7fc1aee7-2ab4-4cfc-a1a6-4e9f66c49c2a · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedG. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje âDacia Dokkerâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas sustabdytas vairuojantis automobilį ,,VW Golfâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisÄto valstybÄs tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebÅ«tų patrauktas administracinÄn atsakomybÄn už vairavimÄ neblaiviam, tiesiogiai pasiÅ«lÄ duoti 1 000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate bei vÄliau tiesiogiai pasiÅ«lÄ duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems valstybÄs tarnautojams â (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiems patruliams E. P. ir K. M., tokiu bÅ«du siekÄ neteisÄto paperkamų policijos pareigÅ«nų neveikimo, t. y. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Legislator headnote
AI generated7fc1aee7-2ab4-4cfc-a1a6-4e9f66c49c2a · Kauno apygardos teismas: PažymÄtina, kad nors iÅ¡ tiesų nebuvo nustatyta, kad G. K. įvykio metu savo sÄ skaitoje turÄjo policijos pareigÅ«nams siÅ«lytÄ pinigų sumÄ , taÄiau Å¡i aplinkybÄ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas realiomis galimybÄmis. Neatmestina galimybÄ, jog G. K. galÄjo turÄti bei pasinaudoti ir kita sÄ skaita. Kaip jau minÄta, pats pasiÅ«lymas, pažadÄjimas duoti kyšį yra baigtas nusikaltimas. PareigÅ«nai pasiÅ«lymÄ suprato realiai, o ne kaip neadekvaÄiai besielgianÄio asmens emocijas.
Full text
?PraneÅ¡Äjas Viktoras PreikÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1A-172-327/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18649-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2.; 1.2.19.3.2.1.; 2.1.3.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio ir Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Audronei StankeviÄiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, iÅ¡teisintajam G.
K., jo gynÄjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs Jolantos PetraitytÄs apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 227 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje âDacia Dokkerâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas sustabdytas vairuojantis automobilį ,,VW Golfâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisÄto valstybÄs tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebÅ«tų patrauktas administracinÄn atsakomybÄn už vairavimÄ neblaiviam, tiesiogiai pasiÅ«lÄ duoti 1 000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate bei vÄliau tiesiogiai pasiÅ«lÄ duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems valstybÄs tarnautojams â (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiems patruliams E. P. ir K. M., tokiu bÅ«du siekÄ neteisÄto paperkamų policijos pareigÅ«nų neveikimo, t. y. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno apylinkÄs teismas priimdamas nuosprendį padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamoje byloje nÄra pakankamo pagrindo manyti, kad G. K. tyÄia buvo nukreipta papirkti policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nų supratimas, kad minÄti G. K. pasakyti žodžiai yra kyÅ¡io pasiÅ«lymas savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyÄios siÅ«lyti kyšį siekiant papirkti policijos pareigÅ«nÄ .
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorÄ Jolanta PetraitytÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti G. K. kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 150 MGL (7 500 eurų) baudÄ . Ä® bausmÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2018-04-22 iki 2018-04-23, atsižvelgiant į valandų skirtumÄ 2 paras iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, prilyginti 4 MGL, ir paskirti galutinÄ baudÄ 146 MGL (7300 eurų) baudÄ . 3.1.
Skunde pažymima, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali, taigi įstatymas Å¡ios veikos baigtumÄ sieja su momentu, kai atlikta bent viena iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadÄjimas jį duoti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). PasiÅ«lymas duoti kyšį gali bÅ«ti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių, padaromas įvairiais bÅ«dais - žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ir pan., ir Å¡iomis veikomis siekiama informuoti valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį apie papirkÄjo ketinimus atsilyginti už atitinkamÄ veikimÄ ar neveikimÄ (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus.
Papirkimas, pasiÅ«lant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiÅ«lymas dÄl kyÅ¡io davimo (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). 3.2. Skunde taip pat pažymÄta, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. prisipažino, kad siÅ«lÄ duoti policijos pareigÅ«nams kyšį ir dÄl to labai gailÄjosi. Apklausos metu parodÄ, kad kadangi policijos pareigÅ«nų buvo pagautas už vairo girtas, tai jų praÅ¡Ä, kad paleistų, siÅ«lÄ jiems susitarti ir siÅ«lÄ 300 eurų kyšį.
Kaip siÅ«lÄ pareigÅ«nams tuos pinigus, neatsimena, kalbÄjo taip, kaip jam tuo metu atrodÄ. Buvo iÅ¡sigandÄs, praÅ¡Ä susitarti, paleisti, kad iÅ¡vengti atsakomybÄs už tai, kad automobilį vairavo neblaivus ir policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lÄ duoti kyšį â po 300 eurų, bet pareigÅ«nai nesutiko. Teisminio nagrinÄjimo metu G. K. pakeitÄ parodymus ir kaltÄs nepripažino. ParodÄ, kad tÄ dienÄ buvo pavargÄ, iÅ¡gÄrÄ alaus. Nepamena, kokiu bÅ«du atsidÅ«rÄ apie 10 km nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietÄs tÄÄio automobilyje.
Policijos pareigÅ«nai pažadino jį miegantį, kÄ su jais kalbÄjo, nepamena, nesiorientavo aplinkoje. Nežino, kodÄl siÅ«lÄ kyšį pareigÅ«nams. Tuo metu banko sÄ skaitoje buvo 2 ar 4 eurai. Kraujo tyrimo atsisakÄ, nes nesuprato kodÄl turi tyrimÄ darytis. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmÄ apklausÄ nesuprato kas vyksta. Niekada nÄra turÄjÄs pinigų sumos, kuriÄ siÅ«lÄ policijos pareigÅ«nams. Teisminio nagrinÄjimo metu G. K. parodymai vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. 3.3.
AplinkybÄ, kad G. K. siÅ«lÄ pareigÅ«nams kyšį, patvirtina liudytojų E. P. bei K. M. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad G. K. atsisakÄ tikrinti blaivumÄ ir siÅ«lÄ iÅ¡siskirti taikiai, sakÄ, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) iki bankomato ir pasiÅ«lÄ jiems po 500 eurų kyšį. G. K. nurodÄ, kad nepÅ«s į alkotesterį nes iÅ¡ jo atims teises ir konfiskuos automobilį. E. P. G. K. perspÄjo, kad už kyÅ¡io davimÄ yra baudžiamoji atsakomybÄ. G. K. nekreipÄ dÄmesio, toliau siÅ«lÄ duoti kyšį.
Liudytojų parodymus patvirtina vyriausiojo patrulio E. P. pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as. 3.4. ProkurorÄs vertinimu, iÅ¡ E. P. pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad G. K. pareigÅ«nų ne kartÄ buvo įspÄtas, kad už kyÅ¡io davimÄ numatyta baudžiamoji atsakomybÄ. G. K. praÅ¡Ä jį paleisti, siÅ«lÄ po 300 eurų abiem. MinÄta aplinkybÄ patvirtina, kad G. K. suprato, jog už pasiÅ«lytus pinigus praÅ¡o pareigÅ«nų paleisti jį, kad už kyÅ¡io davimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybÄ, taÄiau nurodÄ, kad jam tai neįdomu, kad niekas negirdi.
Be to, aplinkybÄ, jog G. K. veiksmai nebuvo neadekvatÅ«s, kad jis suprato savo veiksmus, jų pasekmes bei turinį, patvirtina ir G. K. veiksmai, kad jis atsisakÄ pÅ«sti į alkotesterį ir duoti kraujÄ bei praÅ¡Ä leisti atsipÅ«sti po 15 min., o praÄjus 15 min., vÄl nepÅ«tÄ. 3.5. ProkurorÄ pabrÄžia, kad pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siÅ«lo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiÅ¡kiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimÄ ar neveikimÄ (teisÄtÄ ar neteisÄtÄ , praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siÅ«lomos, žadamos ar duodamos turtinÄs vertybÄs. BaudžiamÄ jÄ atsakomybÄ už papirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davÄjui valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ vykdant įgaliojimus (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014).
PažymÄtina, kad nors iÅ¡ tiesų nebuvo nustatyta, kad G. K. įvykio metu savo sÄ skaitoje turÄjo policijos pareigÅ«nams siÅ«lytÄ pinigų sumÄ , taÄiau Å¡i aplinkybÄ nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas realiomis galimybÄmis. Neatmestina galimybÄ, jog G. K. galÄjo turÄti bei pasinaudoti ir kita sÄ skaita. Kaip jau minÄta, pats pasiÅ«lymas, pažadÄjimas duoti kyšį yra baigtas nusikaltimas. PareigÅ«nai pasiÅ«lymÄ suprato realiai, o ne kaip neadekvaÄiai besielgianÄio asmens emocijas.
G. K. logiÅ¡kai atsakinÄjo į jų užduodamus klausimus, suprato pasekmes už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio ir bijojo netekti teisÄs vairuoti automobilio ir automobilio konfiskacijos, praÅ¡Ä susitarti, siÅ«lÄ pinigus.
4. Teismo posÄdyje prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, patvirtino skundo argumentus. IÅ¡teisintasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä prokurorÄs apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti apylinkÄs teismo nuosprendį.
5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs Jolantos PetraitytÄs apeliacinis skundas atmetamas.
6. ProkurorÄs apeliaciniame skunde nesutinkama su G. K. iÅ¡teisinimu dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje bei atliktu įrodymų vertinimu. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus â vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todÄl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiai prokurorei nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
8. Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijÄs su baudžiamosios teisÄs nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginÄijamų įrodymų, patikimai patvirtinanÄių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisÄs principu ,,in dubio pro reoâ (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.
9. Ä®vertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apylinkÄs teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes dÄl kaltinamajame akte G. K. inkriminuoto papirkimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo iÅ¡vados dÄl G. K. iÅ¡teisinimo iÅ¡samiai motyvuotos, todÄl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent prokurorÄs apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. TeisÄjų kolegija, įvertinusi tai, kad, kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nÄra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 227 straipsnį, jeigu nenustatoma jo kaltÄ, todÄl sprendžia, kad G. K. iÅ¡teisintas pagrįstai.
10. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybÄ kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lÄ, pažadÄjo ar susitarÄ duoti arba davÄ kyšį valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba treÄiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisÄtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyÄia, t. y. asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti. KaltÄs turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma â reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius â bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kaip teisingai pažymÄjo apylinkÄs teismas, kaltÄs, jos formos, rūšies subjektyvių (vidiniųâpsichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011).
12. NagrinÄjamu atveju nÄra ginÄo, kad nustatyti objektyvieji G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudÄties požymiai â pasiÅ«lymas duoti kyšį valstybÄs tarnautojui už neteisÄtÄ neveikimÄ , vykdant įgaliojimus. TaÄiau, prieÅ¡ingai nei teigiama prokurorÄs skunde, nagrinÄjamoje byloje įvairių įrodymų Å¡altinių pagrindu nustatytos faktinÄs aplinkybÄs nepatvirtina, jog G. K. veikÄ tiesiogine tyÄia, siekdamas papirkti valstybÄs tarnautojus.
ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra surinkta informatyvių ir patikimų iÅ¡teisintojo tyÄios turinį bei kryptingumÄ atskleidžianÄių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog G. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas pažymi, jog apylinkÄs teismas, iÅ¡teisindamas jį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, laikÄsi Å¡io nusikaltimo įrodinÄjimui bÅ«tinų reikalavimų.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek liudytojo policijos pareigÅ«no E. P. pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as, tiek liudytojų parodymai apie tai, kad G. K. pareigÅ«nų buvo įspÄtas, kad už kyÅ¡io davimÄ yra numatyta baudžiamoji atsakomybÄ, taÄiau vis tiek siÅ«lÄ kyšį, patvirtina aplinkybÄ, jog iÅ¡teisintojo veiksmai nebuvo neadekvatÅ«s ir jis suprato savo veiksmus, jų pasekmes bei turinį. Kolegija sutinka su aplinkybe, jog iÅ¡ liudytojų parodymų ir iÅ¡ garso ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad G. K. buvo įspÄtas apie kyÅ¡io davimo pasekmes, taÄiau vis tiek siÅ«lÄ pareigÅ«nams kyšį. Vis dÄlto, atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, kolegija pažymi, jog vien pats faktas, kad kyÅ¡is buvo siÅ«lomas, negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, jog iÅ¡teisintasis tyÄia ir suvokdamas savo veiksmų, Å¡iuo atveju â neapibrÄžtai pasakytų žodžių prasmÄ, sÄ moningai darÄ nusikalstamÄ veikÄ .
14. ProkurorÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad G. K. pasiÅ«lymÄ duoti kyšį policijos pareigÅ«nai suprato kaip realų, todÄl veika laikytina baigta. Atsakydama į šį argumentÄ , kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad pagal teismų praktikÄ sprendžiant asmens kaltumo dÄl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkÄjo) veiksmus suprato valstybÄs tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybÄs tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį) â turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkÄjas suvokia, jog jis valstybÄs tarnautojui neteisÄtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybÄs tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).
15. NagrinÄjamu atveju, iÅ¡ byloje esanÄio garso ir vaizdo įraÅ¡o matyti, kad G. K. iÅ¡ pradžių policijos pareigÅ«nams siÅ«lÄ po 500 eurų kyšį. Policijos pareigÅ«nams įspÄjus, kad už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybÄ, iÅ¡teisintasis atsakÄ, kad jam tai yra neįdomu ir toliau siÅ«lÄ duoti kyšį. Toliau kelis kartus siÅ«lydamas policijos pareigÅ«nams susitarti, jis pasiÅ«lÄ po 300 eurų kyšį. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kÄ situacijÄ apibÅ«dino ir pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigÅ«nai K.
M. bei E. P.. Vis dÄlto, iÅ¡teisintasis G. K. pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad įvykio aplinkybių neatsimena ir nerealu, kad bÅ«tų siÅ«lÄs tokiÄ sumÄ , nes turÄjo tik banko sÄ skaitoje esanÄius 2 ar 4 eurus. IÅ¡teisintojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis asmens kratos protokolas, kuriame nenurodyta, kad G. K. su savimi bÅ«tų turÄjÄs grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 57-58) bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kad įvykio dienÄ iÅ¡teisintasis turÄjo kiek daugiau, nei 2 eurus savo banko sÄ skaitoje (t. 1, b. l. 123).
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bei pasisakÄ dÄl G. K. tyÄios, jos kryptingumo ir minÄtus iÅ¡teisintojo veiksmus pagrįstai nepripažino kyÅ¡io pasiÅ«lymu. Akivaizdu, kad iÅ¡teisintasis neturÄjo realių galimybių įvykdyti savo siÅ«lymÄ , t. y. duoti policijos pareigÅ«nams kyšį, kadangi siÅ«lomų sumų jis neturÄjo nei grynaisiais pinigais, nei banko sÄ skaitoje. Atmestina ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybÄ, kad G.
K. neva galÄjo piniginių lÄšų gauti iÅ¡ kitos sÄ skaitos, kadangi tokių duomenų byloje nÄra pateikta. Byloje taip pat nÄra duomenų, kad G. K. galÄjo pinigų gauti iÅ¡ kito asmens.
16. Byloje taip pat nÄra nustatyta ir kita aplinkybÄ â ko konkreÄiai siÅ«lydamas kyšį siekÄ iÅ¡teisintasis G. K.. Nors teismų praktikoje nurodoma, kad įstatyme nÄra įtvirtintas reikalavimas kiekvienu atveju bÅ«tinai nustatyti konkreÄius siekiamus paperkamo asmens veiksmus, taÄiau nagrinÄjamu atveju nenustatyta ir tai, ko konkreÄiai kyÅ¡iu siekÄ G. K.. Tiek teisme apklaustas liudytoju policijos pareigÅ«nas E. P., tiek byloje esantis vaizdo ir garso įraÅ¡as patvirtina aplinkybÄ, kad G. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nors ir jo neblaivumas byloje ir nebuvo nustatytas. IÅ¡ aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių matyti, kad G. K. pasiÅ«lymas duoti kyšį yra nelogiÅ¡kas, nerealus ir labiau panaÅ¡us į girto asmens emocijų proveržį siekiant pasireikÅ¡ti, o ne į rimtÄ ketinimÄ . Asmuo, kuriam toks kyÅ¡is neva buvo siÅ«lomas, to negalÄjo nesuprasti (pvz. kasacinÄ nutartis Nr. 2K-176/2014).
17. Skunde taip pat teigiama, jog G. K., žinodamas kad už vairavimÄ neblaiviam gresia administracinÄ atsakomybÄ, automobilio konfiskavimas, suprasdamas, kad kyÅ¡io siÅ«lymas policijos pareigÅ«nams yra draudžiama ir įstatymu uždrausta veika, praÅ¡Ä susitarti, siÅ«lÄ pinigus. Atmesdamas Å¡iuos skundo argumentus apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog Å¡ios aplinkybÄs byloje nÄra įrodytos, toks prokurorÄs situacijos vertinimas paremtas prielaida. Tiek apklausti policijos pareigÅ«nai, tiek garso ir vaizdo įraÅ¡as, tiek paties G.
K. parodymai nepatvirtina jo žinojimo apie gresianÄias pasekmes. Teismas neturi pagrindo netikÄti iÅ¡teisintojo versija, kad jis neatsimena aplinkybių ir negalÄjo siÅ«lyti tokio dydžio kyÅ¡io, kadangi tokių pinigų neturÄjo. Å ios versijos nepaneigia jokie kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai. Byloje nenustatyta, ko konkreÄiai siekÄ G. K. siÅ«lydamas pinigus, ir ar apskritai jis siekÄ kokių nors jam palankesnių policijos pareigÅ«nų sprendimų (veiksmų). Tai patvirtinanÄių įrodymų savo apeliaciniame skunde nenurodo ir prokurorÄ.
Vien policijos pareigÅ«nų parodymai apie įvairaus dydžio pinigų sumos siÅ«lymÄ , esant tokioms aplinkybÄms, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti, kad G. K. sÄ moningai ir tyÄia siekÄ papirkti policijos pareigÅ«nus ir tÄ suvokÄ, ir pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje.
18. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad vien kyÅ¡io siÅ«lymo faktas yra pakankamas, dÄl kurio baudžiamasis įstatymas numato atsakomybÄ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taÄiau, kaip jau buvo minÄta, vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nÄra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybÄn. Tuo remiantis, teisÄjų kolegija sprendžia, kad apylinkÄs teismas tinkamai rÄmÄsi byloje esanÄiais įrodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga, pakankamai ir objektyviai juos iÅ¡analizavo bei įvertino, padarÄ iÅ¡tirtus įrodymus atitinkanÄias iÅ¡vadas ir pagrįstai priÄmÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todÄl tenkinti prokurorÄs apeliacinį skundÄ nÄra pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs Jolantos PetraitytÄs apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis Viktoras PreikÅ¡as