7fbfa9fb-a189-4bfc-b45f-43155f64ed4f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60215-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. B. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir R. B. galutinė subendrinta bausmė nustatyta 6 (šešeri) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę pagal 2017 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas R. B. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 14 d. (viena diena). R. B. taikoma kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o jÄ pradėjus vykdyti, panaikinta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. T. ir A. Č., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1,075 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,390 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2017 m. lapkričio 18 d., apie 1.15 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 eurų pardavė V. T., kitÄ dalį – 0,685 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 2017 m. lapkričio 18 d., apie 1.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), už 30 eurų pardavė A.

Č.; 1.1. be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,242 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 0,246 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. vasario 21 d., nuo 10 val. iki 11 val., kai apžiÅ«ros minėtame name metu minėtas psichotropines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai; 1.2. be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,103 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriÄ , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. balandžio 12 d., nuo 15 val. iki 16.20 val., kai kratos minėtame name metu minėtÄ psichotropinę medžiagÄ surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti dėl bausmių skyrimo, tai yra paskirti jam mažesnę (Å¡velnesnę) bausmę už kiekvienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų bei galutinę subendrintÄ bausmę. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas dėl netinkamai pritaikytų teisės normų neteisingai paskyrė bausmes. Paskirta galutinė bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, nors sÄ lygos tam buvo. Jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, kaip ir kiti Å¡ioje byloje nuteisti asmenys. Nei jis, nei kiti kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau teismas nei jam, nei kitiems kaltinamiesiems nepasiÅ«lė byloje atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad tiek jis, tiek kiti kaltinamieji neturėjo gynėjų, o tai lėmė teisės į sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ suvaržymÄ , BK 641 straipsnio netaikymÄ bei mažesnės bausmės nepaskyrimÄ . 2.2.

Apeliantas pažymi, kad teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos. Be to, buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota pareiga neapsiriboti tik viena arba keliomis iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, parenkant tinkamÄ bausmę. Jį teigiamai charakterizuojantys duomenys buvo visiÅ¡kai ignoruoti. Nuteistasis nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, davė iÅ¡samius parodymus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Jis gydosi nuo priklausomybės ligų – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Yra gydomas pagal ilgalaikę farmakoterapinę programÄ nuo 2017 m. gruodžio 11 d., taigi, jis stengiasi keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , suvokia, jog bÅ«tent dėl priklausomybių padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. 2.3. Apelianto nuomone, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas galėjo jam skirti kitÄ bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, kadangi Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kodėl paskirta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is, apylinkės teismas nemotyvavo. Taip pat visiÅ¡kai neargumentuota, kodėl pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirta maksimali areÅ¡to bausmė, nors už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ galima skirti nuo 10 iki 45 parų areÅ¡to. Nuteistasis teigia suprantantis, jog pasielgė blogai, dėl to labai gailisi, pasižada ateityje nebenusikalsti ir griežtai laikytis visų įstatymų reikalavimų.

3. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. B. pateiktame apeliaciniame skunde (4 t., b. l. 2-5) praÅ¡oma sumažinti jam paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir tuo pačiu galutinę subendrintÄ bausmę. Å is praÅ¡ymas grindžiamas tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, be to, neatsižvelgė į tai, kad jis gydosi nuo priklausomybės ligų, savo kaltės neneigia, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

7. R. B. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti), BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti), padarymo. Dvi veikos priskiriamos tyčiniams nusikaltimams (BK 260 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), viena (BK 259 straipsnio 2 dalis) – baudžiamiesiems nusižengimams. Kadangi apeliantas praÅ¡o Å¡velninti bausmes už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai aptaria kiekvienos parinktos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

8. Ä®statymų leidėjas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ yra numatęs laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Apylinkės teismas R. B. paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. Å¡velnesnę bausmę, nei įtvirtintas sankcijos vidurkis. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų, teismo diskrecijÄ parinkti bausmę įtvirtina ir BK 259 straipsnio 2 dalis, numatanti vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , baudÄ arba areÅ¡tÄ .

Abiem Å¡iais atvejais apylinkės teismas rinkosi griežčiausias bausmių rÅ«Å¡is, t. y. laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sÄ lygų, kurioms esant teismas parenka konkretų bausmės dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

9. Analizuojamu atveju parinktų bausmių individualizavimÄ pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nėra nustatyta R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis), o kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat įvertinta, kad apeliantas anksčiau ne kartÄ teistas, taip pat ir už analogiÅ¡kus nusikaltimus, baustas administracine tvarka, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas.

Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog R. B. asmenybės charakteristika nėra teigiama. Å is teistumas jam jau keturioliktas (3 t., b. l. 6-17). Anksčiau jis teistas už įvairias turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, o paskutiniai teistumai susiję bÅ«tent su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 2017 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus.

Tačiau jau po kelių mėnesių – 2017 m. lapkričio 18 d. jis vėl nusikalto, t. y. platino psichotropines medžiagas. Kitos nusikalstamos veikos užfiksuotos 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. balandžio 12 d., kas patvirtina, jog neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis vyko sistemingai, neleistinas medžiagas apeliantas pirko tiek savo reikmėms, tiek platinimui, kas daro jo veikÄ pavojingesnę visuomenei.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nors nėra stambus narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojas, turintis didelių ryšių šioje neteisėtoje rinkoje, tačiau savo netinkamo elgesio jis akivaizdžiai nekoreguoja, švelnus baudžiamumas neatgraso jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau R. B. buvo taikytos švelnesnės bausmės – baudos, laisvės apribojimas, tačiau jos nebuvo efektyvios, kaip ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris nuteistajam buvo pritaikytas du kartus, tačiau abiem atvejais teismo parodytas pasitikėjimas nebuvo pateisintas.

Atsainus apelianto požiÅ«ris į teisės aktų laikymÄ si atsispindi ir byloje esančiame Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡e (3 t., b. l. 51-58), kuriame užfiksuota, jog R. B. yra ne kartÄ baustas už Å¡iukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pavyzdžiui, už transporto priemonės vairavimÄ , neturint teisės jos vairuoti, pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, taip pat už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalis).

Sodros duomenimis nuteistasis nedirba (3 t., b. l.

4) ir prasmingo užimtumo nesiekia. Darbo biržoje jis registruotas tik nuo 2017 m. birželio 16 d., nedarbo draudimo išmokos negauna (3 t., b. l. 61).

11. Tai, kad apeliantas Å¡iuo metu gydosi nuo turimos priklausomybės, nesudaro pagrindo bausmės Å¡velninimui. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialÄ Ä¯raÅ¡ytas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. su diagnoze – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (3 t., b. l. 63). Pažymoje nurodyta, jog apeliantas yra gydomas pagal Metadono programÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is gydymas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tolesnio vykdymo, nes neteisėtas psichotropinių medžiagų laikymas buvo nustatytas 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. balandžio 12 d.

Prie apeliacinio skundo R. B. yra pridėjęs Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjos pažymÄ , kurioje nurodyta, kad jis reguliariai kartÄ per mėnesį yra tikrinamas dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo 10-ies medžiagų greito nustatymo testu, narkotinių medžiagų vartojimas nenustatytas. Gydymas tęsiamas (4 t., b. l. 6). Å iuo aspektu pažymėtina, jog turimos priklausomybės gydymas gali bÅ«ti tęsiamas ir pataisos įstaigoje, o bausmės Å¡velninimui tai neturi esminės įtakos, nes apylinkės teismas R.

B. už dvi nusikalstamas veikas ir taip paskyrė mažesnes bausmes, nei sankcijos vidurkiai (už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kai bausmės vidurkis yra penkeri metai, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai sankcijos vidurkis yra vieneri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų).

12. Apelianto nuomone, už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, jam nepagrįstai paskirta maksimali keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausmė, apylinkės teismas visiÅ¡kai nemotyvavo Å¡io savo sprendimo. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Nors pirmosios instancijos teismas prisipažinimÄ dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ pripažino lengvinančia aplinkybe dėl visų trijų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau bylos medžiaga liudija, kad R.

B. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ pripažino ne iÅ¡ karto, o tik surinkus pakankamai jo kaltės įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apie 2018 m. balandžio 12 d. veikÄ jis atsisakė duoti parodymus (3 t., b. l. 90-91), o pirmosios instancijos teisme, nors ir pripažino kaltę, tačiau teigė nežinantis, ar kratos metu rasti narkotikai buvo jo, ar jo sugyventinės ankstesnio draugo, kuris vartojo narkotikus. Tokia nuteistojo versija atmetama. Visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos jo sugyventinės D.

K. namuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V. B., kuris yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). BÅ«tent čia 2017 m. lapkričio 18 d. buvo parduotos psichotropinės medžiagos V. T. ir A. Č., tame pačiame name psichotropinės medžiagos buvo rastos 2018 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Tuomet R. B. pareigÅ«nams pripažino, kad rastos medžiagos priklauso jam (1 t., b. l. 50, 3 t., b. l. 75-76). Pažymėtina, jog pareigÅ«nai 2018 m. vasario 21 d. paėmė visas rastas įtartinas medžiagas, todėl kritiÅ¡kai vertinamas nuteistojo teiginys, iÅ¡sakytas pirmosios instancijos teisme, kad 2018 m. balandžio 12 d. rastos medžiagos galėjo priklausyti ir ankstesniam D.

K. gyvenimo draugui. 2018 m. balandžio 12 d. kratos metu buvo rasti ir paimti trys švirkštai, su juose esančiu skaidriu skysčiu, tušti plastikiniai užspaudžiami maišeliai, skardinė su baltos spalvos milteliais bei du plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais (1 t., b. l. 100), kratos protokole nėra nurodyta, kuriose namo vietose minėti daiktai buvo rasti, kas laikytina kratos atlikimo trūkumu, vis dėlto, jau minėta, spręsti, kad visi šie daiktai priklauso kitam asmeniui, nėra objektyvaus pagrindo, nes R.

B. nuo pat pirmos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (2017 m. lapkričio mėnesio) faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), kur ir buvo įvykdytos visos nusikalstamos veikos.

13. Kadangi nuteistasis dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais nebendradarbiavo, iÅ¡samių parodymų dėl Å¡ios veikos padarymo aplinkybių nedavė ir pirmosios instancijos teisme, o jo asmenybės charakteristika, jau aptarta Å¡ioje nutartyje, yra daugiau neigiama, nei teigiama, todėl maksimalaus termino areÅ¡to bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija įvertina, kad pirminis praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis R. B. buvo įteiktas 2018 m. vasario 21 d. (3 t., b. l. 74), taigi, nuteistasis žinojo, kad dėl jo galimai neteisėtų veikų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ir toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, todėl trumpinti paskirto areÅ¡to termino nėra tikslinga.

14. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bausmės, nustatytos už atskiras padarytas nusikalstamas veikas, apeliantui paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo. Bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du (viena areÅ¡to para pagrįstai prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai) ir galutinė bausmė paskirta ketveri metai Å¡eÅ¡i mėnesiai laisvės atėmimo. R. B. nuomone, Å¡i bausmė turėjo bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu, pritaikant BK 641 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija tokiai nuteistojo pozicijai nepritaria. Minėto straipsnio taikymas reikalauja atitinkamų sÄ lygų visumos:

1) baudžiamoji byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , arba byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu;

2) asmuo turi prisipažinti esÄ s kaltas. Å iuo atveju tenkinamas tik antrasis kriterijus, t. y. R. B. prisipažino esÄ s kaltas, tačiau byla nebuvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Taip pat nebuvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, byla užbaigta priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

15. Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje buvo visos sÄ lygos atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BPK 273 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija, nepritardama tokiam nuteistojo vertinimui, paaiÅ¡kina, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kia, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Taigi, įstatymų leidėjas nėra numatęs imperatyvo kiekvienu atveju taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , prisipažįsta esÄ s kaltas, o bylos aplinkybės nekelia abejonių. Teismas gali, bet neprivalo nutraukti tolesnį įrodymų tyrimÄ , kiekvienu atveju įvertinama susidariusi individuali situacija. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra suformuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pabrėžta, kad BK 641 straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose.

Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje iÅ¡dėstytoms sÄ lygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai. Ä®rodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sÄ lyga tokiam bylos nagrinėjimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-693/2015, 2K-140-511/2018).

16. Analizuojamu atveju prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme atlikti negalima, nes R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė (3 t., b. l. 120). Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo nebuvo keliamas, todėl buvo apklausti atvykę kaltinamieji bei liudytojai, išvardinta bylos medžiaga. Taigi, pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, netaikydamas BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažinęs apeliantui paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad neturėjo gynėjo, kas lėmė jo teisių suvaržymÄ , tačiau teisėjų kolegija jokių procesinių pažeidimų nenustatė. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gynėjo dalyvavimas nebuvo bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio 1 dalis), R.

B. niekas netrukdė pačiam pasirinkti sau tinkamÄ gynėjÄ ir su juo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantui buvo pasiraÅ¡ytinai iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme atlikimo (3 t., b. l. 84), be to, Å¡io veiksmo atlikimo metu dalyvavo ir jam paskirta advokatė, kuri taip pat turėjo pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti BPK 273 straipsnio turinį bei taikymo galimybes. R. B. protokole nurodė, jog dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo galimybės informuos vėliau, tačiau pirmosios instancijos teisme Å¡io klausimo jis neiÅ¡kėlė, atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ neprašė.

Kokios priežastys sutrukdė skundo autoriui tai padaryti, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad ankstesni apelianto teistumai liudija, jog jam BK 641 straipsnio nuostatos buvo ne kartÄ taikytos, todėl spręsti, kad nuteistasis nežinojo apie tokiÄ galimybę ar jo teisės buvo nepagrįstai suvaržytos, nėra jokio pagrindo.

17. Remiantis iÅ¡dėstytu, daroma iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu iÅ¡imtinės, visos jos buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, kuris baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo. R. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė