AS-492-8-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-8/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02263-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo, padavusio Administracijos direktorių, J. U. 2010 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 41-387 „Dėl M. B. atleidimo iš darbo“ (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (b. l. 12) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad interesus pareiškėjas gali ginti paduodamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Teismas konstatavo, kad kilęs ginčas dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu yra civilinio teisinio pobūdžio, kuris teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

II. Pareiškėjas A. I. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, kad Įsakymas priimtas Administracijos direktoriaus pavaduotojui, padavusiam Administracijos direktorių, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, vykdant jo kuruojamai sričiai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pareiškėjas pateikia sąrašą teisės normų, kurias, pareiškėjo vertinimu, pažeidė Administracijos direktoriaus pavaduotojas, priimdamas Įsakymą. Aiškina, kad išvada, jog ginčas yra civilinio pobūdžio, galėtų būti teisinga, jei pareiškėjo ir atsakovo ūkinė veikla būtų įteisinta darbo sutartimi, t. y. Administracija veiktų kaip tiesioginis fizinio asmens darbdavys, tačiau šiuo atveju savivaldybės tarnautojas neatstovavo ir negalėjo atstovauti darbdavio, t. y. Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos, interesų ir veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Teigia, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojai, kaip ir pats Administracijos direktorius, yra renkami savivaldybės tarybos, todėl šie politinio pasitikėjimo pareigūnai, spręsdami jų kompetencijai priskirtus viešojo administravimo klausimus, tikrovėje yra visiškai nepriklausomi ir neatskaitingi Administratoriaus direktoriui – jų politinė veikla sudaro viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis šią nuostatą detalizuoja, pateikdama bylų, priskirtinų administraciniams teismams, sąrašą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija administracinį teisės aktą, kuriuo M. B. nuo 2010 m. liepos 7 d. buvo atleista iš Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorės pareigų ir Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos Ugdymo skyriaus vedėjai V. R. jos sutikimu pavesta eiti Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorės pareigas nuo 2010 m. liepos 8 d. iki kol konkurso būdu bus paskirtas Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorius. Įsakymu taip pat buvo sudaryta Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos reikalų priėmimo-perdavimo komisija. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Iš pareiškėjo skunde dėstomų argumentų, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka ne su visu Įsakymu, bet su jo 2 punktu, kuriuo Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos Ugdymo skyriaus vedėjai V. R. pavesta eiti Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorės pareigas. Pareiškėjas mano, kad laikinai eiti Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktoriaus pareigas turėjo būti pavesta jam. Taigi iš esmės kilęs ginčas yra susijęs su pradinės mokyklos direktorės atleidimu ir laikinu pradinės mokyklos direktoriaus pareigų vykdymu.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Pažymėtina, kad paminėti teisės aktai nesuteikia mokyklų vadovams (direktoriams) viešojo administravimo įgaliojimų. Tokių įgaliojimų neturi ir juos pavaduojantys asmenys.

Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nutraukdama darbo sutartį su mokyklos direktore bei pavesdama mokyklos direktoriaus pareigas eiti vienam iš direktorės pavaduotojų, veikė kaip šios mokyklos steigėjas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina ir tai, kad švietimo įstaigų vadovai yra renkamai konkurso būdu ir su jais sudaromos darbo sutarys (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo 45 p.). Ir pareiškėjas (Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos Ugdymo aprūpinimo skyriaus vedėjas), ir Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos direktorė M. B., ir Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos Ugdymo skyriaus vedėja V. R. dirba darbo sutarčių pagrindu, jiems yra taikomi darbo įstatymai.

Aptarti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad nei pradinės mokyklos direktorius, nei jo pavaduotojai, nei laikinai direktoriaus pareigas einantys asmenys nelaikytini valstybės ar savivaldybės tarnautojais, turinčiais viešojo administravimo įgaliojimus. Taigi nors byloje yra ginčijamas administracinis teisės aktas, tačiau jis susijęs ne tik su savivaldybės kompetencijos realizavimu, bet ir su darbo sutarčių pagrindu dirbančių darbuotojų darbinių teisių realizavimu, todėl ginčas iš esmės yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d.) (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta byloje V. B. v. Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyrius, 2005 m. liepos 13 d. nutartis, priimta byloje J. D. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta byloje Priekulės specialiosios mokyklos darbo tarybos nariai B. Š., A. B. ir J. K. v. Priekulės specialiajai mokykla ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė