2021-02-24 Nr. AB-4169-3-61-3-01180-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-253-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01180-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. BR6-3340216 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (toliau – ir Paraiška) deklaruotus duomenis, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes; 3) priteisti pareiškėjui iš Agentūros visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2018 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas), kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). Agentūra, nepaisydama to, kad 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, 2018 m. birželio 19 d. dėl tos pačios Paraiškos priėmė dar vieną papildomą sprendimą Nr. SP1-3757, kuriuo pritaikė naujas sankcijas. VAAT 2019 m. sausio 7 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-378-809-2019 dėl NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, privalėjo būti pakeistas ir 2018 m. birželio 19 d. sprendimas, kadangi teismo nutartyje nustatytos aplinkybės tiesiogiai susijusios su 2018 m. birželio 19 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas Agentūrai yra pateikęs prašymą peržiūrėti NMA 2018 m. birželio 19 d. sprendimą dėl pasikeitusių aplinkybių, tačiau atsakymo dar nėra gavęs. NMA 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą dėl jaunojo ūkininko išmokos grąžinimo dėl NMA klaidos nepagrįstai išmokėjus išmoką pagal tą pačią Paraišką. Pareiškėjas šį sprendimą yra apskundęs VAAT (administracinė byla Nr. eI-2521-809/2019), tačiau administracinė byla dar nėra išnagrinėta. VAAT 2019 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas ir NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas panaikintas. NMA 2019 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3340216, kuris, pareiškėjo manymu, priimtas pažeidžiant teisės norminius aktus, viešojo administravimo principus, nepaisant to, kad VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimo motyvacinėje dalyje aiškiai išdėstė teisinius pagrindus, kuriais Agentūra privalo remtis priimdama sprendimą.

3. NMA, administruodama Paraišką, nustatė, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 21,20 ha GRI (grikių), 0,028446 ha dalimi yra deklaruotas kito asmens sklypo plote (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). O KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 1,99 ha DGP (daugiametės ganyklos arba 5 metų ar daugiau pievos) 0,019487 ha dalimi deklaruotas kito asmens sklype (kuris taip pat deklaruoja pasėlius). Kadangi pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir ŽŪM) 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 68.3 punktą persidengiantis plotas yra mažesnis nei 0,1 ha, NMA dokumentų, įrodančių žemės sklypo valdymo teises, nereikalavo ir taikydama Taisyklių 68.4 punktą, nusprendė nemokėti pareiškėjui išmokos už persidengiantį plotą, nereikalaudama jokių sklypo valdymo teisės dokumentų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo motyvų, dėl minėtų 0,028446 ha bei 0,019487 ha plotų NMA nusprendė pareiškėjui papildomai pritaikyti sankcijas. NMA nesudarė pareiškėjui teisės ir galimybės: 1) sužinoti, su kuriuo konkrečiai sklypu persidengė deklaravimas; 2) žinoti, ar būtent pareiškėjo deklaruotas laukas „įlindo“ į kito asmens plotą, ar atvirkščiai, ar to, kuris konkrečiai asmuo netinkamai deklaravo plotą; 3) pateikti nuosavybės (ar teisėto valdymo) teisę įrodančius dokumentus ir t. t. Agentūra, nustačiusi, kad trūksta informacijos, turėjo nurodyti, kokių būtent laukų dokumentų trūksta, o jų pagal Taisykles nereikalaujant, neturėjo būti nuo šio persidengiančio ploto skaičiuojama taikytina sankcija.

4. NMA Sprendime nustačius, kad pareiškėjas nepagrindė valdymo (nuosavybės) teisės, pareiškėjas pateikė dokumentus, kad būtų paneigta bet kokia abejonė dėl netinkamai deklaruoto ploto. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, NMA niekada iki Sprendimo priėmimo minėtų duomenų ir dokumentų neprašė. Šio sklypo valdymo teisė suteikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 45VĮ-526-(14.45.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ (toliau – ir NŽT įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha, o pagal NŽT įsakymo 2.4 punktą žemės naudojimo (teisėto valdymo) teisė kasmet yra pratęsiama, jei šalys atskiru pranešimu jos nenutraukia. Agentūrai šios aplinkybės žinomos, nors ji ir toliau laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turi pateikti papildomus įrodymus, taip sukuriant neproporcingą, perteklinę ir neteisėtą įrodinėjimo pareigą pareiškėjui.

5. Teismui panaikinus NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, NMA iš naujo administravo pareiškėjo Paraišką ir vertino rezultatus, tačiau tik 2019 m. vasario 21 d. NMA telefonu susisiekė su pareiškėju ir paprašė per vieną dieną el. paštu pateikti valdymo teisės dokumentus. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išaiškino, kad sisteminė Taisyklių 65 ir 68 punktų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, įtarusi neteisingą deklaravimą, privalo apie tai informuoti pareiškėją ir įkelti pranešimą į Agentūros informacinį portalą (https://portal.nma.lt) (toliau – ir Portalas), tačiau, pagal Taisyklių 68.1 punktą, be minėto informavimo būdo, privalo analogiško turinio pranešimą pareiškėjui siųsti jo paraiškoje nurodytu būdu. Tačiau nei Portale, nei el. paštu pareiškėjui nebuvo pranešta apie nustatytus trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas nedelsdamas reagavo, užsakė papildomus dokumentus institucijose, taip pat kitą dieną po pareikalavimo, t. y. 2019 m. vasario 22 d., pareiškėjas pateikė kitus jo turėtus dokumentus NMA el. paštu, kaip ir buvo pasiūlyta telefonu, tačiau NMA ne tik atsisakė vertinti pateiktus dokumentus, tačiau 2019 m. vasario 25 d. el. paštu pranešė, kad atsisako juos priimti, nurodydama, kad pareiškėjo su dokumentais pateiktas lydraštis yra nepasirašytas. Pareiškėjo manymu, jo pateikti duomenys, prisidengiant formaliu argumentu, negalėjo būti vertinami, nes jau buvo institucijoje suderintas bei priimtas skundžiamas Sprendimas. Toks NMA elgesys ir pasirinkta bendradarbiavimo forma bei nustatyti terminai (telefonu pasiūlyta per vieną dieną pateikti dokumentus) negali būti laikomi protingais ir pateisinamais.

6. NMA ginčijamame Sprendime pateikė skaičiavimus dėl plotų trūkumo / perviršio, iš kurių matyti visi nustatyti deklaruoto ploto neatitikimai. Pareiškėjas pažymėjo, kad nustatyti trūkumai yra nežymūs ir yra nulemti itin sudėtingo deklaravimo proceso (deklaruojamų plotų įbraižymo ir įkėlimo į sistemą). Vienintelis ir esminis NMA 2016 m. rudenį atlikto patikrinimo metu deklaruoto ploto neatitikimas pagal ginčijamo Sprendimo 3.2 punkte pateiktą lentelę yra dėl 8 eilutėje (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruoto 19,49 ha PDJ (pūdymo), kadangi realus nustatytas plotas sudaro 9,37 ha.

Plotų deklaravimo procesas dėl savo specifikos reikalauja ne tik technologinių įgūdžių, tačiau ir braižymo (žymėjimo) atitinkamose programose gebėjimų. Pagal Taisyklių 98 bei 99 punktus, už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, tačiau už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškos duomenų įvedimą ir patvirtinimą PPIS, kai paraiška pateikiama seniūnijos darbuotojui, atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Iš Paraiškos ir kitų NMA turimų pareiškėjo bylos duomenų matyti, kad Paraišką pildė ne pats pareiškėjas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė.

Minėta specialistė yra patvirtinusi, kad dėl didelio darbo krūvio, žmogiško neapsižiūrėjimo ir padarytų Paraiškos pildymo klaidų, suvesdama duomenis į programą, per klaidą vietoje skaičiaus 9,49 ha PDJ atliko įrašą 19,49 ha, dėl ko vėliau 2016 m. spalio 20 d. NMA darbuotojai, vykdydami patikrinimą, šį neatitikimą nustatė. Pareiškėjas teikė NMA prašymus dėl šios ne pareiškėjo padarytos klaidos pervertinimo. VAAT administracinėje byloje pareiškėjas taip pat detaliai paaiškino situaciją dėl šio apsirikimo ir NMA darbuotojai šiuos duomenis administracinėje byloje tikslinosi, tačiau nors ir teismas, priimdamas 2019 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti NMA 2018 m. gegužės 29 d. raštą, dėl šio aspekto nepasisakė, tačiau NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą šių duomenų visiškai nevertino, o pareiškėjo dar 2019 m. vasario 22 d.

NMA pateiktą savivaldybės specialistės paaiškinimą vertinti tiesiog atsisakė. Taigi NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, privalėjo ne tik formaliai įvertinti Paraiškoje rastą pažeidimą, bet ir nustatyti, ar yra pareiškėjo kaltė dėl neteisingo deklaravimo ir klaidingų duomenų pateikimo. Pareiškėjo manymu, teismas galėtų įvertinti, ar tokio pobūdžio deklaranto padaryta techninė klaida laikytina akivaizdžia klaida pildant Paraišką, dėl kurios pareiškėjo kaltės nenustatyta.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad kiti NMA nustatyti ir 3.2 punkto lentelėje nurodyti plotų neatitikimai yra labai nežymūs, deklaruojant plotą praktikoje neišvengiamai pasitaikantys, kadangi sunkiai preciziškai išmatuojami (subraižomi) dėl pildymo specifikos. Juos pareiškėjas pripažįsta ir yra pasirengęs už juos atsakyti. Teisės aktai iki 3 proc. nustatytus neatitikimus leidžia ir dėl jų nenumato sankcijų. Pagal Taisyklių 85 punktą teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

8. Dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo pareiškėjas paaiškino, kad NMA, pakartotinai skundžiamame Sprendime spręsdama dėl tos pačios priemonės, pagal kurią pareiškėjo teisę į paramą jau yra panaikinusi 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, visiškai nepaisė viešojo administravimo ir konstitucinių principų ir nepagrįstai pažeidė non bis in idem (negalima bausti du kartus už vieną teisės pažeidimą). Pareiškėjas NMA 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo jau yra apskundęs VAAT administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019, kuri dar neišnagrinėta. Nepaisant to, 2018 m. gruodžio 28 d. sprendime dėl jaunojo ūkininko priemonės NMA neteisėtai ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl to paties dalyko. Tokiu būdu NMA ignoravo VAĮ 27 straipsnio 5 dalį.

9. Dėl įsipareigoto ploto neišlaikymo pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjo paraiškos plotai NMA buvo lyginami su pareiškėjo 2016 m. paraiškos plotais. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016 m. buvo deklaruoti tokie šlapynių plotai: 5PT-2, – 3,16 ha, 5PT-2, – 3,25 ha, 5PT-2, – 4,56 ha – iš viso 5PT-2, – 10,97ha. Taip pat buvo deklaruotas 5PT-3, – 1,97 ha, už kurį tiesioginės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nėra ir nebuvo mokamos, nes už 5PT-3 plotą pareiškėjui mokama tik 16,72 Eur/ha kompensacija, o už 5PT-2 taikoma 208 Eur hektarui išmoka. 2016 m. buvo nuspręsta atsisakyti deklaruoti 5PT-3, – 1,97 ha plotą dėl to, jog už mokamą 16,32 Eur/ha kompensacijos sumą neįmanoma to ploto tinkamai prižiūrėti, jis yra užpelkėjęs ir juo rūpintis yra objektyviai neįmanoma (mokamos kompensacijos ir reikalingų investicijų santykis yra neproporcingas). Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir negalėdamas tinkamai rūpintis nurodytu plotu, jo atsisakė, tačiau NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijos, ne tik, kad nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, tačiau nutarė taikyti sankciją, kurią paskaičiavo ne nuo kompensacijos už hektarą pagal 5PT-3 plotą (16,72 Eur/ha, arba 32,95 Eur už visą 1,97 ha plotą), o nuo už 5PT-2 mokamų tiesioginių išmokų (208 Eur/ha). Toks NMA sprendimas (sankcija ne 32,97 Eur, o 409,76 Eur) negali būti laikomas teisingu, teisėtu bei pagrįstu.

10. Pareiškėjo manymu, NMA, iš naujo (jau 10 kartą) vertindama Paraišką ir priimdama Sprendimą, kaip institucija, kuri įgyvendina jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Taigi NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. NMA sistemingai vengė bendradarbiauti su pareiškėju, buvo iš anksto negatyviai nusistačiusi pareiškėjo atžvilgiu ir toliau sudarė kliuvinius bei prisidengdama biurokratiniais formalumais nesudarė sąlygų išnagrinėti susidariusią ir dar nuo 2016 m. besitęsiančią situaciją.

11. Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Sprendimu taikoma sankcija už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,98 ha plotas, nes, jo teigimu, jis įrodė valdymo teisę į šį sklypą pateikdamas reikiamus dokumentus. Dėl šio skundo argumento NMA pažymėjo, kad pareiškėjui 2016 m. gruodžio 2 d. el. paštu buvo išsiųstas NMA 2016 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 1419336 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pareiškėjo buvo paprašyta pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (su žemės sklypų planais). Agentūroje 2016 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjo atsakymas. Agentūrai peržiūrėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjui 2017 m. sausio 25 d. el. paštu buvo išsiųstas NMA 2017 m. sausio 23 d. raštas Nr. 1532269 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas nepateikė Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,67 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,49 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 2,38 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 2,30 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 3 deklaruoto 1,78 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 1,99 ha ploto, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruoto 0,52 ha ploto valdymo teisę įrodančių dokumentų. Taip pat nurodyta, jog Paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 plotas 1,16 ha, tačiau žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai pateikti 1,14 ha plotui. Agentūroje 2017 m. kovo 15 d. gautas pareiškėjo patikslintas atsakymas, su kuriuo pateikti papildomi žemės valdymo dokumentai, kurie iš dalies pagrindė pareiškėjo teisę valdyti Paraiškoje deklaruotus žemės plotus. Agentūroje 2017 m. liepos 21 d. gautas pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundas, su kuriuo pateikti žemės nuosavybės dokumentai. Pareiškėjas Agentūros 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. BR6-7661 „Dėl atsakymo į skundą“ informuotas, kad gauti dokumentai bus priimti vertinimui.

13. Agentūra 2019 m. vasario 27 d. gavo pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą dėl 2016 m. Paraiškos administravimo rezultatų, su kuriuo pateikė NŽT įsakymą. NMA 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-2124 „Dėl atsakymo į prašymą“ pareiškėją informavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenis nustatyta, jog dalis (0,23 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto patenka į sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad šio ploto savininkas būtų suteikęs pareiškėjui teisėto valdymo teisę. Taip pat pareiškėją informavo, kad, patikrinus informaciją Registre dėl kitos deklaruoto lauko ploto dalies (0,75 ha), nustatyta, jog duomenų / informacijos Registre apie likusią lauko ploto dalį nėra, o žemės valdymo teisės įrodymo dokumentai dėl šios ploto dalies taip pat nepateikti. Taigi atsakovas laikė, kad valdymo teisė neįrodyta į visą deklaruotą 0,98 ha lauko plotą. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti 0,98 ha ploto teisėtą valdymą ir deklaravimą, su prašymu pateikė NŽT įsakymą. Tačiau NŽT įsakymu leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha suteiktas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis NŽT įsakymo 2.4 punktu, NMA paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. NMA 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. BR6-2156 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama NŽT pateikti informaciją, ar pareiškėjas buvo NŽT įsakyme nurodytų valstybinių žemės plotų Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha teisėtas valdytojas 2016 m. Atsakovas pažymėjo, kad gavus iš NŽT bei pareiškėjo papildomus dokumentus, klausimas dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo Paraiškoje gali būti vertinamas pakartotinai.

14. Pareiškėjas taip pat nesutiko su NMA atliktos patikros metu nustatytais plotų trūkumais bei nurodė, kad Paraiškos pildymo metu laukų, kuriuose nustatyta neatitikimų, deklaravimo klaida padaryta ne dėl pareiškėjo kaltės. Dėl šio pareiškėjo argumento atsakovas pažymėjo, kad dėl pažeidimo (taip pat kartu įvertinus ir kitus nustatytus neatitikimus) pareiškėjui pagal Paraišką buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo ir 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu. Specialistės paaiškinimas surašytas ne ant oficialaus Švenčionių rajono savivaldybės blanko bei nepasirašytas Švenčionių rajono savivaldybės darbuotojo, turinčio įgaliojimus pasirašyti oficialus įstaigos dokumentus.

Agentūra dėl specialistės paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad deklaravimo klaida padaryta dėl „pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio minėtu laikotarpiu darbo krūvio“ pažymėjo, kad 2016 m. paraiškas buvo galima teikti nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki liepos 1 d. 2016 m. Paraiškos deklaruotus duomenis keisti taip pat buvo galima iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki 2016 m. liepos 1 d. Taigi 2016 m. paraiškų pateikimo laikotarpis / duomenų keitimo laikotarpis buvo pakankamas, todėl pareiškėjas galėjo planuotis Paraiškos deklaravimo / pateikimo datą ir įvertinti riziką, kad, baigiantis deklaravimo terminui, gali būti didelis pasėlius deklaruojančių asmenų skaičius, kas gali turėti įtakos klaidų atsiradimui deklaruojant žemės ūkio naudmenas.

Be to, pareiškėjai gali rinktis ir kitą deklaravimo būdą – patys teikti paraiškų elektroninę formą per Elektroninių valdžios vartų portalą. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpis jau pasibaigęs. Pasibaigus teisės aktuose nurodytam 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui, 2016 m. paraiškų duomenis galima keisti esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais turi būti nurodytos priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys dokumentai apie nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes (force majeure) per nurodytą laikotarpį.

Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašyme ir specialistės paaiškinime išdėstytos aplinkybės nepriskirtinos prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių (force majeure) aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Be to, nepateikta ir jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių jau Paraiškos pateikimo dieną negalėjo pateikti tinkamai užpildytos Paraiškos, kaip tai nustatyta Taisyklių 85 punkte, nes specialistės paaiškinimas nelaikytinas tinkamu force majeure aplinkybes įrodančiu dokumentu.

15. Dėl pareiškėjo argumento, kad Paraiškos deklaravimo klaida padaryta ne dėl jo kaltės, atsakovas pažymėjo, kad seniūnijos / savivaldybės specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, o pareiškėjai, patikrinę užpildytas paraiškas, savo parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra teisingi. Taigi pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir joje pasirašydamas, įsipareigojo „paraiškoje pateikti teisingus duomenis“ (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 12 p.). Taisyklių 97 punkte nurodyta, jog už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėjas, jau Paraiškos pateikimo dieną patikrinęs seniūnijos specialisto užpildytus Paraiškos duomenis, patvirtino, kad Paraiškoje pateikti teisingi duomenys. Pareiškėjas dar turėjo galimybę iki duomenų keitimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2016 m. liepos 1 d., pakeisti Paraiškos duomenis (Taisyklių 59.1 ir 59.2 p.), tačiau šia galimybe taip pat nepasinaudojo. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir joje pasirašydamas, patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis, taip pat su paraiškų teikimo tvarka, reikalavimais paramai gauti bei Taisyklėse nurodytais terminais (taip pat ir pavėluotų duomenų keitimo terminu). Taigi visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo ir jis visas aplinkybes galėjo kontroliuoti. Be to, apie galimą deklaravimo klaidą ir ją lemiančias aplinkybes su įrodančiais dokumentais (pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui – po 2016 m. liepos 1 d.), privalu nedelsiant informuoti NMA (per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė), tačiau Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymas ir specialistės paaiškinimas gautas praleidus terminus, jau po to, kai įvykdytas VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimas. Paraiškos pateikimo metu nebuvo padaryta klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis. Be to, nepateikta ir galimas tokias aplinkybes įrodančių dokumentų (specialistės paaiškinimas nelaikytinas ir akivaizdžią klaidą įrodančiu dokumentu).

16. Pareiškėjo Paraiškos deklaruoti laukų plotai negali būti koreguojami / keičiami pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą, kadangi laukuose patikros metu nustatyta neatitikimų (ploto trūkumų / perviršių) ir apie šiuos neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. gruodžio 23 d. paštu siųstu NMA 2016 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 32175 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“ (informacija paskelbta ir pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – Portale). Dėl nurodytų priežasčių NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo pasibaigus 2016 m. paraiškų duomenų keitimo laikotarpiui pakeisti Paraiškos duomenis (keisti deklaruotų laukų plotus) pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymą.

17. Atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2016), 50 straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 dalį, taip pat į Taisyklių 19 punktą ir 20 punkte nurodytą paramos skyrimo laikotarpio apskaičiavimą, pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka už 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d., t. y. nuo tapimo valdos valdytoju dienos iki paraiškos jaunojo ūkininko išmokai gauti pateikimo dienos yra suėję 5 metai, todėl paskutiniai metai, kuriais pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m. NMA informavo, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai neskiriama jaunojo ūkininko išmoka pagal Paraišką.

18. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai nurodė, jog sutinka, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl 0,98 ha neįrodyto valdymo yra nepagrįsta.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą tenkino iš dalies. Panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto (4 punktas). Įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą. Netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje buvo deklaruota: 1) 163,28 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 163,28 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės); 3) 12,94 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (intensyvaus karsto zona); 4) 163,28 ha plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 5) 4,56 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ (Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje).

22. Agentūra, baigusi vertinti pareiškėjo 2016 m. Paraišką, priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BR6-3006968 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo skyrė 5 707,24 Eur dydžio galutinę paramos sumą ir 12 427,73 Eur sankciją (II t., b. l. 30–48). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėto 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalimi dėl taikomų sankcijų už nenušienautas pievas, pateikė skundą VAAT. Agentūroje 2018 m. spalio 26 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas peržiūrėti 2016 m. paraišką. NMA 2018 m. spalio 31 d. raštu „Dėl atsakymo į gautą prašymą“ nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo Paraiškos vertinimas yra baigtas, o pareiškėjas yra pateikęs teismui skundą dėl 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, sustabdo pareiškėjo prašymo dėl Paraiškos administravimo rezultatų nagrinėjimo procedūrą, kol teismas išnagrinės bylą ir įsiteisės sprendimas byloje.

23. Agentūra 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6510 (toliau – ir 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš pareiškėjo 1 973,48 Eur (I t., b. l. 23–25). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, pateikė skundą VAAT (II t., b. l. 80–90).

24. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo pateiktai Paraiškai taikomos sankcijos už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus (II t., b. l. 3–12). Agentūra, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad NMA, atsižvelgusi į VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išdėstytus motyvus, pakartotinai peržiūrėjo NMA 2016 m. spalio 20 d. atliktos patikros vietoje rezultatus ir, įvertinusi visumą pareiškėjo pateiktų dokumentų, įrodančių jog buvo laikomasi teisės aktuose numatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl ganyklų arba pievų šienavimo ir ganyklų–pievų šienavimo (ganymo) priežiūros principo, jog turi būti pildomas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, nusprendė pareiškėjo Paraišką administruoti pakartotinai ir už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus dėl ganyklų–pievų nenušienavimo (Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo nepateikimo) netaikyti sankcijų dėl neteisingo deklaravimo (I t., b. l. 26–43).

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad VAAT 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019 pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo tenkino ir panaikino minėtą sprendimą.

26. Teismas vadovavosi Taisyklių (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) 4.20, 4.22, 57.7, 65, 68 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjams parama gali būti mokama tik už teisėtai valdomą plotą, kuriame vykdoma remiama žemės ūkio veikla. Pareiškėjams Taisyklės nenustato imperatyvios pareigos kartu su paraiška Agentūrai (ar seniūnijos specialistui) pateikti deklaruojamų laukų žemės valdymo teises pagrindžiančių dokumentų, jei pareiškėjas teikė paramos paraišką ankstesniais metais. Taisyklėse įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad Agentūra visą paraiškos administravimo ir vertinimo informaciją privalo įkelti į Portalą, tačiau apie skirtą paramą, pritaikytas sankcijas, nustatytas klaidas paraiškoje, neteisingo deklaravimo ir kitais atvejais papildomai informuoja pareiškėjus jų pasirinktu ir paraiškoje nurodytu būdu.

27. Vadovaudamasis Taisyklių 8, 10.1.1, 11.1, 87 punktais, teismas pažymėjo, kad Agentūra Sprendime nustatė, jog: 1) neteisingai deklaruoti bl3 plotai; 2) nustatytas dvigubas deklaravimas; 3) Paraiškos vertinimo metu atlikta deklaruotų duomenų patikra vietoje ir nustatyti pažeidimai, t. y.: 3.1) žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus ir ganyklų–pievų priežiūros principo nesilaikymas; 3.2) patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai; 4) neįrodyta valdymo teisė į dalį ploto; 5) nustatyta neatitiktis jaunojo ūkininko išmokai gauti; 6) neatitikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“; 7) pavėluotai atliktas duomenų keitimas (I t., b. l. 26–43). Agentūra tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 pripažino, kad Agentūra dėl neteisingai deklaruotų bl3 plotų, nustatyto dvigubo deklaravimo, neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto, pavėluotai atlikto duomenų keitimo, nustatyto neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ tinkamai pritaikė sankcijas. Įvertinęs VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimo turinį (II t., b. l. 3–12), teismas sutiko su atsakovo nurodomais duomenimis, jog Agentūra dėl nustatytų pažeidimų tinkamai pritaikė sankcijas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 7 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau vertino aplinkybes, kurios nebuvo konstatuotos VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019.

28. Sprendime pažymėta, jog be kitų kontroliniuose žemės sklypuose deklaruotų plotų, pareiškėjui taip pat taikoma sankcija dėl kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto, tačiau, pareiškėjo teigimu, vadovaujantis NŽT įsakymu, jis turėjo teisę naudotis valstybinės žemės plotais. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu peržiūrėti Paraiškos vertinimo rezultatus ir priimti galutinį sprendimą, kartu peržiūrėti 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-3757, įvertinti 2019 m. sausio 7 d. teismo sprendime nurodytas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, prie šio prašymo pateiktus dokumentus, šiame rašte nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, 2018 m. gruodžio 28 d. jau įvykdyto NMA sprendimo turinį (I t., b. l. 82–85). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos vyresniosios specialistės B. B. paaiškinimą bei NŽT įsakymą (I t., b. l. 86, 87–88). Agentūra 2019 m. kovo mėn. raštu Nr. BR6- pateiktame atsakyme dėl 0,98 ha ploto valdymo nurodė, jog pagal Registro duomenis, dalis 0,98 ha lauko ploto, t. y. 0,23 ha, patenka į sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, tačiau nėra pateikti duomenys, jog šio ploto savininkas būtų suteikęs pareiškėjui teisėto valdymo teisę. NŽT įsakymu pareiškėjui leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha suteiktas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl pateiktas NŽT įsakymas yra aktualus tik 2015 m. pateiktoms paraiškoms ir negali būti laikomas tinkamu valdymo teisę įrodančiu dokumentu dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo Paraiškoje. Agentūra prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas 2016 metams. Taip pat pažymėjo, jog gavus papildomus dokumentus, bus pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo Paraiškoje (II t., b. l. 71–78).

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai Agentūroje gauti 2019 m. vasario 27 d., t. y. po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Šiuo atveju Agentūra 2019 m. kovo mėn. raštu Nr. BR6- pateiktame atsakyme dėl 0,98 ha ploto valdymo nurodė, jog pareiškėjas turi pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas 2016 metams (II t., b. l. 71–78). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis NŽT įsakymo 2.4 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo ketinimą nutraukti minėtų valstybinės žemės plotų laikiną naudojimą ar NŽT Švenčionių skyriaus atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, darytina išvada, kad Sprendimo dalis dėl neįrodytos valdymo teisės į 0,98 ha plotą nėra teisėta ir pagrįsta. Agentūros atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad NŽT nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. valdė šį žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad yra pagrindas panaikinti Sprendimo dalį dėl neįrodytos teisės į dalį ploto (Sprendimo 4 p.).

30. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Paraišką pildė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė, kuri per klaidą vietoje 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha, o Agentūros darbuotojai 2016 m. spalio 20 d. vykdydami patikrinimą šio neatitikimo nenustatė.

31. Byloje pateiktas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos vyresniosios specialistės B. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog pildant pareiškėjui Paraišką dėl pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio darbo krūvio, dėl žmogiško neapsižiūrėjimo ir skubos, buvo padaryta Paraiškos pildymo klaidų, t. y. kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pildant žemės ūkio naudmenas kodu GRI, netiksliai buvo suvesti deklaruojamų pasėlių plotai pagal nurodytus sklypus, tačiau bendras visų trijų sklypų pasėlių plotas atitiko deklaruotą. Taip pat dėl techninės klaidos per apsirikimą buvo supainiotos tam tikros kultūros bei per neapsižiūrėjimą kontroliniuose sklypuose buvo deklaruoti netikslūs plotai. Tarp netinkamai kontroliniuose sklypuose deklaruotų netikslių plotų nurodytas deklaruotas 19,49 plotas kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 3, bei nurodyta, jog tikslus plotas yra 9,37, t. y. per klaidą įrašytas „1“ priekyje (I t., b. l. 86).

32. Teismas vadovavosi Taisyklių 56, 57, 58, 66.6 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“ 1 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė Paraišką, t. y. paskutinę dieną, kuri buvo nustatyta Taisyklių 57.1 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 57.3 punktu, pareiškėjas turėjo galimybę per Elektroninių valdžios vartų portalą pats užpildyti Taisyklių 1 priede pateiktos paraiškos elektroninę formą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos vyresniosios specialistės pildytoje Paraiškoje buvo padarytos techninės klaidos, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, savo parašu patvirtindamas įrašytų duomenų tikrumą / teisingumą, turėjo galimybę patikrinti specialistės užpildytus duomenis. Be to, pastebėjęs klaidą, pareiškėjas galėjo tikslinti Paraišką iki 2016 m. liepos 1 d., tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų tikslinęs Paraišką. Taip pat pareiškėjas į Agentūrą dėl specialistės padarytos klaidos, t. y. vietoje „9,49“ nurodyto „19,49“, kreipėsi su prašymu 2019 m. vasario 21 d. (I t., b. l. 82–85). Į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl padarytos klaidos beveik po 3 metų nuo Paraiškos pildymo.

33. Teismas vadovavosi Reglamento Nr. 1306/2016 64 straipsnio 2 dalimi, 59 straipsnio 6 dalimi, 2 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad, teismo vertinimu, force majeure ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima keisti Paraiškoje nurodytus duomenis pasibaigus nustatytam terminui, nenustatyta. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 1306/2016, akivaizdžios klaidos, kurios pripažintos kompetentingų valdžios institucijų, gali būti taisomos, tačiau šiuo atveju pareiškėjo nurodoma klaida nelaikytina Agentūros padaryta klaida, todėl šiuo aspektu Agentūros neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti.

34. Teismas vadovavosi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1307/2013), 50 straipsnio 2 dalies a punktu, 50 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 15.1.2, 18, 19, 20, 22 punktais ir pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo abejoti Agentūros nurodomais duomenimis, jog pareiškėjas žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d. Įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Agentūra tinkamai įvertino aplinkybę, jog pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka nepriklauso. Šiuo atveju pareiškėjas pretendavo gauti išmoką pagal Reglamento Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies a punkte įvardintą jaunojo ūkininko sąvoką. Kadangi pareiškėjas pirmą kartą žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., Taisyklėse nustatytas 5 metų laikotarpis jaunojo ūkininko išmokai gauti teikiant 2016 m. Paraišką, jau buvo praleistas. Tokiu būdu nebuvo pažeistas konstitucinis dvigubo nubaudimo negalimumo (non bis in idem) principas.

35. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad VAAT 2019 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019, tačiau, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, šiame sprendime nebuvo vertintas klausimas dėl jaunojo ūkininko išmokos skyrimo / neskyrimo. VAAT 2019 m. gegužės 2 d. sprendime konstatavo, kad Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Agentūra neturėjo teisės vertindama pareiškėjo Paraišką priimti 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kadangi tuo pačiu klausimu buvo nagrinėjama administracinė byla VAAT ir sprendimas buvo priimtas 2019 m. sausio 7 d., t. y. Agentūra pakartotinai vertino pareiškėjo Paraišką, nesant pasibaigus ginčui ir nesant galutinio sprendimo dėl 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies panaikinant Agentūros 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto (Sprendimo 4 p.) ir įpareigojant Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką dėl šios dalies.

37. Kadangi pareiškėjas teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl šis pareiškėjo reikalavimas netenkintas.

III. 38. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl dvigubo deklaravimo, neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto, įsipareigoto ploto neišlaikymo pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliantas papildomai akcentuoja tokius pagrindinius argumentus:

39.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 buvo sprendžiamas ginčas pagal apelianto skundą, kuriuo buvo skundžiama NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 dalis dėl sankcijų už nenušienautas pievas, prašant teismo panaikinti sprendimo dalį dėl konkrečių sankcijų, kurios buvo paskirtos dėl konkrečiai skunde identifikuoto pažeidimo (nenušienautų pievų). Nei apelianto skunde, nei administracinės bylos Nr. eI-378-809/2019 nagrinėjimo teisme metu nebuvo sprendžiama dėl NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 pagrįstumo dėl kitų nustatytų pažeidimų ir pritaikytų sankcijų, todėl VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime dėl jų nepasisakė. Šiuo atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nurodyta, kokie konkretūs faktai / aplinkybės buvo nustatyti administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 ir laikytini prejudiciniais faktais. Apelianto skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo nei įrodinėjimo dalykas pirmiau nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019, nei toje byloje buvo teismo vertinamos. NMA po VAAT 2019 m. sausio 7 d. priimto sprendimo iš naujo įvertino pareiškėjo Paraišką ir nepaliko galioti 2019 m. gegužės 29 d. teismo nepanaikinto NMA sprendimo dalies, o priešingai – priėmė visiškai naują savarankišką 2019 m. vasario 25 d. skundžiamą Sprendimą dėl sankcijų taikymo, Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydama apelianto teisę nesutikti su naujai priimamu sprendimu ir jį skųsti, o apeliantas šia teise pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismui sprendime nurodžius, kad skundo argumentai nebus vertinami, buvo pažeista apelianto konstitucinė teisė į gynybą, suvaržyta teisė į teisingą teismą, paneigta teisė nesutikti su individualiu administraciniu aktu ir jį ginčyti.

39.2. Iš Paraiškos ir kitų NMA turimų apelianto į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Paraišką pildė ne pats apeliantas, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė. Minėta specialistė yra patvirtinusi (specialistės paaiškinimai pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), kad dėl didelio darbo krūvio, žmogiško neapsižiūrėjimo ir padarytų paraiškos pildymo klaidų, suvesdama duomenis į programą, per klaidą vietoje skaičiaus 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha (klaidingai prieš skaičių įrašė „1“), dėl ko vėliau 2016 m. spalio 20 d. NMA darbuotojai, vykdydami patikrinimą šį neatitikimą nustatė. Apeliantas teikė NMA prašymus dėl šios ne pareiškėjo padarytos klaidos pervertinimo. Atsakovas šių duomenų, naujai priimdamas skundžiamą Sprendimą, nevertino. Matyti, kad specialisto deklaruotas ir apelianto pateiktas deklaruoti plotas skiriasi tik vienu skaičiumi (19,49 ha ir 9,49 ha), todėl atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į nagrinėjamoje byloje susidariusią faktinę situaciją ir specialisto pateiktą paaiškinimą, pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti, ar padarytas rašymo apsirikimas atitinka aiškios klaidos sąvoką pagal teisės aktus ir galėtų būti traktuojamas kaip akivaizdi klaida. Teismas Reglamento Nr. 1306/2016 nuostatas klaidingai traktavo taip, kad turi būti nustatyta institucijos akivaizdi klaida, kad ji galėtų būti pripažinta akivaizdžia klaida Reglamento kontekste. Akivaizdžios klaidos turi būti ne institucijos padarytos, o jas turi pripažinti (patvirtinti) kompetentinga institucija (šiuo atveju – NMA arba teismas) (Reglamento Nr. 1360/2013 59 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdama klausimą dėl aiškios klaidos, nesivadovavo apelianto nurodyta teisine praktika (pvz., VAAT 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2699-281/2017). Tai, kad pareiškėjas turėjo teisę pagal Taisyklių nuostatas pats pildyti Paraišką arba kad privalėjo sutikrinti duomenis prieš pasirašydamas deklaranto užpildytą Paraišką, nenaikina galimybės pagal aplinkybių visetą konstatuoti klaidos padarymą, jei padaryta klaida laikytina akivaizdžia, tačiau Paraiškos pildymo metu apelianto galėjo būti nepastebėta.

39.3. Agentūra 2019 m. vasario 25 d. neturėjo teisinio pagrindo pervertinti apelianto Paraiškos dalies dėl jaunojo ūkininko priemonės, nes analogiškas sprendimas atsakovo minėtu klausimu jau buvo priimtas 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. vasario 25 dienai institucijos nebuvo panaikintas, o panaikintas tik 2019 m. gegužės 2 d. VAAT sprendimu pagal apelianto skundą. Apeliantas mano, kad tokiu būdu atsakovas ne tik, kad pažeidė VAĮ 27 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo bei konstitucinius principus, tačiau nepagrįstai pažeidė non bis in idem (negalima bausti du kartus už vieną teisės pažeidimą) principą. Apelianto atžvilgiu 2019 m. vasario 25 d. buvo priimti ir įsigaliojo du skirtingi sprendimai (2018 m. gruodžio 28 d. bei 2019 m. vasario 25 d.), o tai laikytina netinkamu viešojo administravimo procedūrų atlikimu.

39.4. Sprendimas prieštarauja gero administravimo, atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt. principams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas sistemingai vengia bendradarbiauti su apeliantu, yra iš anksto negatyviai nusistatęs apelianto atžvilgiu ir toliau kuria tokias pačias situacijas, sudarydamas kliuvinius ir prisidengdamas biurokratiniais formalumais, nesudaro sąlygų išnagrinėti susidariusią ir dar nuo 2016 m. besitęsiančią situaciją. Šių aplinkybių teismas sprendime nevertino, dėl jų nepasisakė. Be to, Sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, tačiau dėl to teismas taip pat nepasisakė.

40. Atsakovas NMA pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Dėl neįrodytos valdymo teisės į dalį (0,98 ha) ploto NMA pažymi, kad 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-2124 „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad pagal Registro duomenis nustatyta, jog dalis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruoto 0,98 ha ploto patenka į sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad šio ploto savininkas būtų suteikęs pareiškėjui teisėto valdymo teisę. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti 0,98 ha ploto teisėtą valdymą ir deklaravimą, su prašymu pateikė NŽT įsakymą. Tačiau NŽT įsakymu leidimas laikinai naudotis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha suteiktas tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis NŽT įsakymo 2.4 papunkčiu, NMA paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjui laikinas naudojimasis valstybiniais žemės plotais Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha buvo pratęstas kitiems kalendoriniams metams, t. y. 2016 m. NMA 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. BR6-2156 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama NŽT pateikti informaciją, ar pareiškėjas buvo NŽT įsakyme nurodytų valstybinių žemės plotų Nr. 39-1,51 ha ir Nr. 40-0,34 ha teisėtas valdytojas 2016 m. NMA 2019 m. balandžio 11 d. buvo gautas NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštas Nr. 45SD-1569-(14.45.137E.) „Dėl informacijos pateikimo“. NMA, atsižvelgdama į NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. rašte nurodytą informaciją, klausimą dėl teisėto ir teisingo 0,98 ha ploto deklaravimo Paraiškoje vertins pakartotinai.

42. Dėl NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytų plotų trūkumų NMA nurodo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos vyresniosios specialistės paaiškinimas surašytas ne ant oficialaus Švenčionių rajono savivaldybės blanko bei nepasirašytas Švenčionių rajono savivaldybės darbuotojo, turinčio įgaliojimus pasirašyti oficialus įstaigos dokumentus. Dėl specialistės paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad deklaravimo klaida padaryta dėl „pagal teisės aktus besibaigiančių paraiškų pildymo terminų ir labai didelio minėtu laikotarpiu darbo krūvio“, NMA nurodo, kad 2016 m. paraiškas buvo galima teikti nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki liepos 1 d. 2016 m. paraiškos deklaruotus duomenis keisti taip pat buvo galima iki 2016 m. birželio 6 d., o pavėluotai – iki 2016 m. liepos 1 d.

Taigi, 2016 m. paraiškų pateikimo laikotarpis / duomenų keitimo laikotarpis buvo pakankamas, todėl pareiškėjas galėjo planuoti Paraiškos deklaravimo / pateikimo datą ir įvertinti riziką, kad, baigiantis deklaravimo terminui, gali būti didelis pasėlius deklaruojančių asmenų skaičius. Be to, pareiškėjai gali rinktis ir kitą deklaravimo būdą – patys teikti paraiškų elektroninę formą per Elektroninių valdžios vartų portalą. Pasibaigus teisės aktuose nurodytam 2016 m. paraiškų duomenų keitimo terminui, 2016 m. paraiškų duomenis galima keisti šiais teisės aktuose nurodytais atvejais: esant aplinkybėms, nepriklausančioms nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybės) ir jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog paraiškoje padarytos klaidos gali būti pripažįstamos akivaizdžiomis.

Pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. prašyme ir specialistės paaiškinime išdėstytos aplinkybės nepriskirtinos prie nuo pareiškėjo valios nepriklausančių (force majeure) aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Seniūnijos / savivaldybės specialistas tik padeda pareiškėjams užpildyti paraiškas pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, o pareiškėjai, patikrinę užpildytas paraiškas, savo parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjas, jau Paraiškos pateikimo dieną, patikrinęs seniūnijos specialisto užpildytus Paraiškos duomenis, patvirtino, kad joje pateikti teisingi duomenys.

Paraiškos pateikimo metu nėra padaryta klaidų, kurios galėtų būti pripažintos akivaizdžiomis. Specialistės paaiškinime išdėstytos aplinkybės nelaikytinos akivaizdžia klaida. Be to, nepateikta ir galimas tokias aplinkybes įrodančių dokumentų.

43. Dėl jaunojo ūkininko išmokos neskyrimo NMA pažymi, kad pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka už 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d., t. y. nuo tapimo valdos valdytoju dienos iki paraiškos jaunojo ūkininko išmokai gauti pateikimo dienos yra suėję 5 metai, todėl paskutiniai metai, kuriais pareiškėjas galėjo gauti jaunojo ūkininko išmoką, yra 2015 m. NMA nuomone, Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, kokie nustatyti pažeidimai ir kokiais teisės aktais remiantis priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotus duomenis, priimant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą bei atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes.

45. Agentūra Sprendime nustatė, kad: 1) neteisingai deklaruoti bl3 plotai; 2) nustatytas dvigubas deklaravimas; 3) 2016 m. Paraiškos vertinimo metu atlikta deklaruotų duomenų patikra vietoje ir nustatyti pažeidimai, t. y.: 3.1) žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus ir ganyklų–pievų priežiūros principo nesilaikymas; 3.2) patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai; 4) neįrodyta valdymo teisė į dalį ploto; 5) nustatyta neatitiktis jaunojo ūkininko išmokai gauti; 6) neatitikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“; 7) pavėluotai atliktas duomenų keitimas. Pareiškėjas skunde teismui nesutinko su Sprendimo 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi bei 3.2 punktu.

46. Ginčui aktualiu laikotarpiu tiesioginių išmokų skyrimo, administravimo bei kontrolės tvarką ir reikalavimus aktyviems subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, reguliuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės, ŽŪM 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija).

47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo D. M. skundą tenkino iš dalies ir panaikino NMA 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 dalį dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto (ginčijamo Sprendimo 4 punktas) bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta ginčijamo sprendimo Nr. BR6-3340216 dalis dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto (4 punktas) ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą, nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

48. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl dvigubo deklaravimo, neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto, įsipareigoto ploto neišlaikymo pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 buvo sprendžiamas ginčas pagal apelianto skundą, kuriuo buvo skundžiama NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 dalis dėl sankcijų už nenušienautas pievas, prašant teismo panaikinti sprendimo dalį dėl konkrečių sankcijų, kurios buvo paskirtos dėl konkrečiai skunde identifikuoto pažeidimo (nenušienautų pievų).

49. VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo pateiktai Paraiškai buvo taikytos sankcijos už patikros vietoje nustatytus pažeidimus. Teismas paaiškino, kad Agentūra įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. paraišką tiek, kiek jos vertinimo rezultatai susiję su sankcija už nenušienautas pievas.

50. Agentūra, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad NMA, atsižvelgusi į VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime išdėstytus motyvus, pakartotinai peržiūrėjo NMA 2016 m. spalio 20 d. atliktos patikros vietoje rezultatus ir, įvertinusi visumą pareiškėjo pateiktų dokumentų, įrodančių, jog buvo laikomasi teisės aktuose numatyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus dėl ganyklų arba pievų šienavimo ir ganyklų–pievų šienavimo (ganymo) priežiūros principo, jog turi būti pildomas Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalas, nusprendė, vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, MPŪV taisyklių 41 punktu, Natura 2000 taisyklių 43 punktu ir Agro taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2016 m. Paraišką administruoti pakartotinai ir už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus dėl ganyklų–pievų nenušienavimo (tuo pačiu, Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalo nepateikimo) netaikyti sankcijų dėl neteisingo deklaravimo.

51. Agentūra laikosi nuostatos, kad VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 pripažino, kad Agentūra dėl neteisingai deklaruotų bl3 plotų, nustatyto dvigubo deklaravimo, neįrodytos valdymo teisės į dalį ploto, pavėluotai atlikto duomenų keitimo, nustatyto neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, tinkamai pritaikė sankcijas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į 2019 m. sausio 9 d. sprendimo turinį, sutiko su atsakovo pozicija, jog Agentūra dėl nustatytų pažeidimų tinkamai pritaikė sankcijas ir vertino tik tas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, nebuvo konstatuotos VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019.

52. Apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinkama ir teigiama, kad administracinės bylos Nr. eI-378-809/2019 nagrinėjimo teisme metu nebuvo sprendžiama dėl NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 pagrįstumo dėl kitų nustatytų pažeidimų ir pritaikytų sankcijų, todėl VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime dėl jų nepasisakė.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ginčijamo Sprendimo turinį ir į tai, kad ginčijamame 2019 m. vasario 25 d. sprendime Nr. BR6-3340216 yra pažymima, kad Agentūra, vykdydama VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimą, atliko pakartotinį 2016 m. Paraiškos vertinimą ir priėmė naują sprendimą, nusakantį naujus 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatus; taip pat Agentūra šiuo sprendimu informuoja, kad šiame naujame sprendime palikta 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 dalis dėl išdėstytų aplinkybių dėl 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytų kitų pažeidimų / neatitikimų (deklaruotas bl3 plotas, nustatytas dvigubas deklaravimas, neįrodyta valdymo teisė į 1 ha deklaruoto ploto dalį, nustatytas pavėluotas duomenų keitimas, nustatytas neatitikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“), nes ši dalis dėl nustatytų neatitikimų ir sankcijų už juos taikymo VAAT sprendimu nepanaikinta. Taigi, atsakovas teigia, kad ginčijamas Sprendimas tik pakartoja NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 nuostatas, išskyrus šio sprendimo dalį, susijusią su sankcijomis už nenušienautas pievas, kurios ginčijamu Sprendimu nėra pritaikytos (šios Nutarties 49 p.). Taip pat ginčijamame 2019 m. vasario 25 d. sprendime Nr. BR6-3340216 pažymima, kad jame naujai išdėstomos aplinkybės dėl paramos pagal jaunojo ūkininko schemą neskyrimo, dėl patikros vietoje metu nustatytų plotų trūkumų / perviršių bei dėl nustatyto žemės valdymo teisės neįrodymo į dar vieną deklaruotą lauko plotą.

54. Ginčijamame Sprendime nurodyti nauji administravimo rezultatai, kurie įvardyti, kaip perkelti iš NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo: 1) neteisingas deklaravimas (BL3 plotai) – pažymėta, kad ši dalis VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nepanaikinta; 2) dvigubas deklaravimas – pažymėta, kad VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nepanaikinta; 6) neatitikimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – pažymėta, kad ši dalis VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nepanaikinta; 7) pavėluotas duomenų keitimas – pažymėta, kad ši dalis VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nepanaikinta. Konkrečiu atveju yra aktualios ginčijamo Sprendimo 2 ir 6 dalys, nes tik dėl jų pareiškėjas nesutinka ir jas skundžia. Kyla klausimas, ar ginčijamo Sprendimo 2 ir 6 dalys vertintinos kaip NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalys (kurios nebuvo teismo panaikintos), ar kaip naujo ginčijamo Sprendimo dalys (Nutarties 45 p.), dėl kurių teisėtumo pareiškėjas gali kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos aktualios konkrečiu atveju ginčijamo Sprendimo 2 ir 6 dalių nuostatos nėra identiškos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo atitinkamų dalių nuostatoms, nors atsakovas ir teigia, kad jos laikytinos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalimis. Taip pat ginčijamamu Sprendimu paskirtų sankcijų dydžiai už neteisingą plotų deklaravimą iš esmės skiriasi nuo 2018 m. gegužės 29 d. sprendime išvardintų sankcijų dydžių už neteisingą plotų deklaravimą. Palyginus 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. BR6-3006968 ir 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. BR6-3340216 akivaizdu, kad nustatyta neatitiktis jaunojo ūkininko išmokai gauti yra skirtingo turinio, šio fakto atsakovas ir neneigia, nors VAAT 2019 m. sausio 7 d. sprendime šis neatitikimas taip pat nebuvo tirtas.

55. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, vertina, kad 2019 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. BR6-3340216 yra naujas sprendimas, iš naujo įvertinus 2016 m. Paraišką, ir nors Agentūra šiame sprendime nurodo, kad ginčijamu Sprendimu palikta 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. BR6-3006968 dalis dėl aplinkybių dėl 2016 m. Paraiškos administravimo metu nustatytų kitų pažeidimų / neatitikimų, tačiau svarbu tai, kad ginčijamame Sprendime naujai išdėstomi pažeidimai, dėl kurių teisėtumo pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad šie pažeidimai buvo vertinti teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019. Pats pareiškėjas minėtoje byloje iš esmės skundėsi dėl nustatyto pažeidimo – įpareigojimo nušienauti pievas numatytu laiku, 2019 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 teismas panaikino NMA 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo taikytos sankcijos už patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus, ir koncentravosi į tai, kad Agentūra, vertindama 2016 m. Paraišką, tinkamai neinformavo pareiškėjo apie Taisyklių 78 punkte nustatytas paramos skyrimo (neskyrimo) sąlygas ir neįvertino visų pareiškėjo teiktų dokumentų, tokiu būdu nesilaikė gero administravimo ir atsakingo valdymo imperatyvų, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pats pareiškėjas skunde teismui administracinėje byloje Nr. eI-378-809/2019 teigė, kad jis iš ginčijamo sprendimo turinio supranta, kad be nereikšmingų ir nedidelių sankcijų už persidengiantį deklaruotą plotą (0,02 ha) ir sankcijų už vėlavimą, visos kitos sankcijos skirtos už pažeidimą dėl nenušienautų pievų.

56. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs pareiškėjo argumentų dėl ginčijamo Sprendimo 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių teisėtumo, nesilaikė pareigos ištirti bylą ir nepasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) suteikiamomis galimybėmis išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

58. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčijamo Sprendimo 3.2 punktą (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai). Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad 2016 m. Paraišką pildė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyresnioji specialistė, kuri per klaidą vietoje 9,49 ha PDJ, atliko įrašą 19,49 ha, o Agentūros darbuotojai 2016 m. spalio 20 d. vykdydami patikrinimą šio neatitikimo nenustatė.

59. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 3D-96 „Dėl 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios ir mokymų savivaldybių specialistams organizavimo“ 1 punkte nustatyta, kad 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios data yra 2016 m. balandžio 11 d. Taisyklių 57 punkte nustatytas aiškus terminas, iki kada pareiškėjas arba jo atstovas gali pateikti dokumentus: nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d. (57.1 punktas).

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. pateikė Paraišką, t. y. paskutinę dieną, kuri buvo nustatyta Taisyklių 57.1 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 57.3 punktu, pareiškėjas turėjo galimybę per Elektroninių valdžios vartų portalą pats užpildyti Taisyklių 1 priede pateiktos paraiškos elektroninę formą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos vyresniosios specialistės pildytoje pareiškėjo 2016 m. Paraiškoje buvo padarytos techninės klaidos, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, savo parašu patvirtindamas įrašytų duomenų tikrumą / teisingumą, turėjo galimybę patikrinti specialistės užpildytus duomenis. Be to, pastebėjęs klaidą, pareiškėjas galėjo tikslinti Paraišką iki 2016 m. liepos 1 d., tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų tikslinęs Paraišką. Taip pat pareiškėjas į Agentūrą dėl vyresniosios specialistės padarytos klaidos, t. y. vietoje „9,49“ nurodyta „19,49“, kreipėsi su prašymu 2019 m. vasario 21 d. Teismas nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl padarytos klaidos beveik po 3 metų nuo Paraiškos pildymo.

61. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2016 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda neskiriama, jei:

a) reikalavimų nesilaikyta dėl force majeure;

b) reikalavimų nesilaikyta dėl akivaizdžių klaidų, kaip nurodyta 59 straipsnio 6 dalyje;

c) reikalavimų nesilaikyta dėl kompetentingos valdžios institucijos arba kitos institucijos klaidos ir jei šios klaidos pagrįstai negalėjo aptikti asmuo, kuriam gali būti paskirta administracinė nuobauda;

d) atitinkamas asmuo gali kompetentingai institucijai įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl 1 dalyje nurodytų pareigų nevykdymo arba jei kompetentinga valdžios institucija kitais būdais įsitikina, kad atitinkamas asmuo nėra kaltas. Reglamento Nr. 1306/2016 59 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atvejais, kuriuos Komisija turi nustatyti remdamasi 62 straipsnio 2 dalies h punktu, paramos paraiškos ir mokėjimo prašymai arba kiti pranešimai, paraiškos ar prašymai po jų pateikimo gali būti taisomi ir tikslinami akivaizdžių klaidų, kurias pripažino kompetentinga valdžios institucija, atveju.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1306/2016, akivaizdžios klaidos gali būti taisomos, kurios pripažintos kompetentingų valdžios institucijų, o šiuo atveju pareiškėjo nurodoma klaida nelaikytina Agentūros padaryta klaida, todėl šiuo aspektu Agentūros neteisėti veiksmai (neveikimas) nenustatyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė, ar nurodytą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos (kodas 86) vyresniosios specialistės pildytoje pareiškėjo 2016 m. Paraiškoje padarytą techninę klaidą pripažįsta atsakovas, taip pat išsamiai neištyrė, ar yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 1306/2016 64 straipsnio 2 dalies b), c) bei d) punktuose numatytas išimtis, kai neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Teismas nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl padarytos klaidos beveik po 3 metų nuo Paraiškos pildymo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo teisę pagal Taisyklių nuostatas pats pildyti Paraišką arba kad privalėjo sutikrinti duomenis prieš pasirašydamas deklaranto užpildytą Paraišką, nenaikina galimybės konstatuoti klaidos, kurios Paraiškos pildymo metu apeliantas nepastebėjo, padarymą.

62. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Agentūra 2019 m. vasario 25 d. neturėjo teisinio pagrindo pervertinti apelianto Paraiškos dalies dėl jaunojo ūkininko priemonės (ginčijamo Sprendimo 5 dalis), nes analogiškas sprendimas atsakovo minėtu klausimu jau buvo priimtas 2018 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. vasario 25 dienai institucijos nebuvo panaikintas, o panaikintas tik 2019 m. gegužės 2 d. VAAT sprendimu. Teisėjų kolgija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad VAAT 2019 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2521-809/2019, tačiau, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, šiame sprendime nebuvo vertintas klausimas dėl jaunojo ūkininko išmokos skyrimo / neskyrimo. VAAT 2019 m. gegužės 2 d. sprendime konstatavo, kad Agentūros 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Agentūra neturėjo teisės, vertindama pareiškėjo 2016 m. Paraišką, priimti 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kadangi buvo nagrinėjama administracinė byla VAAT ir sprendimas buvo priimtas 2019 m. sausio 7 d., t. y. Agentūra pakartotinai vertino pareiškėjo 2016 m. Paraišką ir priėmė naują sprendimą, kaip jau pažymėta šios Nutarties 55 punkte.

63. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“ – tai fiziniai asmenys kurie žemės ūkio valdą kaip valdos valdytojai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos sistemą arba vienkartinės išmokos už plotus sistemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui jaunojo ūkininko išmoka už 2016 m. nepriklauso, nes žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre pirmą kartą kaip valdos valdytojas įkūrė 2011 m. birželio 10 d., o paraišką jaunojo ūkininko išmokai gauti pirmą kartą pateikė 2015 m. birželio 11 d.

64. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalis dėl ginčijamo Sprendimo 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių bei dėl ginčijamo Sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo, yra formali, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl šios priežasties yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

65. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

49. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalis dėl ginčijamo Sprendimo 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir dėl ginčijamo Sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo panaikinama, perduodant šią dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalis dėl jaunojo ūkininko priemonės (ginčijamo Sprendimo 5 dalis) paliekama nepakeista.

51. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta ginčijamo sprendimo Nr. BR6-3340216 dalis dėl neįrodytos teisės į 0,98 ha dalį žemės sklypo ploto (4 punktas) ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti 2016 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl teisės į 0,98 ha žemės sklypo plotą, nėra apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. BR6-3340216 2 (dėl dvigubo deklaravimo) ir 6 (dėl neatitikimo pagal pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) dalių ir dėl ginčijamo sprendimo 3.2 punkto (patikros metu nustatyti plotų trūkumai / perviršiai) teisėtumo ir pagrįstumo panaikinti ir perduoti šią dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė