2016-12-13 Nr. BB-5253-1-06-1-03054-2013-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-415-677/2016 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03054-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutarties.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda.

Iš D. R. priteista 8488,37 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai, nusikaltimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimui.

Iš D. R. išieškota 39,28 Eur valstybei turėtų proceso išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą. Nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatytas trijų mėnesių terminas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. D. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, direktorius, nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą, t. y. nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. 13, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30 760,64 Lt, likvidavimą 2011 m. rugpjūčio 5 d. parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti – 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, buhalterinę apskaitą; taip pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą – UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. 13 – panaudojo.

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduodama prokuratūrai kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nutartyje nurodė, jog byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai trukdo nagrinėti bylą iš esmės. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 8 d. surašytame kaltinamajame akte ir 2015 m. balandžio 29 d. prašyme dėl D. R. pateikto kaltinimo pakeitimo išdėstytą D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymą, teisėjų kolegijai nebesuprantama, kokios nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Esant šioms neišsiaiškintoms aplinkybėms, buvo pažeista D. R. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas kaltinimo, pateikto D. R., trūkumų nepastebėjo ir nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti, nenustatė objektyviųjų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, o tik apsiribojo kaltinime išdėstytų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių perkėlimu į nustatomąją apkaltinamojo nuosprendžio dalį, nenustatė tikrųjų bylos aplinkybių, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas.

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius nurodo, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013).

3.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras (BPK 332 straipsnio 9 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Šiaulių apygardos teismas padarė esminius BPK 219, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimus ir tai sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimas ir pakeistas kaltinimas D. R. suformuluotas nepažeidžiant minėto BPK straipsnio 3, 5 punktų reikalavimų, nurodyta padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, vieta, laikas, būdas bei kitos svarbios aplinkybės, iš nusikalstamos veikos aprašymo yra aiškios inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, be to, kaltinimas buvo pakeistas laikantis BPK 256 straipsnio reikalavimų, todėl D. R. teisė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto kaltinimo teisme buvo užtikrinta. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kaltinamojo akto trūkumų nepagrįsta, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio neaišku, kokių BPK 219 straipsnyje nurodytų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų neatitinka byloje esantis kaltinamasis aktas, kodėl jų negalima ištaisyti teisme ir kaip tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

3.3. Prokuroras nurodo, jog kaltinamajame akte reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma ir argumentuojama valstybinio kaltintojo prokuroro konkrečiame baudžiamajame procese užimama pozicija, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima išspręsti tik priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo aiškintasi, kokie konkretūs daiktai ar jų dalys buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas, koks realiai galėjo būti 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimo turto svoris, nesusiję su kaltinamojo akto trūkumais. Priešingai negu nurodoma nutartyje, aplinkybės, susijusios su metalo laužo pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos, o teisinis šių aplinkybių vertinimas buvo išdėstytas 2015 m. balandžio 29 d. pakeistame kaltinime, nurodant, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr.13 minimas UAB (duomenys neskelbtini) turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nebuvo parduotas. Be to, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu prokuroro kaltinime išdėstytų aplinkybių vertinimu ar turėdamas kitų abejonių, bei siekdamas išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, galėjo atlikti BPK numatytus proceso veiksmus, pavesti juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

3.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai nemotyvavo, kodėl šiuos duomenis galima surinkti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje ir kodėl jų negalima surinkti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu. BPK 1 straipsnyje numatytas greito baudžiamojo proceso principas pažeistas būtent nepagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimu perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nes grąžinus bylą prokurorui ir ją vėl perdavus teisminiam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, procesas byloje tęsis neprognozuojamai ir nepateisinamai ilgai. BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Taigi prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

3.5. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nesant teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduoto D. R. apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie suvaržė D. R. teises į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 219 straipsnio, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo

5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą perduoti bylą prokurorui dėl to, jog buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip iš esmės pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Taip pat kasatorius teigia ir tai, kad šis teismas, nepagrįstai perduodamas bylą prokurorui, neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, taip iš esmės pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013).

6.1. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui ir būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte ir teismas negalėtų jų pašalinti, o tai trukdytų nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimas ir pakeistas kaltinimas suformuluotas nepažeidžiant šio straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų, nurodyta padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, vieta, laikas, būdas, kitos svarbios aplinkybės.

6.2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui iš esmės motyvavo tuo, kad, pirma, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 8 d. surašytame kaltinamajame akte ir 2015 m. balandžio 29 d. prašyme dėl D. R. pateikto kaltinimo pakeitimo išdėstytą D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymą, teisėjų kolegijai nebesuprantama, kokios nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. ar D. R. suklastojo dokumentą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas buvo parduota tik dalis 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimo turto už 1452 Lt, ar D. R. pagamino netikrą dokumentą, nes 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr.13 minimo turto svoris mažiausiai kelis kartus viršija UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto negabaritinio metalo laužo svorį, nebuvo aiškintasi, kokie konkretūs daiktai ar jų dalys buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas, be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, koks realiai galėjo būti 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimo turto svoris. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, būtų galima daryti išvadas, ar visas 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar tik jo dalis, ir tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Šie apeliacinės instancijos teismo motyvai nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ji kartu su kaltinamuoju aktu, surašytu 2014 m. gruodžio 8 d., perduota Telšių rajono apylinkės teismui. Kaltinamajame akte nurodyta, kad: D. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, direktoriumi nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, suklastojo dokumentą, t. y. nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. 13, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30 760,64 Lt, likvidavimą 2011 m. rugpjūčio 5 d. priduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šiuos darbus atliko tik iš dalies – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinį metalo laužą pardavė tik dalį 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimo turto už 1452 Lt, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą apie viso metalo laužo pardavimą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, buhalterinę apskaitą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. 13 panaudojo.

Bylą pradėjus nagrinėti teisme, D. R. ir jo gynėjas 2015 m. kovo 27 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui. Prašymą argumentavo tuo, kad kaltinimas nesuprantamas, kaltinamajame akte nenurodyti kaltinimą pagrindžiantys duomenys. Atsižvelgdamas į šį prašymą, prokuroras 2015 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis: D. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, direktoriumi nuo 2005 m. liepos 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., 2011 metais, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyti, pasitelkęs vyr. buhalterę J. A. ir šilumos ūkio priežiūros meistrą E. S., nesuvokusius atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą, tai yra nurodė J. A. surašyti ir kartu su E. S. pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr. 13, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 84 vnt. ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 30760,64 Lt, likvidavimą 2011 m. rugpjūčio 5 d. parduodant į metalo laužą UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad šie darbai nebuvo atlikti – 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas, šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu ir pateikė įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai, buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą – UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktą Nr.13 panaudojo.

BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Taigi nagrinėjamoje byloje prokuroras atliko BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus – kaltinime išdėstytos aplinkybės pakeistos iš esmės skirtingomis, prašymas pateiktas teismui, supažindinti kiti proceso dalyviai. Todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad neaiški prokuroro pozicija ir – nesuprantama, kokios nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. ar D. R. suklastojo dokumentą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas buvo parduota tik dalis 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimo turto už 1452 Lt, ar D. R. pagamino netikrą dokumentą, nes 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimas turtas kaip negabaritinis metalo laužas 2011 m. rugpjūčio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas – yra nepagrįsti. Kaltinimas buvo pakeistas laikantis BPK 256 straipsnio reikalavimų, D. R. teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo teisme buvo užtikrinta. Dėl to šis apeliacinės instancijos teismo nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir bylos grąžinimo prokurorui motyvas yra nepagrįstas.

Kiti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomi argumentai dėl bylos grąžinimo prokurorui, dėl to, kad nebuvo aiškintasi, kokie konkretūs daiktai ar jų dalys buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip negabaritinis metalo laužas, ir kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, koks realiai galėjo būti 2011 m. rugpjūčio 5 d. ilgalaikio turto likvidavimo akte Nr. 13 minimo turto svoris, taip pat dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo veikos kvalifikavimo, nepateikė įrodymų vertinimo – nėra susiję su kaltinamojo akto trūkumais, tai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, kuriuos įvertinti gali apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą. Atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, būdas, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas pašalina jas iš kaltinimo ir sprendimą priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas, spręsdamas inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo klausimą turi įgaliojimus, esant pagrindui, ir savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Paminėtina, kad aktualioje nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje, tiesiogiai įtvirtinta teismo (taip pat pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį ir apeliacinės instancijos teismo) galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Juo labiau, BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016).

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės netrukdė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo kaltinimo.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras (BPK 332 straipsnio 9 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenurodyti nei konkretūs BPK 219 straipsnio atitinkamų reikalavimų pažeidimai, nei kodėl jų negalima ištaisyti teisme bei kaip tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, kaltinamajame akte reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje, o jame nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo posėdžio metu, jais remtis negalima. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl šiuos duomenis galima surinkti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje ir kodėl jų negalima surinkti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu. Be to, teismas, manydamas, kad reikia, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, gali atlikti BPK numatytus proceso veiksmus, pavesti juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas taip pat turi prisidėti prie šio principo įgyvendinimo, ir, jeigu yra galimybė, pats būti aktyvus, nustatinėdamas byloje tiesą.

8. Įvertinusį išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, nesant teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduoto apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie suvaržė D. R. teises į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos patikrinti apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas

Viktoras Aidukas