7fc08573-e297-4efe-a76c-03243b836258 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-5434-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01750-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 87, 116.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei adv. A. R., atsakovo atstovei A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo               AB Lietuvos paÅ¡to ieÅ¡kinį atsakovui LR Valstybiniam patentų biurui dėl sprendimų panaikinimo, ir n u s t a t ė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė panaikinti atsakovo 2014-02-18 sprendimus ir priimti sprendimus registruoti prekių ženklus (paraiÅ¡kų Nr. 2011 1966, 2011 1789) Lietuvos Respublikoje visoms 35, 36, 38 ir 39 Nicos klasifikacijos paslaugoms.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žymenų tinkamumo atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų. Nurodė, kad praktikoje prekių ženklai, sudaryti iÅ¡ dviejų ar vienos spalvos, pripažįstami atitinkančiais įstatymų nustatytus reikalavimus bei registruojami toms pačioms paslaugų klasėms. Atsakovas nepagrįstai tam tikrÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ laiko ydingÄ prekių ženklų teisėje. Prekių ženklai yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė, todėl tam tikras konkurencinis pranaÅ¡umas yra neatsiejamas nuo intelektinės nuosavybės. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus bei nurodė internetinį puslapį www.post.lt, kurie įrodo, jog žymenys naudojamos nurodytoms paslaugoms.

Kitoks paslaugų pavaizdavimas yra neįmanomas, nes įrodymai yra materialaus pobÅ«džio, o paslauga – ne. Atsakovas netinkamai taikė Prekių ženklų registravimo taisyklių 114.2.4 p., nes spalviniai ženklai laikytini neturinčiais skiriamojo požymio tik tuo atveju, jei jie neatitinka taisyklų 120 p. reikalavimų, o 120 p. nurodyta, jog svarbu nustatyti ženklo (spalvos) ir prekių, kurioms jis skirtas ryšį, t.y. vertinama tokio ženklo naudojimo ir nusistovėjimo rinkoje praktika. Atsakovas neiÅ¡samiai vertino ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Baltijos tyrimai“ atliktÄ apklausÄ , kuri patvirtina, jog 63 procentai apklaustųjų nurodė žinantys kokia spalva yra žymimos ieÅ¡kovo paslaugos, 90 procentų apklaustųjų nurodė, kad Å¡i spalva yra geltona, tuo tarpu antra spalva įvardijama juoda spalva.

Minėtos apklausos metu buvo apklausti eiliniai vartotojai, kurie laikytini mažiau informuotais ir pastabiais bei nuovokiais. Atitinkami žymenys ieÅ¡kovo veikloje naudojami nuo 1918 m., tačiau pateikti įrodymų ieÅ¡kovas negali, nes tuo metu dar nebuvo spalvotų fotonuotraukų, o Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikinti Lietuvos ryÅ¡iai. IeÅ¡kovo žymenų naudojimas tapo nepertraukiamas atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę.     Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovo žymenys neturi skiriamojo požymio, todėl negali bÅ«ti registruojami. IeÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad vartotojai spalvas suvokia kaip prekių ženklÄ , kaip nagrinėjamų paslaugų komercinės kilmės nuorodas, o ne kaip fonÄ ar dekoracijÄ . IeÅ¡kovo pateikti pavyzdžiai iliustruoja, kad buvo naudojamas geltonos spalvos fonas, kuriame juodos spalvos raidėmis pateikiami atitinkami žodiniai užraÅ¡ai ir grafiniai elementai. Esant įvairioms spalvų kofiguracijoms, negalima daryti iÅ¡vados apie nuoseklų ir vienodÄ praÅ¡omų įregistruoti spalvų derinio naudojimÄ , kas kliudo vartotojui suvokti spalvas kaip prekių ženklÄ .

Pateikti pavydžiai nepagrindžia žymenų naudojimo dažnumo, intensyvumo bei trukmės. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai dėl apklausos rezultatų interpretavimo nepaneigia atsakovo sprendimuose nustatytų Å¡io įrodymo trÅ«kumų. Nagrinėjamos paslaugos skirtos plačiam vartotojų ratui, todėl Å¡iuo atveju negalima konstatuoti iÅ¡imtinius atvejus, leidžiančius registruoti spalvÄ per se kaip prekių ženklÄ . PraÅ¡omos registruoti spalvos yra pagrindinės, todėl jų suteikimas vienam pareiÅ¡kėjui suponuotų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ kitų rinkos subjektų atžvilgiu.

IeÅ¡kovo pateikti keli pavyzdžiai nepagrindžia žymens naudojimo dažnumo, intensyvumo bei trukmės, taip pat nepagrindžia, kad pareikÅ¡ti žymenys identifikuotų teikiamas paslaugas kaip teikiamas pareiÅ¡kėjo, kad Å¡iuos žymenis vartotojai suvokia kaip prekių ženklus.  Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo sprendimų atsisakyti registruoti kaip prekių ženklus spalvinius žymenis (pagal paraiÅ¡kÄ Nr. 2011 1699 geltona spalva; pagal paraiÅ¡kÄ Nr. 2011 1789 geltonos ir juodos spalvų derinys).

Pagrindinis atsakovo argumentas, su kuriuo nesutiko ieÅ¡kovas, buvo toks, kad Å¡ie žymenys neturi skiriamojo požymio. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad spalvos gali bÅ«ti žymeniu ir gali bÅ«ti registruojamos kaip prekių ženklai, jei jie atitinka absoliučius reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau tekste – PŽĮ) 6 str., tame tarpe - turi skiriamÄ jį požymį (PŽĮ 6 str. 1 d. 2 p.).     IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2013-01-30 buvo priimti atsakovo sprendimai neregistruoti ieÅ¡kovo pateiktų žymenų, kadangi jie neatitiko LR Prekių ženklų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. reikalavimams.

Atlikus pareikÅ¡tų registruoti ženklų pakartotinę ekspertizę, 2013-10-09 atsakovas priėmė sprendimÄ neregistruoti žymenų, papildomai nurodant, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai nepagrindžia, kad pareikÅ¡ti žymenys geba identifikuoti pareiÅ¡kėjÄ . IeÅ¡kovas dėl Å¡ių sprendimų pateikė apeliacijas, kurios 2014-02-18 atsakovo Apeliacinio skyriaus sprendimais buvo atmestos (b.l. 25-40).   Pažymėtina, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčijamuose sprendimuose netinkamai taikė Europos Teismingumo Teismo, Vidaus rinkos derinimo tarnybos suformuotÄ praktikÄ .

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad atsakovas tinkamai taikė minėtÄ praktikÄ ir Å¡iame sprendime ji nekartojama. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovo nesutikimas su ginčijamais sprendimais yra susiję su įrodymų vertinimu, sprendžiant ar pareikÅ¡ti žymenys turi skiriamÄ jį požymį.Kiekvieno pateikto registruoti kaip prekės ženklo žymens vertinimas yra individualus, susijęs su konkretaus pareiÅ¡kėjo teikiamomis paslaugomis ir žymens naudojimu atitinkamame versle ir Å¡io žymens skiriamojo požymio įgijimu.

Dėl to bei tarp Å¡alių nesant ginčui, jog spalvos, esant tam tikroms sÄ lygoms, gali bÅ«ti registruojamos kaip prekių ženklai, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad praktikoje yra atvejų, kad buvo įregistruoti kaip prekių ženklai vienspalviai ar dvispalviai žymenys, neįrodo Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. IeÅ¡kovas teisus, teigdamas, kad prekių ženklai yra svarbi konkuravimo priemonė, tačiau toks konkurencinis pranaÅ¡umas turi bÅ«ti sÄ Å¾iningas ir pagrįstas, prekių ženklas neturi nepagrįstai monopolizuoti spalvÄ konkuruojančioje rinkoje.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2000-07-22 Vidaus rinkos derinimo tarnybos sprendime (byla R 379/1999-1) konstatuotos aplinkybės, taip pat 2003-05-06 Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-104/01 (Libertel). Svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovo spalviniai žymenys priskiriami pagrindinėms spalvoms (geltona, juoda), t.y. tai nėra neįprastos spalvos, be to, teikiamos paslaugos nėra specifinės, bet teikiamos plačiam asmenų ratui, todėl geltona ir geltonos ir juodos spalvos derinys Å¡iuo atveju per se neturi skiriamojo požymio.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovo nurodyta tarptautinė teismų praktika. Taigi, nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti ar ieÅ¡kovo praÅ¡omi įregistruoti žymenys įgijo skiriamÄ jį požymį, vertinant ženklo naudojimo ir nusistovėjimo rinkoje praktikÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje argumentuodamas, jog atsakovas netinkamai taikė Prekių ženklų registravimo taisykles, taip pat nurodė, jog ginčo žymenys turi bÅ«ti tikrinami pagal minėtus kriterijus. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimais, nepaneigė atsakovo ginčijamuose sprendimuose nurodytų Baltijos tyrimo apklausos vertinimo motyvų.

Vien tai, kad Baltijos tyrimų apklausoje užfiksuota, jog dauguma apklaustųjų nurodė žinantys kokia spalva yra žymimos ieškovo paslaugos, taip pat nurodė, kad ši spalva yra geltona, o antra spalva įvardijo juoda spalva, nepaneigia pagrįstų atsakovo nesutikimo su šiuo įrodymu argumentų, t.y. jog respondentams buvo užduodami klausimai taip, kad jiems jau iš anksto buvo pateiktas numanomas atsakymas, nes jiems buvo parodytas ieškovo naudojamas registruotas vaizdinis ženklas, kuriame grafinis elementas naudojamas geltoname fone ir tokiu būdu respondentai buvo informuojami apie pareiškėjo naudojamas spalvas.

Be to, atsakymai nepatvirtina, jog respondentai suvokė spalvas kaip savarankiÅ¡kÄ prekių ženklÄ , o ne kaip jiems parodyto vaizdinio ženklo (medžioklės rago, Gedimino stulpų) fonÄ . Be to, nei vienas iÅ¡ respondentų nepaminėjo apie geltonos spalvos bei geltonos ir juodos spalvų derinį kaip apie prekių ženklÄ , taip pat nėra jokių duomenų apie praÅ¡omo įregistruoti spalvų derinio, kurio spalvinė proporcija, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, yra po ½, naudojimÄ . Dėl to ieÅ¡kovo pateikta apklausa (b.l. 41-55) neįrodo, jog visuomenė suvokia atitinkamus spalvinius žymenis kaip prekių ženklus, kaip nagrinėjamų paslaugų komercinės kilmės nuorodas.    Kaip teisingai nurodė atsakovas, ieÅ¡kovo pateikti materialaus pobÅ«džio daiktai - broÅ¡iÅ«ros, katalogai ir kt. (b.l. 57-74), taip pat ir nuoroda į ieÅ¡kovo Å¡iuo metu naudojamÄ internetinę svetainę, nepagrindžia žymenų naudojimo dažnumo, intensyvumo ir trukmės, teikiant atitinkamas paslaugas, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad taisyklės, tvarkos, metų ataskaitos naudojamos ir įmonės vidaus veikloje.

Be to, pateiktuose pavyzdžiuose geltona spalva naudojama kaip fonas, kuriame juodos spalvos raidėmis pateikiami atitinkami žodiniai užraÅ¡ai, dėl ko negalima daryti iÅ¡vados apie nuoseklų ir vienodÄ praÅ¡omų įregistruoti spalvų naudojimÄ paslaugoms, priskirtoms 35,36,38,39 klasėms ir spalvos kaip prekių ženklÄ suvokimÄ . Taigi, pritartina atsakovo argumentui, jog atsižvelgus į Europos Teisingumo Teismo suformuotus kriterijus, leidžiančius įvertinti ar prekės ženklas įgijo skiriamÄ jį požymį (Europos teisingumo Teismo 1999-05-04 sprendimas bylose C-108/97 ir C-109/97), tame tarpe kokiÄ rinkos dalį užima pareikÅ¡ti ženklai, įmonės investicijų, skirtų Å¡ių prekių ženklų reklamai, dydis ir kt., pateikti įrodymai nėra pakankami įrodyti faktÄ , jog praÅ¡omi įregistruoti žymenys įgijo skiriamÄ jÄ požymį, t.y. kad jie buvo naudojami ilgÄ laikÄ , nuosekliai, plačiai.

Taip pat nėra įrodymų, kad žymenys naudojami nuo 1918 m. (Å¡i iÅ¡vada nebÅ«tų paneigta net ir pripažinus priežastis, dėl kurių ieÅ¡kovas negali pateikti šį faktÄ patvirtinančių įrodymų, objektyviomis), taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę Å¡ie žymenys buvo naudojami ieÅ¡kovo veikloje nepertraukiamai. Pakartotinai akcentuojama, jog ir ieÅ¡kovo pateikti Baltijos tyrimų rezultatai neįrodo aplinkybės, jog pareikÅ¡ti žymenys identifikuotų teikiamas paslaugas kaip teikiamos pareiÅ¡kėjo, kad vartotojai suvokia Å¡iuos žymenis kaip prekės ženklÄ .  Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas pritaria atsakovo motyvams, dėl kurių buvo atsisakyta registruoti ieÅ¡kovo žymenis kaip prekių ženklus, todėl reikalavimus atmeta, kaip nepagrįstus. Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas n u s p r e n d ėieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ parduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                    Jelena Å iÅ¡kina