7fbbb0c2-bf95-4eec-b325-e6a6418b0b76 · Kauno apygardos teismas

?Pranešėja D Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-634/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06539-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui M.

K., nuteistajai R. B., jos gynėjai advokatei A. R., nuteistojo E. K. gynėjai advokatei J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. B. ir E. K. gynėjo advokato G. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo: R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jai paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, nustatant paskirtus įpareigojimus vykdyti 1 metus 4 mėnesius;

E. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pagal G. B. civilinį ieÅ¡kinį priteista solidariai iÅ¡ R. B., E. K. ir K. Ž. 4708 Eur suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieÅ¡kinį priteista iÅ¡ R. B., E. K. ir K. Ž. 861,75 Eur suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. S. ir K.

Ž., jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. B. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su K. Ž. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovę į patalpas, o bÅ«tent: 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡laužus namo lauko ir vidines duris, įsibrovė į patalpÄ â€“ E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ turtÄ , priklausantį E. T.: veidrodį 30 Eur vertės, radijo imtuvÄ â€žElegija“ 70 Eur vertės, televizoriaus priedėlį „Flexbox T110 PVR“ 50 Eur vertės, badmintono rinkinį 40 Eur vertės, lauko žaidimÄ â€žPetanke“ 25 Eur vertės, 6 vnt. lėkščių 24 Eur vertės, žarijų groteles 10 Eur vertės, kepimo groteles 8 Eur vertės, lagaminÄ 25 Eur vertės, plaukų džiovintuvÄ â€žAEG“ 10 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė bendrÄ 267 Eur turtinę žalÄ , toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , jie 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡laužus namo lauko ir vidines duris, įsibrovė į patalpÄ â€“ G.

B. priklausančios negyvenamos sodybos namÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ turtÄ , priklausantį G. B.: televizorių „Samsung“ 600 Eur vertės, stalinį laikrodį 20 Eur vertės, varinę vazÄ 150 Eur vertės, medinę vazÄ 1000 Eur vertės, arbatos servizÄ 10 Eur vertės, toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ ir turėdami vieningÄ tikslÄ bei tyčiÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , atrakinus garažo spynÄ namo viduje rastais raktais, įsibrovė į tos pačios sodybos Å«kinį pastatÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ turtÄ , priklausantį G.

B.: vejos Å¡ienavimo traktorių „Husgvarna LT 151“ su priekaba 2750 Eur vertės, neÅ¡iojamÄ Å¾oliapjovę-krÅ«mapjovę „Jonsered“ 400 Eur vertės, savaeigę žoliapjovę „MucClloCH“ 700 Eur vertės, elektrinį gręžtuvÄ 60 Eur vertės, elektrinį gręžtuvÄ 20 Eur vertės, akumuliatorinį suktukÄ -gręžtuvÄ â€žSkill“ 8 Eur vertės, elektrinį pjÅ«klÄ 60 Eur vertės ir metalinį kibirÄ su raktais 100 Eur vertės, 5 vnt. diskų metalui ir akmeniui pjauti, kurių 1 vnt. vertė 2 Eur, bendra vertė 10 Eur, tuo nukentėjusiajam G.

B. padarė bendrÄ 5888 Eur turtinę žalÄ . Veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Be to, R. B. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su K. Ž. sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje įsibraudami į E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namÄ ir Å«kinius pastatus, sugadino svetimÄ turtÄ , priklausantį E. T.: namo lauko durų įleidžiamÄ spynÄ , namo vidinių durų įleidžiamÄ jÄ spynÄ , lauko duris, vidines duris, lauko virtuvės duris, bendrai 248,75 Eur sumai, kluono pakabinamÄ spynÄ 6 Eur vertės, lauko rÅ«sio durų pakabinamÄ spynÄ 6 Eur vertės ir kilpÄ spynai pakabinti 6 Eur vertės bei iÅ¡daužė automobilio „Renault 11“ vairuotojo durelių stiklÄ 15 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai E. T. padarė 281,75 Eur turtinę žalÄ .

Veikos kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

2. Nuteistoji R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje, kur apeliantė R. B. yra pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje bei priimti naujÄ sprendimÄ ir R. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kaip neįvykdžius nusikalstamų veikų. 2.1. Skunde nurodė, kad teismas įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, kadangi visiÅ¡kai ignoravo apeliantę teisinančius įrodymus, tuo grubiai pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo principÄ .

Teismas neatkreipė dėmesio, jog R. B. inkriminuojama nusikalstama veika buvo kvalifikuota netinkamai. Teismas nenurodė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog apeliantė įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje yra iÅ¡ esmės perraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, visiÅ¡kai neaptariant ir neanalizuojant byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų. 2.2. Byloje įrodyta, kad R. B. į jokias negyvenamÄ sias patalpas nesibrovė ir nieko nevogė, nieko nesugadino bei jokios žalos nepadarė.

Nurodė, kad jos buvo praÅ¡oma tik vežti E. K. ir K. Ž. pasiimti daiktus, ji tik sėdėjo automobilyje ir jokių kitų veiksmų neatliko, t. y. nevogė ir negadino svetimo turto, net nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio. R. B. nežinojo, kad bus vykdoma svetimo turto vagystė arba, kad bus gadinamas svetimas turtas. 2.3. Nuosprendyje teigiama, kad R. B. parodymai nėra nuoseklÅ«s, tačiau Å¡io fakto teismas nepagrindžia jokiais argumentais. K. B. nuo pat pradžių tvirtino faktÄ , kad neįvykdė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoÅ¡irdÅ«s, patikimi. 2.4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. K. davė neteisingus parodymus, nes tuo metu jie su R. B. buvo susipykę, todėl tik teisme, nesant asmeniÅ¡kumų, jis davė teisingus parodymus, kurie patvirtino, kad jokių nusikalstamų veikų apeliantė nepadarė. K. Ž. taip pat nurodė, kad R. B. juos vežė į kaimÄ pasiimti daiktų, jai buvo minėta, jog tie daiktai priklauso E. K.. Kitų įrodymų, patvirtinančių R.

B. kaltę, byloje nėra. Taip pat nepaneigtas faktas, kad R. B. buvo įsitikinusi, jog E. K. savo daiktus parduoda, nes jam reikia pinigų pragyvenimui. R. B. žinojo, kad E. K. ilgÄ laikÄ gyveno ir dirbo užsienyje, todėl savo daiktus ir buvo pasidėjęs pas kitus asmenis, nes savo gyvenamojo ploto jis Lietuvoje neturėjo. 2.5. Jokių bendrų veiksmų, įvykdant nusikalstamas veikas, nei su vienu iÅ¡ nuteistųjų R. B. neatliko. Ji nedėjo jokių pastangų, kad bÅ«tų užvaldytas svetimas turtas.

R. B. nesuprato, kad yra vykdoma nusikalstama veika, ji pati buvo apgauta, nes važiavo tik norėdama padėti parsigabenti daiktus E. K.. Nei vienas įrodymas nepatvirtina fakto, kad apeliantė bÅ«tų stebėjusi aplinkÄ vagystės metu, tai tėra teismo samprotavimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. 2.6. Nuosprendyje teismas nenurodė jokio įrodymo, patvirtinančio faktÄ , kad apeliantė sugadino svetimÄ turtÄ . Byloje nustatyta, kad svetimÄ turtÄ sugadino kiti nuteistieji, bet ne apeliantė, todėl pagal BK 187 straipsnio l dalį, ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.

3. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį sutrumpinant E. K. paskirtÄ 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 3.1. Skunde nurodė, kad nustatant bausmės dydį teismas į E. K. elgesį, jo indėlį į nusikalstamų veikų bei jose dalyvavusių asmenų atskleidimÄ , neatsižvelgė ir dėl to paskyrė itin griežtÄ ir įvykdytai veikai bei padarytai žalai neproporcingÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dar buvo subendrinta su anksčiau paskirtÄ jÄ bausme.

Nors E. K. įvykdytas nusikaltimas buvo kvalifikuotas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau jam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, nedaug besiskirianti nuo kitam kaltinamajam už keletÄ nusikalstamų veikų paskirtos bausmės. 3.2. Teismas tinkamai įvardijo E. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei galimybės taikyti BK 641 straipsnio nuostatų negalimumÄ , tačiau skirdamas E. K. laisvės atėmimo bausmę, teismas turėjo jÄ labiau individualizuoti.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nebuvo teisinių galimybių baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ne dėl E. K. valios, o dėl to, kad savo kaltės byloje nepripažino R. B.. E. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, davė tikslius ir teisingus parodymus byloje, kurie padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes bei veikÄ Ä¯vykdžiusius asmenis, grÄ Å¾inti nukentėjusiesiems dalį pavogtų daiktų, tuo pačiu sumažinant padarytÄ turtinę žalÄ . 3.3.

Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad E. K. nusikalstami veiksmai buvo paveikti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. BÅ«damas priklausomas nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, E. K. negalėjo valingai kontroliuoti savo veiksmų ir dėl to matė vienintelį bÅ«dÄ savo priklausomybei patenkinti - gauti lėšų nusikalstamu bÅ«du. Å iuo metu E. K. savo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų yra atsikratęs, gyvena sveikÄ gyvenimÄ . Neabejotina, kad vykdydamas nusikalstamas veikas E. K. nesiekė praturtėti, tačiau nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir nuolatinis stresas siekiant užtikrinti bent minimalius Å¡eimos pragyvenimo poreikius bei priklausomybė nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ir sÄ lygojo jo bandymÄ uždirbti pragyvenimui lėšas nelegaliu bÅ«du. 3.4.

E. K. buvo paskirta neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausmė, neatitinkanti įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir padarytos žalos dydžio. Paskirta pernelyg ilga laisvės atėmimo bausme E. K. nėra skatinamas pasitaisyti bei tikėti įvykdytu teisingumu. Taip pat tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neatitaisomų pasekmių tiek jam, tiek ir visiÅ¡kai nekaltiems jo Å¡eimos nariams. Nurodė, kad greičiau atlikęs paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir bÅ«damas laisvėje jis galėtų efektyviau atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ , tinkamai auginti, prižiÅ«rėti bei auklėti savo mažametę dukrÄ , turėtų galimybę savo veiksmais įrodyti gebėjimÄ gyventi nenusižengiant etikos, moralės bei teisės normoms.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai bei nuteistoji R. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

5. Nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistosios R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kaip matyti iÅ¡ E. K. gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijama kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, keliamas tik paskirtų bausmių individualizavimo klausimas.

Nuteistoji R. B. ginčija savo kaltę ir kelia klausimÄ dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Dėl nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinio skundo 7. Atsižvelgdamas į E. K. gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotÄ praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam individualizuojant ir skiriant bausmę.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

9. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – nuteistasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus: vienÄ nesunkų (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 178 straipsnio 2 dalis), jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki nuosprendžio priėmimo teistas 6 kartus, iÅ¡ jų 2 kartus už analogiÅ¡kus nusikaltimus nuosavybei bei turtinėms teisėms, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo jas iÅ¡aiÅ¡kinti duodamas iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į dvi sunkinančias aplinkybes – veikas E. K. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Kaip matyti, E. K. nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neiÅ¡nykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, kiti asmenys neįtakojo daryti nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamų veikų bendravykdytojas. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog E. K. 7 kartus baustas administracine tvarka už įvairių nusižengimų padarymÄ , informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra.

Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. K. yra linkęs pažeisti įstatymus, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei kad iki Å¡iol skiriamos bausmės jo neauklėjo, jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausiÄ sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatytų Å¡ių bausmių vidurkiai, t. y. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų), o už BK 187 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (kai numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiai už padarytus nusikaltimus nėra aiÅ¡kiai per griežti ar neteisingi. Bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo, tai yra palankiausiu nuteistajam, bausmių bendrinimo bÅ«du, griežtesne bausme visiÅ¡kai apimant Å¡velnesnę.

12. Nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad paskirta galutinė bausmė netinkamai subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018-06-25 nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirta bausme, kadangi prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta minimali, tai yra tik 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis. Dėl nuteistosios R. B. apeliacinio skundo 13. Nuteistoji R. B. nesutinka su jos pripažinimu kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti, kaip neįvykdžius nusikalstamų veikų. Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad R. B. pripažintina kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant R. B. kaltės klausimÄ dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio Å¡io nuosprendžio dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

15. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad jos veiksmai buvo neteisingai įvertinti, kadangi ji į jokias negyvenamÄ sias patalpas nesibrovė ir nieko nevogė. Teigė, kad jos buvo praÅ¡oma tik vežti E. K. ir K. Ž. pasiimti daiktus, ji tik sėdėjo automobilyje, jokių kitų veiksmų neatliko ir nežinojo bei nesuprato, kad bus vykdoma svetimo turto vagystė. Tačiau teisėjų kolegija nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytÄ versijÄ atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įsibraunant į E. T. ir G. B. priklausančias patalpas).

16. Iš pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu duotų nuteistojo E. K. parodymų matyti, kad dėl sodybos apvogimo jis su K. Ž. kalbėjosi pas R. B. namuose, tarp jų vyko bendra kalba. Nurodė, kad į vagystės vietas automobilį vairavo R. B.. Jai apie vagystę pasakė po to, kai jie važiavo išsinuomotu automobiliu apvogti kitos sodybos. Daiktus nusivežė pas R. B. į namus, ji žinojo, jog automobiliu parsigabens vogtus daiktus bei patvirtino, kad automobilį išsinuomavo kartu vogtiems daiktams gabenti. Nuteistasis K. Ž. parodė, kad važiavo R. B. automobiliu. R. B. sėdėjo automobilyje, kuris nuo sodybos stovėjo 20 - 30 m atstumu. Patvirtino, kad R. B. žinojo, jog jie eina vogti. Pati nuteistoji R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad yra kalta, jog dalyvavo kartu su E. K. ir K. Ž. dėl nusikalstamų veikų sodybose, ir juos vežiojo.

17. Taigi, iÅ¡ Å¡ių parodymų nustatyta, kad kaltinamoji R. B. nuteistuosius E. K. ir K. Ž. vežė tiek savo nuosavu, tiek nuomotu automobiliu. R. B. girdėjo pokalbį dėl vagystės darymo, suprato kÄ ketina daryti, stebėjo, kaip buvo kraunami pagrobti daiktai į jos automobilį ir daiktus parvežė į jai priklausančius namus.

18. Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. akistatos tarp E. K. ir R. B. protokolo matyti, kad E. K. patvirtino, jog įtariamoji R. B. žinojo ir dalyvavo įvykdant vagystę iš G. B. priklausančios negyvenamos sodybos (t. 5, b. l. 192-196). Iš 2018 m. balandžio 19 d. vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo, kur nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio operatorių bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), išklotines dėl vagystės metu veikusių mobiliojo ryšio telefonų numerių, nustatyta, kad 2018 m. vasario 17 d.

įvykdytos vagystės vietovėje 16 kartų (laikotarpyje nuo 00:30:19 val. iki 01:50 val. ir nuo 21:45 val. iki 22:39 val.) buvo užfiksuotas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis R. B. (t. 3, b. l. 127-128). Taip pat iš 2018 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo, kur nurodyta, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. B. (asmuo, kuris padėjo realizuoti vogtus daiktus), sujungimų išklotines, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. iš įtariamųjų E. K., K.

Ž. ir R. B. pagal jų pačių nurodytus numerius, jis bendravo tik su numeriu 8-609-49904, priklausančiu R. B. (t. 3, b. l. 140-149).

19. Taigi, šios faktinės aplinkybės parodo, kad R. B. buvo įvykio vietoje, nebuvo pasyvi įvykio stebėtoja, o jos veiksmai kryptingai nukreipti nusikalstamos veikos padarymui bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažįstant asmenį vagystės bendravykdytoju, nėra bÅ«tina, kad jis pats tiesiogiai pagrobtų svetimÄ turtÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. B. buvo įvykio vietoje, vykdė kitų nuteistųjų nurodymus (vairavo automobilį, saugojo, kad darant nusikalstamÄ veikÄ neužkluptų paÅ¡aliniai asmenys, vežė vogtus daiktus, naudojo savo telefonÄ , kaip priemonę tariantis dėl pagrobtų daiktų realizacijos, iÅ¡sinuomojo automobilį, sutiko, kad pagrobtas turtas bÅ«tų laikomas jai priklausančioje sodyboje, padėjo realizuoti pagrobtÄ turtÄ ). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad R. B. atliko ne saugojimo, pridengimo vaidmenį, bÅ«dingÄ padėjėjui, bet kartu su E. K. ir K. Ž. tiesiogiai darė nusikalstamÄ veikÄ kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai.

21. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad R. B. jokių bendrų veiksmų, įvykdant nusikalstamas veikas, nei su vienu iÅ¡ nuteistųjų neatliko, paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

22. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. B. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ji pripažinta kalta pagrįstai ir teisėtai. Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

23. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad pripažindamas R. B. kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė nuteistųjų E. K., K. Ž., nukentėjusiosios E. T., liudytojo R. P. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų pakanka R. B. kaltei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinėje instancijoje, įvertinusi pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus, su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, nesutinka.

24. Akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo iÅ¡vadoms dėl R. B. kaltės padarant minėtÄ nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, naikinant nuosprendžio dalį dėl R. B. pripažinimo kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje jos atžvilgiu priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, padarius iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

25. Tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. turi bÅ«ti atlikta iÅ¡dėstytų įrodymų analizė, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

26. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo pripažįstamas kaltu, kai sunaikina ar sugadina svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo kaltu pripažįstamas, jeigu jis veikia tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo arba jei ir nenorėjo, sÄ moningai leido jiems kilti.

27. Apylinkės teismas nustatė, jog R. B. veikdama bendrininkų grupėje su E. K. ir K. Ž., įsibraudami į E. T. priklausančios negyvenamos sodybos namÄ ir Å«kinius pastatus, sugadino svetimÄ turtÄ , priklausantį E. T.: namo lauko durų įleidžiamÄ spynÄ , namo vidinių durų įleidžiamÄ jÄ spynÄ , lauko duris, vidines duris, lauko virtuvės duris, kluono pakabinamÄ spynÄ , lauko rÅ«sio durų pakabinamÄ spynÄ ir kilpÄ spynai pakabinti bei iÅ¡daužė automobilio vairuotojo durelių stiklÄ , tuo nukentėjusiajai E. T. padarė 281,75 Eur turtinę žalÄ . Tačiau teisėjų kolegija, konstatuoja, jog Å¡i iÅ¡vada nepagrįsta byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kadangi teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė R. B. kaltę dėl svetimo turto sugadinimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl kiekvienos nusikalstamos veikos kaltininko kaltė turi būti nustatoma atskirai ir bylos įrodymai turi būti įvertinti ne tik pareikšto kaltinimo, bet ir konkretaus BK straipsnio, pagal kurį kaltinamas asmuo, sudėties kontekste.

29. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistoji R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 42-44), tiek teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad atvykus į nusikaltimo vietÄ jai buvo liepta laukti automobilyje ant kelio, o E. K. ir K. Ž. nuėjo į nukentėjusiosios E. T. sodybÄ . R. B. visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje ir laukė kol jie grįš. Po to jai paskambino ir liepė privažiuoti prie sodybos. Ji privažiavusi prie sodybos ir neiÅ¡lipdama iÅ¡ automobilio atidarė jiems bagažinę, nuteistieji kažkÄ Ä¯ jÄ Ä¯dėjo ir tada jie važiavo toliau prie kitos sodybos. Kaip matyti, nuteistosios R. B. parodymai dėl Å¡ios nusikalstamos veikos visÄ laikÄ buvo nuoseklÅ«s bei neprieÅ¡taraujantys kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

30. Nuteistasis E. K. savo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo visiÅ¡kai pripažino ir paaiÅ¡kino, kad su K. Ž. nuėjo į nukentėjusios sodybÄ . Ä® namus pateko iÅ¡laužę duris rankomis. Patenkant į namÄ sugadino duris. Sugadino daiktų už 100 Eur bei iÅ¡daužė automobilio stiklÄ , nes neatsidarė automobilio durelės. Nuteistasis K. Ž. savo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo taip pat visiÅ¡kai pripažino ir paaiÅ¡kino, kad nuvažiavo iki nukentėjusios E. T. namo ir iÅ¡laužė duris. Jam atrodė, kad namo duris iÅ¡laužė vienas. Ä® namo vidų įėjo su E. K., o R. B. sėdėjo maÅ¡inoje, toliau nuo namo, ant keliuko. Taigi, abu nuteistieji pripažino faktÄ , kad R. B. nėjo kartu su jais į nukentėjusios sodybÄ ir laukė automobilyje, kol jie gadino svetimÄ turtÄ (lauko duris ir spynas) įsibraudami į svetimÄ patalpÄ .

31. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame nėra jokių motyvų bei įrodymų pagrindžiančių R. B. kaltę dėl svetimo turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat byloje nenustatyta, kad tarp R. B., E. K. ir K. Ž. buvo konkretus susitarimas gadinti svetimÄ turtÄ . Nustatyta, kad R. B. net nebuvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, kai E. K. ir K. Ž. gadino svetimÄ turtÄ . Akivaizdu, kad R. B. veiksmuose nėra kaltės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, ji nežinojo, kad nuteistieji vykdydami vagystę sugadins svetimÄ turtÄ (iÅ¡daužys automobilio stiklÄ , sugadins lauko duris, spynas).

32. Ä®vertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų R. B. kaltę įvykdžius jai inkriminuotÄ svetimo turto sugadinimÄ . Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaudamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteista nepagrįstai, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįstama, kad neįrodyta, jog nuteistoji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. B. pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, naikintina ir R. B. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ji iÅ¡teisinama (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).

33. Kadangi R. B. iÅ¡teisinama dėl E. T. turto sugadinimo, turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir civilinis ieÅ¡kinys, kurį pareiÅ¡kė „Lietuvos draudimas“. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad civiliniam ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ padaryta 281,75 Eur žala dėl sugadinto turto, 49 Eur pagrobto ir negrÄ Å¾into turto bei 531 Eur vertės turto, dėl kurio padaryta žala nukentėjusiajai E. T.. IÅ¡ R. B., E. K. ir K. Ž. solidariai priteista 861,75 Eur žalos atlyginimo. 34. 281,75 Eur žalos atlyginimas dėl E. T. turto sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistinas solidariai tik iÅ¡ E. K. ir K.

Ž., o likusi žalos dalis - 580 Eur dėl turto pagrobimo - AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteistina solidariai iÅ¡ R. B., E. K. ir K. Ž. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo E. K. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios R. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl R.

B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: R. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (E. T. turto sugadinimas) iÅ¡teisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. B. paskirtų bausmių subendrinimo. R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirtÄ 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, palikti nepakeistÄ .

Pakeisti nuosprendį dalyje dėl AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisto civilinio ieÅ¡kinio: Civiliniam ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ priteisti solidariai iÅ¡ E. K. ir K. Ž. 281,75 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ septyniasdeÅ¡imt penkis centus) nusikaltimu (dėl sugadinto turto) padarytai turtinei žalai atlyginti ir solidariai iÅ¡ R. B., E. K., K. Ž. 580 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) nusikaltimu (dėl turto pagrobimo) padarytai turtinei žalai atlyginti KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Valdas Vitunskas