teisės normas. 19.2. Atsakovė ieÅ¡kovei turi grÄ Å¾inti pinigus, nurodytus ieÅ¡kinyje, nes 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolo Nr. 1 ir varžytynių akto Nr. 1 dalys buvo panaikintos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016 m. birželio 17 d. nutartį. Taigi pagrindas, kuriuo atsakovė įgijo turtÄ (V. R. priklausiusio turto dalies vertę – 57 924 Eur), iÅ¡nyko paskiau (CK 6.237 str. 2 d.) ir atsakovė kitam asmeniui priklausiusios turto kainos dalies negalėjo ir neturėjo gauti.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai nesiaiÅ¡kino ir nevertino, todėl priėmė nepagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ . 19.3. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu bankui pervesti pinigai, dengiant atsakovės kaip hipotekos kreditorės finansinius reikalavimus pagal kredito sutartį, juos pervedant Ä®BĮ 33 straipsnio 5 dalies pagrindu, nereiÅ¡kia CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, kad AB „Swedbank“ be pagrindo įgijo lėšas, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino teisės normų turinį, todėl neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ . 19.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kina teisės normas ir trečiojo asmens veiksmus, atliktus Ä®BÄ®, t.y. juos iÅ¡ esmės traktuoja kaip trečiojo asmens sandorius (CK 1.63 str. 1 d.), nurodydamas, kad juos administratorius savo valia priskyrė atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, tačiau nevertindamas, kad vienaÅ¡alio sandorio vienu iÅ¡ esminiu elementu yra Å¡alies valia, kuri aiÅ¡kinama kaip Å¡alies diskrecijos teisė pasirinkti vienÄ ar kitÄ veikimo bÅ«dÄ . Å ios bylos atveju trečiojo asmens bankroto administratoriaus atliktas varžytynėse gautos turto kainos pervedimas atsakovei buvo vykdomas, ne trečiojo asmens vienasmeniÅ¡kai kilusios valios (ne diskrecijos teisės realizavimo) pagrindu, o vadovaujantis įstatymu, t. y. vykdant imperatyvias Ä®BĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostatas (procedÅ«ras), kurių taikymas ar netaikymas nepriklausė nuo trečiojo asmens administratoriaus valios (diskrecijos teisės).

Taigi atsakovės ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinos turto kainos dalies gavimo pagrindas buvo ne vienaÅ¡alis trečiojo asmens atstovo sandoris, o 2010 m. lapkričio 26 d. varžytynių protokolas Nr. 1 ir varžytynių aktas Nr. 1, kurių dalis vėliau buvo panaikinta. 19.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės, dėl ieÅ¡kovės sumokėtos turto kainos dalies, nesiejo jokie tiesioginiai sutartiniai santykiai, kad ieÅ¡kovei nėra galimybės savo teises apginti ir turtÄ susigrÄ Å¾inti remiantis kitais pagrindais, todėl taikytinos atitinkamos CK 6.237 straipsnio normos.

Å iuo atveju negali bÅ«ti taikomos teismo nurodytos normos, reglamentuojančios žalos (nuostolių) atlyginimÄ , kadangi su žalos (nuostolių) atlyginimu susiję, t. y. civilinės atsakomybės, teisiniai santykiai atsiranda tik esant pažeistai sutarčiai – jos Å¡iuo atveju tarp ieÅ¡kovės ar atsakovės nebuvo, arba esant deliktui, jei atsakovė bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus – tai taip pat Å¡ios bylos kontekste negali bÅ«ti konstatuojama, nes atsakovė nebuvo asmuo parduodantis kitam asmeniui priklausantį turtÄ . 19.6.

Nepagrįsti skundžiamo sprendimo argumentai, jog ieÅ¡kovė nepatyrė jokių nuostolių, nes turtÄ yra realizavusi, o teismo sprendimÄ kitoje byloje dėl restitucijos taikymo yra įvykdžiusi, sumokėdama reikalavimo teisės turėtojui 36 000 Eur. Nurodyti teismo argumentai nesusiję su bylos dalyku ir teisiniu ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindu. Kaip yra akivaizdu iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovės reikalavimai yra kildinami turto gavimo be pagrindo (CK 6.237–6.241 str.) normų pagrindu, o nurodyta teismo pozicija yra formuluojama iÅ¡ prievolinių santykių, susijusių su žalos atlyginimo institutu, teigiant, kad ieÅ¡kovė dėl varžytynių akto dalies pripažinimo negaliojančiu jokių neigiamų pasekmių nepatyrė.

Å iuo atveju pagrindas reikalauti grÄ Å¾inti neteisėtai parduotos, kitam asmeniui priklausiusios, turto dalies vertę yra nesusijęs su turto realizavimu, nes pripažinus varžytynių akto ir protokolo dalis negaliojančiomis, vadovaujantis teisės principu, kad „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“, iÅ¡nyko pagrindas atsakovei gauti neteisėtai perleisto turto dalies vertę, kuriÄ ji gavo pasibaigus varžytynėms. 19.7. Atmestinas teismo sprendime nurodytas argumentas, kad net jei ieÅ¡kovė bÅ«tų žinojusi apie tai, jog dalis varžytynėse įsigyjamo turto nepriklauso pardavėjui, tai lieka nepaneigtas faktas, kad ji vis tiek bÅ«tų dalyvavusi varžytynėse ir bÅ«tų sumokėjusi varžytynėse nustatytÄ turto kainÄ .

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ Nr. 3K-3-317-611/2016, buvo panaikintos varžytynių akto ir protokolo, kurių pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo visÄ turto kainÄ , dalys nustatant, kad tos dalies vertė sudaro 57 924 Eur. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikintas pagrindas, kuriuo remiantis buvo sumokėta visa turto kaina, ir patvirtinta neteisėtai parduotos turto kainos dalies vertė, o Å¡ių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo gauti neteisėtai parduotos turto dalies vertę. 19.8.

Teismas sprendime nepagrįstai remiasi kitos bylos kontekste spręstais su jos dalyku susijusiais reikalavimų tenkinimo motyvais, kurių pagrindu konstatuotas UAB „Smėliakalnis“ nesÄ Å¾iningumas, kaip reikÅ¡mingais Å¡iai bylai spręsti. IÅ¡nagrinėtos bylos Nr. 3K-3-317-611/2016 dalyku nebuvo AB „Swedbank“ sÄ Å¾iningumo vertinimas, nes jokie reikalavimai atsakovės atžvilgiu toje byloje nebuvo keliami. Tik po to, kai prejudicinę galiÄ turinčiuose dokumentuose teismų buvo konstatuotos aplinkybės, kuriomis remiantis turto dalies pardavimas pripažintas neteisėtu, atsirado pagrindas tiesiogiai spręsti ir klausimus, susijusius su atsakovės prievolėmis ir jos sÄ Å¾iningumu. 19.9.

Nors minėtoje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 ieÅ¡kovė buvo pripažinta nesÄ Å¾ininga pirkėja, kaip nepasidomėjusia kitų asmenų galimu reikalavimų buvimu, tačiau ieÅ¡kovė minėtoje byloje nesÄ Å¾ininga pripažinta tik tuo aspektu, kiek tai buvo susiję su restitucijos taikymo galimybe ir teismui sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos V. R. naudai bÅ«do parinkimo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to atsakovė buvo sÄ Å¾ininga ir neturėjo prisiimti jokios rizikos ar kad neturėjo jokios pareigos domėtis turto statusu, savininkais ir jų interesais.

Atvirkščiai, bÅ«tent atsakovės veiksmai (kreditorių komitete priimtas sprendimas) buvo pagrindas pradėti turto varžytynes, o atsakovės neveikimas (neatsižvelgimas į pirkėjų sumokėtas sumas, dalies turto visos kainos sumokėjimÄ , nuosavybės teisės atsiradimÄ , pareigÄ nuimti hipotekÄ ir kt.) buvo pagrindas vėliau ieÅ¡kovei klysti dėl turto pardavimo teisėtumo ir vėliau pripažinti turto dalies pardavimÄ neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nevertino ir skundžiamame sprendime nenurodė, todėl buvo nenagrinėti ir atmesti nurodyti ieÅ¡kovės argumentai, o tai skundžiamÄ sprendimÄ daro nepagrįstu ir neteisėtu. 19.10.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su atsakovės nesÄ Å¾iningais veiksmais ir naudos svetima sÄ skaita gavimo dėl V. R. priklausiusios turto dalies hipotekos. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, faktÄ , jog V. R. turto dalies nuosavybę įgijo po to, kai turtas jau buvo įkeistas atsakovei, ir kurio hipoteka pasibaigė tik po varžytynių kainos gavimo. Aplinkybė, jog atsakovė neiÅ¡registravo turto dalies hipotekos, nors visa turto dalies kaina buvo sumokėta į specialiÄ kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinančiÄ atsakovės kontroliuojamÄ sÄ skaitÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai, svetima sÄ skaita iÅ¡laikydama papildomÄ savo interesų užtikrinimÄ .

Todėl ieÅ¡kovei varžytynėse sumokėjus visÄ turto kainÄ , ir tik po to atsakovei atsisakius turto, taip pat ir V. R. priklausiusios dalies, hipotekos, laikytina, kad atsakovė, antrÄ kartÄ kitų asmenų sÄ skaita gavo atsiskaitymÄ už V. R. priklausiusiÄ turto dalį, jos dalies vertę, ir kaip be pagrindo gautÄ sumÄ , turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. 19.11. Pirmosios instancijos teismui taikius netinkamas teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neįvertinus reikÅ¡mingų ieÅ¡kovės argumentų, liko neiÅ¡spręsti visi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai, kuriuos, be reikalavimo priteisti neteisėtai parduotos turto dalies vertę, sudaro reikalavimai priteisti palÅ«kanas bei atnaujinti pagrįstai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Swedbank“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino apeliantės ieÅ¡kinio pagrindÄ ir vietoj to, kad bÅ«tų taikęs CK 6.237–6.241 straipsnius, sprendimÄ grindė CK 6.242 straipsnio nuostatomis.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos sprendimo turinio, teismas savo iÅ¡vadas grindžia bÅ«tent CK 6.237 straipsnio nuostatomis. 20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nei iÅ¡ apeliantės, nei iÅ¡ kitų asmenų nėra gavusi turto ir (ar) lėšų, kurios priklauso, ir (ar) kurias turėjo įgyti apeliantė. Nors apeliantė teigė, kad atsakovė be teisinio pagrindo apeliantės sÄ skaita įgijo 57 924 Eur, kurie atsakovei buvo pervesti pardavus BUAB „BSI kompanija“ atsakovei įkeistÄ turtÄ , tačiau 57 924 Eur atsakovei pervedė ne apeliantė, o BUAB „BSI kompanija“.

Kadangi 57 924 Eur atsakovei pervedė ne apeliantė, o BUAB „BSI kompanija“, tai nėra pagrindo teigti, kad atsakovė iÅ¡ apeliantės gavo per daug lėšų finansiniam reikalavimui padengti. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nebuvo tinkama ieÅ¡kovė reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto atsakovei pareikÅ¡ti – tokį reikalavimÄ bÅ«tų galėjusi pareikÅ¡ti tik BUAB „BSI kompanija“ ir tik tuo atveju, jei atsakovė BUAB „BSI kompanija“ sÄ skaita bÅ«tų nepagrįstai praturtėjusi, ar BUAB „BSI kompanija“ sÄ skaita bÅ«tų nepagrįstai sutaupiusi turto. 20.3.

Atsakovė AB „Swedbank“ pinigus iÅ¡ BUAB „BSI kompanija“ gavo dviejų vienaÅ¡alių sandorių – BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorės 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo atsakovei priskirti 88 990,66 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų ir 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymo pagrindu, todėl Å¡ie pinigai gauti turint teisėtÄ pagrindÄ . Apeliantės minimus ginčo 57 924 Eur pagal pripažintas negaliojančiomis sandorių dalis gavo ne atsakovė, o BUAB „BSI kompanija“, todėl atsakove turėtų bÅ«tent Å¡i bendrovė, o ne AB „Swedbank“.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo 21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad taikytinos CK 6.242 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstÄ praturtėjimÄ , nors turėjo taikyti CK 6.237–6.241 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nepagrįstÄ turto gavimÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovės argumentus dėl CK 6.237 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovei grÄ Å¾inti be pagrindo gautas lėšas nepagrįstas, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.) Tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

23. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.

24. Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimÄ be pagrindo, bei jas aiÅ¡kinančiÄ kasacinio teismo praktikÄ , nepažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo.

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y.

įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktÄ ; ir kt.).

27. Taigi, ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykusiose turto varžytynėse ieÅ¡kovei buvo neteisėtai parduota V. R. priklausanti turto dalis, kurios vertė – 57 924 Eur. Å i suma iÅ¡ varžytynių laimėtojos apeliantės UAB „Smėliakalnis“ buvo priteista V. R. naudai. Taigi apeliantė ne tik sumokėjo varžytynėse visÄ turto kainÄ , bet ir iÅ¡ jos buvo priteista tos kainos dalis. Apeliantės nuomone, kadangi varžytynės buvo vykdomos dėl bankroto ir varžytynių metu gauta pinigų suma buvo pervesta hipotekos kreditorei atsakovei AB „Swedbank“, tai ji ir turi grÄ Å¾inti apeliantei nepagrįstai gautÄ 57 924 Eur sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Å¡iais apeliantės argumentais, nurodė, kad atsakovė AB „Swedbank“, kaip hipotekos kreditorė, ieÅ¡kovės nurodomus 57 924 Eur gavo teisėtai, vykdant BUAB „BSI kompanija“ bankroto procedÅ«ras. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindÄ gauti pinigus, ieÅ¡kinį atmetė.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad bÅ«tent atsakovės veiksmai (kreditorių priimtas sprendimas) buvo pagrindas pradėti turto varžytynes, o atsakovės neveikimas (neatsižvelgimas į pirkėjų sumokėtas sumas, dalies turto visos kainos sumokėjimÄ , nuosavybės teisės atsiradimÄ , pareigÄ nuimti hipotekÄ ir kt.) buvo pagrindas vėliau ieÅ¡kovei klysti dėl turto pardavimo teisėtumo ir vėliau pripažinti turto dalies pardavimÄ neteisėtu.

30. Nustatyta, kad BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetas 2010 m. birželio 16 d. nutarė visÄ Ä¯monės nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių ir nustatė Å¡io turto (tarp jo – ir žemės sklypo bei nebaigto statyti pastato, esančių Vilniuje, ŽirmÅ«nų g. 70C) pradines pardavimo kainas. Atsakovė UAB ,,Smėliakalnis“ įsigijo žemės sklypÄ bei nebaigtÄ statyti pastatÄ iÅ¡ varžytynių, ir, užbaigusi statybos darbus, butÄ pardavė.

31. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nepaisant to, jog BUAB ,,BSI kompanija“ kreditorių komitetas, kurio narė yra atsakovė, nutarė visÄ Ä¯monės nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių ir nustatė Å¡io turto pradines pardavimo kainas, tačiau bankroto administratorius, o ne kreditorių komitetas, Ä®BÄ® nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja; atidaro atskirÄ sÄ skaitÄ banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais Å¡io įstatymo nustatyta tvarka; pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro Å¡ių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka bÅ«tinus bankroto proceso darbus; organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sÄ naudų apskaitÄ (Ä®BÄ® (redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 11 str. 3 d. 3, 5, 10, 14, 16 p.).

Nagrinėjamu atveju BUAB ,,BSI kompanija“ bankroto administratorė UAB „Avere“ vykdė turto pardavimo varžytynes, ji vykdė ir bankrutuojančiai bendrovei nepriklausančio turto pardavimÄ . Taigi V. R. priklausančio turto pardavimas įvyko ne dėl atsakovės iÅ¡reikÅ¡tos valios, o bankroto administratorei vykdant bankrutuojančios bendrovės turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad dėl atsakovės veiksmų buvo neteisėtai iÅ¡ varžytynių parduotas fizinio asmens (V.

R.) turtas.

32. Antra, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 UAB „Smėliakalnis“ pripažino nesÄ Å¾ininga pastato įgijėja. Taigi V. R. buto įgijimas įvyko esant nesÄ Å¾iningai pačiai apeliantei.

33. Trečia, aplinkybė, jog atsakovė neiÅ¡registravo turto dalies hipotekos, nors visa turto dalies kaina buvo sumokėta į specialiÄ kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinančiÄ atsakovės kontroliuojamÄ sÄ skaitÄ , ir todėl, anot apeliantės, atsakovė laikytina nesÄ Å¾ininga, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susijusi su ieÅ¡kinio reikalavimu grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , todėl jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui neturi.

34. Sprendžiant ginÄÄ dėl nepagrįsto turto gavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kad atsakovė AB „Swedbank“ apeliantės minimus 57 924 Eur 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu gavo iÅ¡ BUAB „BSI kompanija“ sÄ skaitos teisėtu, 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo atsakovei priskirti 88 990,66 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų, pagrindu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė 57 924 Eur gavo teisėtai (Ä®BÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 33 str. 5 d., 34 str.).

Pažymėtina, kad minėtas sprendimas pervesti lėšas yra nenuginčytas, reikalavimo pripažinti 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ negaliojančiu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat nereiÅ¡kė. Be to, byloje duomenų, kad atsakovės AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas BUAB „BSI kompanija“ bankroto byloje padengtas ar kad atsakovė gavo daugiau nei jos patvirtintas finansinis reikalavimas, nėra.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė 57 924 Eur sumÄ gavo iÅ¡ BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorės sprendimo pervesti lėšas pagrindu. Taigi pinigai gauti ne iÅ¡ apeliantės, be to, jie gauti teisėtu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita. PrieÅ¡ingai, atsakovė įrodė, kad pinigus ji gavo teisėtai (BUAB „BSI kompanija“ ir AB „Swedbank“ 2007 m. birželio 21 d. kredito sutarties, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria patvirtintas AB „Swedbank“ 31 568 655,56 Lt (9 142 914,61 Eur) finansinis reikalavimas UAB „BSI kompanija“ bankroto byloje, 2010 m. gruodžio 3 d. bankroto administratorės sprendimo pervesti atsakovei lėšas pagrindu).

36. Nors apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, jog ji nepatyrė nuostolių, taip pat kritikuoja motyvus, susijusius su ieÅ¡kovės siekiu dalyvauti varžytynėse net ir tuo atveju, jei bÅ«tų žinojusi apie tai, jog dalis turto nepriklauso pardavėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei nereiÅ¡kiant reikalavimo priteisti nuostolius, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nuostolių (ne)patyrimo faktas, taip pat motyvai, susiję su ieÅ¡kovės siekiu dalyvauti varžytynėse, nėra aktualÅ«s sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl nepagrįsto turto gavimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė 57 924 Eur sumÄ gavo iÅ¡ BUAB „BSI kompanija“ bankroto administratorės sprendimo pervesti lėšas pagrindu, pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei be pagrindo gautas lėšas.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 38. Palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

39. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

40. Atsakovė AB „Swedbank“ bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimo faktÄ ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

41. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovei UAB „Smėliakalnis“ 1 369 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Netenkinus apeliacinio skundo nurodyta suma valstybei priteistina iÅ¡ apeliantės (CPK 84, 96 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Smėliakalnis“ (juridinio asmens kodas 301077650) 1 369 Eur (tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ . Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjai Konstantinas Gurinas Gintaras Pečiulis Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė