7fb715a6-e775-42ea-b66c-b4b02c652a31 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-410-464/2020 Teisminio proceso numeris 2-55-3-00517-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018 pagal ieÅ¡kovo A.

C. ieÅ¡kinį atsakovams AB bankui „Swedbank“, antstoliui Vytautui Mitkui, V. G. (V. G.) dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. C. 2018 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2018 m. liepos 17 d. patikslinęs praÅ¡o pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ .

2. Nurodė, kad ginčijamu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu buvo parduotas hipoteka įkeistas ieÅ¡kovui priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės 2484/317866 dalis, pažymėta G-1, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad Å¡is turtas buvo parduotas už mažesnę kainÄ , nei ji turėjo bÅ«ti nustatyta, nes antstolis neįkainojo jo rinkos kainomis, o informacija, pateikta internete apie Å¡ias varžytynes, neatitiko realios buto bÅ«klės (įrengimo). Nuo 2005 metų buto pardavėjas (statytojas) ir buto savininkas (ieÅ¡kovas) investavo dideles sumas į buto pastatymÄ ir pilnÄ jo įrengimÄ .

3. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iÅ¡ieÅ¡kojimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, taip pat sustabdyti iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (iÅ¡ buto ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalies) iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo.

4. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad bylÄ iÅ¡sprendus gali visiÅ¡kai pasikeisti galutinis sprendimas Å¡ioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymas (priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tęsimas) bÅ«tų neprasmingas. Ä®vykdžius teismo sprendimÄ , kuris gali bÅ«ti panaikintas iÅ¡nagrinėjus bylÄ , gali kilti didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymÄ . Dėl to yra bÅ«tina stabdyti Å¡ių nutarčių vykdymÄ iki tol, kol Å¡i byla bus iÅ¡nagrinėta, nes bankas jau pardavė ieÅ¡kovo turtÄ iÅ¡ varžytynių už dvigubai mažesnę nei reali rinkos pardavimo kaina (tik už 148 596 Eur), nors reali rinkos vertė buvo beveik 2 kartais didesnė.

Be to, neteisėtose varžytynėse butÄ nupirkęs pirkėjas pateikė ieÅ¡kovui patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl jo iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto (civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. C. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. suraÅ¡yto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas Nr. S-18-240-3223 pagrindu atsakovas V. G. jau yra įregistravęs nuosavybės teisę į ginčo turtÄ , t. y. į 5 kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės 2484/317866 dalį, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 negali sukelti jokių teisinių pasekmių, t. y. jos neužtikrins laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimo. Todėl teismas nenustatė pagrindo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymui.

7. Remdamasis tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais ieÅ¡kovo argumentais, teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-15076-816/2018 dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo turinį – sustabdyti iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ Å¡io turto, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi ne su nagrinėjamoje byloje, bet su kitoje, t. y.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 ieÅ¡kovui pareikÅ¡tu reikalavimu dėl iÅ¡keldinimo. Taigi dar ir Å¡iuo pagrindu atsisakė tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkinti. III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovas A. C. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir jo praÅ¡ymÄ patenkinti: pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai) ir sustabdyti visus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus – vykdymo, turto perdavimo, iÅ¡keldinimo – vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki Å¡io ieÅ¡kinio ir Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas suraÅ¡ytas neteisėtai, nes antstolis, turėjęs ginčo turtÄ Ä¯kainoti rinkos kainomis, buto kainÄ nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytÄ kainÄ , atitikusiÄ 2005 metų rinkos vertę, kai buto baigtumas buvo tik 86 proc., o butas iki varžytynių buvo pagerintas.

Todėl antstolis butÄ pardavė už žymiai mažesnę kainÄ , nei jis buvo vertas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skelbime apie varžytynes nebuvo nei trumpo turto paraÅ¡ymo, nei jo nuotraukų, nebuvo sudaryta galimybė apžiÅ«rėti turtÄ pageidaujantiems jį pirkti asmenims. PrieÅ¡ingai pateikta tik klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie visiÅ¡kai kitokios bÅ«klės (įrengimo), 86 proc. baigtumo butÄ . 8.2. Neteisėtas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas turi bÅ«ti panaikintas ir taikyta restitucija.

Todėl visų priverstinio vykdymo veiksmų (vykdymo, turto perdavimo, ieÅ¡kovo iÅ¡kraustymo) sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 Å¡iuo atveju turėjo sukelti teisines pasekmes, t. y. turėjo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimÄ â€“ sustabdyti neteisėtus veiksmus ir jų neteisėtus padarinius. 8.3. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ne tik su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje N. e2-15076-816/2018 pareikÅ¡tais reikalavimais, bet ir su Å¡ioje byloje keliamais reikalavimais.

Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, antstolio veiksmai vykdomojoje byloje pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-17182-558/2013 taps neteisėti (turės bÅ«ti panaikinti), ir nebeliks pagrindo toliau vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ginčo turto, atitinkamai, neliks jokio teisinio pagrindo ir ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 dėl turto perdavimo ir ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo patenkinimui. Å iame teismo procese priimtas teismo procesinis sprendimas turės prejudicinę galiÄ civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018. 8.4.

IeÅ¡kovas pateikė pagrįstÄ praÅ¡ymÄ ir pateikė teismui konkrečius duomenis apie toliau vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . Teisingumas reikalavo užtikrinti ieÅ¡kovo ir banko teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Antstolis jau ne kartÄ veikė neteisėtai. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai ne kartÄ tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo, todėl ir šį kartÄ jo praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti patenkintas. 8.5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vykdomasis dokumentas Nr. 2-17182-558/2013, kurio pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, yra priimtas visiÅ¡kai ignoruojant Europos SÄ jungos direktyvos 2014/17/ES nuostatas.

Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto (ieÅ¡kovo) A. C. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iÅ¡ieÅ¡kojimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, taip pat sustabdyti iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (iÅ¡ buto ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalies), teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks praÅ¡ymas, galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Vadinasi, be aptartų ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sÄ lygų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi atitikti dar vienÄ svarbų – sÄ sajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.

11. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais ir gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, jei Å¡ie reikalavimai bÅ«tų patenkinti, įvykdymÄ . Teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

12. Todėl ir Å¡ioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti praÅ¡anti bylos Å¡alis (apeliantas), ir į praÅ¡omų taikyti priemonių pobÅ«dį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ji bÅ«tų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingÄ sprendimo įvykdymÄ .

13. Apeliantas A. C. savo ieÅ¡kinyje suformulavo du reikalavimus, t. y. jis praÅ¡o pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir praÅ¡o taikyti restitucijÄ . Vadinasi, apeliantas turėjo procesinę pareigÄ pagrįsti, kaip, netaikius jo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių (priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/111444/03883 sustabdymo ir / ar apelianto iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo objektu tapusio turto), galėtų pasunkėti bÅ«tent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo restitucijos dalyje įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo jokios specialios priverstinio vykdymo procedÅ«ros nereikalauja.

Tokių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo ir jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kad sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje atliekami veiksmai ir / ar jo iškeldinimo iš ginčo turto veiksmai nebūtų sustabdyti, neįvardijo. Dar daugiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis iš esmės yra motyvuojamas kitų bylų ir kitų teisminių ginčų nagrinėjimo faktais bei apelianto subjektyviais pasvarstymais, kaip šioje byloje pritaikyti ribojimai galėtų turėtų įtakos kitose bylose priimtų procesinių sprendimų įvykdymui.

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kiniu ginčijamu antstolio V. Mitkaus 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytynėse dalyvavusiam pirkėjui V. G. buvo parduotas apeliantui A. C. priklausęs ir bankui hipoteka įkeistas turtas (butas ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalis). Nuosavybės teisės į ginčo turtÄ pirkėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2228-803/2019;

CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios nustatytos aplinkybės, be kita ko, reiškia, kad vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kuriuos sustabdyti prašo apeliantas, jau yra faktiškai atlikti (ginčo turtas parduotas varžytynėse, nuosavybės teisė į jį įregistruota pirkėjo vardu.) 15. Nustačius, kad veiksmai, kurių atlikimo sustabdymo apeliantas siekė, yra atlikti dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai negali būti pasiekti ir todėl tokių priemonių taikymas negalimas.

Kitokia apelianto nuomonė nelemia vertinimo, kad visgi turi būti nustatytas laikinas draudimas atlikti tai, kas jau faktiškai yra atlikta, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai.

16. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo praÅ¡oma paduodant kasacinį skundÄ byloje, kurioje turi bÅ«ti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai praÅ¡oma atnaujinti procesÄ (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

18. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2228-803/2019 (ankstesnis Nr. e2-4300-803/2018) ieÅ¡kovo A. C. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl Danske Bank AS Lietuvos filialo bÅ«sto kredito sutarties Nr. BS1133040103 su priedais pripažinimo negaliojančia nuo pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio) ir restitucijos taikymo atsakovei AB „Swedbank“ atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-241/2020 šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 patenkino ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį dėl A. C. ir J. C. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-143-425/2020 Å¡is sprendimas paliktas nepakeistas.

19. Taigi, kaip matyti, apeliantas kitoje byloje ginčijo patį sandorį (kredito sutartį), kurio pagrindu buvo priimtas priverstinai vykdytas teismo sprendimas ir, jį vykdant, varžytinėse parduotas ginčo turtas. Tuo tarpu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kurį nagrinėjamoje byloje ginčija apeliantas, yra priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo rezultatas, o ne vykdomasis teismo dokumentas, kurio pagrindu antstolis pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir ne sandoris, kurio pagrindu priimtas priverstinai vykdomas teismo sprendimas. Jis yra ir nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nes bÅ«tent nuo tokio akto suraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių parduotÄ turtÄ (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnio 2 dalis). Å ioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir tuo aspektu, kad nėra įmanoma sustabdyti tai, kas jau yra įvykę (nutarties 15 punktas).

20. Atskirojo skundo argumentais nėra paneigta ir pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad praÅ¡ymas sustabdyti iÅ¡keldinimÄ sietinas ne su nagrinėjama, o su kita civiline byla (byla dėl apelianto iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo turto), ir kurioje, kaip nurodyta pirmiau, jau yra priimtas bei įsiteisėjo apeliantui nepalankus teismo sprendimas. Ä®siteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintÄ teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principÄ .

Privalomumas reiÅ¡kia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylÄ . IÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdant teismo spendimÄ , gali bÅ«ti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, kai ieÅ¡kinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).

21. Tokiu atveju konstatuotina, kad apelianto praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek priverstinio vykdymo veiksmų (iÅ¡ieÅ¡kojimo, turto perdavimo) sustabdymas, tiek apelianto iÅ¡keldinimo sustabdydamas) nėra tiesiogiai susijusios su Å¡ioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sÄ sajumo kriterijaus, taigi pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai.

22. Kitokio vertinimo nesuponuoja apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl galimo antstolio veiksmų neteisėtumo, varžytynių, kurioms įvykus priimtas skundžiamas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, tvarkos pažeidimų, apelianto kredito sutarties prieÅ¡taravimo atitinkamoms direktyvoms, apelianto investicijų į ginčo turtÄ ir pan. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiama tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo, todėl argumentai dėl ginčo esmės nepagrįstai iÅ¡plečia apeliacinės instancijos teisme nagrinėtino procesinio klausimo ribas ir įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui bei teisėtumui neturi.

23. Tokia apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad kitose bylose buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ir Å¡ioje byloje jo paÅ¡ymas turėjo bÅ«ti patenkintas, taip pat stokoja pagrįstumo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio kiekvienoje konkrečioje byloje vertinama bei sprendžiama individualiai pagal bÅ«tent toje konkrečioje byloje susidariusiÄ situacijÄ . Dėl Å¡alių pateiktų praÅ¡ymų ir naujų įrodymų prijungimo prie bylos 24. Apeliantas A. C. kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ kopijÄ , ranka suraÅ¡ytus paskaičiavimus apie apelianto nuo 2005 metų investuotas į buto pastatymÄ ir įrengimÄ sumas ir 14 nuotraukų, kuriose, pasak apelianto, užfiksuota ginčo buto bÅ«klė ir įrengimas 2005 metais.

25. Taip pat gauti apelianto A. C. 2020 m. sausio 21 d. prašymas (DOK-2796), apelianto A. C. 2020 m. sausio 31 d. prašymas (DOK-4488) ir 2020 m. balandžio 8 d. prašymas (DOK-1480) ir atsakovo V. G. 2020 m. sausio 27 d. prašymas (DOK-3552). Visais minėtais apelianto teikiamais prašymais iš esmės teikiami nauji paaiškinimai ir prašoma prijunti naujus įrodymus. Atsakovo V. G. pateiktame prašyme taip pat teikiami paaiškinimai apie tai, kad apeliantas vis dar neatlaisvino atsakovo varžytynėse įsigyto buto, nemoka už komunalines paslaugas, didina skolas ir pan. Apelianto 2019 m. sausio 31 d. paaiškinimuose iš esmės atsikertama į minėtas atsakovo nurodytas aplinkybes.

26. Tokie apelianto pateikti praÅ¡ymai priimti naujus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, atitinkamai, atsakovo argumentai – kaip atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikimas. Tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirÄ jį skundÄ naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Taip pat ir atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ gali bÅ«ti pateiktas tik per 14 dienų nuo atskirojo skundo iÅ¡siuntimo dienos (CPK 335 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas abiejų Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti kaip pateiktus pavėluotai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Kačinskienė