2024-11-20 Nr. AB-16859-3-61-3-05544-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-796-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05544-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 24S206770, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S206770 vykdymą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė tuo, kad jos nepritaikius kiltų grėsmė, kad pareiškėjos teisės liktų neapgintos, nes ji turės išvykti iš Lietuvos. Be to, jos išsiuntimas sukels didelius neigiamus išgyvenimus tiek pačiai pareiškėjai, tiek jos vaikams bei anūkams.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S206770 galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra 52 metų amžiaus (duomenys neskelbtini) pilietė, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2000 metų (24 metus). Pareiškėja turi sutuoktinį, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi keturis suaugusius vaikus ir keturis anūkus, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (gyvena pas sūnų).

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje laikotarpį ir nustatytus jos šeiminius ryšius, aplinkybę, kad pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu daroma neatitaisoma didele žala jai ir jos šeiminiams ryšiams, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė adekvati, jos taikymas nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S206770 galiojimo, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti nagrinėjamoje byloje. Pirmiausia, pareiškėja savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, taip pat, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjos byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėja turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat per portalą susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėją byloje atstovauja advokatas, per kurį pareiškėja gali įgyvendinti savo procesines teises.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S206770 galiojimą, nepagrindęs nei vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimą.

Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad, jos nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebebus galima tinkamai išnagrinėti visų bylos aplinkybių, nes ji turės išvykti iš Lietuvos. Be to, jos išsiuntimas sukels didelius neigiamus išgyvenimus tiek jai pačiai, tiek jos vaikams bei anūkams.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 20 metų, jos sutuoktinis, vaikai ir anūkai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai), spręstina, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja reikšmingi ilgalaikiai šeiminiai ir socialiniai ryšiai. Todėl, atsakovui įvykdžius skundžiamą administracinį sprendimą ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tokio teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, t. y. gali kilti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S206770 galiojimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys