7fbb2784-7981-41ba-b66a-ece9227fd0e6 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1473-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00351-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.5; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjaDalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant advokato padėjėjui Rolandui Rutei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjųN. P., V.

S. ir A. T., atstovaujamų Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos,skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos sumažinto darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovuiValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos N. P., V. S. ir A. T.(toliau – ir pareiÅ¡kėjos), atstovaujamos Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos(toliau- ir Profesinė sÄ junga), teismui pateiktu skundu (b. l. 4-13)prašė iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus(toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Utenos skyrius) priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) neteisėtai neapskaičiuotas ir neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis:

N. P. – 2338,36 Eur, V. S. – 1386,53 Eur, A. T. – 220,95 Eur. PareiÅ¡kėjos per atstovÄ â€“ Profesinę sÄ jungÄ skunde paaiÅ¡kino, kadginčo laikotarpiu jos ėjo valstybės tarnautojų pareigas VSDFV Utenos skyriuje. Atsakovas neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjoms dalies darbo užmokesčio, kadangi taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo(toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nuostatas, kuriomis buvo nustatyti sumažinti valstybės tarnautojųatlyginimai dėl Lietuvos valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės bei finansinės padėties.PaaiÅ¡kino, kadpagal Lietuvos Respublikos Seimo priimtoLietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas) nuostatas, atsakovas pareiÅ¡kėjoms ketina grÄ Å¾inti tik dalį dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieÅ¡taraujančiais pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio:

N. P. – 1309,60 Eur, V. S. – 63,64 Eur, A. T. – 0,00 Eur. Paaiškino, kad praradimų neatlyginimasyra neteisingas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. vasario 20 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimais, teismo prašoma priteisti tokio dydžio darbo užmokesčio dalis, kokios nebuvo išmokėtos dėl Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintų teisės aktų taikymo pareiškėjoms apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį.

Papildomai pateiktu praÅ¡ymu (b. l. 58-67) praÅ¡omakreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytadėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo tvarka neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 23 straipsniui ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatai bei konstituciniam lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams.PareiÅ¡kėjas atstovaujančios Profesinės sÄ jungos atstovas advokato padėjėjas R.

Rutė teismo posėdyje palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, prašė jį tenkinti. Papildomai teismo prašė stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytoteisinio reguliavimo, pagal kurį pareiÅ¡kėjoms apskaičiuojamos grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalys yra neteisingos ir neproporcingos, o įstatymo leidėjo nustatyta formulė nėra tinkama, kad bÅ«tų įgyvendinta Konstitucinio Teismo nutarimuose įstatymo leidėjui iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga teisingai kompensuoti dėl sumažinto darbo užmokesčio asmenų patirtus praradimus, užtikrinti teisinį stabilumÄ bei saugumÄ .

Tuo atveju, jei teismas nuspręstų nesikreipti į Konstitucinį TeismÄ , pareiÅ¡kėjų atstovas praÅ¡o teismo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, nuosavybės neliečiamumo, lygybės, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinės valstybės principais ir priteisti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas neteisėtai neapskaičiuotas ir neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis.Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu (b. l. 40-47) prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad darbo užmokestį pareiÅ¡kėjoms mokėjo ir moka vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais.Atsakovas nurodė, kad Konstituciniam teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) konstatavus įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ prarasto darbo užmokesčio kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį, buvo priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas.

PaaiÅ¡kino, kadvadovaujantis GrÄ Å¾inimo įstatymo preambule ir 1 straipsnio 2 punktonuostatomis, GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio3 dalį, galiojusiÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Nurodė, jog pagal GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, VSDFV Utenos skyriaus apskaičiuota grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡skaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡mokama 2016-2010 metais nustatytomis procentinėmis dalimis.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pagal GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjoms VSDFV Utenos skyriaus atlikto grÄ Å¾intino darbo užmokesčio apskaičiavimo teisingumo. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiam VSDFV Utenos skyriui GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Teismas konstatuoja: Byloje nagrinėjamas ginčas dėl praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos ginčo laikotarpiuėjo valstybės tarnautojų pareigas VSDFV Utenos skyriuje. Tai patvirtina VSDFV Utenos skyriaus pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjų valstybės tarnybos VSDFV Utenos skyriuje pradžiÄ , užimamas pareigas, pareiÅ¡kėjų vykdytoms ir vykdomoms pareigybėms nustatytus pareigybės lygius ir kategorijas, suteiktas kvalifikacines klases (b. l. 48-49).

VSDFV Utenos skyrius parengė pažymas „ApiepriskaičiuotÄ darbo užmokestį“, kuriose pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjoms 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu faktiÅ¡kai apskaičiuotÄ darbo užmokestį ir darbo užmokestį, apskaičiuotÄ pagal teisės aktus, reglamentavusius valstybės tarnautojų darbo užmokestį iki 2009 m. balandžio 30 d. (b. l. 50-51, 53-54, 56). VSDFV Utenos skyrius taip pat parengė pažymas „Apie apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ darbo užmokestį“, kuriose pateikė duomenis apie pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotos grÄ Å¾intinos darbo užmokesčio dalies (Eur ir proc.), 2016 – 2020 metais mokėtinos sumos (Eur), iÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, dydžius (b. l. 50-55).Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-126-739/2016, 2016 m. liepos 25 d. sprendimu atmetė N. P., V.

S., A. T. skundÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos prašė iÅ¡atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Utenos skyriaus, ir VSDFV Utenos skyriauspriteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis: N. P. – 3647,96 Eur (12595,65 Lt), V. S. – 1450,17 Eur (5007,13 Lt), A. T. – 220,95 Eur (762,88 Lt). Teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjų skundÄ , nurodė, kad įstatymų leidėjui priėmus GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , reglamentuojantį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu.

Minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.Ginčo teisiniussantykiusreglamentuoja2015 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas. GrÄ Å¾inimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d.

– 2013 m. rugsėjo 30 d.(1 punktas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (2 punktas). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Å io nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Konstitucinis Teismas pateikė 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame dar kartÄ pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad GrÄ Å¾inimo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.IÅ¡analizavus Gražinimo įstatymo preambulėje įtvirtintas nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas šį įstatymÄ priėmė, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebÅ«tų buvę patirti, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu.

Ä®statymų leidėjas nurodė, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas, įvertinus tai, kad paminėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodytos įstatymų nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai tik tuo aspektu, kiek jose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokestis (atlyginimas), bei atsižvelgus į tai, kad Konstitucinis Teismas nepaneigė įstatymų leidėjo teisės nustatyti teisinį reguliavimÄ , kuriuo dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties bÅ«tų laikinai sumažintas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), jeigu kartu bÅ«tų užtikrinamas tolygus ir nediskriminacinis atlyginimų mažinimo mastas visoms valstybės tarnautojų ir pareigÅ«nų kategorijoms ir nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų kategorijoms dydžių proporcijos.

Be to, įstatymų leidėjas pažymėjo, kad valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009-2013 metais buvo bÅ«tinas atsižvelgiant į valstybės iÅ¡gales, įvairius jos įsipareigojimus ir laikantis imperatyvios nuostatos dėl valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo. GrÄ Å¾inimo įstatymas 2 straipsnis, reglamentuojantis dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ , nustato, kokie praradimai, patirti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas),yra jiems grÄ Å¾inami (1 dalies 1-2 punktai); asmeniui priklausančios grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokų apskaičiavimo formulę, jos sudedamÄ sias dalis ir dydžius (2 ir 3 dalys); apskaičiuotos grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies, iÅ¡skaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį, iÅ¡mokėtinos sumos iÅ¡mokėjimÄ 2016–2020 metais procentines dalis (7 dalis).Teismas, atsižvelgęs į nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas, vykdydamas iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kylančiÄ pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , priimtu GrÄ Å¾inimo įstatymu nustatė tvarkÄ , kuria valstybė, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui, teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – Å¡iuos praradimus per protingÄ laikotarpį kompensuos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje, remdamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2015 m. lapkričio 19 nutarimuose bei 2014 m. balandžio 16 sprendime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, yra nurodęs, jog asmenų dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirti praradimai turi bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymo, o ne teismo nustatytÄ mechanizmÄ . Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, t. y. asmenims turi bÅ«ti kompensuojamas ne visas 2009–2013 metais neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, o tik ta jo dalis, kuri susidarė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, o asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos teismine tvarka tik jeigu įstatymų leidėjas nepagrįstai delstų nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustatytų neteisingÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimus bei 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ ,sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių asmeniui priklausančios grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimÄ ir nustatymÄ , Å¡iam apskaičiavimui taikomus pareiginės algos (atlyginimo) dydžius, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių ir teisingumo principams.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ (2016 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016; 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1125-552/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2188-552/2016, 2016 m. spalio 3 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2620-520-2016 ir Nr. A-2449-520-2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A-3844-520/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3844-520/2016, pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad argumentas, jog valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti visos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimams, pagal kuriuos, turi bÅ«ti kompensuojama tik neproporcingai dėl ekonomikos krizės sumažinta atlyginimo dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2016 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. Nr. A-2620-520-2016, aiÅ¡kindamas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytos formulės taikymÄ ,teigė, kad asmeniui priklausanti grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis gali bÅ«ti lygi nuliui arba gali bÅ«ti apskaičiuojamas neigiamas dydis, tačiau tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog asmeniui darbo užmokestis nebuvo mažinamas neproporcingai, bei dar kartÄ akcentavo, jog dėl proporcingo mažinimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis nėra ir neturi bÅ«ti grÄ Å¾inama.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo nustatymo ar Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo pažeistos asmens teisės gali bÅ«ti ginamos tiesiogiai taikant KonstitucijÄ ir priteisiant dėl tokių KonstitucijÄ pažeidžiančių teisinio reguliavimo trÅ«kumų susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ (2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-59/2010, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2689/2012 ir kt.).Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tiesiogiai taikyti KonstitucijÄ ir pareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis kompensuoti ne pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytÄ mechanizmÄ , o teismo sprendimu priteisiant visÄ ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lÅ«kesčiai turi bÅ«ti užtikrinti kompensavimo mechanizmÄ nustatančiu įstatymu ir be nepagrįsto delsimo. Be to, Konstitucinis Teismas, Å¡iame nutarime konstatavęs, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tokia priemonė bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, nurodė, jog tokiais atvejais jis turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo reikalavimų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus GrÄ Å¾inimo įstatymÄ ir taip įvykdžius Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas nenustatė teisinio reguliavimo, paÅ¡alinančio neigiamų teisinių pasekmių, kilusių taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Darydamas minėtas iÅ¡vadas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ bylose dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo taikymo (2016 m. lapkričio 3 d. nutartys administracinėse bylose:

Nr. A-3727-520/2016 ir Nr. A-3833-520/2016).Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų skunde, atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus ir atsakovo pateiktų pažymų duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos neginčija VSDFV Utenos skyriaus pateiktų duomenų apie joms pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotų grÄ Å¾intino darbo užmokesčio bendrų ir per 2016 – 2020 metų laikotarpį kiekvienais metais iÅ¡dėstytų sumų. Be to, teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo ir dėl VSDFV Utenos skyriaus nustatytopiniginių lėšų procentinių dalių iÅ¡mokėjimo per 2016-2020 metus grafiko.Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, Konstitucinio Teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų ir jų kompensavimo mechanizmo nustatymo, daroma iÅ¡vada, kad VSDFV Utenos skyriaus sprendimai per 2016-2020 metų laikotarpį nustatytais grafikais iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjoms pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalis, t. y.

N. P. – 1309,60Eur, V. S. – 63,64Eur, A. T. – 0,00Eur, yra pagrįsti ir teisėti. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti skundÄ ir priteisti pareiÅ¡kėjoms visÄ 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darboužmokestį.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymuiÅ¡tirti, ar GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 23 straipsniui ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatai bei konstituciniams lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®)4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡taraujaKonstitucijai.

Pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡taraujaKonstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinkaKonstitucijÄ .IÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų atitiktiesKonstitucijai, joje įtvirtintiems lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos darbo užmokestis galėjo bÅ«ti mažinamas, tačiau tai turėjo bÅ«ti daroma proporcingai. Ä®statymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas ir kokia atlyginimo dalis dėl ekonomikos krizės buvo sumažinta neproporcingai, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inta (kompensuota). Tokia pozicija atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-2449-520/2016) bei Konstitucinio Teismo2014 m. balandžio 16 d. sprendime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigÄ nustatyti kompensavimo mechanizmÄ , privalo įvertinti, kurie iÅ¡ patirtų praradimų buvo neproporcingi.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį teismÄ atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                  Dalia Pranckienė