7fc2b96a-0206-4ffd-bca5-0d0c4c717ef1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-3345-803/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16671-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.; 1.3.5.7.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) S. G. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo S. G. P. ieÅ¡kinį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švaros laÅ¡as“.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė              ieškovas S. G. P. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Švaros lašas“ (šiuo metu bankrutuojančios) 1624,67 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-03-26) iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Nurodė, kad su atsakovu 2012 m. gegužės 11 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1 pagrindu ieškovas atsakovo įmonėje buvo priimtas dirbti direktoriaus pareigose, o atsakovas įsipareigojo mokėti 1 400,00 Lt darbo užmokestį, kuris vienintelio atsakovo akcininko UAB „Banga Plus“ 2013-07-01 sprendimu buvo padidintas iki 2000,00 Lt (579,24 Eur).

IeÅ¡kovas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu buvo atleistas iÅ¡ darbo, atleidimo priežastimi nurodant atsakovo veiklos sustabdymÄ dėl nepalankios finansinės padėties. IeÅ¡kovas nurodė, jog jį atleidžiant iÅ¡ darbo buvo įteiktas darbo užmokesčio lapelis, kuriame nurodyta atsakovo 2 166,22 Eur skola ieÅ¡kovui, iÅ¡ kurių 541,55 Eur sudaro privalomi mokesčiai, o 1624,67 Eur skola ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo teigimu, su juo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsiskaityta nebuvo. IeÅ¡kovas nurodo, jog neginčija atsakovo sprendimo atleisti jį iÅ¡ direktoriaus pareigų, tačiau pagal teismų praktikÄ sprendžiant atsiskaitymo su bendrovės vadovu, kaip su darbuotoju, klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatomis, tarp jų ir DK 141 straipsniu. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį atsakovas turėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , sumokėdamas 1624,67 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovui pažeidus DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalis jam turėti bÅ«ti mokama vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už vėluojamÄ atsiskaityti laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovo teigimu, jo kaltės dėl neatsiskaitymo nėra, sprendime nurodyta priežastis susijusi su atsakovo finansine padėtimi, dėl kurios stabdoma atsakovo veikla, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu dienos (b. l. 1-4).             Atsakovas UAB „Švaros laÅ¡as“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį ginčijamoje dalyje atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nesutinka su antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu, kadangi ieÅ¡kovui darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo neiÅ¡mokėta jo atleidimo dienÄ dėl darbuotojo kaltės. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ vadovo pareigų dėl sunkios bendrovės finansinės bÅ«klės. IeÅ¡kovas, eidamas vadovo pareigas, prisiėmė fiduciarines pareigas veikti atsakovo naudai ir įgijo pareigÄ tinkamai organizuoti atsakovo veiklÄ bei siekti atsakovo veiklos tikslų, o jo esminė užduotis buvo pelno siekis ir tinkamos, ekonomiÅ¡kai pagrįstos veiklos siekimas, todėl atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį įtakojo netinkamas ieÅ¡kovo užduočių vykdymas.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė piniginių lėšų, kuriomis bÅ«tų galima atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas apie atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų žinojo iÅ¡ anksto, tačiau nesiėmė jokių veiksmų darbo užmokesčio iÅ¡simokėjimui. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nevykdė pareigos kreipti į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dėl atsakovo nemokumo. Nurodo, jog įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki, neturėjo galimybių atsiskaityti su ieÅ¡kovu (b. l. 45-46).              II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡ dalies pagrįsti. Teismas, patenkinęs neginčijamÄ reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo ieÅ¡kovo kaltę dėl neatsiskaitymo, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas nepakankamai tinkamai organizavo bendrovės veiklÄ , dėl ko po darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo atsakovas neturi lėšų atsiskaitymui su ieÅ¡kovu ir yra faktiÅ¡kai nemokus.

Skundžiamame sprendime taip pat įvertinta atsakovo finansinė atskaitomybė už 2013 m. ir 2014 m. ir konstatuoti nepakankamai apdairÅ«s ieÅ¡kovo, kaip direktoriaus veiksmai, bei galimas neveikimas, dėl kurių atsiradusių pasekmių rizika tenka ir pačiam ieÅ¡kovui (b. l. 61-63). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2015-03-26) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.

Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai su juo neatsiskaitė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę į DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytÄ teisę gauti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už vėluojamÄ atsiskaityti laikÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieÅ¡kovo kaltės faktÄ , nulėmusį neatsiskaitymÄ . Apeliantas nurodo, kad jo kaltė skundžiamame sprendime konstatuota remiantis tik prielaidomis ir su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusiais įrodymais, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Apelianto teigimu, prastėjančiÄ atsakovo finansinę padėtį galėjo nulemti daugelis veiksnių, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas negalėjo tinkamai atsiskaityti su ieÅ¡kovu dėl netinkamo ieÅ¡kovo pareigų vykdymo. Atsakovo pateikti finansiniai dokumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, be to, jie nepasiraÅ¡yti nei apelianto, nei atsakovo buhalterės paraÅ¡ais. Darbo sutarties galiojimo laikotarpiu apeliantas nebuvo gavęs jokių pretenzijų dėl savo pareigų vykdymo, atsakovas nepareiÅ¡kė jam pastabų net ir atÅ¡aukiant apeliantÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų. Apelianto teigimu, atsakovo vieninteliai akcininkai užsiima analogiÅ¡ka veikla kaip ir atsakovas, todėl neabejotinai žinojo verslo specifikÄ ir galėjo objektyviai įvertinti ieÅ¡kovo pasiektus rezultatus, be to, ieÅ¡kovui nuo 2013 m. liepos 1 d. buvo mokamas padidintas darbo užmokestis, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad apelianto vykdomos pareigos buvo vertinamos teigiamai.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimas sukeltų disproporcijÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir sumažinti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , tačiau ne paneigti ieÅ¡kovo teisę gauti kompensacijÄ bei sankcijÄ darbdaviui už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ (b. l. 66-70).   Atsakovo atstovas bankroto administratorius MB „Indvita“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â praÅ¡o skundžiamo sprendimo dalies panaikinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, remiantis atsiliepimo argumentais.

Atsakovo teigimu, skundžiamu sprendimu priteistas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 1624 Eur, kai tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma sudaro 2346,18 Eur, todėl skundžiamo sprendimo dalis turėtų bÅ«ti palikta nepakeista arba vidutinio darbo užmokesčio už neatsiskaitytÄ laikÄ suma sumažinta (b. l. 79-80). k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo S. G.

P. ir atsakovo UAB „Švaros laÅ¡as“ 2012 m. gegužės 11 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1, kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas į direktoriaus pareigas, mokant 1400 Lt darbo užmokestį, kuris 2013-07-01 vienintelio akcininko sprendimu buvo padidintas iki 2000 Lt per mėnesį (b. l. 7-11). UAB „Banga plius“ direktoriaus K. S., vienintelio UAB „Švaros laÅ¡as“ steigėjo 2015-03-26 sprendimu ieÅ¡kovas 2015-03-26 buvo atleistas iÅ¡ darbo, nurodant atleidimo priežastį – bendrovės veiklos laikinÄ sustabdymÄ dėl nepalankios finansinės padėties (b. l. 12).

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovui jo atleidimo dienÄ paskaičiuota darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma sudaro 1624,67 Eur (b. l. 13). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ nebuvo atsiskaityta; minėtos aplinkybės neginčija ir atsakovas. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , ieÅ¡kovas, remdamasis DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta teise gauti vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už neatsiskaitymo laikÄ , prašė pirmosios instancijos teismo priteisti ne tik 1624,67 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumÄ , tačiau ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbo santykius reglamentuojančiame įstatyme numatytos ieÅ¡kovo teisės gauti vidutinį darbo užmokestį kaip kompensacijÄ dėl neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ , konstatuodamas ieÅ¡kovo kaltę dėl nepakankamo rÅ«pestingumo vykdant savo, kaip direktoriaus pareigas, ir dėl to atsiradusiÄ atsakovo nemokumo bÅ«senÄ . Įstatymas imperatyviai reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų tvarkÄ , numatydamas, jog darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis). Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui tuo atveju, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu; darbdavio pareiga mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 350-469/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat savo jurisprudencijoje nurodė, jog darbuotojo kaltei dėl pavėluoto atsiskaitymo taikomos bendrosios įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės ir pareiga įrodyti minėtÄ aplinkybę tenka ginčo Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. darbdaviui, o darbuotojo kaltės faktas teismo turi bÅ«ti tiriamas ir nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimÄ reglamentuojančias CPK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).

Taigi vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokėjimo yra kaltas ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo kaltės yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais ir nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos.

Visų pirma, byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo netinkamÄ vadovo pareigų atlikimÄ . IeÅ¡kovo, kaip atsakovo įmonės vadovo, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, turi bÅ«ti nustatytas individualiai pagal pateikiamus įrodymus. Atsakovas, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdė jam pavestas užduotis, nepagrindė minėtos aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tos pastabos dėl jo pareigų vykdymo ar ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl to, kad netinkamai vykdė jam pavestas darbo funkcijas.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas dėl įmonėje susiklosčiusios finansinės situacijos. Be to, abejones dėl ieÅ¡kovo netinkamo pareigų vykdymo kelia ir aplinkybė, jog net ir esant sunkiai finansinei įmonės padėčiai 2013 m. ir 2014 m. ieÅ¡kovas iÅ¡ vadovo pareigų buvo atleistas tik 2015 m., o ieÅ¡kovui buvo nuspręsta nuo 2013 m. liepos 1 d. padidinti darbo užmokestį. Antra, ieÅ¡kovo kaltės nepagrindžia ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovo vadovu ir žinodamas įmonės finansinę padėtį, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 ir 8 straipsnius, pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo numatyta ne tik įmonės vadovui, bet ir įmonės savininkui (akcininkui), todėl atsakovo akcininkas, taip pat yra atsakingas už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Byloje nenustatyta aplinkybė, jog akcininkui nežinoma ar negalėjo bÅ«ti žinoma įmonės finansinė padėtis (CPK 178 straipsnis), be to, akcininkas turi pareigÄ ir pasidomėti įmonės veikla bei jos pelningumu.

Kita vertus, net ir nustačius aplinkybę, jog ieÅ¡kovas yra galimai kaltas dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, tai neturi reikÅ¡mės sprendžiant su darbo santykiais susijusius klausimus, kadangi ieÅ¡kovui už pasyvų elgesį gali kilti civilinė atsakomybė. Trečia, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti finansiniai dokumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog dėl atsakovo blogos finansinės bÅ«klės yra ieÅ¡kovo kaltė, pasireiÅ¡kusi jo neteisėtos veikos padarymu (pvz., netinkamas bendrovės veiklos organizavimas).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog įmonės finansinę bÅ«klę nulemia daugybė veiksnių, tarp jų ir rinkos dėsniai, todėl nesant akivaizdžių įrodymų, jog atsakovo veiksmai turėjo tiesioginį ryšį atsakovo nemokumui, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės. Darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose kaltės prezumpcija, skirtingai nei civilinėje teisėje (CK 248 straipsnio 1 dalis), neįtvirtinta, darbuotojo kaltę kiekvienu konkrečiu atveju turi pareigÄ Ä¯rodyti darbdavys, todėl nesant byloje duomenų apie ieÅ¡kovo kaltę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir nustatė ieÅ¡kovo kaltę.

Kadangi apelianto kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nenustatyta, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis). Su ieÅ¡kovu turėjo bÅ«ti atsiskaityta 2015-03-26, todėl vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas nuo minėtos dienos iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo (2015-08-28; b. l. 74-75), kadangi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymÄ , iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (Ä®statymo 16 straipsnis).

VėluojamÄ atsiskaityti laikotarpį sudaro 107 darbo dienos, kas, remiantis atsakovo paskaičiavimais, dėl kurių nekilo byloje ginčo, sudaro 3 104,07 Eur (neatskaičiuos mokesčių). Taigi sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, jog vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelsimÄ atsiskaityti neproporcinga atsakovo darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas 1624,67 Eur įsiskolinimo sumai. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis) teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , į vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu sumos bei darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas proporcingumÄ , į aplinkybę, jog atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla ir atsakovas jau ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo nemokus bei neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, vidutinio darbo užmokesčio sumos sumažinimas iki 500 Eur dydžio atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei bÅ«tų adekvati sankcija už tinkamÄ neatsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai įvertino ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, neatskleisdamas bylos esmės ir nepagrįstai nustatydamas ieÅ¡kovo kaltę dėl neatsiskaitymo su juo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ Â pakeičiama, priteisiant ieÅ¡kovui pagal DK 141 straipsnio 3 dalį 500 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPatenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų nepatyrė. Taigi nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai nepriteistinas žyminis mokestis už apeliacinės instancijos teismo patenkintÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pakeisti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Švaros laÅ¡as“ (j. a. k. 302749421) ieÅ¡kovo S. G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsikaityti laikÄ . Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė - Balynienė   Andrius Ignotas                                    RÅ«ta Petkuvienė