7fba6f1a-d8b1-4801-903c-e83fd76eb9e0 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-7-272/2015 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01092-2010-2.Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 116.1.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. kovo 9 d. Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atstovei prokurorei D. K.,atsakovams L. K. ir E. K., atsakovų L. K. ir E. K. atstovui advokatui P. B.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L. K. ir E. K. dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo panaikinimo, dovanojimo sutarties ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiomis dalyje dėl restitucijos taikymo ir n u s t a t ė:             ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslinęs savo reikalavimus (t. 2, b.l. 8-13), Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamais reikalavimais prašė:

1) panaikinti 2002-04-08 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 79-10319 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui Juozui kairiui“;

2) pripažinti negaliojančia 2004-06-01 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. patvirtintÄ Å½emės sklypo dovanojimo sutartį, registro Nr. JK-3304, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo L. K. nuosavybėn;

3) pripažinti negaliojančia 2009-04-15 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, reg. Nr. JK-1929, iÅ¡duoto Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K., dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

4) taikyti restitucijÄ natÅ«ra - įpareigoti L. K. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

5) taikyti restitucijÄ natÅ«ra - įpareigoti E. K. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Trakų rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2011-09-19 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir paduotÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nesant pagrindui šį terminÄ atstatyti (t. 2, b.l. 68-76).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinį skundÄ , 2013-02-18 sprendimu (t. 2, b.l. 105-114) Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimÄ panaikino; prokuroro ieÅ¡kinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkino ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ sprendimÄ : panaikino kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtinančioms iÅ¡imtinę valstybės nuosavybę į valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandens telkinius (LR Konstitucijos 47 str., CK 4. 7 str. 2 d., Vandens įstatymo 5 str., CK 1.80 str. 1 d.) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. balandžio 8 d. sprendimÄ Nr. 79-10319 „Dėl nuosavybė teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui J.

K.“; pripažino negaliojančia 2009 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo Nr. JK-1929 dalį, kuria E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ J. K. paveldėjo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. 2004 m. birželio 1 d. patvirtintÄ Å¾emės sklypo dovanojimo sutartį Nr. JK-3304, kuria J. K. padovanojo atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bylÄ reikalavimo dėl restitucijos taikymo dalyje perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iÅ¡ naujo.Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs ginčijamÄ sprendimÄ bei sandorius ir perdavęs pirmos instancijos teismui spręsti restitucijos taikymo klausimÄ , nurodė, kad sprendžiant restitucijos klausimÄ reikia tirti eilę aplinkybių (dėl grÄ Å¾intino turto valdytojų sÄ Å¾iningumo; grÄ Å¾intino turto vertės reikÅ¡mingu laikotarpiu; vandens telkinio dalies, patenkančios į žemės sklypus, ploto; restitucijos bÅ«do ir apimties, galimybės grÄ Å¾inti valstybei tik dalį žemės sklypo, užimto vandens telkiniu; investicijų į žemė sklypus ir su tuo susijusio galimo sklypų vertės padidėjimo ir kt.).

IeÅ¡kovo atstovė prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra pilna apimtimi, abu žemės sklypus grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn ir įpareigoti atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau tekste - NŽT prie ŽŪM) spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkurimo mirusiojo J. K. vardu į buvusio savininko D. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Atsakovo NŽT prie ŽŪM atstovas prašė taikyti dalinę restitucijÄ , grÄ Å¾inant valstybei tik žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios patenka į Bražuolės I tvenkinio ribas, o likusias Å¡ių žemės sklypų dalis paliekant nuosavybės teise atitinkamai atsakovams L.

K. ir E. K. bei už valstybei grÄ Å¾intas minėtų žemės sklypų dalis įpareigojant NŽT prie ŽŪM atkurti nuosavybės teises mirusiojo J. K. vardu į lygiavertį 301,20 Eur vertės žemės sklypÄ toje pačioje vietovėje, t.y. (duomenys neskelbtini) vietovėje. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengė minėtų žemės sklypų planus, iÅ¡ kurių matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2,70 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, yra 15204 kv. m arba 1,5204 ha (pagal vienÄ planÄ â€“ 6001 kv. m bei pagal kitÄ planÄ â€“ dar 9203 kv. m), o likusi 1,18 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis, kuri turi bÅ«ti grÄ Å¾inta valstybei; taip pat iÅ¡ UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto E. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 1,50 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, yra 10571 kv. m arba 1,0571 ha, o likusi 0,44 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis, kuri turi bÅ«ti grÄ Å¾inta valstybei.

Nurodė, kad analogiÅ¡ki plotai yra nurodyti ir atsakovo NŽT atstovo praÅ¡ymu VÄ® Valstybės žemės fondo specialisto S. L. parengtoje minėtų žemės sklypų naudojimosi schemoje. Nurodė, kad J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrÄ 4,20 ha (2,70 ha ir 1,50 ha) ploto žemės sklypÄ , kurio nominali vertė buvo 2743 Lt (1611 Lt ir 1102 Lt) (794,43 Eur); paskaičiavus proporcingai abiejų valstybei grÄ Å¾intinų minėtų žemės sklypų dalių vertes valstybė lieka skolinga atsakovams L.

K. ir E. K. 301,20 Eur, todėl nuosavybės teisės mirusiojo J. K. vardu turi bÅ«ti atkurtos į lygiavertį 301,20 Eur vertės žemės sklypÄ . Pažymėjo, kad teisės aktai buvo pažeisti tik atkuriant nuosavybę į vandens telkiniu užimtas žemės sklypų dalis, kitoje dalyje pažeidimų nebuvo padaryta. Taip pat pažymėjo, kad taikyti restitucijÄ pilna apimtimi bÅ«tų neprotinga ir nesÄ Å¾ininga atsakovų L. K. ir E. K. atžvilgiu, kurie yra sÄ Å¾iningi įgijėjai, todėl pritaikius restitucijÄ pilna apimtimi bÅ«tų pažeisti jų teisėti lÅ«kesčiai.Atsakovai L.

K. ir E. K. bei jų atstovas taip pat prašė taikyti dalinę restitucijÄ analogiÅ¡kais motyvais, kaip ir atsakovo NŽT prie ŽŪM atstovas. PaaiÅ¡kino, kad atsakovai L. K. ir E. K. jų valdomuose minėtuose žemės sklypuose vykdė Å«kinę veiklÄ , jų lėšomis įrengtas asfaltuotas kelias nuo pagrindinio kelio iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki L. K. naudojamo sklypo, Å¡iame sklype pastatyti vartai, tvora, rytinėje dalyje - elektros linija (elektros pastotė), kuriÄ jie taip pat įrengė savo lėšomis; greta Å¡ių žemės sklypų yra atsakovų namų valda, esanti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nemažai – apie 30000 Lt – lėšų atsakovai įdėjo ir į tvenkinio tvarkymÄ - liepto įrengimÄ , vandens pralaidos įrengimÄ , įžuvinimÄ , valymÄ , pakrančių tvarkymÄ , bet reikalavimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo nereiÅ¡kia.

Nurodė, kad jeigu teismas pritaikytų restitucijÄ pilna apimtimi, buvusiems savininkams turi bÅ«ti atkurtos teisės į turėtÄ nekilnojamį turtÄ , o atsakovams, kurie buvo turto sÄ Å¾iningi įgijėjai, jeigu ir ne Å¡ioje byloje, kurioje jie nepareiÅ¡kė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, tai vėliau, jiems pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , turėtų bÅ«ti atlyginta už jų investicijas į valstybei grÄ Å¾intÄ turtÄ , t.y. už daikto pagerinimÄ .Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, t.y. turi bÅ«ti taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d., CK 6.145 str. 1 d.), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, atlyginti to vertę pinigais. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorių įvykdymo buvusiÄ padėtį. Tačiau ne visais atvejais taikoma restitutio in integrum, taigi ne visuomet yra teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga, o kai kuriais atvejais – ir neįmanoma, Å¡alis grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki negaliojančio sandorio sudarymo.CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Todėl bÅ«tina pažymėti, kad, panaikinus sprendimus atkurti nuosavybės teises ir pripažinus sandorius negaliojančiais, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimÄ , dėl kurio pripažįstami neteisėtais sprendimai ir negaliojančiomis sutartys, pobÅ«dį. Ä®statymas numato teismo teisę pakeisti restitucijos bÅ«dÄ ar netgi apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos Å¡alies padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Ä®statymu tiesiogiai numatyta galimybė netaikyti bendros taisyklės dėl restitucijos natÅ«rÄ , taikant jÄ pinigais (CK 6.146 str.). Restitucijos ekvivalentas pinigais turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir įvertinus turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, perleidimo ar restitucijos metu (CK 6.147 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovai L. K. ir E. K. įgijo turtÄ neatlygintinų sandorių pagrindu, o reikalavimų dėl nuostolių, susijusių su investicijomis į valstybei grÄ Å¾intinÄ turtÄ , atlyginimo ar dėl su grÄ Å¾intino turto priežiÅ«ra susijusių iÅ¡laidų atlyginimo, ar vaisių ir pajamų grÄ Å¾inimo (CK 6.150 str., CK 6.151 str.), atsakovai L.

K. ir E. K. nepareiÅ¡kė, todėl jų sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo klausimas nesprendžiamas, juo labiau, kad atsakovų, fizinių asmenų, sÄ Å¾iningumo nekviestionuoja ir ieÅ¡kovas, kurio atstovė ir nagrinėjant bylÄ teisme pažymėjo, kad atsakovai yra sÄ Å¾iningi turto įgijėjai.Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013-02-18 sprendimÄ Å¡alims buvo pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (t. 2, b.l. 197).Atsakovas NŽT pateikė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengtus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus, iÅ¡ kurių matyti, kad:

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2,70 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, kurios ribos 6001 kv. m ploto žemės sklypo plane pažymėtos taškais 1-2-3-4...26-1, o 9203 kv. m ploto žemės sklypo plane pažymėtos taškais 1-2-3-4...54-1, yra iš viso 15204 kv. m arba 1,5204 ha ploto (pagal abu šio sklypo planus), taigi, likusi 1,18 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto E. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 1,50 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, kurios ribos plane pažymėtos taÅ¡kais 1-2...56-1, yra 10571 kv. m arba 1,0571 ha ploto, taigi, likusi 0,44 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis. Taip pat atstovas pateikė VÄ® Valstybės žemės fondo specialisto S. L. parengtÄ minėtų žemės sklypų naudojimosi schemÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad:

žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas raide A), tvenkiniu užimta dalis yra 1,18 ha ploto, neužimta vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) tvenkiniu – sklypo dalis – 1,52 ha ploto (0,92 ha + 0,60 ha); žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (schemoje pažymėtas raide B), tvenkiniu užimta dalis yra 0,44 ha ploto, neužimta vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) tvenkiniu – sklypo dalis – 1,06 ha ploto. Taigi, šie plotai atitinka UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengtų minėtų žemės sklypų planuose nurodytus plotus, juos suapvalinus iki dviejų skaičių po kablelio.Kaip paaiškino atsakovai L.

K. ir E. K. bei jų atstovas, atsakovai su minėtais žemės sklypais siejo teisėtus lÅ«kesčius, tikėdamiesi ir toliau valdyti Å¡iuos žemės sklypus, kuriuose jie vykdė Å«kinę veiklÄ , jų lėšomis įrengtas asfaltuotas kelias nuo pagrindinio kelio iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki L. K. naudojamo sklypo, Å¡iame sklype pastatyti vartai, tvora, rytinėje dalyje - elektros linija (elektros pastotė), kuriÄ jie taip pat įrengė savo lėšomis; greta Å¡ių žemės sklypų yra atsakovų namų valda, esanti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri su Å¡iais žemės sklypais sudaro vientisÄ masyvÄ (t. 1, b.l. 36-39, 48, 49, 83, 89; t. 2, b.l. 37); nemažai – apie 30000 Lt – lėšų atsakovai įdėjo ir į tvenkinio tvarkymÄ - liepto įrengimÄ , vandens pralaidos įrengimÄ , įžuvinimÄ , valymÄ , pakrančių tvarkymÄ (t. 2, b.l. 160-163), bet reikalavimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo nereiÅ¡kia.

Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovų L. K. ir E. K. atstovas, o taip pat ir atsakovo NŽT atstovas, įstatymų pažeidimai nustatyti tik atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypų dalis, kurios patenka į vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas, o atkuriant nuosavybės teises į likusias minėtų žemės sklypų dalis pažeidimų nebuvo nustatyta, kÄ konstatavo savo 2013-02-18 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas. Teismas sutinka ir su atsakovų argumentais, kad pritaikius restitucijÄ pilna apitimi, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas, buvusiems savininkams turi bÅ«ti atkurtos teisės į turėtÄ nekilnojamį turtÄ , o atsakovams, kurie buvo turto sÄ Å¾iningi įgijėjai, jeigu ir ne Å¡ioje byloje, kurioje jie nepareiÅ¡kė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, tai vėliau, jiems pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , turėtų bÅ«ti atlyginta už jų investicijas į valstybei grÄ Å¾intÄ turtÄ , t.y. už daikto pagerinimÄ , nors Å¡io turto atsakovai neteko ne dėl jų kaltės.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtÄ administracinį aktÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra. Jeigu iÅ¡ asmens turtas sugrÄ Å¾inamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alinti – turi bÅ«ti pakartotinai operatyviai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas. Spręsdamas dėl restitucijos ypatybių Å¡iais atvejais teismas sprendime nurodo, kad tokių priemonių turi imtis valstybės institucija, veikdama pagal įstatymus, ir teismas nustato tam pakankamÄ terminÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės teisių piliečiams atkÅ«rimÄ reglamentuoja ir turi bÅ«ti taikomos AtkÅ«rimo įstatymo 13, 16, 18 ir kitų straipsnių nuostatos. Sprendžiant dėl termino paskyrimo svarbu, kad tai jau bÅ«tų pakartotinai priimamas sprendimas, todėl galima iÅ¡vada, jog visi reikiami dokumentai nuosavybės atkÅ«rimo klausimui spręsti yra surinkti, nebent juos reikia papildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, o taip pat į tai, kad nei J.

K., nei atsakovai L. K. ir E. K. niekaip neįtakojo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į minėtus žemės sklypus, byloje nenustatyta jokių J. K. neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tokių jo veiksmų nenurodė ir ieÅ¡kovas, taip pat byloje nėra nustatyta, kad atsakovai L. K. ir E. K. bÅ«tų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdami sudaryti neteisėtus sandorius ir taip įgyti valstybės turtÄ asmeninėn nuosavybėn, o nuosavybės teisės buvo atkurtos J.

K. pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas dėl valstybės institucijos – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos - aplaidžių veiksmų, priimant sprendimus, susijusius su žemės sklypo perdavimu privačion nuosavybėn, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas konstatuoja, kad taikyti Å¡ioje byloje restitucijÄ pilna apimtimi yra neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga atsakovų ažvilgiu, kurių padėtis, pritaikius restitucijÄ pilna apimtimi, nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos restitucijos taikymo Å¡alies – valstybės - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Pagaliau teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Teismo vertinimu, neprotinga Å¡ioje byloje taikyti restitucijÄ pilna apimtimi ir tuo aspektu, kad tokiu atveju valstybei atsirastų pareiga pilna apimtimi atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtÄ turtÄ , o tai pareikalautų ir didesnių iÅ¡laidų. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, jų sukuriamas prielaidas galimiems ginčams ateityje, teismas sprendžia, kad restitucijos taikymas natÅ«ra pilna apimtimi sukeltų didelių nepatogumų abiems Å¡alims, todėl siekiant užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , o taip pat siekiant iÅ¡vengti galimų tolesnių Å¡alių ginčų nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma dalinė restitucija (CK 6.145 str. 2 d.), perduodant valstybės nuosavybėn 118/270 dalis 2,70 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant L.

K. nuosavybėje likusias 152/270 dalis Å¡io žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - Bražuolės I tvenkinio - ribas; taip pat perduodant valstybės nuosavybėn 44/150 dalis 1,50 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant E. K. nuosavybėje likusias 106/150 dalis Å¡io žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas.Pritaikius tokiÄ , kaip anksčiau iÅ¡dėstyta, dalinę restitucijÄ iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra, o ji turi bÅ«ti pabaigta, todėl valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, įpareigotina per, teismo nuomone, pakankamÄ terminÄ , t.y. per 6 mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo J.

K. vardu į lygiavertį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kaip siÅ«lė ir atsakovo NŽT atstovas, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje vietovėje atsakovams paliktinos dalys jų naudojamų minėtų žemės sklypų, čia jie turi namų valdÄ , beje, ir J. K. taip pat gyveno Å¡ioje vietovėje, t.y. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ nuosavybės teisių J. K. atkÅ«rimo į žemės sklypus byloje esančių dokumentų – VAVA 2002-04-08 sprendimo Nr. 79-10319 (t. 1, b.l. 68), 1998-11-09 iÅ¡vados Nr. 98/346 (t. 1, b.l.

81) žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų kopijų matyti (t. 1, b.l. 84-85, 86-87), kad J. K. grÄ Å¾inamo 2,70 ha ploto žemės sklypo nominali vertė buvo 1641 Lt, o 1,50 ha ploto žemės sklypo nominali vertė buvo 1102 Lt, taigi, bendra abiejų sklypų vertė buvo 2743 Lt (arba 794,43 Eur). Paskaičiavus turto vertę, proporcingai atsakovų L. K. ir E. K. valstybei grÄ Å¾intinų žemės sklypų dalių vertei, nustatytina, kad lygiaverčio žemės sklypo, į kuri turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės J.

K. vardu, vertė yra 302 Eur.Taikant dalinę restitucijÄ , bÅ«tina iÅ¡spręsti nuosavybės teisių įregistravimo atsakovams L. K. ir E. K. į jiems nuosavybėje paliktinas atitinkamai žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios nepatenka į valstybei grÄ Å¾intino vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) tvenknio – ribas, klausimÄ . Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktÄ , daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimÄ , juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis Å¡ios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir teismo sprendimas, todėl tokiam sprendimui įsiteisėjus bÅ«tent jis bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įraÅ¡ams registre keisti įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, atsakovams L. K. ir E. K. paliktinų nuosavybėje minėtų žemės sklypų dalių nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre nurodytinas įsiteisėjęs Å¡is teismo sprendimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Vilniaus apygardos teismas, 2013-02-18 sprendimu panaikinęs Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimÄ ir patenkinęs prokuroro ieÅ¡kinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendė, todėl jis sprendžiamas Å¡iuo teismo sprendimu.

Taigi, prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl administracinio akto nuginčijimo patenkintas, tačiau iÅ¡plėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, Å¡i procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovas, bet ne savarankiÅ¡kas atsakovas, kuriam galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

Prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovams L. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinti, tačiau teismas vertina, kad yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, įvertinus tai, kad atsakovų, fizinių asmenų, veiksmai sudarant ginčijamus sandorius buvo sÄ Å¾iningi, kad jie laikėsi įstatymų reikalavimų dėl sandorių sudarymo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ Å¡ių atsakovų bÅ«tų neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti Å¡ių asmenų teises į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ (CPK 96 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos iš minėtų atsakovų nepriteistinos. Remiantis tais pačiais argumentais 22,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, susidariusios šioje byloje, iš minėtų atsakovų taip pat nepriteistinos, o apmokamos iš valstybės biudžeto. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2010-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre, draudžiantis atsakovui L.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 127). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 150, 269, 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: taikyti restitucijÄ : perduoti valstybės nuosavybėn 118/270 dalis 2,70 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant L.

K. nuosavybėje likusias 152/270 dalis šio žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio - ribas;perduoti valstybės nuosavybėn 44/150 dalis 1,50 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant E. K. nuosavybėje likusias 106/150 dalis šio žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas.Šis teismo sprendimas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises L.

K. į 152/270 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas; E. K. – į 106/150 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas.Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo J.

K. vardu į lygiavertį 302 Eur vertės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2010-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovui L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto areÅ¡to akto Nr. 0110008660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Irena Stefanovič