7fc53caf-700c-4e8b-9322-60ed48b50eea · Å iaulių apygardos teismas

2004 m           Nuorašas           Civilinė byla Nr. 2-557-357/2011             Proceso Nr. 2-12-3-01184-2010-5                  Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;116.4.; 125.7.;126.5. (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                       SPRENDIMAS                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2011 m. vasario 15 d.                                                              Šiauliai         Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovei K.

Å .,Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atstovui P. G.,atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ atstovei advokatei E. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės K. Å . ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Hemiris ir Ko“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo,          n u s t a t ė : IeÅ¡kovė K. Å . kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama: pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo 2010 spalio 11 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu; negražinti jos į darbÄ ; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3479.14 Lt nesumokėtÄ darbo užmokestį; priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ ; priteisti 301,89 Lt už darbo sutarties sustabdymo laikÄ ; viso priteisti 6901.39 Lt.Nurodė, kad pas atsakovÄ UAB „Hemiris ir Ko“ pradėjo dirbti 2008 m. gegužės 26 d. fasuotojos pareigose. 2010 birželio 22 d. atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę, kad po keturių mėnesių ji bus atleista iÅ¡ darbo LR DK 129 str. pagrindu. 2010 spalio 11 d. ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo nuo 2010 m. spalio 25 d., tačiau atleidimo dienÄ su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovui už tai turi bÅ«ti taikyta sankcija, numatyta LR DK 141 str. 3 d., t. y. atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Be to, atsakovas pažeidė LR DK 47 str. 4 d., pagal kuriÄ , prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, prieÅ¡ įteikdamas ieÅ¡kovei 2010 m. birželio 22 d.

įspėjimÄ , atsakovas privalėjo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių. Atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieÅ¡kovės atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikomas LR DK 135 str., kuriame numatytos pirmenybės teisės bÅ«ti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Vadovaujantis LR DK 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.Atsakovas bankrutuojanti UAB „Hemiris ir Ko“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ dalyje dėl reikalavimų: priteisti nesumokėtÄ darbo užmokestį; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 str. 1 d. 2 p., vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.; priteisti sumÄ už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 25 d.Nesant galimybės ieÅ¡kinio palikti nenagrinėto, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6095.76 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d., sumÄ už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 25 d.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinio argumentais, kad, atleidžiant ieÅ¡kovę, buvo pažeista LR DK 47 str. 4 d., nes ieÅ¡kovė neįrodė konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvimo, neįrodė, jog, surengus konsultacijas, bÅ«tų iÅ¡vengta ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo.

Be to, ieÅ¡kovę atstovaujanti profesinė sÄ junga ieÅ¡kovės teisių dėl jos įspėjimo apie atleidimÄ nelaikė pažeistomis, jų negynė, konsultacijų nereikalavo ir nesiÅ«lė. Todėl vien tik formalus reikalavimas laikytis konsultacijų su darbuotojų atstovais reikalavimo, kai pati profesinė sÄ junga neveikė ieÅ¡kovės interesais, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimo tvarkÄ pažeista.Nurodo, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, todėl taikytinas LR Ä®monių bankroto įstatymas, kurio 19 str. 1 d. numatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo raÅ¡tu įspėja įmonės darbuotojus apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ ir po 15 darbo dienu nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.

Todėl ieÅ¡kovė, nors ir jei nebÅ«tų buvusi atleista LR DK 129 str. pagrindu, ji bÅ«tų buvusi atleista pagal LR Ä®monių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. Mano, kad nėra sÄ lygų LR DK 297 str. 4 d. taikymui, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atleista teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovas nurodo, kad bankrutuojančios įmonės veiklÄ ir įsipareigojimų vykdymÄ reglamentuojantis LR Ä®monių bankroto įstatymo10 str. 7 d. 3 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , t. y. po 2010 m. lapkričio 23 d., nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas.

Å i speciali LR Ä®monių bankroto įstatymo nuostata turi prioritetÄ prieÅ¡ LR DK 141 str. 3 d., numatančiÄ , kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Todėl už uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kove laikÄ ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio tik už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d., t. y. nuo atleidimo dienos, iki 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. už 29 dienas. Taip pat neprieÅ¡tarauja, kad į ieÅ¡kovės kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bÅ«tų įtraukta 301,89 Lt, neatskaičius mokesčių, suma už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį. BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje ieÅ¡kovė K.

Å . prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Sutiko su atsakovo pasiÅ«lymu dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tik prašė, jog bÅ«tų pripažinta, kad ji atleista iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad atsakovas, atleisdamas jÄ iÅ¡ darbo, liko skolingas viso priteisti 6095.76 Lt.Atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ atstovė advokatė E. R. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Sutiko, kad bÅ«tų patvirtintas ieÅ¡kovės 6095.76 Lt kreditorinis reikalavimas. Likusioje dalyje prašė ieÅ¡kinį atmesti.Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atstovas P. G. nurodė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista neteisėtai.

         IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.              Dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. IeÅ¡kovė buvo priimta dirbti pas atsakovÄ fasuotoja nuo 2008 m. gegužės 26d.Bylos duomenimis nustatyta ir Å¡alys to neginčija, kad ieÅ¡kovė apie atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo įspėta 2010 m. birželio 22 d. darbdavio įsakymu Nr. 16 „Dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo“, kuriame nurodyta, kad po keturių mėnesių ji bus atleista LR DK 129 str. pagrindu (7 b. l.). 2010 m. spalio 11 d.

įsakymu Nr. V-20 ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo nuo 2010 m. spalio 25 d., atleidimo pagrindu nurodytas 2010 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 16. (9 b. l.). Duomenų, jog ieÅ¡kovė patektų į LR DK 129 str. 4 d. numatytų asmenų sÄ raÅ¡Ä , byloje nėra pateikta, tačiau atsakovas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įspėjo ieÅ¡kovę ne prieÅ¡ du, o prieÅ¡ keturis mėnesius.             Įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo nesant jo kaltės, yra viena iÅ¡ darbuotojo teisių į darbÄ apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotojÄ nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudaryti galimybę – susirasti kitÄ darbÄ .

Nors įstatyme nėra aiÅ¡kiai suformuluota, tačiau nustatytas dviejų mėnesių įspėjimo terminas traktuotinas kaip minimalus reikalavimas, kitaip tariant, darbdavys turi teisę įspėti darbuotojÄ apie bÅ«simÄ sutarties nutraukimÄ ir anksčiau nei prieÅ¡ du mėnesius. Bet įvertinus abiejų darbo teisinių santykių Å¡alių tiek teisinę, tiek psichologinę padėtį įspėjimo laikotarpiu, konstatuotina, kad Å¡is laikotarpis negalėjo bÅ«ti be pagrindo ilginamas, t. y. vietoje įstatymo nustatyto dviejų mėnesių įspėjimo termino, ieÅ¡kovė apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, nesant LR DK 129 str. 4 d. numatytų pagrindų, įspėta prie keturis mėnesius.

Toks nepagrįstai ilgas įspėjimo terminas pripažintinas sukėlęs ieÅ¡kovei psichologinę įtampÄ , stresÄ , ji gana ilgÄ laiko tarpÄ Å¾inojo, kad bet kuriuo atveju praras darbÄ , tai turėjo neigiamos įtakos ir jos darbo naÅ¡umui, suinteresuotumui gerai dirbti, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu, pažeidžiantis LR DK 130 str. 1 d. reikalavimus.             LR DK 129 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį LR DK 130 str. nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe.

Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių. Svarbus aspektas Å¡ioje byloje yra tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 23 d. (50 – 51 b. l.). Vertinant ekonomines priežastis plačiuoju požiÅ«riu, prie Å¡ių priežasčių galima priskirti ir darbuotojų atleidimÄ dėl įmonės bankroto.

Ir nors sisteminė Darbo kodekso normų analizė suponuoja į tai, kad atleidimo dėl įmonės bankroto pagrindai nėra priskiriami prie LR DK 129 str. minimų darbo sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau po ieškovės atleidimo iš darbo atsakovui buvo iškelta bankroto byla, pripažintina, kad ieškovė atleista iš darbo LR DK 129 str. pagrindu teisėtai, tačiau neteisingai nurodyta jos atleidimo data, kuri privalėjo būti – 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. nutarties, kuria atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iškelta bankroto byla įsiteisėjimo data.

             Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonė veiklos nevykdo, atmestini ieÅ¡kinio argumentai, kad atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieÅ¡kovės atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikomos LR DK 135 str. nuostatos, numatančios pirmenybės teisę bÅ«ti paliktam darbe, kaip atmestinas ir argumentas, kad atsakovas, prieÅ¡ atleisdamas ieÅ¡kovę, privalėjo apie tai informuoti darbuotojų atstovus.              LR DK 47 str. 4 d. numatyta, kad prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams iÅ¡vengti arba jiems suÅ¡velninti.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, todėl LR DK 47 str. 4 d. netaikoma.              Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų.                       IeÅ¡kovė K. Å . teismo posėdžio metu sutiko, jog bÅ«tų patenkintas jos 6095.76 Lt kreditorinis reikalavimas. Todėl pripažintina, kad Å¡alys ginÄÄ , dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, baigė taikiai. Toks Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovė įtrauktina į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tvirtintinas jos kreditorinis reikalavimas už 6095.76 Lt sumÄ .

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.                                                                                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., 279 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas,         n u s p r e n d ž i a :         Ieškinį patenkinti iš dalies.        Pripažinti ieškovės K.

Å . (a/(duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Hemiris ir Ko“ (įmonės kodas 153089876, buveinė – Statybininkų g. 3, Venta, Akmenės r.) nuo 2010 m. spalio 25 d. neteisėtu ir perkelti atleidimo datÄ nuo 2010 m. lapkričio 23 d.             Įtraukti ieÅ¡kovę K. Å . į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , patvirtinti jos kreditorinį reikalavimÄ už 6095.76 Lt sumÄ .             Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

              Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismÄ .                           Teisėja                                                                                                   Rasa BartaÅ¡ienė                          Â