7fc78f48-55ed-4bdc-9da3-bbdc97fa233b · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-268-606/2021 Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00015-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi D. M. administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. birželio 22 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį 180 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. liepos 27 d. 22.21 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kavinės sklido garsi muzika, ji trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Policijos pareigÅ«nams nuvykus minėtu adresu, triukÅ¡mo faktas pasitvirtino, nustatyta, kad iÅ¡ kavinės, už kurios veiklÄ atsakingas D. M., sklido garsi muzika, ji trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. D. M., kuriam metų laikotarpiu paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, bÅ«damas atsakingas už kavinės-baro veiklÄ , neužtikrino, kad skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų ramybę ir poilsį.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. atstovė advokatės padėjėja S. Balskuvienė praÅ¡o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ ir Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vertindamas įrodomus bei darydamas iÅ¡vadas, teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendime motyvai iÅ¡dėstyti apsiribojant nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visas su byla susijusias aplinkybes, vertinant tik institucijos paaiÅ¡kinimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ turi bÅ«ti priimamas tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Asmens veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Be to, pažymima, kad Å¡ioje teisės normoje atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį bÅ«tų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK488 straipsnio 1 dalį.

Vis dėlto, tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teisenÄ vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ir kartu to, jog bÅ«tent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo. Å ioje administracinio nusižengimo byloje, institucija, suraÅ¡iusi administracinio nusižengimo nutarimÄ , įrodinėjimo pareigÄ bei administracinio nusižengimo sudėties buvimÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje perkelia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D.

M.. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D., vykdantis veiklÄ pagal individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 2 d. sudarė Atlikėjo sutartį Nr. 2020-06-02, ja L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1.4 punkte nustatyta, kad atlikėjas yra atsakingas ir įsipareigoja renginių metu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, higienos normų, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų TriukÅ¡mo prevencijos Palangos miesto savivaldybės vieÅ¡ose vietose taisyklių.

Å iuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pagal rangos sutartį – rangovo ir užsakovo, prieÅ¡ingai, nei darbo santykiuose, nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutarties atveju pats organizuoja darbÄ â€“ svarbu, kad darbas bÅ«tų atliktas laiku ir atitiktų sutarties sÄ lygas. Rangovas darbÄ atlieka savo rizika. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis.

Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikram darbo rezultatui arba atlikti kitokiems darbams, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Visais atvejais sutartimi bÅ«tina nustatyti, kokį darbÄ atliks ir kokį rezultatÄ perduos rangovas užsakovui. Rangos dalykui bei pačiai rangos sutarčiai bÅ«dinga irtai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiÅ¡kai nustato užsakovo užduoties įvykdymo bÅ«dus.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliantės tvirtinimu, bÅ«tent L. D., kuris savo įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, koncerto metu naudojo vokalinius mikrofonus, žemo ir aukÅ¡to dažnio garsiakalbius, skleidė triukÅ¡mÄ iÅ¡ kavinės savo rizika bei pats organizavo darbÄ . Be to, nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. priimtu įsakymu „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ M. D., einantis apsaugos/administratoriaus pareigas, paskirtas atsakingu už tai, kad kavinėje po 22 val. bÅ«tų uždaromos durys ir langai, darbo metu bÅ«tų laikomasi 2016 m. gruodžio 29 d. ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų TriukÅ¡mo prevencijos Palangos miesto savivaldybės vieÅ¡osiose vietose taisyklių.

IÅ¡ pateikto tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad pareigÅ«nė L. L. bendravo su apsaugos darbuotoju, pastarasis nurodė, kad Å¡iuo metu atsakingo asmens nėra, o tai parodo, kad policijos pareigÅ«nai net nebandė aiÅ¡kintis ir nustatinėti atsakingus už triukÅ¡mo kėlimÄ asmenis, tai akivaizdžiai patvirtina ir jų pateiktame atsiliepime nurodyti argumentai, kad dažnai atvykusiems pareigÅ«nams buvo nurodomas asmuo, atliekantis, atkuriantis muzikinius kÅ«rinius kavinėje A. L., jam buvo suraÅ¡yta 16 administracinių nusižengimų protokolų.

A. L. jam paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. 2.3. Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju nebuvo pateikta jokių duomenų apie D. M. atliktus tyčinius veiksmus. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kavinėje buvo paskirtas atsakingas darbuotojas, kad langai ir durys bÅ«tų uždaryti, paliktas decibelų matuoklis, kuriuo atlikėjai galėjo ir turėjo matuoti skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ . Teismas nenustatė, kad D. M. veikė tyčia. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad D.

M. yra tinkamas atsakomybei pagal ANK 488 straipsnį taikyti subjektas, ne kartÄ pažymėjo aukÅ¡tesnysis teismas, nagrinėjęs D. M. skundus analogiÅ¡kose bylose (Klaipėdos apygardos teismo nutarys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020). Tačiau apeliantės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos bylos nebuvo analogiÅ¡kos, nes skyrėsi faktinės aplinkybės – nebuvo nagrinėjama aplinkybė dėl rangovų-atlikėjų, teikiamų paslaugų ir įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis, todėl Å¡is teismo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. A17.-506-973/2020 Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja V. V. priėmė nutarimÄ dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 488 straipsnio 2 dalyje A. L. padarytų administracinių nusižengimų, t. y. teismas A. L. laikė tinkamu subjektu patraukti administracinėn atsakomybėn dėl analogiÅ¡ko administracinio nusižengimo padarymo bei nelaikė, kad administracinėn atsakomybėn turi bÅ«ti patrauktas kavinės vadovas D. M.. Be to, pati institucija laikė tinkamu asmeniu – subjektu A.

L., trauktinu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , bÅ«tent kaip atsakingÄ asmenį už rimties trikdymÄ , kuris teikė paslaugas pagal rangos sutartį. Be to, manoma, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 nesutampa Å¡ios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Teigiama, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens administracinės atsakomybės, bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). 2.4.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliantė mano, kad Å¡iuo atveju buvo neteisingai nustatytas subjektas – D. M., kadangi ne jis vedė renginį bei ne jo vadovaujamos įmonės darbuotojai, o kitas verslo subjektas – L. D., už garso lygį buvo atsakingas A. L., jie ir buvo atsakingi už sukeltÄ triukÅ¡mÄ bei rimties pažeidimÄ . BÅ«tent L. D. ir A. L. atlieka muzikinius kÅ«rinius, patys reguliuojasi garso lygius, o ne D. M., kuris perka iÅ¡ atlikėjų paslaugÄ , todėl tai, kad D. M. pirko paslaugÄ iÅ¡ verslo subjektų, negali sukelti jam atsakomybės už atlikėjų bei vakaro organizatorių atliktus veiksmus, dėl kurių buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis.

Nors ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad nakties metu įmonėse keliamas triukÅ¡mas gali bÅ«ti Å¡io nusižengimo objektu, tačiau įmonės vykdomos leistinos veiklos procese, muzikos skleidžiamo garso tapatinti su triukÅ¡mo Å¡altiniu, specialiai skirtu vieÅ¡ajai tvarkai trikdyti, negalima. Å iuo atveju ginčas kilo dėl įmonėje vykdomų renginių skleidžiamo garso ir jo įtakos Å¡alia kavinės gyvenančių gyventojų sveikatai. Nėra ginčo, kad negalima skleisti didesnį garsÄ , nei patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas atliko neplaninę valstybinę triukšmo kontrolę, 2020 m. rugpjūčio 11 d., nakties metu, atliko kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veiklos metu keliamo triukšmo matavimus gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini).

TriukÅ¡mo Å¡altinio valdytojui nurodė įgyvendinti triukÅ¡mo mažinimo priemones. NVSC veiksmai įrodo, kad įmonės kontrolė dėl skleidžiamo triukÅ¡mo vykdoma vadovaujantis TriukÅ¡mo valdymo įstatymu, jo 22 straipsnis reglamentuoja triukÅ¡mo kontrolę. Už Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukÅ¡mo valdymÄ , nevykdymÄ ar pažeidimÄ , atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2947-624/2018 ir kita administracinių bylų praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose patvirtina, kad dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukÅ¡mÄ , skundai ir ginčai nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, skundžiant įgalioto vykdyti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę – NVSC priimtus individualius administracinius aktus. 2.5.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, nagrinėjęs D. M. bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kur administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M.. 2021 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo byloje priimta nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundas atmestas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 27d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-196-2020 paliktas nepakeistas.

Reikalavimas, jog bylÄ iÅ¡nagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamÄ teismo procesÄ Ä¯gyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ kartu reiÅ¡kia teisę į tinkamÄ procesÄ , kuri užtikrinama, kai Å¡alių ginÄÄ nagrinėja nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Å iuo atveju susidarė situacija, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylÄ , paremtÄ panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir 2021 m. sausio 4 d. iÅ¡nagrinėta teisėjos V. V. byla. Apeliantės teigimu, teisėjas, procesiniame sprendime pateikęs byloje teisinį vertinimÄ dėl ginčo situacijos, negali nagrinėti bylos iÅ¡ naujo. Å is draudimas apima ir atvejus, kai tas pats teisėjas nagrinėja bylas, paremtas panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip yra nagrinėjamoje situacijoje. Todėl nebuvo užtikrinta Å¡alies teisė į tinkamÄ procesÄ , nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininkė E. K. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. birželio 22 d. nutartį.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡iuo atveju D. M. nėra ANK 488 straipsnio atsakomybės subjektas. Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D., vykdantis veiklÄ pagal individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 2 d. sudarė Atlikėjo sutartį Nr. 2020-06-02, ja L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. įsipareigojo atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Sutarties 2.1.4 punkte nustatyta, kad atlikėjas yra atsakingas ir įsipareigoja renginių metu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, higienos normų, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų TriukÅ¡mo prevencijos Palangos miesto savivaldybės vieÅ¡ose vietose taisyklių. Å iuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. D. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Todėl bÅ«tent L. D., kuris savo įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti, koncerto metu naudojo vokalinius mikrofonus, žemo ir aukÅ¡to dažnio garsiakalbius, skleidė triukÅ¡mÄ iÅ¡ kavinės savo rizika bei pats organizavo darbÄ .

Be to, nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. priimtu įsakymu „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ M. D., einantis apsaugos/administratoriaus pareigas, paskirtas atsakingu už tai, kad kavinėje po 22 val. būtų uždaromos durys ir langai, darbo metu būtų laikomasi 2016 m. gruodžio 29 d. ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių. Iš pateikto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareigūnė L.

L. bendravo su apsaugos darbuotoju, pastarasis nurodė, kad Å¡iuo metu atsakingo asmens nėra, o tai parodo, kad policijos pareigÅ«nai net nebandė aiÅ¡kintis ir nustatinėti atsakingus už triukÅ¡mo kėlimÄ asmenis. Taip pat nurodoma, kad kontrolė dėl skleidžiamo triukÅ¡mo vykdoma vadovaujantis TriukÅ¡mo valdymo įstatymu. Už Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukÅ¡mo valdymÄ , nevykdymÄ ar pažeidimÄ , atsakomybė numatyta ANK 48 straipsnyje. Dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukÅ¡mÄ , skundai ir ginčai nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat teigiama, kad teismas, nagrinėjęs D. M. bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kur administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M..

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Å¡auksmus, Å¡vilpimÄ , garsų dainavimÄ arba grojimÄ muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukÅ¡mÄ keliančius veiksmus gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, paplÅ«dimiuose, vieÅ¡ajame transporte ir kitose vieÅ¡osiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbÄ .

Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikÄ kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta vieÅ¡oji rimtis bent vienam asmeniui. Be to, pažymėtina, kad Å¡ioje teisės normoje atsakomybės subjektas yra bendrasis, jam nėra keliama jokių papildomų reikalavimų, kuriems esant asmenį bÅ«tų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teisenÄ vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ir kartu to, jog bÅ«tent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo.

Už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ pakartotinai, administracinė atsakomybė numatyta Å¡io straipsnio 2 dalyje.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ turi bÅ«ti priimamas, tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali bÅ«ti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau vieÅ¡osios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 488 straipsnį nėra bÅ«tina triukÅ¡mÄ iÅ¡matuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis. Todėl vien ta aplinkybė, kad galimų nusižengimų metu nebuvo atliktas triukÅ¡mo matavimas ir nenustatytas triukÅ¡mo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ .

10. Å iuo atveju iÅ¡ policijos pateiktos informacijos dėl registruojamų įvykių nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. 22.20 val. buvo skambinta į policijÄ dėl to, kad iÅ¡ kavinės „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklinda muzika, trukdo ilsėtis (b. l. 61–60). 2020 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK buvo gautas D. B. pareiÅ¡kimas, jame nurodoma, kad ne tik 2020 m. liepos 27 d., bet ir 2020 m. birželio 14 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. liepos 22 d. tiek jis, tiek jo žmona K.

B. kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu dėl iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sklindančios garsios muzikos ir lankytojų keliamo triukÅ¡mo. IÅ¡ policijos pareigÅ«nės L. L. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. 22.21 val. nuvykus pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ kavinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad leidžiama garsi muzika, triukÅ¡mo faktas pasitvirtino. Kavinėje koncertavo grupė „ (duomenys neskelbtini)“.

Grupė koncerto metu naudojo vokalinius mikrofonus, žemo ir aukšto dažnio garsiakalbius, kavinės langai ir durys buvo atidaryti. Pažymėtina, kad policijos pareigūnės L. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, kad iš kavinės sklinda triukšmas dėl garsiai leidžiamos muzikos, kad kavinės langai ir durys atidaryti, objektyviai patvirtina prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, ir tai neabejotinai patvirtina, kad iš kavinės keliamas triukšmas trikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, vienareikšmiškai keliamas triukšmas trukdė ilsėtis tiek D.

B., tiek ir K. B., todėl ir buvo kreiptasi į policijÄ .

11. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, kad D. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ (ABÄ® 37 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į teisės aktuose uždarosios akcinės bendrovės vadovui nustatytÄ kompetencijÄ , konstatuotina, kad už kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ atsakingas yra bÅ«tent D.

M.. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 straipsnio taikymo praktikos, tačiau tokiÄ praktikÄ yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio („VieÅ¡osios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytÄ veikÄ (tai visiÅ¡kai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius) – asmuo neužtikrino, kad iÅ¡ naktinio baro sklindanti muzika ir triukÅ¡mas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui.

Å ioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik Å¡auksmai, Å¡vilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, paplÅ«dimiuose, vieÅ¡ajame transporte bei kitose vieÅ¡osiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už Å¡auksmus, Å¡vilpimÄ , garsų dainavimÄ arba grojimÄ muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panaÅ¡iais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį, atsakomybėn gali bÅ«ti traukiami Å¡ių patalpų ar įmonių savininkai.

Tai reiÅ¡kia, kad D. M. kaip vadovas, bÅ«damas atsakingas už visÄ kavinės veiklÄ , yra atsakingas ir už tai, kad bÅ«tų užtikrinta, jog iÅ¡ Å¡ios kavinės sklindanti muzika ir triukÅ¡mas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad asmenų ramybė ir poilsis dėl iÅ¡ kavinės keliamo triukÅ¡mo trikdoma pakartotinai (ANK 488 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliaciniame skunde nurodoma ir iš byloje esančio 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. priimto įsakymo „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ nustatyta, kad direktorius D. M. įsako M. D., einančiam apsaugos/administratoriaus pareigas, užtikrinti ir būti atsakingu už tai, kad kavinėje po 22 val. būtų uždaromos durys ir langai, darbo metu būtų laikomasi 2016 m. gruodžio 29 d. ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių (b. l. 55).

Tačiau apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. M. priėmė formaliai įsakymÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog taip jis, kaip kavinės direktorius, bÅ«damas atsakingas už kavinėje vykdomÄ veiklÄ ir tinkamÄ darbo organizavimÄ , kartu realiai užtikrino, kad dėl kavinės veiklos nebÅ«tų trikdoma vieÅ¡oji rimtis, kad įsakymu numatydamas atitinkamas funkcijas darbuotojui, kartu jam aiÅ¡kiai iÅ¡aiÅ¡kino jo pareigas bei jų atlikimo tvarkÄ . Akcentuotina, kad bÅ«tent darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbÄ â€“ visų pirma užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ ir panaÅ¡iai bei kontroliuoti, kad darbuotojai realiai jas vykdytų.

13. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ policijos pareigÅ«nės L. L. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad policijos pareigÅ«nei atvykus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kavinės apsaugos darbuotojas nurodė, kad Å¡iuo metu atsakingo asmens už kavinės veiklÄ nėra (b. l. 7). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. D. parodė, kad jis kontroliuoja klientus, juos įleidžia ir iÅ¡leidžia, stengdavosi, kad bÅ«tų uždarytos durys, tačiau vien prie durų nestovėjo. Liudytojo teigimu, D. M. buvo nupirkęs garso matuoklį, matuodavo garsÄ , tačiau garsÄ prižiÅ«rėdavo renginių vedėjas ir muzikantai, kurie koncertuodavo. Kai policijos pareigÅ«nai klausdavo, kas atsakingas dėl triukÅ¡mo, su policijos pareigÅ«nais kalbėdavo renginių vedėjas ir barmenas. Liudytojas liepos 27 dienos konkrečiai neprisiminė.

14. Aptarti duomenys aiÅ¡kiai parodo, kad 2020 m. birželio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. įsakymas „Dėl darbo funkcijų vykdymo“ M. D. buvo tik formalumas, bei nepatvirtina to, kad priimant tokį įsakymÄ , M. D. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pareigų atlikimo tvarka dėl kavinėje keliamo triukÅ¡mo suvaldymo ir atsakomybė už pareigų nevykdymÄ . Prie bylos pridėtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys parodo, kad su policijos pareigÅ«nu kalbėjęs nenustatytas kavinės darbuotojas nurodė, kad D.

M. nesenai buvo, bet iÅ¡vyko, o iÅ¡ policijos pareigÅ«nės L. L. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad apsaugos darbuotojas nurodė, jog asmens, atsakingo už triukÅ¡mo suvaldymÄ , aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, ir nebuvo. Kaip nustatyta, teismo posėdyje M. D. parodė, kad jo funkcijos kavinėje įleisti ir iÅ¡leisti klientus, jis net neparodė, kad į jo pareigas įeina ir triukÅ¡mo valdymas. PrieÅ¡ingai, D. D. parodė, kad jis net prie durų nuolat nestovėjo, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo kontroliuoti net to, kad durys nuolat bÅ«tų uždaromos.

Juolab, iÅ¡ liudytojo M. D. parodymų matyti, kad, nors nusižengimai buvo daromi nuolat, su policijos pareigÅ«nais kiekvienÄ kartÄ kalbėdavo vis kiti asmenys. Ir tai parodo, kad D. M. kaip kavinės direktorius, aiÅ¡kiai žinodamas problemÄ , neužtikrino, kad iÅ¡ kavinės sklindanti muzika ir triukÅ¡mas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės, todėl už pasekmes turi atsakyti bÅ«tent jis.

15. Kartu teismas pažymi, kad 2020 m. birželio 2 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. ir L. D. sudarius Atlikėjo sutartį Nr. 2020-06-02, tarp minėtų Å¡alių susiklostė ne rangos teisiniai santykiai, bet atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, reglamentuojami CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXXV skyriaus nuostatų. Vadovaujantis CK 6.718 straipsnio 1 dalimi, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, o paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad tarp D. M. ir L. D. sudaryta Atlikėjo sutartis yra skirta D. M., kaip kavinės vadovo, poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti renginių, kurių tikslas pritraukti kuo daugiau žmonių į kavinę, organizavimÄ .

Ir šiuo atveju akivaizdu, kad triukšmas iš kavinės buvo skleidžiamas ne L. D. ar kitų asmenų, bet būtent D. M. užsakymu, ir jo poreikiams tenkinti, ir būtent D. M. ir privalėjo užtikrinti, kad skleidžiamas triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės.

16. Nagrinėjamu atveju nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl to, kad skundai ir ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukÅ¡mÄ , turi bÅ«ti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodė, jog atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo reikalavimų nesilaikymÄ numatyta bÅ«tent ANK 48 straipsnyje. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ANK numatyta tvarka nagrinėja Å¡iame kodekse nurodytos ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos ir bendrosios kompetencijos, o ne specializuoti administraciniai teismai.

Kartu akcentuotina, kad ANK 48 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla dėl Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukÅ¡mo valdymÄ , nevykdymÄ ar pažeidimÄ , o atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį kyla už pakartotinį vieÅ¡osios rimties trikdymÄ . Nors savo esme ANK 48 straipsnyje ir 488 straipsnyje numatyti nusižengimai turi panaÅ¡umų, tačiau prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka bÅ«tent ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, nagrinėjęs D. M. bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teisėja V. V. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. II-6-973/2021 pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, kur administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M..

18. ANK 576 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas turi teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylÄ tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigÅ«nams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nuÅ¡alinimo pagrindai ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 ir 59 straipsnius teisėjas turi nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia pagrįstų abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu.

NuÅ¡alinimÄ pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti motyvuotas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Bet kokios abejonės teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Taigi tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo teisėjo šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas (BPK 58 straipsnio 2 dalis).

19. Pažymėtina, kad jau bylos nagrinėjimo metu D. M. reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai V. V., tačiau teisėja V. V. 2021 m. vasario 10 d. nutartimi D. M. praÅ¡ymo netenkino. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su teisėjos 2021 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytais motyvais, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o vien aplinkybė, kad teisėjos priimtas procesinis sprendimas nuvylė D. M. lÅ«kesčius, nėra teisinis pagrindas abejoti procesinius sprendimus priėmusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu.

Pažymėtina, kad nagrinėdama praÅ¡ymÄ dėl nuÅ¡alinimo, 2021 m. vasario 10 d. nutartyje teisėja atsižvelgė ir į tai, kad, nors abiejose bylose D. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, numatytus tame pačiame straipsnyje (ANK 488 straipsnis), vis dėl to, pažeidimai yra skirtingi, padaryti skirtingomis dienomis ir laiku, be to, skundas Å¡ioje byloje grindžiamas net ir kitais argumentais nei administracinėje byloje Nr. II-6-973/2021. Todėl, atsižvelgęs į aptartus argumentus dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo teisėjai V.

V., apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti BPK 58 straipsnyje numatyti teisėjos šališkumo pagrindai.

20. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigÅ«no) prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigÅ«nui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties iÅ¡vadoms dėl D. M. kaltės, numatytos ANK 488 straipsnio 2 dalyje.

21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a : palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2021 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistÄ ir D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Edita Lapinskienė