2020-08-12 Nr. AB-14926-3-61-3-02101-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-514-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02101-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl tikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-17624-(10.9E) (toliau – ir Tikrinimo aktas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 3 p.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pažymėdamas, kad privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes, teismas nurodė, jog remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja paduodama skundą siekia, kad būtų panaikintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-17624-(10.9E), kuriame nurodyti kadastro duomenų bylos rengimo metu nustatyti pažeidimai.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 65 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Pagal Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-500 redakcija) 25 punktą teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Taisyklių 26.1 punktą, vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas turi būti skundžiamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vadovui, o teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-17624-(10.9E) patikrinimo nagrinėjimo tvarkos, todėl teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Reginų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų patikrinimo aktai skundžiami tiesiogiai teismui. Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenkantiems ginčams (dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais) ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma ir jie nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą tiesiogiai teismui. Atskirajame skunde pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog pareiškėja nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teismo nuomone, ginčijamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-17624-(10.9E) pirmiausia turi būti skundžiamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vadovui, o teritorinio padalinio vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Pareiškėja atskirajame skunde, atsižvelgdama į teismų suformuotą praktiką, iš esmės teigia, kad žemės sklypo kadastrinių duomenų patikrinimo aktai yra skundžiami tiesiogiai teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde prašė panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-17624-(10.9E), kuriame, kaip teigė, Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nepagrįstai nustatė kadastro duomenų bylos rengimą nustatančių teisės aktų pažeidimus.

Įvertinusi pareiškėjos skundo ir ketinamo ginčyti Tikrinimo akto turinį, taip pat Nuostatuose ir Taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tikrinimo aktas yra žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo administracinėje procedūroje parengiamas tarpinis dokumentas, pareiškėjai nesukeliantis savarankiškų materialinių pasekmių.

Nuostatų 67 punkte nurodyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Taip pat Nuostatų 68 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Taisyklių 25 punkte nustatyta Tarnybos teritorinio padalinio darbuotojų parengtų ir pasirašytų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų apskundimo tvarka, ją aiškinant kartu su aptartais Nuostatų 67–68 punktais, lemia, kad galutinį sprendimą šio akto suderinimo (atsisakymo suderinti) administracinėje procedūroje priima Tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūra viešojo administravimo subjekte dar nėra baigta, kartu su skundu nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vadovas ar jo įgaliotas asmuo priėmė baigiamąjį administracinės procedūros sprendimą, užkertantį kelią pareiškėjai suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikti kadastro duomenų tvarkytojui. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą dėl skundo priimtinumo nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, be kita ko, skunde buvo nurodžiusi, kad ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GM Projektai“ 2018 m. lapkričio 13 d. planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 10-8-7, bei panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-860/2019 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-05219-2016-8) J. S. ieškinį tenkino – nustatė ieškovei J. S. ir atsakovams M. K. bei Z. K., bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K. priklausančio 3,0759 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2018 m. lapkričio 13 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kurioje bendra riba pažymėta posūkio taškais Nr. 10 (X 6047669.00, Y 595045.31), 8 (X 6047661.77, Y 595051.81) ir 7 (X 6047692.39, Y 595072.58). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui taip pat buvo nurodžiusi, jog Tarnybos teritorinis skyrius nepagrįstai reikalauja žemės sklypo plano suderinimo su šio žemės sklypo bendrasavininkais, nes civilinėje byloje žemės sklypo bendraturčiai buvo atsakovais byloje, kadangi gretimas žemės sklypas, su kuriuo buvo nustatoma bendra riba, priklauso taip pat atsakovams. Bendraturčiai įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris jiems yra privalomas, yra pilnai ir visapusiškai informuoti apie nustatytą žemės sklypo plotą ir žemės sklypo ribas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pareiškėja, paduodama skundą administraciniam teismui dėl galbūt neteisėtų Tarnybos teritorinio skyriaus veiksmų, iš esmės siekia, kad būtų įvykdytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turo kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, be kita ko, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas nuosprendis (2 p.). Pareiškėja su skundu nepateikė įrodymų, kad minėtą teismo sprendimą pateikė kadastro duomenų tvarkytojui, taip pat kad dėl jo rezoliucinės dalies, kurioje teismas nustatė bendrą žemės sklypų ribą, pradėjo vykdymo procesą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas (CPK VI dalis), nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), o ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo, kiti klausimai, kilę vykdymo procese, nagrinėtini CPK nustatyta tvarka.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nurodė teisinį skundo atsisakymo pagrindą ir motyvus (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), tačiau padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė