7fb81bb077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2455/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-899-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. M.,

atsakovo atstovei N. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pix“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pix“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Kristinola“, A. G., A. P., V. K., UAB „Nitva“, D. R. K., V. M., J. S., S. L., V. L., S. B., A. B., R. B., P.s G. Š., R. S., D. M., K. G., S. K., R. D., J. K. J., A. S., R. M., G. G.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pix“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Pix“) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovas) priimti prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį bei 2005 m. vasario 23 d. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – SĮ „Santakos butų ūkio“ direktoriaus patvirtintą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apklausos protokolą, statybos projektą su visais reikalingais dokumentais dėl įvažos (bromos), esančios (duomenys neskelbtini) atidarymo ir išduoti leidimą rekonstruoti šį statinį.

Nurodė, kad pareiškėjui UAB „Pix“ nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), patalpos, esančios pirmame aukšte ir į šias patalpas įeina dalis patalpų, kurios suformuotos dar sovietiniais laikais užmūrijant įvažą (bromą), t. y. 1978 metais siekiant padidinti buvusios mėsos parduotuvės plotą buvo užmūryta sena istorinė įvaža prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 1994 metais įsigijo mėsos parduotuvę, kartu su inventorizuota ir priskirta prie parduotuvės patalpų istorine įvaža. Nuo 1998 metų UAB „Pix“ siūlė Kauno miesto savivaldybės administracijai atidaryti istorinę įvažą į kiemus (duomenys neskelbtini). 2004 metų pabaigoje buvo nuspręsta atidaryti bromą, kad gyventojai iš (duomenys neskelbtini) namų galėtų netrukdomai patekti į savo namų kiemą. 2005 metais buvo užsakytas bromos atidarymo projektas, 2006 metais parengta projektinė dokumentacija pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio specialiąsias paveldosaugos sąlygas, surinkti visi tam reikalingi dokumentai, išskyrus leidimą statybai.

Dėl pravažiavimo atstatymo 2005 metų vasario mėnesį buvo įvykdyta (duomenys neskelbtini), namo gyventojų apklausa, kurios metu iš 13 butų, 3 negyvenamų patalpų, 18 savininkų, buvo gauta 11 pritarimų iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), po 2 iš namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tęsė, jog 2005 m. vasario 23 d. Bendrojo naudojimo objektų administratorius – SĮ „Santakos butų ūkis“ direktorius – patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apklausos protokolą su išvada „Sutikti, kad UAB „Pix“ per dalį nuosavybės teise priklausančių patalpų atstatytų privažiavimą į namų (duomenys neskelbtini)“.

Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vilkino statybos leidimo išdavimą, įvaža nebuvo atidaryta, o 2009 metais atsakovas pareikalavo padaryti naują įvažos (bromos) atstatymo projektą ir naujai surinkti namo savininkų pritarimus atstatyti įvažą. Nurodė, jog antrą kartą buvo užsakytas įvažos (bromos) atstatymo projektas ir 2010 m. sausio 10 d. buvo parengta visa projektinė dokumentacija pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio specialiąsias paveldosaugos sąlygas, gauti visi leidimai ir reikiami dokumentai iš kitų institucijų.

Pažymėjo, jog pakartotinai renkant patalpų savininkų parašus dėl sutikimo atidaryti bromą ne visi gyventojai pritarė įvažos atstatymui, t. y. tokiu būdu pareiškėjui 2010 metais nepavyko iš naujo surinkti namo bendrasavininkių sutikimų. Manė, kad atsakovo veiksmai neteisėti ir jais yra pažeidžiama UAB „Pix“ nuosavybės teisė, o atsakovas vilkina įvažos atidarymą bei reikalauja pateikti tuos pačius dokumentus kelis kartus. Nurodė, jog tikroji priežastis dėl ko tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka, jog būtų atidaryta istorinė įvaža yra ta, kad jie važinėja per UAB „Pix“ akcininko V.

M. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jo žmonos A. M. nuomojamą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir parkuoja šiuose sklypuose savo automobilius, t. y. tokiu būdu naudojasi jiems nepriklausančiais sklypais.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi pareiškėjas savivaldybei nėra pateikęs jokio prašymo išduoti statybos leidimą rekonstravimo darbams įvažos, esančios (duomenys neskelbtini), atidarymui. Pažymėjo, jog 2010 m. spalio 6 d. savivaldybėje buvo gautas ir registruotas V. M. paklausimas, kuriuo klausiama, dėl kokių priežasčių nebuvo priimta pateikta projektinė dokumentacija. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. 38-2-194 savo ruožtu nurodė dokumentų neišdavimo priežastis, t. y. tai, kad reikalingas daugumos statinio bendraturčių sutikimas norimiems atlikti darbams. Teigė, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, jog, siekiant gauti statybos leidimą, turi būti pateiktas minėtas daugumos bendraturčių sutikimas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas nurodytą dokumentą būtų pateikęs. Išdėstė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Be to, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kokie naudojimo objektai laikytini bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe. Minėto straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendrąja daline nuosavybe yra bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Pridūrė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kokie dokumentai pateikiami leidimui rekonstruoti statinį gauti. Pažymėjo, jog vienas iš tokių dokumentų yra statinio bendraturčių sutikimas. Akcentavo, jog tinkamo dokumento, liudijančio, kad dauguma bendraturčių sutinka su norimais atlikti įvažos (bromos) atidarymo darbais, pareiškėjas, nepateikė, todėl jo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini, juo labiau, kad ir šiuo metu, kaip nurodo ir pareiškėjo atstovas, jis tokio patalpų savininkų (bendraturčių) sutikimo neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. G. su skundu nesutiko bei prašė skundą atmesti atsakovo nurodytais motyvais ir argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos skundo reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pix“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas apžvelgė byloje nustatytas aplinkybes bei nurodė, jog pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą priimti pašymą išduoti statybos leidimą bei laikyti tinkamu 2005 m. vasario 23 d. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – SĮ „Santakos butų ūkio“ direktoriaus patvirtintą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apklausos protokolą, statybos projektą su visais reikalingais dokumentais dėl įvažos (bromos), esančios (duomenys neskelbtini), atidarymo. Pažymėjo, jog prašymai išduoti statybos leidimą yra priimami ir registruojami Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento Priimamajame (toliau – ir Priimamasis). Nurodė, jog, kaip patvirtina bylos medžiaga, Priimamajame nėra ir nebuvo registruoto pareiškėjo vardu prašymo išduoti statybos leidimą, rekonstravimo darbams įvažos, esančios (duomenys neskelbtini), atidarymui. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas prašyme taip pat teigia, kad surinkta dokumentacija 2010 m. vasario viduryje buvo nunešta Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus specialistui, tačiau specialistas dokumentų nepriėmė, neišduodamas jokio tai patvirtinančio dokumento, motyvuodamas tuo, kad nėra statinio bendraturčių sutikimo. Nurodė, jog 2010 m. spalio 6 d. Priimamajame buvo gautas ir registruotas V. M. paklausimas, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyrius 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. 38-2-194 pareiškėjui nurodė dokumentų neišdavimo priežastis, t. y. kad reikalingas daugumos statinio bendraturčių sutikimas norimiems atlikti darbams. Konstatavo, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad, siekiant gauti statybos leidimą, turi būti pateiktas minėtas daugumos bendraturčių sutikimas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pateikė atsakovui privalomą daugumos savininkų (daugiau nei 50 proc.) pritarimą, įformintą viešojo aptarimo protokolu ir tvirtintą namo administratoriaus, todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir laikytinas išankstiniu.

Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti priimti prašymą išduoti statybos leidimą, laikant tinkamu dokumentu 2005 m. vasario 23 d. SĮ „Santakos butų ūkis“ direktoriaus patvirtintą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apklausos protokolą. Teismas rėmėsi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi bei akcentavo, jog pripažįstant bendraturčių teisę keisti bendrai valdomą daiktą, ši teisė ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Pažymėjo, jog toks ribojimas pasireiškia teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsniu bei 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi. Apžvelgė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, kurių pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (nauja įsakymo redakcija patvirtinta 2009 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. A-4671) patvirtino Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai) 20.3 punktu bei 21.1-21.5 punktais, įtvirtinančiais patalpų savininkų sprendimų, susijusių su bendrosios nuosavybės valdymu ir naudojimu tvarką, bei pakartotinai akcentavo, jog tinkamo dokumento, liudijančio, kad dauguma bendraturčių sutinka su norimais atlikti įvažos (bromos) atidarymo darbais, pareiškėjas nepateikė, bet priešingai – pat nurodė, kad tokio sutikimo neturi, teigdamas, jog nepavyko iš naujo gauti namo bendrasavininkų sutikimo atlikti įvažos (bromos) atidarymo, todėl prie parengtos projektinės dokumentacijos pridėtas 2005 m. vasario 23 d.

Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – SĮ „Santakos butų ūkio“ direktoriaus patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos protokolas. Konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas 2005 m. vasario 23 d. protokolas nebuvo laikomas tinkamu dokumentu, kadangi jis yra patvirtintas tik SĮ „Santakos butų ūkis“ direktoriaus parašu, tačiau nepasirašytas balsavimo komisijos narių, taip pat iš šio dokumento turinio nėra aišku, kokių butų savininkai sutiko ar nesutiko su norimais atlikti įvažos (bromo) atidarymo darbais, kadangi prie jo nėra pateikta jokių anketų, kurias būtų pildę šio gyvenamojo namo patalpų savininkai.

Be to, nėra aiški ir ta aplinkybė, ar šiuo metu nėra pasikeitę 2005 metais šio namo patalpų savininkais buvę asmenys, kurie tuomet sutiko ar nesutiko su minėtais rekonstrukcijos darbais. Pridūrė, jog pareiškėjas ir bylos nagrinėjimo metu neturėjo patalpų savininkų (bendraturčių) sutikimo. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė subjektyvinių teisių pažeidimo, todėl jo skundo reikalavimai – įpareigoti atsakovą priimti prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį bei 2005 m. vasario 23 d.

Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – SĮ „Santakos butų ūkio“ direktoriaus patvirtintą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų apklausos protokolą, statybos projektą su visais reikalingais dokumentais dėl įvažos (bromos), esančios (duomenys neskelbtini), atidarymo, yra nepagrįsti ir atmestini. Pridūrė, jog atmetus šiuos skundo reikalavimus nėra jokio įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą ir išduoti leidimą rekonstruoti minėtą statinį.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 142 – 147), kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-341-423/2012 ir priimti naują sprendimą; 2) jeigu nepavyktų tinkamai byloje dalyvaujantiems asmenims įteikti apeliacinio skundo ir kitų su juo susijusių procesinių dokumentų, apeliacinį skundą ir su juo susijusius procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims įteikti viešo paskelbimo būdu; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2005 m. vasario 23 d. protokolas laikytinas tinkamu dokumentu, t. y. kaip bendraturčių sutikimas atlikti rekonstrukcijos darbus. Pažymi, jog dėl pravažiavimo atstatymo, pagal tuo laiku galiojusius teisės aktus, 2005 metų vasario mėn. buvo įvykdyta apklausa, kurios metu iš 13 butų, 3 negyvenamų patalpų, 18 savininkų, buvo gauta 11 pritarimų iš namo Nr. (duomenys neskelbtini), po 2 iš namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pridūrė, jog 2005 m. vasario 23 d. Bendrojo naudojimo objektų administratorius – SĮ „Santakos butų ūkio“ direktorius A.

V. patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos protokolą su išvada „Sutikti, kad UAB „Pix“ per dalį nuosavybės teise priklausančių patalpų atstatytų privažiavimą į namų (duomenys neskelbtini) kiemą“. Tikina, jog tuo laiku galiojusiame Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240 redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas pateikia savivaldybės administratoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą, o 3 punkte nurodyta:

„statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojamas daugiabučio namo bendro naudojimo objektai“. Akcentuoja, jog faktą, kad buvo pateiktas tinkamas ir galiojantis statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, įrodo 2005 m. kovo 16 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-3122 bei 2009 m. sausio 4 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. S-40-6-536, t. y. jei nebūtų pateiktas ar būtų pateiktas netinkamas statinio nuosavybės bendraturčių sutikimas, Kauno miesto savivaldybės administracija nebūtų pagal minėtą Statybos įstatymą išdavusi projektavimo sąlygų sąvado (ir netgi du kartus).

Pabrėžia ir tai, jog gavus 2005 m. vasario 23 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausos protokolą su išvada „Sutikti, kad UAB „Pix“ per dalį nuosavybės teise priklausančių patalpų atstatytų privažiavimą į namų (duomenys neskelbtini) kiemą“, buvo prašoma išduoti ir balsavimo biuletenius, tačiau SĮ „Santakos butų ūkio“ direktorius A. V. informavo, kad šie biuleteniai yra neišduodami ir saugomi savivaldybės įmonėje. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, jog Savivaldybės administracijai jokių neaiškumų nekilo, todėl minėtos anketos (biuleteniai) nebuvo išreikalauti ir prijungti prie projektinės dokumentacijos.

Be to, 2009 metais UAB „Pix“ buvo prašiusi išduoti šias anketas ar jų kopijas, tačiau jai buvo pranešta, kad šios anketos yra dingusios (neišsaugotos, nors pagal galiojančius teisės aktus šios anketos tūrėjo būti saugomos 10 metų). Pažymi ir tai, jog visus surinktus dokumentus ne kartą nešė valstybės tarnautojui, t. y. statybos leidimų specialistui, tačiau atnešti dokumentai buvo nepriimti nenurodant raštu dėl kokios priežastis jie buvo nepriimti, o statybos leidimas neišduotas, vėliau pranešant, kad yra netinkamas bendraturčių sutikimas, pasenę parašai ir t. t., nors dokumentas dėl bendraturčių sutikimo buvo išduotas pačios savivaldybės įmonės. Teigia, jog tokiu būdu statybos leidimo išdavimo klausimas buvo vilkinamas tris metus, o po to buvo liepiama iš naujo gauti bendraturčių sutikimą bei iš naujo parengti projektą.

Priduria, jog faktą, kad dokumentai buvo nešami ir pristatomi valstybės tarnautojui, galėjo patvirtinti ir architektas G. P., tačiau jis į teismo posėdį net nebuvo kviečiamas ir apklausiamas. Mano, kad jeigu ne viešojo administravimo subjekto vilkinimas išduodant statybos leidimą, dar 2005 metais visi įvažos (bromos) atidarymo darbai būtų pabaigti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo analizuoti ir tai, ar iš viso buvo reikalingas leidimas statybai (rekonstrukcijai). Remiasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu bei 5 dalimi bei tikina, jog šio įstatymo prasme įvaža (broma) iš viso negalėjo būti laikoma bendro naudojimo objektu.

Pažymi, jog pati įvaža (broma) buvo šiek tiek pamūryta ir įdėtas langas, o iš kitos pusės – durys (vartai). Be to, įvaža (broma) 1978 metais buvo užtverta (apmūryta ir įstatyti langai ir durys) dėl buvusios mėsos parduotuvės ploto padidinimo, o 1994 metais UAB „Pix“ įsigijo mėsos parduotuvę, kartu su inventorizuota ir priskirta prie parduotuvės patalpų – įstorine įvaža, adresu (duomenys neskelbtini). Priduria ir tai, jog pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. kovo 21 d. raštą Nr.(15.2)-29-4366 statybos leidimas reikalingas nebuvo (tuo pačiu nėra reikalingi ir bendraturčių sutikimas, ir kiti dokumentai), o reikėjo gauti tik rašytinį įgalioto savivaldybės tarnautojo pritarimą paprastojo remonto aprašui.

Todėl mano, jog Kauno miesto savivaldybės administracija taikė ne tas teisės normas, kurias privalėjo taikyti, dėl ko pareiškėjas septynis metus negali įsirengti įvažos (bromos).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 153 – 155) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Pix“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš dalies pakartoja argumentus, teiktus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotą skundą. Papildomai nurodo, jog tą pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog pareiškėjas tinkamo dokumento, liudijančio, kad dauguma bendraturčių sutinka su norimais atlikti įvažos (bromos) atidarymo darbais pareiškėjas nepateikė, įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. advokatės E. K., atstovaujančios V. K., A. P., J. S., D. R. K., K. G., R. M., R. D., A. S., A.

G. interesus, 2009 m. birželio 30 d. raštas Nr. 324, kuriuo buvo prašoma statybos leidimo įvažos (bromos) atidarymo darbams neišduoti iki bus išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. 2-1929-569/2009 Kauno miesto apylinkės teisme. Be to, minėtą aplinkybę, taip pat patvirtina ir byloje esantis 2010 m. balandžio 14 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų pareiškimas, kuriame nurodoma, kad pasirašiusieji asmenys (t. y. V. K., D. R. K., A. P., J. S., P. G. Š., K. G., UAB „Kristinola“, UAB „Nitva“) prieštarauja istorinės įvažos (bromos) atidarymui.

Taip pat nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad atsakovas vilkino atlikti statybos leidimo išdavimo veiksmus yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad pareiškėjas nustatyta tvarka (raštu) būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl tokio dokumento išdavimo. Be to, mano, jog apelianto teiginys, kad atitinkamas svarbias bylai aplinkybes galėjo patvirtinti architektas G. P., tačiau jis į teismo posėdį net nebuvo kviečiamas ir apklausiamas, yra nepagrįstas, nes skundo įrodinėjimo pareiga ir atitinkamų įrodymų pateikimas (tarp jų ir liudytojų, kurių paaiškinimais norima įrodinėti kokias nors bylos aplinkybes) yra pareiškėjo, o ne teismo pareiga.

Mano, jog nagrinėjamoje byloje ginčo iš esmės jau nebelikę, kadangi kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-201-230/2012 Kauno apygardos teismas pripažino ieškovui UAB „Pix“ teisę be atsakovų A. P., V. K., A. G., J. S., D. R. K., P. G. Š. sutikimo atlikti UAB „Pix“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įvažos (bromos) atstatymo darbus pagal G. P. įmonės pateiktą projektą. Teigia, jog tokiu būdu iš esmės yra išnykusi aplinkybė, kliudanti apeliantui išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Priduria ir tai, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nepagrįstai vilkino statybos leidimo išdavimo veiksmus, kadangi sprendžiant iš prie apeliacinio skundo pridėto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. kovo 21 d. rašto Nr. (15.2)-2D-4366 tokie įvažos (bromos) atidarymo darbai klasifikuotini kaip paprastas remontas, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas, o privaloma gauti rašytinį įgalioto savivaldybės tarnautojo paprastojo remonto aprašui.

Šiuo aspektu pažymi, kad rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas yra viena iš statybą leidžiančių dokumentų rūšių (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nebuvo nustatyta tvarka (raštu) kreipęsis į atsakovą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, apskritai nebuvo klasifikuota, kokios rūšies statybos darbams yra priskirtini įvažos (bromos) atidarymo darbai. Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad tokie statybos darbai yra klasifikuotini kaip paprastasis remontas, kuriam yra reikalingas ne statybos leidimas, o rašytinis pritarimas, tik patvirtina apeliacinio skundo nepagrįstumą, kadangi apeliacinio skundo patenkinimas (ir patikslinto skundo reikalavimų patenkinimas) nesukeltų teisinių pasekmių apeliantui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Pix“ yra negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas 2004 m. ir 2009 m. kreipėsi į atsakovą su prašymais išduoti projektavimo sąlygų sąvadą minėtų prekybinių patalpų rekonstravimui – naujos įvažos įrengimui, t. y. buvusios užmūrytos įvažos atidengimui.

2010 m. spalio mėn. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus neišduodant pareiškėjui statybos leidimo prekybinių patalpų rekonstravimui. Prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas gavo 2010 m. spalio mėn. atsakovo rašytinį atsakymą, kad pareiškėjas buvo konsultuojamas savivaldybėje ir pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pareiškėjas norėdamas gauti statybos leidimą, privalo pateikti bendraturčių sutikimą rekonstruoti statinį.

Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas susirašinėjo su savivaldybe ir su kitais namo bendraturčiais dėl sutikimų atlikti rekonstrukcijos darbus gavimo. Pareiškėjas teikė savivaldybei dokumentą – 2005 m. protokolą, kuris turėjo patvirtinti bendrasavininkų sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus. 2010 m. pareiškėjas iš naujo pradėjo rinkti bendraturčių sutikimus rekonstravimo darbų atlikimui. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą siekia ginti savo teises, remdamasis 2005 m. surinktais dokumentais – 2005 m. protokolu, kuris turėjo patvirtinti bendrasavininkų sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą.

Statybos įstatymo 23 straipsnis (tiek iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija, tiek nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojanti redakcija) nustatė statytojui, norinčiam gauti statybos leidimą rekonstruoti statinį, pareigą pateikti rašytinį prašymą dėl tokio statybos leidimo išdavimo bei nustatė reikalavimą, kad kartu su prašymu išduoti statybos leidimą turi būti pateikti ir kiti įstatyme nustatyti būtini dokumentai, be kita ko, ir statinio bendraturčių sutikimas. Pažymėtina, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio bendraturčių sutikimas turėtų būti pateikiamas ir tuomet kai yra kreipiamasi dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, t.y. tuomet kai statybos darbams atlikti nėra būtina gauti statybos leidimą.

Statybos įstatymo 23 straipsnis patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas administracinę procedūrą dėl statybos leidimo išdavimo pradeda tik esant rašytiniam statytojo prašymui, prie kurio turi būti pateikiami ir kiti įstatyme nustatyti dokumentai, viešojo administravimo subjektas neturi pagrindo pradėti šios procedūros savo iniciatyva, nes tokie veiksmai būtų neteisėti. Pareiškėjui nepateikus prašymo išduoti statybos leidimą, nėra pagrindo spręsti klausimo, ar viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, t. y. ar pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ir ginti tokias teises. Pareiškėjui nepateikus rašytinio prašymo išduoti statybos leidimą, nėra pagrindo svarstyti, kokius veiksmus turėjo ar galėjo atlikti viešojo administravimo subjektas – ar turėjo priimti paduotą prašymą, ar turėjo pareikalauti papildomų dokumentų, ar išnagrinėti pareiškėjo prašymą įstatyme nustatytais terminais – patenkinti prašymą ar atsisakyti atlikti prašomą veiksmą, t. y. išduoti statybos leidimą ar atsisakyti išduoti statybos leidimą.

Dėl nurodytų motyvų, nepagrįsti yra pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, jog teismas turėjo svarstyti klausimą, dėl to, kokia tai yra statybos rūšis ir spręsti klausimą dėl to, ar turėjo būti išduotas ginčijamu atveju statybos leidimas, ar turėjo būti gautas rašytinis pritarimas statinio projektui. Minėta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimas yra sprendžiamas statytojo prašymo, kuris nebuvo pateiktas, todėl nėra pagrindo spręsti, kaip nepaduotas statytojo prašymas galėjo būti išnagrinėtas.

Nepagrįsti yra apelianto motyvai, jog faktą, kad jis kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo patvirtino faktas, jog jam buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2010 m. spalio 1 d., projektavimo sąlygų sąvado išdavimas buvo atskira statybos proceso stadija, kurios pasibaigimas neatleido statytojo nuo pareigos pateikti prašymą dėl statybos leidimo išdavimo ir kitus įstatyme nustatytus būtinus dokumentus.

Minėta, kad pareiškėjas reikalavo teisme pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir ginti jo teises 2010 m. pagal pareiškėjo 2005 m. surinktus dokumentus. Viešojo administravimo subjekto sprendimai ir veiksmai turi būti teisėti jų priėmimo metu, todėl pareiškėjas siekdamas įgyvendinti savo kaip statytojo teises turi laikytis galiojančių įstatymo reikalavimų, o pateikti dokumentai turi atitikti faktinę padėtį, esančią kreipimosi į viešojo administravimo subjektą metu (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Minėto principo išimtys gali būti taikomos, jeigu teisės aktai nustatytų tokias išimtis.

Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjas nesikreipė į viešojo administravimo subjektą nustatyta tvarka dėl statybos leidimo išdavimo, todėl ginčijamu atveju nebuvo pagrindo spręsti, ar statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo, ar minėtos procedūros laikytinos viena procedūra ar atskiromis procedūromis.

Taigi, apibendrinus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir ginti šias teises, ir iš esmės teisingai išsprendė kilusį administracinį ginčą bei procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė. Todėl naikinti ginčijamo apygardos administracinio teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pix“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius