2016-07-13 Nr. AB-14452-3-61-3-00141-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-372-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00141-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas V. K. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), dėl 8 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją V. K. sumokėti už skundą žyminį mokestį ir iki 2016 m. sausio 27 d. pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). Išaiškino pareiškėjui, kad nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame numatyta, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, bei to paties straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, sumokėti žyminį mokestį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės kreipėsi 2013 metų lapkričio mėnesį, 2014 metų gruodžio mėnesį, 2015 metų gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais. 2015 m. gegužės ir liepos mėnesiais pareiškėjas kreipėsi į teismą dažniau nei vieną kartą per mėnesį. 2016 m. sausio mėnesį pareiškėjas į teismą kreipėsi taip pat jau ne vieną kartą (t. y. 2016 m. sausio 7 ir 12 dienomis). Nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, asmuo piktnaudžiauja teisminės gynybos teise kai kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dažniau nei vieną kartą per mėnesį, pareiškėjas įpareigotas už skundą sumokėti žyminį mokestį. Tam pareiškėjui nustatytinas terminas iki 2016 m. sausio 27 d.

Pareiškėjui per nustatytą terminą žyminio mokesčio nesumokėjus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi V. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. 2016 m. sausio 13 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. sausio 27 d. pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). Minėta teismo nutartis įteikta pareiškėjui 2016 m. sausio 18 d. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo (nepateikė teismui tai patvirtinančių duomenų). Teismo nutartis neįvykdyta iki šiol, iš pareiškėjo negautas prašymas pratęsti nustatytą terminą, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir sudaryti sąlygas būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo priimant nagrinėti jo skundą ir pavesti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą spręsti nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad teismas sąmoningai užkirsdamas kelią į teisminę gynybą 2016 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėją nepagrįstai ir neteisėtai įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už tokiu mokesčiu neapmokestinamą skundą.Teigia, kad teismine gynyba nepiktnaudžiauja ir į teismą kreipėsi realiai apginti savo pažeistas teises. Lukiškių TI-K pareiškėjas nedirba ir pajamų negauna, jo finansinė padėtis sunki. Negalint įstatymiškai apginti savo teisių, jo teisė į teisminę gynybą bus pažeista. Teismo sprendimas šališkas, neteisėtas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuo šių metų sausio visi pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikiami skundai ignoruojami ir atsisakomi priimti. Šioje byloje pateiktas skundas yra akivaizdžiai pagrįstas. Tą įrodyti galima tik kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas tą mato ir žinodamas pasekmes tyčia vengia priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei vieną kartą per mėnesį, remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. sausio 27 d. sumokėti už skundą žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą). Pareiškėjas nustatytu terminu nurodyto skundo trūkumo nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi V. K. skundą laikė nepaduotu.

ABTĮ 38, 39 straipsniuose už skundo padavimą administraciniam teismui numatytas 28 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.). Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 41 str.).

Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį – ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.

Aiškinant ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymų garantuojama asmenims teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006; 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-180/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-204-492/2015).

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėjas V. K. vien 2016 m. sausio mėnesį (mėnesį, kurį buvo paduotas ir skundas šioje byloje) su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 5 kartus. 4 iš šių skundų pateikti atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, 1 – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 4 iš 5 skundų – dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (laisvės atėmimo įstaigų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų (1 iš jų taip pat ir prašant įpareigoti atlikti veiksmus), atlyginimo, 1 – dėl šių subjektų priimtų sprendimų panaikinimo. Patikrinus ankstesnių, 2015 metų, bylų, išnagrinėtų pagal pareiškėjo pateiktus skundus rezultatus, matyti, kad iš 27 per šį laikotarpį Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtų skundų, 20 buvo atmesti, 2 atsisakyta priimti, iš tik 4 iš dalies patenkinti, dar 1 atveju byla perduota pagal teismingumą. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei vieną kartą per mėnesį ir didžioji dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės pagrįstai buvo pripažintas asmeniu, piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise, ir įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Atitinkamai pareiškėjui per teismo nustatytą terminą įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdžius, t. y. teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.

Pažymėtina, jog teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė