7fbfaf6f-8227-4c5e-bf08-4b0dfaca88ae · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-318-1109/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45277-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei, kaltinamajam D. D., nukentėjusiajai J.

D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas 2018 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta sumažinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar bÅ«ti registruotam Darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi kaltinamajam paskirta papildoma pareiga gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės D. D. 2019 m. spalio 20 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieÅ¡ Å¡eimos narį - sutuoktinę J. D., t. y. tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į veido kairę pusę, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, taip muÅ¡damas ir smurtaudamas sukėlė J. D. fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®rodymai Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. vėlai vakare tarp jo ir sutuoktinės namuose (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir sudavė ranka sutuoktinei į skruostÄ .

Ar sudavė delnu, ar kumščiu, tiksliai pasakyti negali. Dėl to sutuoktinė galėjo jausti fizinį skausmÄ . Konflikto metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Gailisi dėl to, kÄ padarė. Sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Susituokė ne tam, kad muÅ¡tųsi. Å iuo metu susituokę, tačiau dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės gyvena atskirai, pasiskambina. Å iuo metu vartoja vaistus, kad negertų alkoholio.

Supranta, kad neįvykdęs ankstesnės bausmės padarė naujÄ nusikaltimÄ . Labai dėl to gailisi. Sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui, sutiktų viskÄ padaryti, kad teismas juo dar kartÄ patikėtų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. D. parodė, kad su D. D. santuokoje gyvena 1 metus, taip pat beveik metus kartu gyvena name (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi. Su jais kartu gyvena jos nepilnametė dukra A. J. iÅ¡ pirmos santuokos. 2019 m. spalio 20 d. naktį D. D. pradėjo jai be pagrindo priekaiÅ¡tauti, kad ji jam neiÅ¡tikima, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas.

Konflikto metu jis, gulėdamas lovoje, pradėjo jai grasinti ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį. Kad daugiau nebesiveltų su juo į konfliktus, ji išėjo miegoti į kitÄ kambarį pas dukrÄ . D. grasinimų iÅ¡sigando, nes 2018 m. jis buvo teisiamas už tai, kad grasino ir smurtavo prieÅ¡ savo seserį. TÄ vakarÄ nekvietė policijos, nes žinodama, kad D. turi teistumÄ dėl panaÅ¡aus nusikaltimo, jo pagailėjo. Dukra Å¡io konflikto su D. nematė ir negirdėjo. Tik ryte joms atsikėlus, ant veido jau matėsi mėlynė, todėl dukrai papasakojo visas įvykio aplinkybes.

Pirmadienį D. vartojo alkoholį, bet nekonfliktavo. Antradienį, 2019 m. spalio 22 d. ryte, apie 9 val., D. pradėjo iÅ¡ jos reikalauti pinigų, kad turėtų už kÄ Ä¯sigyti alkoholio. Kadangi ji pinigų nedavė, jis iÅ¡plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Nenorėdama veltis su D. į konfliktÄ , užsirakino dukros kambaryje, kuri tuo metu buvo mokykloje. D. parsivežė alaus, kurį vartojo bÅ«damas kieme, kartais užeidavo į namus ir iÅ¡vadindavo jÄ Ä¯Å¾eidžiančiais žodžiais.

Apie 15 val. grįžo dukra, kuriÄ netrukus iÅ¡lydėjo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. nei jai nei A. nieko nesakė ir nedarė. Dukrai grįžus apie 19.30 val., kartu su dukra parėjo į namus ir iÅ¡ karto užsirakino jos kambaryje. Norėjo pažiÅ«rėti televizorių, bet neveikė. Suprato, kad D. iÅ¡traukė televizoriaus kabelį, nes ne kartÄ buvo taip padaręs. Todėl su dukra nuėjo pas D. į kambarį pasijungti kabelį. Kadangi pamatė, kad kabelis sulaužytas, atgal su dukra nuėjo į jos kambarį, kur abidvi užsirakino.

Tada D. pradėjo rėkauti ir vadinti jas su dukra valkatomis, utėlėmis, benamėmis ir vis kažkuo daužydavo į kambario duris. Dukra kambaryje užsidegė Å¡viesÄ , o D. atjungė kambaryje elektrÄ . Dukra, pasakiusi, kad kvies policijÄ , išėjo iÅ¡ namų, ji išėjo iÅ¡ namų kartu su ja. Joms einant į kiemÄ , D. toliau plÅ«do, įžeidinėjo dukrÄ , todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ . D. išėjo į kiemÄ , pradėjo rėkti ant dukros, kam kvietė policijÄ . Pamačiusi, kad D. ruoÅ¡iasi iÅ¡eiti iÅ¡ namų, ji iÅ¡ lauko pusės uždarė duris ir užkabino pakabinamÄ spynÄ , kad jis nepabėgtų, nes jis linkęs pabėgti kai kviečiama policija.

Norėdamas iÅ¡eiti, D. iÅ¡daužė A. kambario langÄ , smÅ«giuodamas atsidarė namo duris, dėl ko sulūžo spynos laikiklis-kilputė. Išėjęs į kiemÄ , jis niekur nesislėpė ir nebėgo, atvykusi policija jį sulaikė ir iÅ¡sivežė. Dėl sugadinto turto pretenzijų neturi, nes žala mažareikÅ¡mė. Civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia ir nereikÅ¡. D. D. jos atsiprašė, ji jam atleido. Jei D. D. gydysis nuo alkoholizmo bei konsultuosis su psichologais, ji galėtų toliau bendrai gyventi ir nejaustų iÅ¡ jo pusės jokios grėsmės ar pavojaus sau bei savo dukrai (b. l. 13, 33–34, 37).

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio kartu su savo mama J. ir jos vyru D. gyvena dviejų kambarių name (duomenys neskelbtini). Mamai susituokus su D., nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, atsikraustė visi kartu gyventi aukščiau nurodytu adresu. Jos ir mamos santykiai yra artimi, su ja sutaria gerai, o mama, kiek jai žinoma, su D. sutaria taip pat gerai. 2019 m. spalio 20 d. vakare apie 19 val., kaip suprato, mama su D. šventė savo vestuvių metines, jie abudu buvo lauke, bendravo, vėliau parėjo namo.

D. buvo gerokai iÅ¡gėręs, tai matėsi iÅ¡ jo elgesio, mama taip pat buvo iÅ¡gėrusi, nes ji jai pati sakė, kai anksčiau kalbėjosi su ja telefonu, tačiau iÅ¡ jos elgesio tikrai nebÅ«tų pastebėjusi, kad ji buvo tÄ vakarÄ vartojusi alkoholio. Mamai grįžus negirdėjo, kad mama su D. bÅ«tu pykęsi. Ji neužilgo nuėjo į savo kambarį. Kaip suprato, vėliau mama kartu su D. taip pat nuėjo miegoti į savo kambarį. Nakties metu, kai ji jau miegojo, mama atėjusi pas jÄ Ä¯ kambarį pasakė, kad D. jai trenkė į akį, tačiau dėl ko ir kuo jai trenkė, nieko daugiau nesakė.

Mama jai sakė, kad D. gulėdamas kartu su ja lovoje, jai pasakė, kad jÄ pakas, nužudys, o vėliau ateis ir į jos kambarį bei nužudys ir jÄ . Mama nenorėjo kviesti policijos, nes D. lankosi probacijoje. TÄ naktį mama pasiliko nakvoti pas jÄ kambaryje, D. nei su mama, nei su ja nebenkofliktavo. KitÄ rytÄ atsikėlusi išėjo į mokyklÄ , kiek matė, mama su D. nesipyko, bet pastebėjo, kad mamai po akim matėsi paraudimas. Neatsimena kuriÄ tiksliai dienÄ , bet po keletos dienų, galėjo bÅ«ti 2019 m. spalio 22 d., kai apie 19 val. ji grįžo namo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), mama buvo jos kambaryje, o D. sėdėjo virtuvėje, jis buvo neblaivus, tai matėsi iÅ¡ jo neriÅ¡lios kalbos.

Jai praeinant, jis jÄ Ä¯Å¾eidė, tačiau ji nekreipė į jį dėmesio, nuėjo pas save į kambarį. Netrukus iÅ¡girdo, kad D. atjungė elektrÄ visam namui. IÅ¡girdusi, kad D. nuėjo į savo kambarį, nuėjo į virtuvę pati įsijungti elektrÄ . Ä®jungusi elektrÄ , ėjo į savo kambarį, tuomet D. eidamas iÅ¡ savo kambario pradėjo jas su mama kolioti. Ji mamai pasakė, kad kviečia policijÄ ir išėjusi į laukÄ iÅ¡ savo telefono iÅ¡kvietė policijÄ . Mama taip pat išėjo į laukÄ , o D., iÅ¡girdęs ir supratęs, kad kviečiama policija, ketino iÅ¡eiti, todėl mama jį užrakino namuose, ant lauko durų pakabindama spynÄ .

D. bandė iÅ¡stumti namo duris, tačiau nepavykus, nuėjęs į jos kambarį, iÅ¡daužė kambario langÄ ir bandė pro jį iÅ¡lįsti, bet jam nepavyko, todėl grįžo prie namo durų ir, kojomis jas iÅ¡spyręs, išėjo iÅ¡ namų. Tačiau netrukus jis grįžo į namÄ ir nuėjo į virtuvę, o ji su mama stovėjo gatvėje ir laukė policijos. Atvykus policijai, D. buvo virtuvėje. Ji kvietė policijÄ , nes D. namuose triukÅ¡mavo, tačiau jis nei jai, nei mamai tuomet niekaip negrasino.

Ji taip pat bijojo, dėl to, kad jis mamai, kaip anksčiau minėjo, grasino. Nuo tos nakties kai mama atėjusi miegoti pas jÄ Ä¯ kambarį ir kai ji iÅ¡kvietė policijÄ , nei tarp jos su D., nei tarp mamos su D., kiek pastebėjo, jokių konfliktų nebuvo, o mama pati nieko jai nesakė (b. l. 48–49). IÅ¡ 2019 m. spalio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. T. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog 2019 m spalio 22 d.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje pagal J. D. 2019 m. spalio 22 d. praneÅ¡imÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45277-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) J. D., gim. (duomenys neskelbtini), vyras D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . 2019 m. spalio 22 d. apie 15 val. grįžus iÅ¡ mokyklos nepilnametei A.

J., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. D. bÅ«damas neblaivus grasino pakasti, įžeidinėjo, trankė durimis, iÅ¡daužė dukros kambario lango stiklÄ , naudojo psichologinį smurtÄ (1 t., b. l. 1–4). IÅ¡ 2019 m. spalio 22 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog J. D. pranešė apie tai, kad D. D. visÄ savaitgalį vartoja alkoholį, grasina fiziÅ¡kai susidoroti, nužudyti, trankosi durimis. 2019 m. spalio 20 d. apie 23.30 val. ranka sudavė pareiÅ¡kėjai į veidÄ , iÅ¡tino kairys paakys, o 2019 m. spalio 22 d., grįžus dukrai iÅ¡ mokyklos, D.

D. joms grasino, įžeidinėjo, trankė durimis, iÅ¡daužė kambario lango stiklÄ . Tame pačiame protokole užfiksuoti J. D. parodymai, fotografuota. Atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, kurios metu užfiksuota ir apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–22). IÅ¡ 2019 m. spalio 22 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2648 matyti, kad D. D. 2019 m. spalio 22 d. 20.12val. nustatytas 2,10 promilių girtumas (1 t., b. l. 93). 2019 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2853/2019(02) J.

D. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje. Nurodyta, jog sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padarytas 2019 m. spalio 20 d. (1 t., b. l. 57). Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertina kaip pavojingesnę. Vadovaujantis BK 248 straipsnyje įtvirtinta Å¡eimos nario sÄ voka, sutuoktinė yra kaltinamojo Å¡eimos narys.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobÅ«dis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų duomenų visuma: kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu, nukentėjusiosios J.

D., liudytojos A. J. parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais raÅ¡ytiniais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis D. D. 2019 m. spalio 20 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė savo sutuoktinei J. D. į veido kairę pusę. Å iuo veiksmu kaltinamasis padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje ir taip sukėlė J. D. fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Byloje nenustatyta, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuoja, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimÄ ir laikytini D.

D. kaltės įrodymais. Visi Å¡ie duomenys tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo bei sudaro įrodymų visumÄ , patvirtinančiÄ teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog žodinio konflikto su sutuoktine metu sudavė vienÄ kartÄ rankos kumščiu jai į veidÄ . Pripažino, jog dėl to sutuoktinė galėjo jausti fizinį skausmÄ . Netikėti Å¡iais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos visiÅ¡kai atitinka ir patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos parodymai.

Nukentėjusioji J. D. parodė, jog 2019 m. spalio 20 d. žodinio konflikto metu kaltinamasis sudavė jai ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ , po ko ji nuėjo miegoti į dukters kambarį, apie konflikto aplinkybes papasakojo dukrai. Liudytoja A. J. parodė, 2019 m. spalio 20 d. naktį pas jÄ Ä¯ kambarį atėjo mama, kuri pasakė, kad D. jai trenkė į akį. SekančiÄ dienÄ mamai po akimi matė paraudimÄ . Specialisto iÅ¡vada, kurioje J. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, nustatyta, jog sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padarytas 2019 m. spalio 20 d., patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus ir kartu su Å¡iais duomenimis sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ , patvirtinančiÄ faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Å ių duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo smÅ«gio kumščiu. Tai yra kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, priežastiniu ryÅ¡iu tiesiogiai susiję su neteisėtu kaltinamojo veikimu – smÅ«gio rankos kumščiu sudavimu. Kaltinamojo veiksmų pobÅ«dis – sudavė kumščiu į veidÄ , t. y. vieno iÅ¡ svarbiausių ir pažeidžiamiausių organų – galvos, sritį, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumÄ , pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji Å¡eimos nario nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl konstatuojama, jog jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Skiriant bausmę kaltinamajam D.

D. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, juo kėsintasi į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ . Taip pat įvertinama atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Ä®vertinant kaltinamojo D. D. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, o taip pat ir fizinio smurto naudojimÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartÄ baustas administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė bÅ«damas neblaivus (1 t., b. l. 121–125).

VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje stacionare kaltinamasis nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje įraÅ¡ytas nuo 2019 m. spalio 1 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 132), tačiau specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiÄ ja, atsiprašė, Å¡i jam atleido.

Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , skirtina griežtesnė iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių – laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei sankcijos vidurkis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 ir D.

D. skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis naujÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. neatlikęs anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtoji sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, subendrintina su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskiriant D.

D. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams. Nors kaltinamasis naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau, teismo vertinimu, byloje vis dar yra pagrindas tikėti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgtina į tai, jog pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra žalingas alkoholio vartojimas. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.

Tačiau Å¡iai dienai kaltinamasis pasiryžęs gydytis priklausomybę, sutinka, kad bÅ«tų skirtas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Ankstesnėje byloje jam skirtas papildomas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu – gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog atidėjus bausmės vykdymÄ ir skyrus įpareigojimÄ gydytis priklausomybę, konfliktų ir pakartotinio smurto rizika yra minimali. Ä®vertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant asmens nuo visuomenės, o atidedant bausmės vykdymÄ ir skiriant kaltinamajam apribojimus, kurie padėtų labiau socializuotis, skatintų užimtumÄ ir sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Å¡iuo atveju užtikrintų teisingo nubaudimo principÄ , todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 2 (dvejiems) metams, skiriant Å¡iuos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybę nuo alkoholio; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. 19.20 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 16.00 val., t. y. dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms. Kiti klausimai Kardomoji priemonė, paskirta D. D. – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

D. D. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir paskirti jam bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. D. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu D.

D. paskirtÄ sumažintÄ bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti D. D. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, D. D. paskirtos 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laikÄ , kaltinamojo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 22 d. 19.20 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 16.00 val., t. y. dvi paras, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Ramonienė