7fbc41c1-b4c8-4617-a6fc-780f0e8fe2a2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22181-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.2.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Čepkauskui, išteisintajai L.

P. ir jos gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro ArÅ«no Čepkausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ .

L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. P. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos 140 straipsnio 3 dalyje padarymu dėl to, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, muÅ¡dama, t. y. tyčia ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į nosį savo sÅ«nui P. P., gim. (duomenys neskelbtini)., taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

2. Kauno apylinkės teismas priimtame nuosprendyje konstatavo, kad iÅ¡naudojus visus įmanomus įstatymo leistinus bÅ«dus nepavyko paÅ¡alinti abejonių tarp byloje esančių įrodymų, todėl sprendė, kad nesurinkta pakankamai L. P. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui ir jÄ iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroras ArÅ«nas Čepkauskas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 60 parų areÅ¡to bausmę. Pritaikyti BK 75 straipsnyje numatytÄ areÅ¡to atidėjimÄ 8 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo laikÄ gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir neturėti bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).

Nuosprendžiui įsiteisėjus L. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. iÅ¡vados nepagrįstos objektyviu visų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame procese iÅ¡tirtų įrodymų teisiniu įvertinimu, neatlikta visų įrodymų iÅ¡sami analizė jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai liudytojo V. P. parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes dėl vykstančių skyrybų jo liudijimas yra Å¡aliÅ¡kas, o tuo tarpu iÅ¡teisintosios L.

P. parodymus priėmė be iÅ¡lygų, nors įvykio metu jai nustatytas 2,82 promilių neblaivumas ir ji pati apklausose nurodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybes (liudytojas V. P. įvykio metu buvo blaivus). Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos ne iÅ¡teisintÄ jÄ L. P., o liudytojÄ V. P. charakterizuojančios aplinkybės ir tuo remiamasi priimant nuosprendį. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog inkriminuotas įvykis buvo 2019 m. gegužės 27 d., o ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas tik 2019 m. lapkričio 25 d.; 3.2. pirmosios instancijos teismas neteisingai atkÅ«rė įvykio eigÄ ir dalyvių veiksmus įvykyje, nes buitinio Å¡eimyninio barnio įkarÅ¡tyje mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti keli fiziniai veiksmai.

Bandant atimti televizoriaus pultelį, mažametis kažkurio iÅ¡ tėvų buvo pastumtas. BÅ«tent dėl Å¡io pastÅ«mimo vaikas apklausoje ir paliudijo, kad jam dėl to neskaudėjo ir jis buvo pastumtas, jo paties supratimu, netyčia, Å¡io pastÅ«mimo vaikas nesureikÅ¡mina. TÄ ir paminėjo specialistė psichologė I. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu vaikas kitaip vertina antrÄ L. P. atliktÄ fizinį veiksmÄ prieÅ¡ jį – sudavimÄ kumščiu į veidÄ . Dėl Å¡io sudavimo nukentėjusysis vaikas, įvertinant jo amžių (11 metų), labai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pojūčius ir supratimÄ ; 3.3. sureikÅ¡minta specialistės I.

B. apklausa, nes pats mažametis nukentėjusysis P. P. nurodė, kad mama atsisukusi į jį su ranka vienÄ kartÄ trenkė jam į veidÄ (nosį), jam skaudėjo, jis nežino ar mama jam sudavė tyčia. Mažametis nukentėjusysis ne mažiau tris kartus pats tiesiogiai parodė, kad jam po mamos smÅ«gio skaudėjo ir dar bent du kartus tai patvirtinta netiesioginiais įrodymais. PirmÄ kartÄ sukeltÄ skausmÄ mažametis nurodė į įvykį reagavusiems policijos pareigÅ«nams ir tai užfiksavus jų naudojama vaizdo-garso įraÅ¡ymo priemone.

Antras sukelto fizinio skausmo patvirtinimas nurodomas mažamečio nukentėjusiojo P. P. 2019 m. liepos 11 d. pirminės apklausos duomenyse. TrečiÄ kartÄ sukeltÄ skausmÄ , kaip atlikto smÅ«gio pasekmes, mažametis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 20 d., dalyvaujant tai pačiai specialistei I. B.. Taip pat liudytojas V. P., kuris tiesiogiai matė įvykį, patvirtino, kad L. P. deÅ¡ine ranka tyčia sudavė P. P. vienÄ smÅ«gį į nosį, sÅ«nus sakė, kad skauda.

Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas V. P. paliudijo filmuotos medžiagos autentiÅ¡kumÄ ir parodė, jog vaikas buvo iÅ¡sigandęs, jis sakė, kad mama sudavė į veidÄ ir jam skaudėjo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad moteris tuo metu buvo iÅ¡gėrus, vyrui reiÅ¡kė pretenzijas, ji patvirtino, kad sudavė vaikui su ranka. 3.4. iÅ¡teisintosios L. P. parodymai, kad ji vaikui sudavė netyčia, turi bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi. Ä®vykio metu L. P. nustatytas 2,82 promilės girtumas, ji neatsimena įvykio aplinkybių.

Tuo tarpu nukentėjusiojo mažamečio P. P. ne vienkartiniai parodymai, blaivaus tiesioginiai įvykį mačiusio liudytojo V. P., liudytojo V. P. parodymai bei vaizdo įrašas patvirtina, kad mažamečiui P. P. buvo suduotas smūgis ir taip sukeltas fizinis skausmas. 3.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad mažamečiui buvo užduoti menami klausimai, nes tuo veiksmu policijos pareigūnas neatliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 183 straipsnyje numatyto procesinio veiksmo – liudytojo apklausos.

IÅ¡ vaizdo įrašų „VID_20190527_202817“, „VID _20190527_203002(5)“ ir „V1D_20190527_203130“ matyti, jog vaikas patvirtina, kad jam skaudėjo, kai mama jam sudavė per veidÄ . Taip pat vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip L. P. atsipraÅ¡o vaiko, nurodo, kad trenkė netyčia ir nenorėjo sužeisti P. P.. PareigÅ«nas vaiko klausia ar skaudėjo, o vaikas atsako taip. Fone girdėti L. P. įsakmus balsas – ne (neskaudėjo). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis, kur vaikas į pareigÅ«no užduotÄ klausimÄ â€žar skaudėjo“, atsako, kad „skaudėjo“, vertina kaip nepatikimus.

Taip pat teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino teisiamojo posėdžio metu šį veiksmÄ atlikusio policijos pareigÅ«no paliudijimus veiksmo tikrumu, motyvuojant, kad vaikui užduotas menamas klausimas „ar skaudėjo?“, vaiko sužalojimų nematyti, o pareigÅ«nas nesiaiÅ¡kina, kÄ vaikui skaudėjo ir kodėl. Prokuroro teigimu, pareigÅ«no naudojama vaizdo-garso įraÅ¡ymo priemone užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai buvo padaryti laikantis teisės aktų, o pareigÅ«nai vykdė jiems nurodytas pareigas iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes; 3.6. liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no parodymai apie jam žinomas įvykio aplinkybes turėjo bÅ«ti vertinti kaip objektyvÅ«s ir patikimi, bei patvirtinantys vaizdo įraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ ir jo paties suvoktas įvykio aplinkybes.

Skunde nurodoma, jog BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi bÅ«ti nustatytos pasekmės – Å¡iuo atveju fizinis skausmas. Todėl neaiÅ¡ku kokiu kitu bÅ«du, be klausimų uždavimo, policijos pareigÅ«nai galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. BÅ«tent gavus nukentėjusiojo patvirtinimÄ apie jam suduotÄ smÅ«gį ir vaikui atsakius, kad skaudėjo, buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir atlikti pirminius procesinius veiksmus. Jei vaikas bÅ«tų pasakęs, kad neskaudėjo, tikėtina ir ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų pradėtas.

Å iuo atveju vaikas pareigÅ«nui aiÅ¡kiai nurodė, kad mama jam vienÄ kartÄ sudavė į nosį ir vaikui skaudėjo. Policijos pareigÅ«nams nekilo abejonių apie įvykusio smurto artimoje aplinkoje realumÄ , bei nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo mažamečio situacijos ir aplinkos suvokimo adekvatumo; 3.7. netinkamai buvo įvertintas smÅ«giavimo mechanizmas ir iÅ¡teisintosios tyčios nebuvimas. Apelianto nuomone, vaikui buvo tyčia suduota ranka į veido sritį, sukeliant fizinį skausmÄ . Tai patvirtino pats nukentėjusysis ir liudytojai, kurie taip pat parodė, jog po L.

P. suduoto smÅ«gio, mažametis P. P. pradėjo verkti, o tai reiÅ¡kia, kad vaikas jautė fizinį skausmÄ ir toks skausmo pojÅ«tis buvo iÅ¡reikÅ¡tas veiksmu, kurį suprato aplinkiniai. Vaiko verkimas neturėtų bÅ«ti suprantamas siaurai. Tiek liudytojai, tiek pats vaikas ne kartÄ parodė apie aÅ¡aras akyse ar jų buvimo pėdsakus, paraudusias akis. Suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smÅ«gį, suvokia, jog tuo sukels tam tikras pasekmes (fizinį skausmÄ , kÅ«no sužalojimÄ ).

Nors P. P. nepadaryti jokie sužalojimai, tačiau L. P. tyčia apėmė BK 140 straipsnyje numatytas pasekmes, fizinio skausmo sukėlimÄ . SmÅ«giavimas ranka specialiai pasisukus į kito asmens kÅ«nÄ negali bÅ«ti laikomas netyčiniu veiksmu. Vaikui smÅ«gis buvo atliktas jau po tėvų konflikto pasibaigimo, V. P. esant daug toliau ir priekyje L. P., kuri smÅ«giavo deÅ¡ine ranka per kairę pusę atsisukusi į sÅ«nų. Todėl netyčia, siekiant pataikyti sutuoktiniui, o ne sÅ«nui, neįmanoma. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad reikia remtis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duotais vaiko parodymais.

4. Atsiliepimų pateikta nebuvo. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras A. Čepkauskas nurodė, jog palaiko savo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. IÅ¡teisintoji L. P. ir jos gynėja advokatė J. Jablonskienė prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokuroro ArÅ«no Čepkausko apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, to pasėkoje iÅ¡teisinant L. P. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, neįvertinęs L. P. kaltę pagrindžiančių įrodymų visumos, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, iÅ¡teisindamas L. P. ir konstatavęs, jog neįrodyta, kad ji padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir apylinkės teisme iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat iÅ¡klausiusi proceso Å¡alis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nes nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad L. P. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl Å¡ios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

8. Teisėjų kolegija nustatė, kad L. P. 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, muÅ¡dama, t. y. tyčia ranka suduodama vienÄ smÅ«gį į nosį savo sÅ«nui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

9. L. P., apklausta pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vyras jai kerÅ¡ija. Ji teigė, kad sÅ«naus tyčia nemušė. TÄ patį patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme.

10. Nors L. P. savo kaltės nepripažino, jos kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta Å¡ia baudžiamosios bylos medžiaga: 10.1. L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie pietus ji viena namuose vartojo alkoholį. Tiek sÅ«nus ir vyras namo grįžo vakare. Grįžęs vyras pamatė, kad ji iÅ¡gėrusi ir dėl to pradėjo priekaiÅ¡tauti. Ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, jis laikė jÄ už rankų, nedavė rakto, todėl ji bandė iÅ¡lipti per langÄ , tuo metu, kiek prisimena, tarp jų stovėjo sÅ«nus P., kuris jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, sÅ«nus jÄ laikė apsikabinęs, kad niekur neitų.

Ji galėjo vaikui suduoti ranka į veidÄ , tačiau to tyčia nedarė, galėjo suduoti bandydama iÅ¡trÅ«kti, bet netyčia, pačio fakto nelabai prisimena, nes buvo neblaivi. Vyras pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , kuri ne už ilgo atvažiavo ir jÄ iÅ¡vežė į areÅ¡tinę. Ji su savo vaiku visada gerai sutarė, labai jį myli. Kiek prisimena, po konflikto sÅ«nus P. neverkė, nematė ant jo veido jokių sužalojimų. Maždaug apie metus laiko vyras sÅ«nų nuteikinėja prieÅ¡ jÄ , nes ji norėjo skirtis.

Gailisi dėl to, jei sÅ«nui sudavė ir jį užgavo, tyčia sukelti jam fizinio skausmo nenorėjo (2 t., b. l. 44–46). 10.2. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti 2019 m. liepos 11 d. mažamečio nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dalyvaujant psichologei J. M.. Nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug vasaros atostogų metu, vakare, mama namuose buvo girta, tai suprato nuo jos sklindančio kvapo. Jis tuo metu buvo kambaryje, tėtis tame pačiame kambaryje žiÅ«rėjo televizorių, jis veikė negarsiai, tačiau kažkodėl jo mamai pasirodė, jog labai garsiai ir ji paprašė tėčio, kad sumažintų televizoriaus garsÄ .

Tėtis sutiko ir sumažino garsÄ , po to mama dar tėčio paprašė patildyti, bet jis atsisakė. Po pasakytų žodžių mama supyko ir bandė iÅ¡ tėčio rankų paimti televizoriaus pultelį, tačiau tėtis stipriai laikė, o jis, nenorėdamas, kad jie sulaužytų pultelį, priėjo padėti tėčiui jį paimti. Tuo metu jis nukrito ant lovos, nes kažkuris iÅ¡ tėvų konflikto metu paėjo į Å¡onÄ ir netyčia jį pastÅ«mė, bet jis dėl to jokio skausmo nejautė.

Kai tėtis iÅ¡ mamos atėmė televizoriaus pultelį, mama atsisukusi į jį kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam nosį, ji trenkdama jam nieko nesakė, nežino ar trenkė tyčia. Dėl mamos sudavimo jam skaudėjo, jis neverkė, jam buvo dėl to pikta, dėl suduoto smÅ«gio jokių žymių nebuvo, jis dėl to niekur nesigydė, jam paskaudėjo tik kelias minutes. Tada jis tėčio paprašė, kad paskambintų policijai, o mama bandė pabėgti, bet tėtis neleido. Kai jį mama mušė, matė tik tėtis, nes daugiau namuose nieko nebuvo (1 t., b. l. 29–32). 10.3.

Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti 2019 m. rugsėjo 20 d. mažamečio nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atliktos apklausos metu duoti parodymai. Nukentėjusysis P. P. parodė, kad vakare jis buvo su mama parduotuvėje. Kai grįžo namo, mama nuėjo persirengti į savo kambarį, o jis į savo. Kai persirengė, nuėjo prie kompiuterio ir po to mama jam sakė eiti miegoti. Jis atsibudo nuo triukÅ¡mo. Po to atsikėlė tėtis ir atėjęs liepė eiti miegoti.

Tėtis priėjo prie stalo, pasiėmė televizoriaus pultelį ir žiÅ«rėjo televizorių pas jį kambaryje. Mama pasakė sumažinti televizoriaus garsÄ ir tėtis sumažino. Kai tėtis neklausė, mama paėmė iÅ¡ jo pultelį ir iÅ¡jungė televizorių. Tėtis atsistojo ir jie vienas iÅ¡ kito bandė atimti pultelį. Mama abiem rankomis laikė pultelį ir bandė jį sulaužyti, o tėtis bandė jį atimti. Jis sėdėjo prie kompiuterio, tačiau atsistojo, priėjo prie tėčio ir iÅ¡ abiejų tėvų bandė atimti pultelį.

Kažkuris iÅ¡ tėvų pasitraukė ir jis netyčia nukrito ant sofos. Po to tėtis paėmė pultelį, o mama atsisukusi jam trenkė. Jis krisdamas tik atsirėmė. Mama bandė trenkti tėčiui ir pataikė jam. Tuo metu jis sėdėjo. Arčiau buvo mama, tėtis nuo jo stovėjo kiek toliau, maždaug per keturis žingsnius. Po trenkimo jis ranka užsiėmė veidÄ , jam skaudėjo. Mama trenkė ranka, neatsimena, į kuriÄ vietÄ . Po to mama nubėgo į savo kambarį, nes tėtis pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Tėtis bandė jÄ sulaikyti. Jis tuo metu jautėsi liÅ«dnai. Tai, kad mama jam trenkė, matė tėtis. Kai jie su mama buvo parduotuvėje, jis matė, kaip ji su kita drauge gėrė. Kai mama iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, jis atsistojo, verkė. Mama jam trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Ä® gydymo įstaigÄ nesikreipė. PolicijÄ iÅ¡kvietė tėtis. Jis pats nėra kvietęs policijos ir nieko nėra prašęs, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Kai jis nukrito ant sofos, tai jį kažkas pajudino su koja.

Jis krisdamas kažkur atsirėmė nugara. Kai nukrito tėčio ir mamos nieko neprašė. Jis tylėjo, jam buvo liÅ«dna, neverkė. Jis su mama kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį. Mama priminė, kad buvo kiek kitaip. Tokių įvykių yra buvę ir daugiau, mama su tėčiu susitikę pykstasi (1 t., b. l. 49–53). 10.4. Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. P. yra jo sutuoktinė. 2019 m. gegužės 27 d. po darbo grįžo namo, kuriuose nieko nebuvo. Apie 20 val. į namus grįžo žmona su vaiku, kurie nuėjo į vaiko kambarį ir pradėjo nusirenginėti, o jis atėjo iÅ¡ paskos.

Liudytojas įsijungė televizorių, o L. P. pasakė, kad jis nežiÅ«rėtų televizoriaus ir jį iÅ¡jungė. Tarp jų prasidėjo konfliktas, jis vėl įjungė televizorių, o L. P. jį iÅ¡jungė ir bandė perlaužti pultelį, tačiau nepavyko. Tuo metu P. P. už nugaros laikė žmonos rankÄ . Liudytojui atėmus pultelį, jis pasakė P. P. paleisti jos rankÄ , o vaikas jÄ paleido. L. P. atsisukusi per kairį petį P. P. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į nosį ir jis apsiaÅ¡arojo (sudrėko akys), buvo paraudimas, jo paklausus pasakė, kad skauda.

Incidento metu jis stovėjo prieÅ¡ais L. P., sÅ«nus buvo už jos, o atėmus pultelį ji atsisėdo. Tada jis iÅ¡kvietė policijÄ , o L. P. bandė bėgti, iÅ¡daužė lango stiklÄ , bandė bėgti per rÅ«sį. Skambindamas bendrajam pagalbos centrui, jis nurodė aplinkybes apie kitÄ Ä¯vykį. Liudytojo nuomone, smÅ«gis buvo suduotas tyčia. Å iuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, jis praÅ¡o dėl L. P. kaltės nutraukti santuokÄ ir siekia, jog sÅ«nus gyventų su juo. 10.5. Liudytojas V.

P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val. jam grįžus iš darbo į namus, namuose buvo jo sutuoktinė L. P. ir jų sūnus P. P.. Bendraujant su sutuoktine suprato, kad ji buvo neblaivi, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo agresyvi. Kadangi ji priklausoma nuo alkoholio ir dėl to jai buvo paskirtas gydymas, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, žemino jį sūnaus P. P. akivaizdoje.

Jų konflikto metu jis paėmė iÅ¡ jos televizoriaus valdymo pultelį, kad nesužalotų jo ar sÅ«naus ir nesugadintų pultelio. Supykusi dėl tokio jo elgesio ji užsimojusi deÅ¡ine ranka tyčia sudavė sÅ«nui P. P. vienÄ smÅ«gį į nosį, dėl ko sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 6–7). 10.6. Liudytoja V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra atvejo Å¡eimos vadybininkė. Žino, kad įvyko konfliktas, į kurį įtrauktas vaikas ir jis galimai nukentėjo, tačiau ji nematė ar smurtas buvo iÅ¡ tiesų panaudotas.

Ji bendravo su Å¡eima, L. P. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, ji priėmė pagalbÄ â€“ lankėsi priklausomybės ligų konsultanto ir psichologo konsultacijose, iÅ¡klausė pozityvios tėvystės įgÅ«džių mokymus, o Å¡iuo metu nestebimi alkoholio vartojimo atvejai. Atvejo vadyba Å¡eimai pradėta du kartus, pirmÄ kartÄ dėl sutuoktinių konfliktiÅ¡kų santykių, o antrÄ kartÄ dėl L. P. smurto prieÅ¡ sÅ«nų. Ji pažymi, kad socialinės darbuotojos jokių V. P. alkoholio vartojimo atvejų nefiksavo, posėdžio metu buvo tik įvardinta, kad vairavo galimai neblaivus.

V. P. taip pat buvo pasiÅ«lyta psichologinė pagalba, tačiau jis pagalbos atsisakė. Bendravimas Å¡eimoje yra konfliktinis, Å¡iuo metu vaikas gyvena su mama, jis jaučiasi saugiai, iÅ¡sakė nuomonę, kad nori gyventi su mama. Vaikui didelę įtakÄ turi tėtis, kuris nebÅ«tinai daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Jau po to sausio mėnesį L. P. pranešė, kad V. P. galimai panaudojo smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nų, sudavė jam per veidÄ , policija nieko nedarė ir patarė kreiptis į vaikų teises. Jie gavo informacijÄ iÅ¡ vaikų teisių tarnybos, kad sausio 15 d. buvo atliktas situacijos vertinimas ir nustatytas bÅ«tinybės vertinimas atsargos vaikui dėl galimai panaudoto V.

P. smurto prieÅ¡ sÅ«nų. Jie kalbėjo su vaiku, kuris teigė, kad tėtis jam trenkė, nenorėjo su juo bendrauti. 10.7. Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas iÅ¡ VPK budėtojo (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietÄ rado mamÄ , tėvÄ ir sÅ«nų. Tėvas paaiÅ¡kino, kad vaiko motina sumušė savo sÅ«nų. Moters bÅ«sena buvo isteriÅ¡ka kaip neblaivaus asmens. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs, matėsi, jog buvo apsiverkęs. Vaikas paaiÅ¡kino, kad mama jam sudavė su ranka į tarpuakį, kaktÄ , o paklausus, ar skaudėjo, vaikas pasakė, jog jam skaudėjo ir nežino, kodėl jam sudavė.

Akivaizdžių sumuÅ¡imų, mėlynių nebuvo, nepamena, ar matė kažkÄ . L. P. patvirtino, kad sudavė vaikui su ranka į kaktÄ . Visos aplinkybės, mamos, tėvo ir vaiko parodymai yra užfiksuoti 30 sekundžių vaizdo įraÅ¡e, kuris padarytas laikantis generalinio komisaro patvirtintos tvarkos. Jis tik tikrino faktÄ buvo ar ne smurtas ir ar sukeltas skausmas. 10.8. Liudytoja G. O. pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra L. P. sesuo. L. P. jai pasakojo, kad V. P. jÄ mušė. Kiek liudytojai yra tekę bÅ«ti su L.

P. Å¡eima, ji niekada nepastebėjo, kad L. P. bÅ«tų sudavusi vaikui, pastumtų ar kitaip jį užgautų. Vaikas yra tėvų santykių įkaitas. Abu L. ir V. P. turi problemų. L. P. jau anksčiau norėjo skirtis, tačiau V. P. tam prieÅ¡taravo. 10.9. Liudytojas A. Å . pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje, jog motina sužalojo savo mažametį vaikÄ . Ä® įvykio vietÄ nuvažiavo pirminis patrulių ekipažas, kurie nustatė smurto artimoje aplinkoje atvejį, dėl to užpildė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir informavo skyrių, kad reikia vykti į įvykio vietÄ dėl pirminių veiksmų atlikimo.

Jis, kaip operatyvinės grupės tyrėjas, su kolege nuvyko į įvykio vietÄ ir susitiko su pareiÅ¡kėju V. P.. V. P. aiÅ¡kino, kad jo žmona vienÄ kartÄ ranka trenkė savo vaikui į nosį. L. P. nebuvo apklausta, nes ji tuo metu buvo sulaikyta. Vaikas nurodė, kad mama jam ranka trenkė į nosį, kažkÄ aiÅ¡kino apie pultelį, televizoriaus perjungimÄ . PareigÅ«no nuomone, vaikas buvo iÅ¡sigandęs, sutrikęs, nenorėjo likti vienas. 10.10. Liudytoja specialistė I. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vaiko duoti parodymai atitiko jo amžių, jis kalbėjo nuosekliai, atkartojo detales, pasakojimas buvo nuoÅ¡irdus, buvo patikimumo požymiai.

Paklausus, ar mama vaikÄ pastÅ«mė tyčia, jis atsakė, kad netyčia. Vaikas nurodė, kad mama lankosi pas specialistę, jo atsiprašė, sakė, kad konfliktas iÅ¡kilo tarp mamos ir tėčio, taip sumenkinant smÅ«gio sudavimÄ . Ji susidarė nuomonę, kad vaikui buvo liÅ«dna ne dėl smÅ«gio, o dėl susidariusios situacijos, konfliktų tarp tėvų. Liudytojos nuomone, mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė vaikui. Pirmosios apklausos metu vaikas atsiminė daugiau detalių apie įvykį, galėjo pasakyti, kokie buvo atstumai, o antrosios apklausos metu jis akcentavo draugystę su mama, mažiau atsiminė patį įvykį.

P. P. paklausus, ar skaudėjo, jis nurodė, kad nepamena. 10.11. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti 2019 m. rugsėjo 23 d. liudytojos E. S.-D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste. 2019 metų vasaros pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, dalyvavo V. P. ir L. P., gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeimos atvejo vadybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama kaip tėvai vykdo jiems paskirtus įsipareigojimus.

Kiek pamena, L. P. viskÄ , kas jai buvo taikyta, vykdė, o V. P. atsisakė vykdyti nustatytus įsipareigojimus. Neprisimena, dėl ko Å¡eima turėjo problemų, tačiau kiek pamena, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes L. P. galimai smurtavo prieÅ¡ savo vaikÄ P. P.. L. P. paklausus, ar ji smurtavo, pastaroji papasakojo, kad jai bÅ«nant neblaiviai, ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir pastÅ«mė savo sÅ«nų, nes tėvas jam liepė jÄ laikyti, nurodė, kad daugiau nėra smurtavusi. Kiek teko bendrauti su L.

P., ji atrodė geranoriÅ¡ka, mylinti savo vaikÄ , visada teigiamai kalbėdavo apie vaikÄ , sakė, kad sÅ«nus yra tėvo nuteikinėjamas prieÅ¡ jÄ . Jai pačiai su vaiku neteko bendrauti. Pabendravus su V. P., pastarasis nurodė, kad jis jokių paskirtų įsipareigojimų nevykdys, nes dėl visko kalta tik L. P., savo kaltės dėl Å¡eimoje iÅ¡kilusių problemų nematė (1 t. b. l. 70–72). 10.12. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 2 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas garso įraÅ¡as, kuriame asmuo, prisistatęs V.

P., praneÅ¡a apie smurtÄ artimoje aplinkoje, kad motina girta smurtavo prieÅ¡ vaikÄ , ji girta bandė sulaužyti televizoriaus pultelį, vaikui su alkÅ«ne per veidÄ , žandÄ davė, pernai buvo ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 82–85). 10.13. IÅ¡ 2019 m. gegužės 27 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiÅ¡kėjas V. P. nurodė, jog 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sutuoktinės L.

P., kuri buvo neblaivi, kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji įžeidinėjo pareiÅ¡kėjÄ necenzÅ«riniais žodžiais, žemino sÅ«naus P. P. akivaizdoje. Konflikto metu jis paėmė iÅ¡ jos televizoriaus valdymo pultelį, kad juo nesužalotų jo ar sÅ«naus ir nesugadintų pultelio. Supykusi dėl tokio elgesio ji užsimojusi deÅ¡ine ranka tyčia sudavė sÅ«nui P. P. vienÄ smÅ«gį į nosį dėl ko sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ . Žmona ne pirmÄ kartÄ smurtauja sÅ«naus atžvilgiu, anksčiau dėl tokio jos elgesio kreipėsi į policijÄ , buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kuri baigėsi teismo baudžiamuoju įsakymu, vėliau žmonai buvo paskirtas gydymas nuo alkoholizmo ir psichinių sutrikimų (1 t., b. l. 6–11). 10.14.

IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1319/2019(02) nustatyta, kad P. P. galvoje (veide), lÅ«pose, kakle, plaÅ¡takose sužalojimų nėra. Tiriamasis kitų kÅ«no vietų nenurodė (1 t., b. l. 57). 10.15. 2019 m. gegužės 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėjas yra V. P., smurtÄ patyręs asmuo – P. P., smurtu įtariamas asmuo – L. P.. Gauti paaiÅ¡kinimai, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20.13 val. iÅ¡ VPK budėtojo pareigÅ«nai gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje.

V. P. paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nų sumušė motina L. P., ji trenkė ranka į galvÄ , tuo sukeldama fizinį skausmÄ . Taip pat teigė ir P. P.. L. P. nustatytas 2.82 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 73–76). 10.16. IÅ¡ 2019 m. gegužės 27 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1032 matyti, kad L. P. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 26). 10.17. IÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus 2020 m. kovo 3 d. raÅ¡tu pateikto kompaktinio disko, su vaizdo įraÅ¡ais matyti, kad kompaktiniame diske yra trys vaizdo įraÅ¡ai „VID_20190527_202817“, „VID_20190527_203002(5)“ ir „VID_20190527_203130“.

Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_202817“ matyti, kad L. P. policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kina, kad jai sudavė jos vyras, jis jÄ smaugė. Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_203002(5)“ matyti, kad vaikas neigia, jog tėtis smaugė mamÄ ir patvirtina, kad jam skaudėjo, kai mama jam sudavė per veidÄ . Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_203130“ matoma, kad vaikas patvirtina, jog mama jam vienÄ kartÄ sudavė į nosį ir vaikui skaudėjo. Taip pat matyti, kaip L. P. atsipraÅ¡o vaiko, nurodo, kad trenkė netyčia ir nenorėjo sužeisti P. P..

Pareigūnas vaiko klausė ar skaudėjo, o vaikas atsako taip. Vaikas stovi pasimetęs, jokių verkimo ar sužalojimo požymių nematyti (2 t., b. l. 161–164). 10.18. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. birželio 17 d. rašto Nr. S4-26 „L. P. šeimos charakteristika“ matyti, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. periodiškai vyko atvejo peržiūros posėdžiai, P. šeimai sudarytas pagalbos planas.

L. P. noriai priėmė siÅ«lomÄ pagalbÄ , dalyvavo socialinių įgÅ«džių ir ugdymo palaikymo programos mokymuose ir visose atvejo peržiÅ«ros posėdžiuose. Tuo tarpu V. P. atsisakė siÅ«lomos pagalbos plano paslaugų ir nenoriai dalyvavo ar atsisakydavo dalyvauti atvejo vadybos peržiÅ«ros posėdžiuose. Nuo 2019 m. birželio mėn. Å¡eimai vėl pradėtos teikti socialinės paslaugos, sudarytas naujas pagalbos planas. Dalis bendruomenės ir kaimynų V. P. apibÅ«dina kaip labai keistÄ Å¾mogų, neieÅ¡kantį kompromisų įvairiose situacijose, matantį tik savo keistÄ tiesÄ .

Tuo tarpu L. P. apibÅ«dina, kaip maloniÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ moterį ir gaili jos dėl pasirinkimo gyventi su tokiu keisto bÅ«do sutuoktiniu. Teigiamai atsiliepiama apie L. P. elgesį, rÅ«pestį ir bendravimÄ su sÅ«numi P. P. vieÅ¡ose vietose (1 t., b. l. 153). 10.19. IÅ¡ Savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. pagalbos planų matyti, kad V. P. nelinkęs pripažinti problemų. Vaikas pastebimai sutrikęs, pastebima įtampa.

Vaikas paliekamas vienas nuo tada, kai mamai paskirta kardomoji priemonė. Tėvai stokoja įgÅ«džių palaikyti vaikÄ , tėvų konfliktai sukelia dviprasmiÅ¡kus jausmus, dėl kurių vaikas jaučiasi nesaugiai. Bendraujant su vaiku tėvai juo manipuliuoja. Vaikas mato smurtinius santykius tarp tėvų, neigiamus jausmus tėvai perduoda vaikui. Å eimos patirtys yra neigiamos dėl alkoholio vartojimo problemų bei smurtinių tėvų santykių (psichologinis smurtas). Vaiko elgesys yra pakitęs, krizė neįveikta, neigiamos patirtys kartojasi.

V. P. nelinkęs priimti specialistų teikiamÄ pagalbÄ , nelinkęs bendradarbiauti (3 t., b. l. 13–30).

11. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. P. sudavė vienÄ kartÄ savo mažamečiam sÅ«nui ranka į nosį. Tačiau ginčijami kiti du esminiai aspektai, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ :

a) padariniai (t. y. ar dėl suduoto smÅ«gio vaikas jautė skausmÄ );

b) tyčia (ar L. P. tyčia trenkė savo vaikui). Dėl to toliau pasisakoma nuosprendyje.

13. L. P. inkriminuoto nusikaltimo padariniai pasireiškė viena iš nurodytų alternatyvų – fizinio skausmo nukentėjusiajam P. P. sukėlimu. Sutinkamai su nusistovėjusia teismine praktika, nors ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1319/2019(02) nenustatyta, jog P. P. buvo padaryti kokie nors sužalojimai (1 t., b. l. 57), tačiau tai automatiškai nepaneigia, kad nukentėjusiajam įvykio metu nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

14. L. P. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepripažino, neigė sÅ«naus atžvilgiu naudojusi smurtÄ , o jeigu jam ir sudavė, tai netyčia. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. P. nurodė, kad konflikto su vyru metu galėjo vaikui suduoti ranka į veidÄ , tačiau to tyčia nedarė, galbÅ«t sudavė bandydama iÅ¡trÅ«kti, pačio fakto nelabai prisimena, nes buvo neblaivi. Prisimena, jog po konflikto sÅ«nus P. neverkė, ji nematė ant jo veido jokių sužalojimų. Taip pat nurodė, kad vyras sÅ«nų nuteikinėja prieÅ¡ jÄ .

Gailisi dėl to, jei sÅ«nui sudavė ir jį užgavo, tyčia sukelti jam fizinio skausmo nenorėjo. Taigi, L. P. iÅ¡ dalies pripažino, kad galėjo suduoti sÅ«nui P. P., tačiau ji to nelabai prisimena, nes įvykio metu buvo neblaivi. Jos neblaivumÄ Ä¯vykio metu patvirtina 2019 m. gegužės 27 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1032, iÅ¡ kurio matyti, kad L. P. buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumas. Tačiau iÅ¡teisintosios ir jos gynėjos vertinimu, jeigu ir buvo fizinis sÄ lytis, tokie jos veiksmai fizinio skausmo sÅ«nui sukelti negalėjo.

Vis dėlto aplinkybes, kad L. P. sudavė savo sÅ«nui į veidÄ ir jis dėl tokio smÅ«gio jautė skausmÄ , patvirtina paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga.

15. Liudytojas V. P., kuris yra iÅ¡teisintosios sutuoktinis ir nukentėjusiojo tėvas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, kurio metu L. P. deÅ¡ine ranka tyčia sudavė sÅ«nui P. P. vienÄ smÅ«gį į nosį, dėl ko sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apklaustas pirmosios instancijos teisme V. P. paaiÅ¡kino, kad apie fizinio skausmo sukėlimÄ sÅ«nui suprato iÅ¡ to, kad po smÅ«gio vaikui sudrėko akys, buvo matyti paraudimas bei jo paklausus ar skaudėjo, P. P. atsakė, kad skaudėjo.

AnalogiÅ¡kos aplinkybės yra užfiksuotos ir V. P. 2019 m. gegužės 27 d. pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Be to, iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto garso įraÅ¡o ir jo apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad V. P. ne tik pranešė apie tarp jo ir žmonos kilusį konfliktÄ , bet nurodė ir aplinkybę, jog L. P. smurtavo prieÅ¡ jų vaikÄ . Nors ir sutiktina su tuo, kad liudytojas skambindamas bendruoju pagalbos telefonu kalbėjo apie daugiau žmonos neteisėtų veiksmų prieÅ¡ vaikÄ , tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad L.

P. sudavė vaikui, ir kad tai leistų teismui pilna apimtimi atmesti šio liudytojo parodymus. Juo labiau, teismas aiškindamasis šias aplinkybes turėjo įvertinti ir tai, kad liudytojas paaiškino, jog seno įvykio aplinkybes pareigūnams nurodė dėl to, kad kuo greičiau atvažiuotų policijos pareigūnai.

16. Todėl, teisėjų kolegija, nors ir nepritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad V. P. parodymai pilna apimtimi nenuoseklÅ«s bei Å¡aliÅ¡ki, tačiau sutinka, kad jie turi bÅ«ti vertinami atsargiau ir kruopščiau. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ir priimant skundžiamÄ nuosprendį tarp V. ir L. P. buvo nepasibaigęs santuokos nutraukimo procesas (2 t., b. l. 54–57). Taip pat iÅ¡ liudytojų V. M., G. O., E. S.-D. parodymų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pateiktos L.

P. šeimos charakteristikos, Savivaldybės BĮ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. pagalbos planų matyti, kad tarp sutuoktinių dažnai kyla įvairūs konfliktai, į kuriuos yra įtraukiamas ir jų sūnus P. P.. Taigi, stebimas sisteminis smurtas artimoje aplinkoje, kuris pasireiškia tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu tarp sutuoktinių, o kai kuriais atvejais ir vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, tiek L. P., tiek V. P. parodymai turėjo būti vertinami vienodai, tačiau tuo pačiu taikant jiems ypatingus atidumo ir kruopštumo vertinimo kriterijus (nes abu turi savų priežasčių neatskleisti visų reikšmingų aplinkybių) bei nesuteikiant vieniems ar kitiems išskirtinės reikšmės, ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti ir apylinkės teismo teisiamuosiuose posėdžiuose ištirti įrodymai.

Todėl pirmosios instancijos teismas, padarė įrodymų vertinimo klaidÄ , pripažindamas V. P. parodymus Å¡aliÅ¡kais ir iÅ¡ esmės jais nesivadovaudamas priimant nuosprendį.

17. Taip pat pažymima, kad Å¡ios kategorijos bylose yra svarbiausi vaiko interesai, ir labai svarbÅ«s jo paties paaiÅ¡kinimai, ypač duoti iÅ¡ karto po įvykio. Tačiau pirmosios instancijos teismas vėlgi nukentėjusiojo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, mažametis nukentėjusysis P. P. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas aplinkybes apie įvykusį incidentÄ . Nukentėjusysis tiek pirmosios apklausos pas tyrėjÄ , tiek antrosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu papasakojo, jog tarp jo tėvų V. ir L.

P. įvyko konfliktas, jie bandė vienas iÅ¡ kito atimti televizoriaus pultelį, o jis pats tuo metu taip pat bandė atimti pultelį, tačiau kažkuris iÅ¡ tėvų pasitraukė ir jis nukrito ant lovos. Kai tėtis iÅ¡ mamos atėmė televizoriaus pultelį, mama atsisukusi į nukentėjusįjį ranka jam vienÄ kartÄ trenkė į veidÄ , tačiau nieko nesakė, nežino kodėl ji trenkė. Dėl mamos sudavimo jam skaudėjo, jis ranka užsiėmė veidÄ , tačiau jokių žymių nebuvo.

Nukentėjusysis taip pat aiškiai parodė, kad tuo metu arčiau jo buvo mama, o tėtis nuo jo stovėjo truputi toliau.

18. Nukentėjusiojo parodymai buvo aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad mažamečio nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi. Abiejų apklausų metu duoti P. P. parodymai nesutampa tik dėl neesminių aplinkybių, pavyzdžiui, vaikas negalėjo tiksliai prisiminti ar jis tuo metu verkė, kada mama jo atsiprašė, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, jog mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė jam, nors tuo pačiu metu sakė, kad tėtis stovėjo toliau nuo jo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie vaiko parodymų neatitikimai (apklausiant jį antrÄ kartÄ ) galėjo atsirasti dėl to, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo atliekama po įvykio parėjus keturiems mėnesiams. TokiÄ tikimybę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė psichologė I. B., kuri dalyvavo ir vaikÄ apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodydama, kad vaikas daugiau detalių apie įvykį atsiminė pirmosios apklausos metu.

19. Taigi, liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus patvirtina ir paties mažamečio nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, jog mama jam trenkė į veidÄ , jam dėl to skaudėjo, o tai matė tėvas V. P.. Aplinkybių, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, nenustatyta. Kolegija įvertina ir tai, kad apklausta pirmosios instancijos teisme psichologė I.

B., dalyvavusi ikiteisminio tyrimo metu mažamečio nukentėjusiojo apklausoje, nurodė, kad vaiko duoti parodymai atitiko jo amžių, jis kalbėjo nuosekliai, atkartojo detales, pasakojimas buvo nuoÅ¡irdus, buvo patikimumo požymiai. Be to, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu vaikas sakė, kad konfliktas iÅ¡kilo tarp mamos ir tėčio, tokiu bÅ«du sumenkindamas jam suduotÄ smÅ«gį. Specialistės nuomone, vaikui liÅ«dna dėl pastovių tarp tėvų kylančių konfliktų. Dėl to antrosios apklausos metu vaikas galėjo bandyti pateisinti abiejų tėvų veiksmus, kai tuo tarpu pirmosios apklausos metu jis galėjo aiÅ¡kiau papasakoti apie įvykį.

20. Kitas svarbus įrodymų šaltinis yra vaizdo ir garso įrašai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Šių įrašų turinys patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl smūgio sudavimo bei skausmo sukėlimo, nes jis policijos pareigūnams pasakė, kad jam dėl mamos suduoto smūgio į nosį skaudėjo. Tokie vaiko teiginiai yra užfiksuoti policijos pareigūno naudota vaizdo-garso įrašymo priemone užfiksuotuose vaizdo įrašuose „VID_20190527_202817“, „VID _20190527_203002(5)“ ir „V1D_20190527_203130“.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tik „VID_20190527_203130“ vaizdo įraÅ¡Ä , tačiau neatsižvelgė į kitus du minėtus vaizdo įraÅ¡us. Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_203130“ matyti, kad atsakydamas į pareigÅ«no klausimÄ , vaikas patvirtino, jog mama jam vienÄ kartÄ sudavė ir su savo ranka parodė, kad smÅ«gis buvo į nosį. Tame pačiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip L. P. vaiko atsipraÅ¡o, nurodo, kad trenkė netyčia ir nenorėjo sužeisti P. P..

Tuo momentu L. P. elgėsi ramiai, tačiau iÅ¡ kitų vaizdo įrašų „VID_20190527_202817“ ir „VID_20190527_203002(5)“ nustatyta, jog ji yra susijaudinusi, kalba pakeltu balsu, kaltina vyrÄ naudojus smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_203002(5)“ taip pat užfiksuota, kaip P. P. patvirtina, jog skaudėjo, kai mama jam sudavė per veidÄ . Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigÅ«nas nesiaiÅ¡kino, kÄ ir kodėl vaikui skaudėjo, nes vaizdo įraÅ¡e yra aiÅ¡kiai užfiksuota, kaip pats vaikas parodė, kad jam mama sudavė į nosį ir dėl to jam skaudėjo.

Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas V. P. patvirtino vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes, t. y. jis parodė, jog moters bÅ«sena buvo kaip neblaivaus asmens, o vaikas paaiÅ¡kino, kad mama jam sudavė su ranka į tarpuakį, o paklausus, ar skaudėjo, vaikas pasakė, jog jam skaudėjo ir nežino, kodėl jam sudavė. Akivaizdžių sumuÅ¡imų nebuvo, o L. P. patvirtino, kad sudavė vaikui su ranka į kaktÄ . Be to, liudytoju apklaustas tyrėjas A. Å . taip pat nurodė, jog nuvykus į įvykio vietÄ vaikas sakė, kad mama jam ranka trenkė į nosį, kažkÄ aiÅ¡kino apie pultelį ir televizoriaus perjungimÄ .

Å ie įrodymai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinti, ir neatsižvelgta, jog atvykę pareigÅ«nai aiÅ¡kinosi pirminę įvykio situacijÄ , t. y. ar buvo naudotas smurtas artimoje aplinkoje, ir ar dėl ko reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Atvykus į įvykio vietÄ tai buvo fiksuota LR generalinio policijos komisaro nustatyta tvarka vaizdo priemonėmis, todėl kolegijai nekyla abejonių dėl vaizdo įraÅ¡o teisėtumo, taip pat nevertinamas pareigÅ«no vaikui užduodamas klausimas „Ar skaudėjo?“ kaip menamasis, kadangi tuo metu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, procesiniai veiksmai neatlikinėjami, o pareigÅ«nas niekaip kitaip negalėjo gauti duomenų, kaip tik paklausęs vaiko, apie (ne)patirtÄ skausmÄ , nes nesant sužalojimo žymių niekaip kitaip nebuvo įmanoma nuspręsti pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimÄ .

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. P. ranka suduodama į nosį sukėlė savo mažamečiui sÅ«nui P. P. fizinį skausmÄ , t. y. dėl fizinio sÄ lyčio jam skaudėjo, Å¡is pojÅ«tis buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmÄ ) jis suvokė.

22. Pasisakant dėl L. P. kaltės, o tuo pačiu ir dėl to, ar ji tyčia ar netyčia trenkė vaikui, visų pirma taip pat įvertintini paties nukentėjusiojo parodymai, nes skausmo pojÅ«tis yra subjektyvus. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ios mažamečio nurodytos aplinkybės: „<…> kai tėtis iÅ¡ mamos atėmė televizoriaus pultelį, mama atsisukusi į jį [P. P.] kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam [P. P.] į nosį <…>“, bei „<…> po to tėtis paėmė pultelį, o mama atsisukusi jam trenkė.

Jis krisdamas tik atsirėmė. Mama bandė trenkti tėčiui ir pataikė jam [P. P.]. Tuo metu jis sėdėjo. Arčiau buvo mama, tėtis nuo jo stovėjo kiek toliau, maždaug per keturis žingsnius <…>“. Taip pat svarbÅ«s ir V. P. parodymai: „<…> L. P. bandė perlaužti pultelį, tačiau nepavyko. Tuo metu P. P. už nugaros laikė žmonos rankÄ . V. P. atėmus pultelį, jis pasakė P. P. paleisti jos rankÄ , o vaikas jÄ paleido. L. P. atsisukusi per kairį petį P. P. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė į nosį“.

23. Vertinant šiuos parodymus matyti, kad konfliktas tarp sutuoktinių P. kilo dėl mažareikšmės, o tiksliau vertinant, netgi beprasmės priežasties – TV žiūrėjimo ir nesutarimo dėl jo garso stiprumo. Tačiau šiame konflikte, kartu su tėvais dalyvavo ir nukentėjusysis. Tai, kad jis dalyvavo tėvų konflikte patvirtina nustatytos aplinkybės, kad tėvams besigrumiant dėl pultelio jis buvo pastumtas ir nukrito ant lovos. Todėl, kolegijos vertinimu, po to, kaip V. P. atėmė iš L.

P. TV distancinį pultelį, L. P. turėjo motyvÄ trenkti vaikui, nes jis taip pat dalyvavo konflikte dėl pultelio tėvo pusėje (kaip nurodoma jo parodymuose, laikė mamos rankÄ ). Be to, tÄ aplinkybę, kad L. P. netyčia trenkė vaikui paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad jis sėdėjo, o jo tėtis (V. P.) stovėjo per keturis žingsnius. Todėl neįmanoma, kad L. P., taikydamasi suduoti už keturių žingsnių stovinčiam sutuoktiniui bÅ«tų atsitiktinai sudavusi sėdinčiam vaikui. Todėl, kolegijos vertinimu, L.

P. savo mažamečiam vaikui į nosį sudavė tyčia.

24. Tačiau kolegija nesutinka su prokuroro teiginiu, kad L. P. veikė tiesiogine tyčia. Kolegijos vertinimu, L. P., bÅ«dama įpykusi dėl prarasto pultelio ir jausdamasi įnirÅ¡usi kad ir vaikas jos nepalaikė Å¡iame sutuoktinių ginče, iÅ¡ įnirÅ¡io sudavė smÅ«gį jam ir norėjo tai daryti. Tačiau pasekmių atžvilgiu ji buvo indiferentiÅ¡ka, tai yra ji nesiekė konkrečių pasekmių, bet buvo abejinga kils jos ar ne. Tačiau, turėdama pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, bÅ«dama pakaltinama, ir suduodama mažamečiam vaikui, ji negalėjo nesuvokti ir nenumatyti, kad suduodama vaikui į nosį, taip sukels atitinkamas pasekmes (mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ ), tačiau vis tiek taip veikė.

Taigi, L. P. nors ir nesiekė, kad dėl jos panaudoto smurto vaikas patirtų fizinį skausmÄ , tačiau suprato dėl savo neteisėtų veiksmų galinčius kilti padarinius ir sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y., prieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, jos padarytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiÅ¡kė netiesiogine tyčia.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti visas svarbias dėl pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo faktines aplinkybes ir konstatuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens L. P. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Dėl bausmės skyrimo 26. Skiriant L. P. bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, jos asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

27. L. P. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, kuriuo nebuvo sukelta negrįžtamų pasekmių. Nusikaltimas padarytas prieÅ¡ mažametį, 14 metų nesulaukusį, vaikÄ . NusikalstamÄ veikÄ L. P. padarė veikdama netiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad nusikaltimu bÅ«tų padaryta turtinė žala. L. P. anksčiau vienÄ kartÄ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 286 ir 290 straipsnius.

Å is nuosprendis įvykdytas) ir vienÄ kartÄ teista (2018 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už nusikaltimÄ taip pat padarytÄ P. P. atžvilgiu), teismo skirtÄ baudÄ 2019 m. balandžio 1 d. sumokėjo (2 t., b. l. 12–25). Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskutinis jos teistumas (pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ) laikomas neiÅ¡nykusiu. Dėl to, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, o L.

P. laikoma recidyviste ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustato esant ir BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ L. P. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veika padaryta jai apsvaigus nuo alkoholio, kas jai buvo inkriminuota ir kaltinime, bei iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

28. L. P. iÅ¡tekėjusi, turi mažametį vaikÄ , pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, buvusio ir dabartinio darbdavių charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 3, 5–11, 51; 3 t., b. l. 9). L. P. 2019 m. liepos 31 d. baigė 12 valandų trukmės efektyvios tėvystės įgÅ«džių mokymus bei nuo inkriminuoto nusikaltimo padarymo pastoviai lankosi pas priklausomybės konsultantÄ (3 t., b. l. 10–12).

29. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmes:

a) baudÄ nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas);

b) areÅ¡tÄ nuo 15 iki 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis);

c) laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nurodytas ir apraÅ¡ytas Å¡io nuosprendžio 26–29 punktuose aplinkybes, sprendžia, kad L. P. nėra tikslinga skirti su laisvės suvaržymu susijusiÄ bausmę. L. P. yra charakterizuojama teigiamai, koreguoja savo elgesį, priima institucijų pagalbÄ sprendžiant klausimus dėl motinystės ugdymo įpročių tobulinimo, lankosi pas priklausomybės konsultantÄ , mažametis nukentėjusysis taip pat nori bendrauti su mama, o ir sutuoktinių P. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, Liteko duomenimis, 2020 m. lapkričio 24 d. buvo paliktas nenagrinėtu, nes sutuoktiniai nerodė iniciatyvos tęsti santuokos nutraukimo procesÄ .

Visuma Å¡ių aplinkybių įrodo L. P. pastangas keisti gyvenimo bÅ«dÄ , normaliai bendrauti su Å¡eima ir vaiku. Todėl bet koks laisvės suvaržymas, net ir atidedant pvz. areÅ¡to bausmės vykdymÄ , tačiau paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , iÅ¡ esmės ribotų tiek gyvenamosios vietos pasirinkimÄ (keitimÄ ), tiek bendravimÄ , duotų mažiau naudos, nei jos nubaudimas bauda ir galimybės sudarymas koreguoti Å¡eiminius santykius ir iÅ¡laikyti ryšį su Å¡eima. Todėl, BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L.

P. baudÄ , jos dydį ir įvykdymo terminÄ nustatant tokį, jog ji galėtų realiai susimokėti Å¡iÄ baudÄ iÅ¡ savo darbinių pajamų. Ä® paskirtÄ bausmę L. P. įskaitomas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 27 d. 20:35val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 10:15 val. iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. 2 dienos (2 t., b. l. 27, 33), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem MGL baudos (BK 66 straipsnis). Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi nustatytinas baudos sumokėjimo terminas teismų praktikoje pripažįstamam maksimaliam galimam 36 mėn. laikotarpiui (žr. pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-301-1020/2020). Dėl kitų procesinių klausimų 31. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naujÄ nuosprendį, iÅ¡ naujo iÅ¡spręstini ir kiti procesiniai klausimai.

32. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu L. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 73–75). Ši kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

33. Kompaktiniai diskai su vaizdo ir/ar garso įrašais – garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (1 vnt.), mažamečio nukentėjusiojo apklausomis (2 vnt.), vaizdo įrašais „VID_20190527_202817“, „VID_20190527_203002(5)“ ir „VID_20190527_203130“ (1 vnt.) (1 t., b. l. 32, 53, 85; 2 t., b. l. 164), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro ArÅ«no Čepkausko apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 100 MGL (5000 penkių tÅ«kstančių eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti L. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. gegužės 27 d. 20:35val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 10:15 val., t. y. dvi paras, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę L. P. paskirti 96 MGL (4800 eurų) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti L. P., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 36 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jÄ sumokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. L. P., sumokėjusi baudÄ , privalo pateikti teismo raÅ¡tinės tarnautojui tÄ Ä¯rodantį bankinį dokumentÄ . L. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinius diskus su vaizdo ir/ar garso įraÅ¡ais – garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (1 vnt.), mažamečio nukentėjusiojo apklausomis (2 vnt.), vaizdo įraÅ¡ais „VID_20190527_202817“, „VID_20190527_203002(5)“ ir „VID_20190527_203130“ (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiagÄ .

Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis