Legislator Case Law & Legislation
7fc1aee7-2ab4-4cfc-a1a6-4e9f66c49c2a AI generated

7fc1aee7-2ab4-4cfc-a1a6-4e9f66c49c2a · Kauno apygardos teismas

Case Number 7fc1aee7-2ab4-4cfc-a1a6-4e9f66c49c2a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniame au­to­mo­bi­ly­je „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas sustabdytas vairuojantis automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vyk­dant įga­liojimus, t. y. kad nebÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimÄ neblai­viam, tiesiogiai pa­siÅ«­lė duoti 1 000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate bei vėliau tiesiogiai pasiÅ«lė duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems vals­ty­bės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) aps­krities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vy­riau­siems patruliams E. P. ir K. M., tokiu bÅ«du siekė neteisėto paperkamų po­li­ci­jos pareigÅ«nų neveikimo, t. y. buvo kal­ti­na­mas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straips­nio 2 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

7fc1aee7-2ab4-4cfc-a1a6-4e9f66c49c2a · Kauno apygardos teismas: Pažymėtina, kad nors iÅ¡ tiesų nebuvo nustatyta, kad G. K. įvykio metu savo sÄ skaitoje turėjo policijos pareigÅ«nams siÅ«lytÄ pinigų su­mÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas rea­liomis galimybėmis. Neatmestina galimybė, jog G. K. galėjo turėti bei pasinau­do­ti ir kita sÄ skaita. Kaip jau minėta, pats pasiÅ«lymas, pažadėjimas duoti kyšį yra baigtas nu­­sikaltimas. PareigÅ«nai pasiÅ«lymÄ suprato realiai, o ne kaip neadekvačiai besielgiančio as­mens emocijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1A-172-327/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18649-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2.; 1.2.19.3.2.1.; 2.1.3.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio ir Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), sekre­to­riau­jant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, iÅ¡teisintajam G.

K., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, vie­Å¡ame teismo po­sė­dy­je ape­lia­ci­ne tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ ­jÄ bylÄ pagal Kauno apy­gardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinį skun­dÄ dėl Kauno apy­lin­kės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, iÅ¡­tei­sintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo pro­ceso ko­dek­so (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniame au­to­mo­bi­ly­je „Dacia Dokker“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas sustabdytas vairuojantis automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vyk­dant įga­liojimus, t. y. kad nebÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimÄ neblai­viam, tiesiogiai pa­siÅ«­lė duoti 1 000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate bei vėliau tiesiogiai pasiÅ«lė duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems vals­ty­bės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) aps­krities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vy­riau­siems patruliams E. P. ir K. M., tokiu bÅ«du siekė neteisėto paperkamų po­li­ci­jos pareigÅ«nų neveikimo, t. y. buvo kal­ti­na­mas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straips­nio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. K. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nų supratimas, kad minėti G. K. pasakyti žodžiai yra kyÅ¡io pasiÅ«lymas savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyčios siÅ«lyti kyšį siekiant papirkti policijos pareigÅ«nÄ .

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Jolanta Petraitytė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, nu­ma­ty­tos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pri­pa­Å¾in­ti G. K. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 150 MGL (7 500 eurų) bau­dÄ . Ä® bausmę įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2018-04-22 iki 2018-04-23, at­si­Å¾vel­giant į valandų skirtumÄ 2 paras iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, prilyginti 4 MGL, ir paskirti galutinę baudÄ 146 MGL (7300 eurų) baudÄ . 3.1.

Skunde pažymima, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas Å¡ios veikos baigtumÄ sieja su momentu, kai atlikta bent viena iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžia­mo­siose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). PasiÅ«lymas duoti kyšį gali bÅ«ti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais bÅ«dais - žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ir pan., ir Å¡iomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautojÄ ar jam pri­ly­gin­tÄ asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamÄ veikimÄ ar neveikimÄ (pra­ei­tyje ar ateityje) vykdant įgaliojimus.

Papirkimas, pasiÅ«lant kyšį, laikomas baigtu nusi­kal­ti­mu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiÅ«lymas dėl kyÅ¡io da­vi­mo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). 3.2. Skunde taip pat pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. prisipažino, kad siÅ«­lė duoti policijos pareigÅ«nams kyšį ir dėl to labai gailėjosi. Apklausos metu parodė, kad ka­dangi policijos pareigÅ«nų buvo pagautas už vairo girtas, tai jų prašė, kad paleistų, siÅ«lė jiems susitarti ir siÅ«lė 300 eurų kyšį.

Kaip siÅ«lė pareigÅ«nams tuos pinigus, neatsimena, kal­bė­jo taip, kaip jam tuo metu atrodė. Buvo iÅ¡sigandęs, prašė susitarti, paleisti, kad iÅ¡vengti atsakomybės už tai, kad automobilį vairavo neblaivus ir policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lė duoti kyšį – po 300 eurų, bet pareigÅ«nai nesutiko. Teisminio nagrinėjimo metu G. K. pa­keitė parodymus ir kaltės nepripažino. Parodė, kad tÄ dienÄ buvo pavargę, iÅ¡gėrė alaus. Nepa­mena, kokiu bÅ«du atsidÅ«rė apie 10 km nuo (duomenys neskelbtini) gyven­vie­tės tėčio automobilyje.

Policijos pareigÅ«nai pažadino jį miegantį, kÄ su jais kalbėjo, nepa­me­na, nesiorientavo ap­lin­koje. Nežino, kodėl siÅ«lė kyšį pareigÅ«nams. Tuo metu banko sÄ s­kaitoje buvo 2 ar 4 eurai. Kraujo tyrimo atsisakė, nes nesuprato kodėl turi tyrimÄ darytis. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmÄ apklausÄ nesuprato kas vyksta. Niekada nėra turėjęs pinigų sumos, kuriÄ siÅ«lė policijos pareigÅ«nams. Teisminio nagrinėjimo metu G. K. parodymai vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 3.3.

Aplinkybę, kad G. K. siÅ«lė pareigÅ«nams kyšį, patvirtina liudytojų E. P. bei K. M. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad G. K. atsisakė tikrinti blai­vu­mÄ ir siÅ«lė iÅ¡siskirti taikiai, sakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) iki bankomato ir pasiÅ«lė jiems po 500 eurų kyšį. G. K. nurodė, kad nepÅ«s į alkotesterį nes iÅ¡ jo atims teises ir konfiskuos automobilį. E. P. G. K. perspėjo, kad už kyÅ¡io davimÄ yra bau­džiamoji at­sa­ko­my­bė. G. K. nekreipė dėmesio, toliau siÅ«lė duoti kyšį.

Liudytojų parodymus pa­tvirtina vy­riau­siojo patrulio E. P. pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as. 3.4. Prokurorės vertinimu, iÅ¡ E. P. pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad G. K. pareigÅ«nų ne kartÄ buvo įspėtas, kad už kyÅ¡io davimÄ numatyta bau­džia­mo­ji atsakomybė. G. K. prašė jį paleisti, siÅ«lė po 300 eurų abiem. Minėta ap­lin­ky­bė patvirtina, kad G. K. suprato, jog už pasiÅ«lytus pinigus praÅ¡o pareigÅ«nų paleisti jį, kad už kyÅ¡io davimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau nurodė, kad jam tai neįdomu, kad niekas negirdi.

Be to, aplinkybę, jog G. K. veiksmai nebuvo neadek­va­tÅ«s, kad jis suprato savo veiksmus, jų pasekmes bei turinį, patvirtina ir G. K. veiksmai, kad jis atsisakė pÅ«sti į alkotesterį ir duoti kraujÄ bei prašė leisti atsipÅ«sti po 15 min., o praėjus 15 min., vėl nepÅ«tė. 3.5. Prokurorė pabrėžia, kad pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veik­los, siÅ«lo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiÅ¡kiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimÄ ar neveikimÄ (teisėtÄ ar neteisėtÄ , praeityje ar ateityje) vykdant įga­liojimus siÅ«lomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už pa­pirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje by­lo­je Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014).

Pažymėtina, kad nors iÅ¡ tiesų nebuvo nustatyta, kad G. K. įvykio metu savo sÄ skaitoje turėjo policijos pareigÅ«nams siÅ«lytÄ pinigų su­mÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas rea­liomis galimybėmis. Neatmestina galimybė, jog G. K. galėjo turėti bei pasinau­do­ti ir kita sÄ skaita. Kaip jau minėta, pats pasiÅ«lymas, pažadėjimas duoti kyšį yra baigtas nu­­sikaltimas. PareigÅ«nai pasiÅ«lymÄ suprato realiai, o ne kaip neadekvačiai besielgiančio as­mens emocijas.

G. K. logiÅ¡kai atsakinėjo į jų užduodamus klausimus, suprato pa­sekmes už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio ir bijojo netekti teisės vairuoti automobilio ir automobilio konfiskacijos, prašė susitarti, siÅ«lė pinigus.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, patvirtino skundo argumentus. IÅ¡­tei­sintasis ir jo gy­nėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti apylinkės teis­mo nuosprendį.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos Petrai­ty­tės ape­liacinis skundas atme­tamas.

6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su G. K. iÅ¡teisinimu dėl jam inkri­mi­nuo­tos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje bei atliktu įrodymų ver­ti­ni­mu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pir­mosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apelia­ci­nio skundo ribose.

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pa­grin­džia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis tai­syk­lė­mis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsi­ti­ki­nimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įs­ta­tymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pa­grįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liÅ¡­ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­jimu. Duomenų pri­pa­Å¾i­ni­mas įrodymais ir įro­dy­mų ver­ti­ni­mas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiai prokurorei nepri­im­tinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių ap­lin­ky­bių vertinimo, nelai­ky­tina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pa­Å¾ei­dimu.

8. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvir­ti­nan­Äiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė bau­džia­mo­joje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvir­tinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės prin­cipu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

9. Ä®vertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija kons­tatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes dėl kal­ti­na­majame akte G. K. inkriminuoto papirkimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo iÅ¡­vados dėl G. K. iÅ¡teisinimo iÅ¡samiai motyvuotos, todėl apeliaciniame skunde nepa­grįs­tai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straips­nio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent prokurorės apelia­ci­niame skunde iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Teisėjų kolegija, įver­tinusi tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vien objektyviųjų po­Å¾y­mių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsa­ko­mybėn pagal BK 227 straipsnį, jeigu nenustatoma jo kaltė, todėl spren­džia, kad G. K. iÅ¡­tei­sintas pa­grįstai.

10. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netie­sio­giai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje nu­matyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingÄ nusi­kals­ta­mos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo me­tu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kaltės, jos for­mos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atsklei­džia­mas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios pas­ka­tos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiks­mus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo pa­daryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/­2011, 2K-406/2011).

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nustatyti objektyvieji G. K. inkriminuotos nusi­kals­ta­mos veikos, įtvir­tintos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai – pasiÅ«lymas duoti kyšį valstybės tarnautojui už neteisėtÄ neveikimÄ , vykdant įgaliojimus. Tačiau, prieÅ¡ingai nei tei­giama prokurorės skunde, nagrinėjamoje byloje įvairių įrodymų Å¡altinių pa­grindu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog G. K. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas papirkti vals­tybės tarnautojus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra su­rinkta in­forma­tyvių ir patikimų iÅ¡teisintojo tyčios turinį bei kryptingumÄ atskleidžiančių įro­dy­mų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog G. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ . AukÅ¡tesnės ins­tan­cijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas jį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, laikėsi Å¡io nusikaltimo įrodinėjimui bÅ«tinų reikalavimų.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek liudytojo policijos pareigÅ«no E. P. pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as, tiek liudytojų parodymai apie tai, kad G. K. pareigÅ«nų buvo įspėtas, kad už kyÅ¡io davimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vis tiek siÅ«lė kyšį, patvirtina aplinkybę, jog iÅ¡teisintojo veiksmai nebuvo neadekvatÅ«s ir jis suprato savo veiksmus, jų pasekmes bei turinį. Kolegija sutinka su aplinkybe, jog iÅ¡ liudytojų parodymų ir iÅ¡ garso ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad G. K. buvo įspėtas apie kyÅ¡io davimo pasekmes, tačiau vis tiek siÅ«lė pareigÅ«nams kyšį. Vis dėlto, at­mes­dama Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog vien pats faktas, kad kyÅ¡is buvo siÅ«lomas, negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas įro­dy­mas, jog iÅ¡teisintasis tyčia ir suvokdamas savo veiksmų, Å¡iuo atveju – neapibrėžtai pasakytų žodžių prasmę, sÄ moningai darė nusikalstamÄ veikÄ .

14. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad G. K. pasiÅ«lymÄ duoti kyšį policijos pa­rei­gÅ«nai suprato kaip realų, todėl veika laikytina baigta. Atsakydama į šį argumentÄ , kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktikÄ sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiks­mus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens keti­ni­mÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) – turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas su­vo­kia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas pri­imtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).

15. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančio garso ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad G. K. iÅ¡ pradžių policijos pareigÅ«nams siÅ«lė po 500 eurų kyšį. Policijos pareigÅ«nams įspėjus, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, iÅ¡teisintasis atsakė, kad jam tai yra neįdomu ir toliau siÅ«lė duoti kyšį. Toliau kelis kartus siÅ«lydamas policijos pareigÅ«nams susitarti, jis pasiÅ«lė po 300 eurų kyšį. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ situacijÄ apibÅ«dino ir pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigÅ«nai K.

M. bei E. P.. Vis dėlto, iÅ¡teisintasis G. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena ir nerealu, kad bÅ«tų siÅ«lęs tokiÄ sumÄ , nes turėjo tik banko sÄ skaitoje esančius 2 ar 4 eurus. IÅ¡teisintojo nurodytas aplinkybes patvirtina by­lo­je esantis asmens kratos protokolas, kuriame nenurodyta, kad G. K. su savimi bÅ«tų tu­rėjęs grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 57-58) bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kad įvykio dienÄ iÅ¡teisintasis turėjo kiek daugiau, nei 2 eurus savo banko sÄ skaitoje (t. 1, b. l. 123).

Apygardos teismo ver­ti­nimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bei pasisakė dėl G. K. tyčios, jos kryptingumo ir minėtus iÅ¡teisintojo veiksmus pagrįstai nepripažino kyÅ¡io pasiÅ«lymu. Aki­vaiz­du, kad iÅ¡teisintasis neturėjo realių galimybių įvykdyti savo siÅ«lymÄ , t. y. duoti policijos pa­reigÅ«nams kyšį, kadangi siÅ«lomų sumų jis neturėjo nei grynaisiais pinigais, nei banko sÄ skai­to­je. Atmestina ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad G.

K. neva galėjo pi­ni­gi­nių lėšų gauti iÅ¡ kitos sÄ skaitos, kadangi tokių duomenų byloje nėra pateikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. K. galėjo pinigų gauti iÅ¡ kito asmens.

16. Byloje taip pat nėra nustatyta ir kita aplinkybė – ko konkrečiai siÅ«lydamas kyšį siekė iÅ¡tei­sin­tasis G. K.. Nors teismų praktikoje nurodoma, kad įstatyme nėra įtvirtintas reika­la­vi­mas kiekvienu atveju bÅ«tinai nustatyti konkrečius siekiamus paperkamo asmens veiksmus, tačiau nagri­nė­jamu atveju nenustatyta ir tai, ko konkrečiai kyÅ¡iu siekė G. K.. Tiek teis­me apklaustas liudytoju policijos pareigÅ«nas E. P., tiek byloje esantis vaizdo ir garso įraÅ¡as patvirtina ap­linkybę, kad G. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nors ir jo neblaivumas by­lo­je ir nebu­vo nustatytas. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad G. K. pasiÅ«­ly­mas duoti kyšį yra nelogiÅ¡kas, nerealus ir labiau panaÅ¡us į girto asmens emocijų proveržį sie­kiant pasireikÅ¡ti, o ne į rimtÄ ketinimÄ . Asmuo, kuriam toks kyÅ¡is neva buvo siÅ«lomas, to nega­lėjo nesuprasti (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-176/2014).

17. Skunde taip pat teigiama, jog G. K., žinodamas kad už vairavimÄ neblaiviam gresia ad­ministracinė atsakomybė, automobilio konfiskavimas, suprasdamas, kad kyÅ¡io siÅ«lymas po­li­cijos pareigÅ«nams yra drau­džia­ma ir įstatymu uždrausta veika, prašė susitarti, siÅ«lė pinigus. At­mesdamas Å¡iuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažy­mi, jog Å¡ios aplinkybės byloje nėra įrodytos, toks prokurorės situacijos vertinimas paremtas prielaida. Tiek apklausti policijos pareigÅ«nai, tiek garso ir vaizdo įraÅ¡as, tiek paties G.

K. parodymai nepa­tvir­ti­na jo žinojimo apie gresiančias pasekmes. Teismas neturi pagrindo netikėti iÅ¡teisintojo versija, kad jis neatsimena aplinkybių ir negalėjo siÅ«lyti tokio dydžio kyÅ¡io, kadangi tokių pinigų netu­rėjo. Å ios versijos nepaneigia jokie kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai. Byloje nenustatyta, ko kon­kre­Äiai siekė G. K. siÅ«lydamas pinigus, ir ar apskritai jis siekė kokių nors jam palankesnių policijos pareigÅ«nų sprendimų (veiks­mų). Tai patvirtinančių įrodymų savo apelia­ci­nia­me skun­de nenurodo ir pro­ku­rorė.

Vien policijos pareigÅ«nų pa­rodymai apie įvairaus dydžio pinigų su­mos siÅ«lymÄ , esant tokioms aplinkybėms, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pri­pažinti, kad G. K. sÄ moningai ir tyčia sie­kė papirkti policijos pareigÅ«nus ir tÄ suvokė, ir pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numa­ty­tÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.

18. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad vien kyÅ¡io siÅ«lymo faktas yra pakankamas, dėl kurio bau­džia­masis įstatymas numato atsa­ko­mybę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau, kaip jau buvo minėta, vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį bau­džia­mo­jon atsakomybėn. Tuo remiantis, teisėjų kolegija spren­džia, kad apylinkės teismas tin­kamai rė­mė­si byloje esančiais įrody­mais ir raÅ¡ytine bylos me­džiaga, pakankamai ir objek­ty­viai juos iÅ¡­ana­lizavo bei įvertino, padarė iÅ¡tir­tus įro­dy­mus ati­tin­kančias iÅ¡vadas ir pagrįstai pri­Ä—mė iÅ¡tei­si­na­mÄ jį nuosprendį, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos Petrai­ty­tės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis Viktoras PreikÅ¡as