2013-11-04 Nr. AB-7376-3-62-3-01098-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1614/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01098-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos rinktinės vado 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. TE-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos (papeikimo) skyrimo pareigūnei L. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. TE-225, atsižvelgiant į VSAT Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus 2012 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-14 (toliau – ir Išvada), pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už VSAT Varėnos rinktinės darbo reglamento, patvirtinto VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-40, (toliau – ir Darbo reglamentas) 88 punkto, 91 punkto, VSAT Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų 6.10 punkto, 13.1 punkto, 13.2 punkto, VSAT Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 8.11 punkto, VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigybės aprašymo 8.2 punkto reikalavimų pažeidimus. Nurodė, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl esminių procedūrinių tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų bei netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Dėl esminių procedūrinių tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų pareiškėja nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalis nustato tarnybinio nusižengimo sąvoką, taip pat numato, jog nesant kaltės, negalima konstatuoti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. lV-308, (toliau – ir Tvarka) 20 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, kaltės forma ir t. t. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus visas tarnybinei atsakomybei pagrįsti reikšmingas aplinkybes, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių kaltę, visiškai nevertinant pareiškėjos paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl tiriamo nusižengimo ir nenurodant, kokiais konkrečiais pareiškėjos veiksmais (neveikimu) pasireiškė Išvadoje konstatuotas jos netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas bei kokie teisės aktai ją įpareigojo atitinkamai elgtis (tarnybinis nusižengimas nėra konkretizuotas).

Išvadoje faktinės aplinkybės iš esmės nustatytos teisingai, tačiau nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja dėl savo aplaidumo neįvykdė teisės aktuose numatytos pareigos kontroliuoti, kad duotas pavedimas būtų įvykdytas laiku ir tiksliai, nes ji nėra kalta dėl apeliacinio skundo išsiuntimo ne laiku. Išvadoje iš esmės nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos aplaidumas ir kontrolės nebuvimas, o taip pat neįvertintos ir pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 11 d. paaiškinime į 2012 m. rugsėjo 11 d. jai įteiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pateiktos aplinkybės:

1) neįvertinta aplinkybė, jog jai 2012 m. liepos 10 d. duotas pavedimas parengti apeliacinį skundą, kuris turėjo būti išsiųstas teismui vėliausiai 2012 m. liepos 16 d., buvo įvykdytas laiku ir tinkamai, t. y. 2012 m. liepos 13 d., kai pareiškėja suderino V. K. jai pateiktą apeliacinio skundo projektą ir jį nunešė pasirašyti rinktinės vadui, kuris jį pasirašęs grąžino, o ji iškart atidavė V. K. sutvarkyti šio dokumento išsiuntimą;

2) neįvertinta aplinkybė, jog ji teiravosi V. K. apie skundo išsiuntimą, o jis informavo, kad viskas sutvarkyta ir skundas į teismą bus išsiųstas 2012 m. liepos 16 d., t. y. pirmadienį;

3) neįvertinta aplinkybė dėl esamos praktikos VSAT Varėnos rinktinėje dėl skubaus dokumentų išsiuntimo, jog tuo rūpinasi dokumento rengėjas (nagrinėjamu atveju V. K.), kuris turi tartis su atsakingu už dokumentų išsiuntimą darbuotoju dėl Greitojo pašto pasiuntinio iškvietimo į rinktinę, o taip pat už išsiuntimą laiku atsako Bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – ir BRS) specialistė R. T.;

4) neįvertintos aplinkybės, jog ji nepažeidė jai pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių gauto pavedimo vykdymo organizavimą bei kontrolę, nes organizavo, t. y. davė pavedimą V. K. parengti skundą, kuris ir buvo parengtas ir pateiktas išsiuntimui laiku. Dėl to iš esmės buvo pažeistas Tvarkos 20 punktas, nes Išvadoje nurodytas jos aplaidumas, neįvykdant teisės aktuose numatytos pareigos kontroliuoti, kad duotas pavedimas būtų įvykdytas laiku ir tinkamai, nėra konkretizuotas, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė jos neteisėta veika, ar tarp konstatuoto rinktinėje padaryto pažeidimo ir jos veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Iš Išvados duomenų taip pat matyti, kad BRS specialistė pripažinta kalta dėl apeliacinio skundo išsiuntimo ne laiku, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgta nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog pavaldinio padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, o pozicija, jog pavaldinio padaryti pažeidimai savaime suponuoja, jog dėl to yra kaltas vadovas, netinkamai organizavęs ar kontroliavęs pareigūnų darbą ir neužtikrinęs, jog pavaldiniai dirbtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsta, nes priešingu atveju būtų pažeistas Statuto 2 straipsnio 6 dalyje ir Tvarkos 3 punkte įtvirtintas statutinio pareigūno individualios tarnybinės atsakomybės principas.

Pavaldžių pareigūnų padaryti tarnybiniai nusižengimai galėtų būti laikomi netinkamo vadovavimo pasekmėmis tik tuo atveju, jei pagal Tvarkos 20 punkto reikalavimus Išvadoje būtų nurodyti konkretūs įrodymai, patvirtinantys priežastinio ryšio tarp pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir netinkamo skyriaus vadovavimo buvimą.

Pareiškėja nurodė, kad VSAT Varėnos rinktinės Darbo reglamento 88 punktas, 91 punktas tik numato subjektą, atsakingą už tinkamą gautų pavedimų vykdymą (atsakingi pavedimus gavę vykdytojai) ir yra skirti aiškintis, nustatyti, kas gali būti atsakingas už netinkamą pavedimų įvykdymą, nustačius netinkamą ir pavedimo įvykdymą ne laiku, todėl iš principo šių normos niekas, tarp jų ir pareiškėja, negali pažeisti. Pareiškėjos 2012 m. liepos 10 d. gautas VSAT Varėnos rinktinės vado pavedimas parengti apeliacinį skundą buvo įvykdytas tinkamai ir laiku: pavedimo vykdymo terminas nebuvo nurodytas, bet atsižvelgiant į tokio sprendimo apskundimo terminus jis turėjo būti išsiųstas teismui vėliausiai 2012 m. liepos 16 d., o apeliacinis skundas buvo parengtas 2012 m. liepos 13 d., t. y. netgi anksčiau 3 dienomis ir laiku pateiktas BRS darbuotojai registravimui bei išsiuntimui.

Pareiškėja taip pat nepažeidė ir VSAT Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų 6.10 ir 13.2 punktų reikalavimų, kadangi VSAT Varėnos rinktinės Štabo BRS nuostatų 13.2 punktas tik nustato subjektą, atsakingą už skyriui pavestų veiklos tikslų ir funkcijų vykdymą, darbo rezultatus (skyriaus viršininką), o BRS nuostatų 6.10 punktas, nustatantis skyriaus viršininkui pareigą kontroliuoti rinktinės vadovybės pavedimų vykdymą, taip pat nepažeistas, nes 2012 m. liepos 10 d. gautas VSAT Varėnos rinktinės vado pavedimas parengti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo buvo įvykdytas tinkamai ir laiku.

Pagal teisės aktų reikalavimus gauto pavedimo (parengti apeliacinį skundą) laiku įvykdymas neapima parengto šio dokumento išsiuntimo, todėl, jei pavedimas parengti atitinkamą dokumentą yra įvykdytas laiku, tačiau dokumentas nėra išsiųstas laiku, nėra teisinio pagrindo konstatuoti BRS nuostatų 6.10 punkto nuostatų pažeidimą. Tokia išvada darytina sistemiškai išanalizavus VSAT Varėnos rinktinės darbo reglamentą, kuriame „Pavedimai ir jų vykdymo kontrolė“ yra išdėstyti atskirame VIII skyriuje (82-93 p.), kuris reglamentuoja pavedimo įvykdymo terminus (85 p.), reikalavimus, kaip elgtis, jei pavedimas negali būti įvykdytas laiku (86 p.), o taip pat nustato netinkamo pavedimo įvykdymo požymius (neišspręsti keliami klausiami arba į juos neatsakyta) bei pasekmes (visa medžiaga grąžinama vykdytojui tobulinti, tačiau pavedimo vykdymo terminas nepratęsiamas) (87 p.).

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra nurodyta jokių duomenų, jog pavedimas parengti minėtą apeliacinį skundą buvo įvykdytas netinkamai ir ne laiku, nes jokių priekaištų dėl parengto apeliacinio skundo turinio Išvadoje nėra. VSAT Varėnos rinktinėje parengtų dokumentų išsiuntimą reglamentuoja atskiras Darbo reglamento skyrius – VII skyrius (58-81 p.). Be to, Darbo reglamento 73 punktas nustato, kad raštų išsiuntimą organizuoja BRS atsakingas darbuotojas. Iš šių nuostatų analizės akivaizdu, kad pavedimas yra laikomas įvykdytu tinkamai ir laiku, jei jis įvykdytas pavedime nurodytu terminu ir jam pritaria bei pasirašo visi privalantys tai daryti darbuotojai.

Nagrinėjamu atveju parengtam apeliacinio skundo turiniui buvo pritarta, VSAT Varėnos rinktinės vadas jį pasirašė 2012 m. liepos 13 d., terminas šiam dokumentui parengti nebuvo nurodytas, bet jis buvo aiškus jo rengėjams, pavedimas buvo įvykdytas ir pateiktas išsiuntimui laiku (2012 m. liepos 13 d.). Pareiškėja taip pat nepažeidė ir BRS nuostatų 13.1 punkto reikalavimų, įpareigojančių ją planuoti, organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, paskirstyti užduotis ir pavedimus, darbo krūvį pavaldiems darbuotojams, nes Išvadoje nenurodyta, ką ir kokiais konkrečiais veiksmais ji blogai organizavo, paskirstė, planavo ar kontroliavo.

VSAT Varėnos rinktinės Štabo BRS viršininko pareigybės aprašymo 8.11 punktas savo turiniu yra identiškas BRS nuostatų 13.1 punktui, todėl minėto Pareigybės aprašymo 8.11 punkto pareiškėja taip pat nepažeidė. Pareigybės aprašymo 8.11 punkte numatyta skyriaus darbuotojų darbo kontrolė savaime neliudija šio punkto pažeidimo, kuomet skyriaus darbuotojas netinkamai atlieka savo pareigas, nes, kaip jau minėta, tam reikia įrodyti priežastinio ryšio tarp darbuotojo netinkamai atlikto darbo, t. y. padaryto tarnybinio nusižengimo ir netinkamo skyriaus vadovavimo ar kontroliavimo, buvimą. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog skyriaus viršininkas privalo kiekvieną dieną tikrinti skyriaus darbuotojų veiklą. Taigi dėl minėto dokumento išsiuntimo ne laiku pareiškėjos veiksmuose nėra jokios kaltės ir jokio priežastinio ryšio tarp minėto dokumento išsiuntimo ne laiku bei jos, kaip BRS viršininkės neva netinkamo vadovavimo skyriui. VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigybės aprašymo 8.2 punktas savo turiniu yra identiškas arba apima Štabo BRS viršininko pareigybės aprašymo 8.11 punktą, VSAT Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų 3.1 punktą, 6.10 punkto reikalavimus, todėl ir minėto pareigybės aprašymo 8.2 punkto reikalavimų pareiškėja nepažeidė.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. VSAT Varėnos rinktinėje iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gauta 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti VSAT Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl to, jog praleistas apeliacinio skundo padavimo teismui terminas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad duotas VSAT Varėnos rinktinės vado pavedimas – apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – nebuvo įvykdytas tinkamai. Dėl aplaidaus atsakingų tarnautojų tarnybinių funkcijų vykdymo iškilo grėsmė, kad nebus apgintas VSAT Varėnos rinktinės interesas. Pabrėžė, kad VSAT Varėnos rinktinės vadas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nukreipė pareiškėjai ir jai pavaldžiam pareigūnui V. K.. Teigė, jog pagal užimamas pareigas pareiškėja privalo suvokti, kad sąvoka „apskųsti sprendimą“ reiškia ne tik apeliacinio skundo projekto parengimą, bet ir skundo bei jo priedų pateikimą laiku. Tai gali būti įgyvendinama tik aktyviais veiksmais. Pareiškėja buvo asmeniškai atsakinga, kad pavedimas būtų įvykdytas tiksliai ir laiku, kadangi buvo pavedimo pirmoji vykdytoja, nes tai numatė Darbo reglamento 91 punktas. Be to, Darbo reglamento 88 punktas numato, kad rinktinės vado pavaduotojai, padalinių vadovai ir už pavedimų vykdymą atsakingi darbuotojai atsako už tai, kad tinkamai ir laiku būtų įvykdytos jiems pavestos užduotys.

Pabrėžė, kad pareiškėja, vykdydama VSAT Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus, kurio pagrindinės funkcijos yra organizuoti rinktinės dokumentų valdymą, kontroliuoti rinktinės vadovybės pavedimų vykdymą, registruoti ir išsiųsti siunčiamąją korespondenciją, viršininkės pareigas bei būdama atsakinga už BRS veiklos planavimą, organizavimą ir kontrolę, tuo metu laikinai vykdė ir VSAT Varėnos rinktinės Štabo viršininko funkcijas, kurio kompetencijoje yra kontroliuoti ir koordinuoti BRS veiklą, nustatyti BRS prioritetines veiklos kryptis, paskirstyti užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, prižiūrėti, kad būtų laikomasi drausmės ir tinkamai vykdomi pavedimai. Iš to seka, kad pareiškėja netinkamai organizavo, kontroliavo ir koordinavo pavaldžių tarnautojų veiklą, dėl ko buvo praleistas apeliacinio skundo pateikimo terminas. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu – tinkamai neatliekant privalomų atlikti pareigų, kurias ji privalėjo atlikti pagal jos tarnybines funkcijas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos neveikimas pasireiškė tuo, kad ji, būdama pirma rinktinės vado pavedimo vykdytoja, be to, atsakinga už padalinio, kuris organizuoja ir kontroliuoja darbą su dokumentais, dokumentų registravimą ir išsiuntimą, kontrolę ir koordinavimą, pagal užimamas pareigas privalėdama suvokti, kaip rinktinei svarbu laiku paruošti ir išsiųsti minėtą dokumentą teismui, suprasdama, koks nedidelis laiko tarpas buvo likęs iki apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad pavedimas būtų įvykdytas tiksliai ir laiku. Pareiškėja, žinodama savo pareigas, jas vykdė netinkamai, nes turėjo ir galėjo numatyti, kad netinkamai vykdant pareigas, gali atsirasti neigiamų pasekmių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pareiškėja kompiuterinėje dokumentų registravimo sistemoje „Kontora 2000“ nenurodė pavedimo įvykdymo termino, neįspėjo už dokumentų registravimą ir išsiuntimą atsakingos tarnautojos, kada vėliausiai apeliacinį skundą reikia išsiųsti. Pareiškėja turėjo organizuoti jai pavaldžių pareigūnų darbą taip, kad apeliacinis skundas ne tik būtų paruoštas, bet ir laiku išsiųstas iš VSAT Varėnos rinktinės.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir pakeitė VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. TE-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnei L. B.“ ir paskirtą tarnybinę nuobaudą papeikimą pakeitė į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą, likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 2 straipsnio 6 dalį, taip pat Tvarkos 4.2 punktą, 20 punktą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt. Teismas išdėstė nuostatas, kurias atsakovo vertinimu pažeidė pareiškėja ir pažymėjo, kad pareiškėja buvo ne eilinė statutinė pareigūnė, tačiau Varėnos rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkė, taip pat laikinai einanti ir Varėnos rinktinės Štabo viršininko pareigas.

Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teismas preziumavo, kad pareiškėja žino teisės aktų, reglamentuojančių tiek Varėnos rinktinės, tiek ir struktūrinių padalinių, konkrečių skyrių veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų.

Teismas pagrįstais pripažino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo argumentus, kad pareiškėjai nepakako tik pavesti apeliacinio skundo išsiuntimą kitam pareigūnui. Teismas pabrėžė, kad BRS vadovui išliko pareiga kontroliuoti (arba organizuoti kontrolę), kaip įgyvendinamas apeliacinio skundo išsiuntimas laiku. Išvadoje ir jos prieduose yra įtvirtintas pakankamas pagrindas faktinių duomenų, kurie neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja nevykdė Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 8.11 punkto imperatyvių reikalavimų, kurie įsakmiai numato, jog BRS viršininkas planuoja ir organizuoja skyriaus veiklą, koordinuoja ir kontroliuoja skyriaus darbuotojų darbą.

Pareiškėja, vykdydama Varėnos rinktinės BRS viršininkės pareigas, duotoje situacijoje neveikimu pažeidė ir BRS nuostatų 6.10 punktą, kuris numato, jog pareiškėjos vadovaujamas skyrius turi pareigą kontroliuoti rinktinės vadovybės pavedimų vykdymą, taip pat 13.1 punktą, kuris reglamentuoja, kad BRS viršininkas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbą, paskirsto užduotis ir pavedimus, darbo krūvį pavaldiems darbuotojams, bei 13.2 punktą, kuris numato, jog BRS viršininkas atsako už skyriui pavestų veiklos tikslų ir funkcijų vykdymą, darbo rezultatus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatliko (nevykdė) paminėtų teisės aktų punktų reikalavimų ir tai tiesiogiai sąlygojo kilusias neigiamas pasekmes – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nustatytais terminais nebuvo išsiųstas apeliacinis skundas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja, vadovaudama BRS, nesugebėjo skyriaus veiklos organizuoti taip, jog apeliacinis skundas būtų išsiųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytais terminais. Teismas laikė juridiškai nereikšmingais pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, kad tai lėmė V. K., R. T. veiksmai. Pabrėžta, jog tai pareiškėjai pavaldūs darbuotojai ir pareiškėja turi pareigą organizuoti BRS veiklą taip, jog visi tinkamai ir laiku vykdytų BRS nuostatų bei savo pareigybių aprašymų reikalavimus. Teismas nenustatė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai tinkamai įvykdyti Pareigybės aprašyme bei BRS nuostatuose jai pavestas funkcijas.

Teismas pažymėjo, kad Tvarkos 2 punkte, 17-19 punktuose yra įtvirtinta atsakovo pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus, o 20 punkte numatyti tarnybinio patikrinimo išvadai keliami reikalavimai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs imperatyvias nuostatas, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teismui pateiktų įrodymų visetas davė pagrindą išvadai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepažeidžiant Tvarkos nuostatų (5 p., 25 p., 29-30 p.), Statuto 26 straipsnio 1-8 dalių reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Įsakymas, kaip ir individualus administracinis aktas, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir už Darbo reglamento 88 punktą, 91 punktą, VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigybės aprašymo 8.2 punkto pažeidimus. Įvertinęs paminėtų administracinių aktų nuostatas, taip pat padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtį bei BRS nuostatų, BRS viršininko pareigybės aprašymo turinį, teismas konstatavo, kad tokia pareiškėjos veiksmų juridinė kvalifikacija yra perteklinė ir tarp paminėtų punktų pažeidimo ir pareiškėjos neveikimo bei kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio (ABTĮ 57 str.). Duotoje situacijoje pareiškėja neveikė taip, kaip ją įpareigojo veikti konkrečiai BRS nuostatų ir BRS viršininko pareigybės aprašymo normos ir dėl to atsirado neigiamos pasekmės – laiku nebuvo išsiųstas apeliacinis skundas. Dėl to VSAT Varėnos rinktinės Darbo reglamento ir VSAT Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimo inkriminavimas pareiškėjai yra akivaizdžiai perteklinis (ABTĮ 57 str.).

Įvertinęs pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, stažą valstybės tarnyboje, paskatinimus, padėkas (b. l. 129-132), aplinkybę, jog anksčiau jai nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė, padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog Varėnos rinktinė terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių), Varėnos rinktinės vado neargumentuotą paaiškinimą teismo posėdyje dėl nuobaudos rūšies parinkimo, aplinkybę, jog tarnybinio pažeidimo padarymui netiesioginės įtakos turėjo ir V. K. bei R. T. veiksmai, kurių negalima vertinti, kaip visiškai atitinkančių teisės aktų reikalavimus, teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjai parinko akivaizdžiai per griežtą tarnybinės nuobaudos rūšį.

III. Pareiškėja L. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2-6) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, o teismo padarytos išvados dėl pareiškėjos kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių (ABTĮ 143 str.). Kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, jog Išvada neatitinka Tvarkos 20 punkto reikalavimų. Ji skunde teismui nurodė, kad Išvadoje nebuvo įvertinta daugelis bylai reikšmingų aplinkybių: nėra detaliai aprašyti, išanalizuoti ir įvertinti prieštaringi pareiškėjos L. B., jos pavaldinio V. K. ir R. T. paaiškinimai dėl apeliacinio skundo išsiuntimo ne laiku, tikrintoja nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl ji netiki iš esmės sutampančiais L. B. ir R. T. paaiškinimais, apsiribojant jų kritišku vertinimu, o tiki būtent V. K. paaiškinimais, Išvadoje neįvertinti akivaizdūs įrodymai apie konfliktinius santykius tarp L. B. ir V. K. dėl galimos konkurencijos į Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigas, kurios buvo patikėtos L. B.. Iš teisme duotų R. T. paaiškinimų matyti, kad V. K., siekdamas minėtų pareigų, elgėsi neetiškai ir kurstė kolektyvą pasisakyti prieš L. B. kandidatūrą. Be to, aplinkybės, kad tikrintoja L. B. ir R. T. paaiškinimus dėl galimo nusižengimo paėmė raštu, o V. K. dar buvo sudaryta ir galimybė atvykti į VSAT būstinę ir papildomai žodžiu paaiškinti skundo neišsiuntimo aplinkybes, vėliau išvadoje nepasiūlyta V. K. patraukti tarnybinėn atsakomybėn, liudija, kad patikrinimas nebuvo objektyvus ir nešališkas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš įrodinėjimo dalyko eliminavo V. K. ir R. T. veiksmus, nors būtent visų 3 minėtų pareigūnų veiksmai ir šių veiksmų motyvai sudaro skundo dalyką šioje byloje.

Dėl L. B. tarnybinės atsakomybės teigia, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad apeliacinio skundo nustatytu terminu neišsiuntė L. B. pavaldinė, BRS specialistė R. T., kuri už tai taip pat buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-3697/2011, 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-3646/2011. Teismas turėjo išsamiai patikrinti Išvadoje ištirtus įrodymus apie L. B. žodinio pavedimo pavaldiniui V. K., pastarojo atsakymo ir pavedimo perteikimo žodžiu R. T. turinį, išsiaiškinti, kaip suprato šiuos pokalbius minėti pareigūnai ir kaip jie veikė (neveikė), kas yra kaltas dėl apeliacinio skundo neišsiuntimo laiku, o taip pat nuspręsti, ar yra dėl to L. B. kaltė. Pažymi, kad V. K. nepaneigė ir R. T. nurodytų aplinkybių dėl to, kad 2012 m. liepos 16 d. jis perdavė pastarajai kitus 2 dokumentus išsiuntimui, pabrėžęs apie pavedimo skubumą, ir minėti dokumentai buvo išsiųsti tą pačią dieną, o apeliacinio skundo išsiuntimu jis nesidomėjęs. Nagrinėjamu atveju vadovė L. B., davusi žodinį pavedimą pavaldiniui V. K. ir gavusi jo žodinį patikinimą, jog jis bus tinkamai įvykdytas, neturėjo pagrindo netikėti savo pavaldiniu, jį tikrinti ar pati bandyti vykdyti pavedimą. L. B. veikoje nėra jokio netinkamo darbo organizavimo, nepakankamos kontrolės, aplaidumo ir kaltės dėl to, kad apeliacinis skundas nebuvo išsiųstas nustatytu terminu.

VSAT, atstovaujanti Varėnos rinktinę, atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 10-12) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad V. K. papildomi paaiškinimai buvo gauti elektroniniu paštu, VSAT Štabe pareigūnas paaiškinimų neteikė. Tiek tarnybinio patikrinimo, tiek ir teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde apeliantė, bandydama permesti atsakomybę kitiems dėl dokumento išsiuntimo ne laiku, siekia išvengti asmeninės atsakomybės už savo neveikimą ir aplaidumą organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant pavaldžių tarnautojų darbą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, tai patvirtino ir teismas, kad apeliantė neatliko privalomų atlikti pareigų, numatytų ankščiau paminėtuose teisės aktuose. Apeliantė nepateikė argumentų, kad buvo objektyvios, nuo jos nepriklausančios priežastys, dėl kurių ji padarė priešingą teisei veiką. Tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, tai patvirtino ir liudytojai teismo posėdžio metu, kad apeliantė, kaip Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkė (laikinai vykdžiusi rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigas), nesiėmė aktyvių veiksmų, kad pavedimas būtų įvykdytas tinkamai ir laiku. Dėl tokio neveikimo buvo sudarytos sąlygos pavaldiems tarnautojams netinkamai atlikti pavestas funkcijas. Vertinant darbo organizavimą, vertinimo dalyką sudaro ne konkretus faktas, ar darbas buvo atliktas, o tai, kaip buvo organizuota darbo atlikimo tvarka ir kaip buvo prižiūrima, ar jos buvo laikomasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1267/2012). Tyrimo metu surinkta medžiaga, liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu rodo, kad VSAT Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriuje vyrauja įtampa, darbuotojams trūksta pasitikėjimo vienas kitu bei glaudesnio tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo. Pagal pareigybės aprašymo nuostatas ir pagal VSAT pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 13.1 punkto reikalavimus, būtent apeliantė atsakinga, kad vadovaujamame kolektyve būtų darbinga ir draugiška aplinka, užkirstas kelias konfliktams, pašalintos nesutarimų priežastys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. TE-225 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnei L. B.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-14, kurioje konstatuota, kad pareigūnė dėl savo aplaidumo neįvykdė teisės aktuose numatytos pareigos kontroliuoti, kad duotas pavedimas būtų įvykdytas laiku ir tiksliai, o tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. B. pažeidė Darbo reglamento 88 ir 91 punktų reikalavimus, Varėnos rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų 6.10, 13.1 ir 13.2 punktus, Varėnos rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Varėnos rinktinės vado 2011-11-11 įsakymu Nr. 4-379, 8.11 punkto ir Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigybės aprašymo 8.2 punkto nuostatas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą, tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) nuostatos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V–308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2012-01-26 įsakymu Nr. 4-40 patvirtinto Varėnos rinktinės darbo reglamento 88 punkte nustatyta, kad rinktinės vado pavaduotojai, padalinių vadovai ir už pavedimų vykdymą atsakingi darbuotojai atsako už tai, kad tinkamai ir laiku būtų įvykdytos jiems pavestos užduotys. To paties reglamento 91 punkte įtvirtinta, jog jeigu pavedimas duotas keliems vykdytojams, atsakingas už užduoties įvykdymą yra pirmas rezoliucijoje nurodytas vykdytojas, kiti rezoliucijoje nurodyti vykdytojai privalo pateikti atsakingam vykdytojui pasiūlymus ar kitą reikalingą informaciją. Pagal Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko pareigybės aprašymo 8.2 punktą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas užtikrinti rinktinės Štabui pavestų veiklos tikslų įgyvendinimą, organizuoja ir koordinuoja rinktinės vidinį administravimą, kontroliuoja Štabo Bendrųjų reikalų ir Logistikos skyrių veiklą, nustato šių skyrių prioritetines veiklos kryptis, paskirsto užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą, prižiūri, kad būtų laikomasi drausmės ir tinkamai vykdomi pavedimai. Varėnos rinktinės Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų 6.10 punkte nustatyta, kad skyrius kontroliuoja vidaus reikalų ministerijos, Tarnybos bei rinktinės vadovybės pavedimų vykdymą ir vykdymo terminus, 13.1 punkte – skyriaus viršininkas planuoja ir organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbą, paskirsto užduotis ir pavedimus, darbo krūvį pavaldiems darbuotojams, 13.2 punkte – skyriaus viršininkas atsako už skyriui pavestų veiklos tikslų ir funkcijų vykdymą, darbo rezultatus. Varėnos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 8.11 punkte reglamentuota, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja ir organizuoja skyriaus veiklą, koordinuoja ir kontroliuoja skyriaus darbuotojų darbą, rengia pavaldžių tarnautojų pareigybių aprašymų projektus, veiklos vertinimo išvadas, charakteristikas, teikimus aukštesniam laipsniui suteikti, tam, kad būtų užtikrinta efektyvi skyriaus veikla.

Pareiškėjai inkriminuojamo kaltinimo esmę sudaro tai, kad ji netinkamai organizavo pavedimų įvykdymo kontrolę, t. y. neužtikrino tinkamo darbo vadovaujamame padalinyje kontrolės. Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose. Nors vadovai kontrolei ir turi skirti reikiamą dėmesį, tačiau būna atvejų, kai tam tikru būdu organizuota veikla dėl tam tikrų asmenų (pavaldinių/vykdytojų) subjektyvių veiksmų ne visada susiklosto taip kaip planuota/nustatyta. Tokio pobūdžio pažeidimai paprastai sietini su netinkamu tarnybinių pareigų (pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų) vykdymu (paprastai pasireiškia neveikimu).

Byloje nustatyta ir pareiškėja neginčija fakto, kad pakartotinai kompiuterinėje dokumentų registravimo sistemoje „Kontora 2000“ neįrašė pavedimo įvykdymo termino. Taip pat pripažįsta, jog 2012 m. liepos 16 d. nei V. K., nei R. T. nepaklausė, ar apeliacinis skundas buvo išsiųstas iš rinktinės. Teigia, jog pasitikėjo V. K., kuris ją informavo, kad viskas sutvarkyta ir skundas į teismą bus išsiųstas liepos 16 d., t. y. pirmadienį. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja neužtikrino jai pavaldžių struktūrinių darinių tinkamos veiklos kontrolės. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė teisingą išvadą, jog pagrįstais pripažįsta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo argumentus, kad pareiškėjai nepakako tik pavesti apeliacinio skundo išsiuntimą kitam pareigūnui, kad BRS vadovui išliko pareiga kontroliuoti (arba organizuoti kontrolę) kaip įgyvendinamas savalaikis apeliacinio skundo išsiuntimas LVAT, o tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jos prieduose yra pakankamas pagrindas faktinių duomenų, kurie neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja nevykdė Bendrųjų reikalų skyriaus nuostatų ir Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo imperatyvių reikalavimų. Kitaip sakant, nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, jog pareiškėja, nesivadovavo pastaruosiuose teisės aktuose išdėstytomis normomis, neužtikrino tinkamos pavedimų įvykdymo kontrolės, dėl ko nebuvo laiku išsiusta adresatui skirta korespondencija, nors vykdydama savo pareigas tai privalėjo padaryti.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytų bei tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo (skyrė švelnesnę) tarnybinę nuobaudą.

Apeliacinio skundo argumentai dėl darbuotojų tarpusavio santykių ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius