Legislator Case Law & Legislation
7fbdd883-d60d-480a-b4a0-c64355f2230f AI generated

7fbdd883-d60d-480a-b4a0-c64355f2230f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7fbdd883-d60d-480a-b4a0-c64355f2230f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio

Legislator headnote

AI generated

7fbdd883-d60d-480a-b4a0-c64355f2230f · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovas UAB „Litmec“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 54-55) su ieÅ¡kiniu sutiko. Pažymėjo, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, nes su juo neatsiskaito debitoriai. Neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų, įmonė negali vykdyti Å«kinės komercinės veiklos. Pripažino, kad įmonės pradelstos skolos virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1892/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio

25 d. nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , civilinėje byloje Nr. B2-6413-553/ 2010 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litmec“, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡kelti atsakovui UAB „Litmec“ bankroto bylÄ dėl įmonės nemokumo (b. l. 1-2). Nurodė, kad, 2010 m. birželio 2 d. duomenimis (b. l. 4), atsakovas skolingas valstybės biudžetui 798 448,22 Lt. Pagal atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ (b. l. 24) įmonė turi turto už 5 914 915 Lt, skolų – už 1 214 348 Lt, tačiau antstolis negalėjo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos, nes įmonė neturi likvidaus turto, banko sÄ skaitos tuščios.

Atsakovas UAB „Litmec“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 54-55) su ieÅ¡kiniu sutiko. Pažymėjo, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, nes su juo neatsiskaito debitoriai. Neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų, įmonė negali vykdyti Å«kinės komercinės veiklos. Pripažino, kad įmonės pradelstos skolos virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į ieškinį (b. l. 47-48) su ieškiniu sutiko.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 63-64) atsisakė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 5 424

287 Lt, per 1 m. mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – už 805 135 Lt (b. l. 56). Atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. balanso duomenimis, įmonės turi turto už 5 314

731 Lt, per 1 m. mokėtinų sumų - 776 772 Lt (b. l. 58). Debitoriniai reikalavimai sudaro 5 250 890,72 Lt (b. l. 55), o pradelstos skolos kreditoriams pagal teismui pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä siekia 73 973,48 Lt (b. l. 54). Nors praktiÅ¡kai visÄ Ä¯monės turtÄ sudaro debitoriniai reikalavimai, tačiau pradelstos skolos pagal pateiktÄ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens finansinius reikalavimus, nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Anot atsakovo, Å¡iuo metu nėra galimybių per kuo trumpesnį laikÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolas, bet atsakovas nepateikė įrodymų, kurie rodytų, kas kliudo kreiptis į teismÄ dėl skolų priteisimo, arba atsakovo pastangas siekiant atgauti skolas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITLEX duomenimis, Lietuvos teismuose iÅ¡keltos dvi bylos, kuriose UAB „Litmec“ pareiÅ¡kė turtinius reikalavimus. Tad atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijų ir Å¡iuo pagrindu bankroto byla negali bÅ«ti keliama (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti bankroto bylÄ ir Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditorium (-iais), ji turi apie tai praneÅ¡ti ne teismui, kaip kad buvo padaryta, o vieÅ¡ai paskelbti ar kitokiu bÅ«du praneÅ¡ti kreditoriui (-iams). Tokiu atveju pareiga inicijuoti bankroto bylÄ tenka įmonės vadovui (Ä®BÄ® 4 str. 4 d.).

IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu (b. l. 66-67) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ . AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad antstolio raÅ¡tai yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas neturi realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolų iÅ¡ debitorių. Be to, ta aplinkybė, kad įmonėje dirba vos 1 darbuotojas, įmonė nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, įrodo, jog įmonė merdi. Jei įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, tokia įmonė turi bÅ«ti likviduota kaip teisės subjektas.

IeÅ¡kovas 2009 m. liepos 3 d. raÅ¡tu Nr. (14.2)-46-21162 (b. l. 15) pranešė atsakovui, kad jis skolingas valstybės biudžetui 997 641,35 Lt (b. l. 5-7, 10), ir įspėjo, kad iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. nesumokėjus mokestinės nepriemokos, ieÅ¡kovas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Visos mokestinės nepriemokos sumos atsakovas nesumokėjo, sprendimų iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ neginčijo. Å ie atsakovo veiksmai vertintini kaip praneÅ¡imas, jog jis negali atsiskaityti su kreditoriais arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį turinys tik patvirtina jo pozicijÄ - ketinimų vykdyti prievoles nebuvimÄ . Ä®BÄ® nenustatyta, kad praneÅ¡imas turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos.

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundÄ (b. l. 71-72) skundÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino įrodymus, taip pat netinkamai aiÅ¡kino Ä®BÄ® nuostatas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų nėra. Skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pats negali jos iÅ¡kelti (Ä®BÄ® 10 str. 8 d.), klausimas dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Ä®monių bankroto procesÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kreditorių reikalavimų pateikimÄ ir tvirtinimÄ , įmonės likvidavimÄ dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedÅ«ras) reglamentuoja specialus įstatymas - Ä®monių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali). Bankroto procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik apginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant pagrįstus jų reikalavimus, patvirtintus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas Å«kio subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiÅ¡kia, jog bankroto procese prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo, negalėjimo ar ketinimų vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams nebuvimo (Ä®BÄ® 9 str. 5 d.).

Bankroto byla keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (-jams) atlyginimÄ (-us); 2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Ä®BÄ® 9 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti bankroto bylÄ abiem pagrindais.

IÅ¡ atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. balanso (b. l. 60) matyti, kad jis turi turto už 5 317 731 Lt; atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarytas kreditorių sÄ raÅ¡as (b. l. 56) įrodo, kad atsakovo turi pradelstų skolų už 73 973,48 Lt. Ä® kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta skola socialinio draudimo biudžetui, bet neįtraukta skola valstybės biudžetui, kuri 2010 m. birželio 2 d. siekė 798 448,22 Lt. SkolÄ valstybės biudžetui sudėjus su kitomis atsakovo nurodytomis skolomis kreditoriams, skolų suma vis vien 6,5 k. mažesnė už įmonės turtÄ . Ä®monės nemokumas – tokia bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 2 d.). Taigi formaliai atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad beveik visÄ Ä¯monės turtÄ sudaro debitoriniai reikalavimai, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas de facto yra mokus. 2009 m. atsakovas patyrė 81 415 Lt, iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. - dar 78 193 Lt dydžio nuostolių (b. l. 59, 61). Ä®monėje dirba vos 1 darbuotojas (b. l. 49), įmonė jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdo, disponuoja tik 9 Lt (b. l. 60). Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, kad 3,5 mln. Lt skolÄ (iÅ¡ 5,25 mln. Lt debitorių skolų) sudaro atsakovo vadovo M. V. motinai

H. B. G. suteikta paskolos dalis, kurios grÄ Å¾inimo terminas baigiasi po 2 m. - 2012 m. gruodžio 30 d. (b. l. 1, 57). Kol prievolės įvykdymo terminas nesuėjo, reikalauti grÄ Å¾inti visÄ paskolÄ atsakovas neturi teisės. Antstolis

R. V. , kuris vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai, 2009 m. kovo 27 d. ir 2009 m. liepos 7 d. raÅ¡tuose (b. l. 11, 14) nurodė, jog areÅ¡tuoti atsakovo piniginių lėšų, esančių pas atsakovo debitorių UAB „Astonbocas“, nepavyko (CPK 145 str. 1 d. 3 p., 645 str. 1 d., 675 str.), nes pastarasis jų neturi. Duomenų apie kitÄ stambiausiÄ atsakovo kreditorių UAB „SVM Metal“ ir jo prievolių įvykdymo terminus byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti aktyvus, nes to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiÅ¡kimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva gautais duomenimis (Ä®BÄ® 9 str. 2 d.) bei atsižvelgia į įmonės finansinės bÅ«klės pokyčius per laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiama bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas. VieÅ¡o intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigÄ ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę bÅ«klę, o to teismas nepadarė. Net jei skolininkų UAB „Astonbocas“ ir UAB „SVM Metal“ atitinkamai 839 444,94 Lt ir 799 325 Lt dydžio prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę, atsakovo atsisakymas kreiptis į teismÄ dėl skolų priteisimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas skolų neatgauna dėl neveikimo. Kaip žinia, ieÅ¡kiniai dėl piniginių sumų priteisimo apmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o skolų priteisimas nereiÅ¡kia, jog skola bus iÅ¡ieÅ¡kota. Piniginių sumų priteisimas reiÅ¡kia patvirtinimÄ , kad atsakovas turi reikalavimo teisę į debitorių. Tačiau debitorius gali ir neneigti skolos fakto, bet neatsiskaityti, nes neturi pakankamai likvidaus turto ar lėšų. Taigi byloje lieka neaiÅ¡ku, ar atsakovo stambiausių debitorių prievolės pasibaigusios ir kokios yra jų finansinės galimybės atsiskaityti su atsakovu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovui bankroto bylÄ ir kitu pagrindu – pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , argumentuodamas tuo, kad atsakovas pranešė negalįs (neketinÄ s) vykdyti prievolių netinkamam subjektui (teismui vietoj kreditoriaus, pvz., ieÅ¡kovo) ir netinkamas subjektas (kreditorius, o ne įmonės vadovas) pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Ä®BÄ® 4 straipsnis numato, kad Ä®BÄ® 5 straipsnyje iÅ¡vardyti asmenys (kreditorius, savininkas, įmonės vadovas ar likvidatorius) gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Vadinasi, bet kuris Ä®BÄ® 5 straipsnyje nurodytas subjektas turi teisę inicijuoti bankroto bylÄ , jeigu atsakovas vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, Ä®BÄ® nenustato praneÅ¡imo formos (raÅ¡tu, žodžiu); be to, negalėjimÄ ar ketinimų vykdyti įsipareigojimus nebuvimÄ Ä¯rodo atsakovo konkliudentiniai veiksmai – mokestinės nepriemokos nepadengimas ilgÄ laikÄ (daugiau nei 3 metus) nei gera valia, nei po raginimo, nei priverstinai.

Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo atskleidė bylos esmę, ydingai išaiškino ĮBĮ 4 ir 5

straipsnius, todėl skundžiama nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo

perduodamas pirmosios instancijos teismui svarstyti iÅ¡ naujo. IÅ¡ naujo nagrinėdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pirmosios instancijos teismas inter alia turi surinkti (iÅ¡reikalauti) trÅ«kstamus raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su atsakovo stambiausių kreditorių finansinėmis galimybėmis ir prievolėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Litmec“ iÅ¡kėlimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                          Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                       Audronė Jarackaitė

                                                                                                                      Vytas

Milius