2016-06-02 Nr. AB-12513-3-61-3-04034-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1268-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04034-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. GT-23(14)-S (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Sprendimu jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, už tai, kad ji ataskaitą Nr. N-13-187 (toliau – ir Ataskaita 1) bei ataskaitą Nr. N-13-212 (toliau – ir Ataskaita 2) (toliau kartu – ir Ataskaitos) parengė nesilaikydama tam tikrų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 (toliau – ir Metodika), reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, Garbės teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte įtvirtintus nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principus, kadangi nagrinėjant pareiškėjos drausmės bylą bei priimant Sprendimą kaip Garbės teismo nariai dalyvavo UAB „InReal“ turto vertinimo departamento vadovas A. Š. bei UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas K. K.. Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-130-901/2014, kurioje kilęs ginčas dėl tikrosios buto, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, (toliau – ir butas) vertės. Minėtoje byloje ieškovai pateikė pareiškėjos parengtą Ataskaitą 1, o atsakovai – UAB „InReal“ Šiaulių atstovybės Turto vertinimo skyriaus vadovo A. L. išvadą dėl to paties turto vertės. Šiuo metu minėtoje byloje paskirta teismo ekspertizė, kurią atlieka UAB korporacija „Matininkai“. Pareiškėjos nuomone, Garbės teismo nariai A. Š. bei K. K., nagrinėdami pareiškėjos drausmės bylą, turėjo suinteresuotumą šiuo klausimu ir buvo šališki bei privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė.

Nesutikdama su Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir Garbės teismo konstatuotais pažeidimais pareiškėja nurodė, kad vertinamo turto verčių pagrindimas Ataskaitose yra pateiktas. Atkreipė dėmesį, kad nors Įstatymas ir numato įpareigojimą pagrįsti vertinamo turto vertę, o Metodika minėtą reikalavimą detalizuoja, tačiau nei Įstatymas, nei Metodika nenumato kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų įmanoma nustatyti, koks pagrindimas laikomas tinkamu bei pakankamu. Taigi aplinkybė ar vertinamo turto vertė bei koeficientai yra pagrįsti, ar nepagrįsti, yra vertinamojo pobūdžio, todėl Tarnyba, nustatydama minėtą aplinkybę, vadovavosi savo subjektyviu klaidingu Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir atitinkamų Metodikos nuostatų aiškinimu. Pareiškėjos teigimu, visi būtini skaičiavimai, formulės, skaičiavimų sekos yra pateikti Ataskaitų 16–20 psl., o nurodytos formulių, skaičiavimų eiliškumo, skaičiavimų rezultatų apimtys, pareiškėjos įsitikinimu, yra pakankamos, jog būtų tenkinami Įstatymo ir Metodikos reikalavimai. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, jog tiek raštu, tiek žodžiu ji pateikė išsamius ir detalius paaiškinimus, kaip buvo apskaičiuota nustatyta turto vertė bei taikomų koeficientų reikšmės, kurių pagrindu tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas turėjo galimybę patikrinti atliktus skaičiavimus ir įsitikinti rezultatų pagrįstumu.

Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba netinkamai aiškina Įstatyme nurodytą sąvoką „turto vertės skaičiavimai“ ir Metodikoje įtvirtintą sąvoką „skaičiavimų sekos“, nes aiškina jas kaip įpareigojimą vertintojui pateikti visus be išimties konkrečius matematinius veiksmus. Pareiškėjos įsitikinimu, Ataskaitoje 1 nurodyta vertė yra pagrįsta skaičiavimais, nes joje nurodomos formulės, atliekamų veiksmų eiliškumas, tarpiniai ir galutiniai rezultatai. Ataskaitose buvo sudarytos prielaidos jas tinkamai suvokti, todėl Tarnybos keliamas reikalavimas pateikti ne tik skaičiavimų formules, formulėse nurodytų komponentų reikšmines vertes bei galutinius skaičiavimų rezultatus, bet ir papildomai perrašyti pačius matematinius veiksmus, prieštarauja logikai bei ilgalaikei nacionalinei turto vertinimo praktikai. Pabrėžė, kad pats Garbės teismas pripažino, jog nustatyta vertė yra pagrįsta, tačiau dėl formalaus reikalavimo pateikti pagrindimą pačiose Ataskaitose skyrė drausminę nuobaudą.

Pareiškėjos teigimu, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimas pateikti vertės skaičiavimus ir jį detalizuojančios Metodikos nuostatos reiškia įpareigojimą pateikti būtent vertinamo turto vertės skaičiavimus, o ne pataisų koeficientų dydžių skaičiavimus. Pastarasis įpareigojimas būtų nelogiškas ir neprotingas, kadangi ne visi Ataskaitose naudojami rodikliai nustatomi matematiniu būdu, o apskaičiuoti ekspertiniu būdu bei vadovaujantis rinkos analize. Ekspertinis pataisos koeficientų dydžių nustatymas nereiškia nei šių pataisų, nei nustatytos vertinamo turto rinkos vertės nepagrįstumo. Anot pareiškėjos, Tarnyba nepagrįstai ekspertinį pataisų koeficientų dydžių nustatymą laiko nepagrįstu, nors joks teisės aktas nenumato draudimo šiuos koeficientus nustatyti būtent tokiu būdu. Be to, Garbės teismas nukrypo nuo savo praktikos, nes analogišku atveju, t. y. ataskaitoje nesant pasirinkimo pagrindimo aplinkybių, bet vertintojui pateikus paaiškinimus, Garbės teismas nutraukdavo drausmės bylas.

Pažymėjo, kad nepagrįstas ir Garbės teismo argumentas, jog pareiškėja privalėjo atsisakyti vertinti butą, kol jo kapitalinio remonto darbai nebus tinkamai įteisinti, kadangi nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo tokiu atveju atsisakyti vertinti turtą. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nėra statybos specialistė, todėl neturi specialių statybos žinių, reikalingų nuspręsti, ar vertinamame turte buvo atliktas kapitalinis remontas, ar jam atlikti buvo reikalingi leidimai ir kiti dokumentai ir pan. Be to, kapitalinio remonto darbai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pareiškėja vadovavosi tik paviešintais ir įregistruotais registre duomenimis. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba taip pat neturėjo teisės vertinti, ar vertiname turte yra atlikti remonto darbai, ar jie teisėti, ar įregistruoti. Taip pat pažymėjo, kad Ataskaitoje Nr. 1 nurodyti objektų Nr. 1 ir Nr. 3 plotų skirtumai nėra jos klaida, kadangi duomenys buvo pateikti iš VĮ Registrų centro. Taip pat nurodė, kad tikslios datos, vertinamo turto valdymo teisės ir savininko nenurodymas yra formalus pažeidimas ir vertintinas kaip reikšmės vertinimui neturintis techninis netikslumas, todėl pareiškėjos traukimas drausminėn atsakomybėn dėl išimtinai formalaus pobūdžio netikslumų yra formalus teisingumas.

Atkreipė dėmesį, jog Garbės teismas už tapačius pažeidimus nutraukia drausmės bylas, todėl skirdamas pareiškėjai drausminę nuobaudą, pažeidė proporcingumo principą. Garbės teismas neatsižvelgė ir nevertino svarbių pažeidimų aplinkybių, nesilaikė nešališkumo, objektyvumo principų bei savo paties praktikos, pažeidė pareiškėjos lygiateisiškumo principą, nes diskriminavo pareiškėją kitų turto vertintojų atžvilgiu. Be to, Garbės teismas neatsižvelgė į atsakomybę švelninančias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nė vienas Garbės teismo narys, nagrinėjęs pareiškėjos drausmės bylą, su pareiškėja nėra susiję šeimos, artimos giminystės, svainystės, globos ar rūpybos, darbo, pavaldumo, bendros nuosavybės ar kitais ryšiais, kurie pagal Nuostatų 3.2 punktą galėtų sudaryti prielaidas Garbės teismo narių šališkumui. Todėl teisinio pagrindo Garbės teismo narių A. Š. ir K. K. nušalinimui nuo pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo nebuvo. Pažymėjo, kad nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad Garbės teismas neva pažeidė objektyvumo principą, nes byloje nėra duomenų, jog Garbės teismo nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę apie pareiškėjos asmenybę ar drausmės bylos baigtį, o pareiškėjos abejonės dėl Garbės teismo narių suinteresuotumo bylos baigtimi grindžiamos tik prielaidomis ir samprotavimais, bet ne konkrečiais pagrįstais įrodymais. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė argumentų, jog Garbės teismas, nagrinėdamas jos drausmės bylą, nesivadovavo teisės aktais ir tokiu būdu pažeidė teisėtumo principą.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog Garbės teismas patvirtino, kad visi turto vertės skaičiavimai pateikti paaiškinimuose, yra nepagrįstas. Skundžiamame Sprendime nė žodžiu neužsimenama, kad pareiškėja pagrindė Ataskaitoje 1 nustatytą vertę ir ne kartą akcentuota, jog Ataskaitoje 1 nepateiktas taikytų pataisų koeficientų, kurių pagrindu nustatyta galutinė turto rinkos vertė, nustatymas. Nurodė, kad nei iš Ataskaitos 1 turinio, nei iš pateiktų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotos (kokie matematiniai ar kiti veiksmai atlikti) konkrečios pataisos koeficientų, kuriais koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos, reikšmės, darančios tiesioginę įtaką vertinamo turto rinkos vertei. Net jei pareiškėja nustatytus pataisų koeficientus ir būtų pagrindusi pateikdama paaiškinimus, tai nepaneigtų Įstatyme nustatyto reikalavimo būtent vertinimo ataskaitoje pateikti turto vertės nustatymo pagrindimą nesilaikymo. Vertintojams suteikta laisvė savo nuožiūra pasirinkti vertės skaičiavimo būdus, tačiau teisės aktuose aiškiai numatyta fundamentali pareiga vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant turto vertės skaičiavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas nustatė ne Metodikos 62.2 punkto, pagal kurį vertinant turtą lyginamuoju metodu Ataskaitoje 1 turi būti pateikiamos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, pažeidimą, o Metodikos 62.3 punkto, kuriame nustatytas reikalavimas nurodyti padarytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes, pažeidimą. Pabrėžė, kad Sprendime tik atkreiptas dėmesys, jog Ataskaitoje 1 nurodyti palyginamųjų objektų Nr. 1 ir Nr. 3 plotai nesutampa su VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytais dydžiais. Visais atvejais turto arba verslo vertinimo ataskaitose turi būti nurodoma konkreti vertės nustatymo diena, o ne vertinimo laikotarpis. Taip pat pažymėjo, kad drausminė nuobauda pareiškėjai paskirta ne tik už Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimą, bet ir už kitos esminės vertinimo ataskaitose privalančios būti informacijos – vertės nustatymo pagrindimo – nepateikimą. Todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad drausminė nuobauda jai taikyta tik dėl išimtinai formalaus pobūdžio pažeidimų. Tarnybos teigimu, analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti atskleistos pačioje turto vertinimo ataskaitoje, o jų pateikimas Garbės teismo posėdžio metu negali būti laikomas tinkamu Metodikos 62.2 punkto reikalavimo įgyvendinimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad remiantis Nuostatuose pateiktomis nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principų apibrėžtimis, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog bendrovės, kuriose dirba du Garbės teismo nariai, rengė to paties kaip ir pareiškėjos ginčo atveju vertinto turto vertinimo ataskaitas, nesudaro pagrindo konstatuoti objektyvumo, nešališkumo principų pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. bei K. K. reiškė išankstinę nuomonę apie pareiškėją, drausmės bylos baigtį ar nesivadovavo teisės aktais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nereiškė nušalinimo minėtiems Garbės teismo nariams jos drausmės bylos nagrinėjimo metu.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog išsamiai turto vertės nustatymas nebuvo pagrįstas, leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Ataskaitose neįvardinta, kokiais požymiais vertinamo turto savybės skiriasi nuo palyginamųjų objektų savybių, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, jog taikomos pataisos, jų dydžiai negali būti laikomi pagrįstais ir aiškiai suprantamais. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, kad Ataskaitose neužtenka nurodyti tik formulių, pagal kurias atliekami turto vertės skaičiavimai, kadangi Įstatymas ir jį detalizuojanti Metodika aiškiai įtvirtina, jog turto vertinimo ataskaitose turi būti nurodomos ne tik taikytos formulės, bet ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, tuo tarpu minėtų skaičiavimų sekų pareiškėjos Ataskaitose nėra pateikta.

Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 22 straipsnyje aiškiai įtvirtina, kas privalo būti nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Turto vertinimo ataskaita yra skirta užsakovui, o ne Garbės teismui, todėl būtent ataskaitoje, o ne paaiškinimuose Garbės teismui turi būti pateikti Įstatymo 22 straipsnyje nurodyti duomenys. Todėl teismas sprendė, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto ir 62.3 punkto pažeidimai nustatyti pagrįstai. Teismo vertinimu, Garbės teismas pagrįstai konstatavo ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto reikalavimo turto vertinimo ataskaitoje nurodyti turto vertės nustatymo dieną pažeidimą, kadangi Ataskaitose turto vertinimo data apibrėžta ne konkrečia diena, o mėnesiu. Nors, pasak pareiškėjos, vertinto turto vertei konkreti mėnesio diena įtakos neturi, tačiau teismas pažymėjo, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punktas reikalauja turto vertinimo ataskaitose nurodyti turto vertės nustatymo dieną, o ne laikotarpį. Teismas sutiko su atsakovu, kad būtent dienos, o ne tam tikro laikotarpio nurodymo reikalavimas sietinas ir su turto arba verslo rinkos vertės apibrėžtimi. Todėl šio Garbės teismo nustatyto pažeidimo negalima laikyti formaliu.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja taip pat pripažino pažeidusi Metodikos 62.2 punktą, pagal kurį turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodomos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Pareiškėja Ataskaitoje 2 komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypą lygino su kitos žemės paskirties žemės sklypais, tačiau nepateikė paaiškinimų, kodėl palyginimui pasirinkto būtent tokį turtą. Remiantis Metodikos 58 punktu, taikant lyginamąjį metodą, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu. Todėl, teismo vertinimu, kitos paskirties žemės sklypų pasirinkimas palyginimui turėjo būti argumentuotas ir tai turėjo būti padaryta būtent Ataskaitoje 2, o ne Garbės teismui pateiktuose paaiškinimuose.

Teismas nurodė, kad Įstatyme ir Metodikoje nustatytų reikalavimų laikymasis užtikrina turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą, todėl Garbės teismo nustatyti pareiškėjos padaryti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6, 13, 14 punktų bei Metodikos 62.2–62.4 punktų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir nesukeliančiais pareiškėjai atitinkamų pasekmių. Nors pareiškėja padarė ne vieną Įstatymo ir Metodikos pažeidimą, tačiau pareiškėjai paskirta švelniausia iš galimų skirti nuobaudų – pastaba, todėl, teismo nuomone, proporcingumo principas nebuvo pažeistas, o tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo drausminės atsakomybės.

III. Pareiškėja pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad UAB „InReal“ Nekilnojamas turtas, kurio turto vertinimo departamento vadovas yra Garbės teismo narys A. Š., vertino tą patį turtą, kaip ir pareiškėja, priešingą suinteresuotumą byloje turinčių šalių užsakymu. Šiuo metu to paties turto teismo ekspertizę atlieka UAB korporacija „Matininkai“, kurios prezidentas yra Garbės teismo narys K. K.. Todėl Garbės teismo nariai A. Š. bei K. K. nagrinėjant pareiškėjos drausmės bylą ir priimant sprendimą pareiškėjai skirti drausminę nuobaudą turėjo aiškų suinteresuotumą šiuo klausimu ir buvo šališki.

Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas teismo argumentas, jog vertinamo turto savininko netinkamas nurodymas Ataskaitoje 2 gali turėti įtakos turto vertei, kadangi vertinamo turto savininkas neturi nieko bendro su vertinamo turto verte. Pareiškėja pažymi, kad per klaidą savininku buvo nurodytas kitas asmuo, todėl akivaizdu, jog minėtas Garbės teismo nustatytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip klaida, kuri yra formali ir reikšmės vertinimui neturintis techninis netikslumas. Juo labiau, kai Garbės teismas esant analogiškiems pažeidimams konstatuodavo, jog tokio pobūdžio pažeidimai laikytini techniniu ir (ar) formaliu trūkumu, neturinčiu reikšmingos įtakos nustatytai vertei.

Pareiškėjos įsitikimu, tikslios datos nenurodymas taip pat yra formalus pažeidimas ir vertintinas kaip reikšmės vertinimui neturintis techninis netikslumas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, jog ji Garbės teismo posėdžio metu dėl nustatyto pažeidimo pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog rinkos vertė gali būti laikoma teisinga nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., nes per šį mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo jokių didelių pasikeitimų. Taigi konkrečios vertinto turto vertės nustatymo datos nenurodymas neturėjo jokios reikšmės turto vertei, kadangi tuo laiku nekilnojamojo turto kainos nekito. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios svarbios aplinkybės.

Pareiškėja paaiškina, kad Ataskaita 2 nėra sudaryta vien iš tekstinės dalies ir jos dalį sudaro lentelės, ištraukos iš žemėlapių, grafikai atvaizduojantys tam tikrus skaičiavimus, matematinė dalis, įvairios schemos ir brėžiniai, kurias peržiūrėjus galima gauti pakankamai daug vertingos informacijos, susijusios taip pat ir su Metodikos nurodymais. Negana to, pareiškėja Garbės teismui pateikė paaiškinimus, kodėl pasirinkti lyginamieji objektai kitos paskirties, kai tuo tarpu vertinamo objekto paskirtis – komercinių objektų teritorijos. Vertintojai labai gerai žino miestą, todėl žino, kur konkrečiai yra palyginamieji objektai, bet dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių VĮ Registrų centras neteikia šių duomenų vertintojams, vertintojai negali jų pateikti vertinimo ataskaitose.

Nei Įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodytas imperatyvus reikalavimas dėl skaičiavimų, pateikiamų turto vertinimo ataskaitose, apimties. Pareiškėjos įsitikinimu, turto vertinimo Ataskaitose nurodyta vertė yra pagrįsta skaičiavimais, kai joje nurodomos formulės, atliekamų veiksmų eiliškumas, tarpiniai ir galutiniai rezultatai, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Taigi Ataskaitose buvo sudarytos prielaidos skaitančiam asmeniui jas tinkamai suvokti. Pažymi, kad teisė preziumuoja asmenų atitikimą bonus pater familias etalonui, t. y. vidutiniškai protingo žmogaus standartui. Atsižvelgiant į tai, kad Metodikos reikalavimai šioje dalyje nėra tikslūs ir pakankami, nes nėra nustatyta vertintojams privaloma minėtų reikšmių apskaičiavimo metodika, kitaip tariant, oficiali ir aprobuota tvarka, reglamentuojanti, kaip ir kokiu būdu tam tikri ataskaitose naudotini dydžiai, koeficientai turi būti nustatinėjami, negalima pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Metodikos reikalavimus.

Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas pareiškėjai skirtos drausminės nuobaudos, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė į pareiškėjos ilgametę (14 metų) profesinę patirtį, į neaiškų reglamentavimą, į tai, jog dėl vertinimo ataskaitų nekilo neigiamų pasekmių, teisingumo bei protingumo principus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus argumentus dėl skirtingos Garbės teismo praktikos argumentuodamas, jog Garbės teismo sprendimai nesaisto teismo ir į juos teismas neprivalo atsižvelgti. Garbės teismui nesivadovaujant savo praktika bei kiekvienu atveju taikant skirtingus kriterijus bei reikalavimus skirtingiems vertintojams, atsiranda galimas teisinis netikrumas bei pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Taigi, siekiant apsaugoti vertintojų teises ir interesus, teismai, vertindami vertintojų drausminės atsakomybės paskyrimo pagrįstumą, turėtų atsižvelgti į Garbės teismo suformuotą praktiką.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjos argumentas, jog Įstatymo ir Metodikos nuostatos yra neaiškios, todėl atsakomybė už šių teisės aktų pažeidimus nėra galima, yra nepagrįstas. Tiek Įstatymo, tiek Metodikos nuostatos yra aiškios ir suprantamos. Kiekvienas skaičius (pataisa, koeficientas, balas ir pan.) tiesiogiai naudojamas vertės skaičiavimuose, turi būti pagrįstas turto vertinimo ataskaitoje, taip pat vertinimo ataskaitoje turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl buvo taikytos konkrečios pataisos, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Jei pareiškėja neturėjo pakankamai žinių, kaip atlikti vertinimą, ji turėjo atsisakyti vertinti, o tai, kad parengė Ataskaitas pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neatleidžia jos nuo drausminės atsakomybės taikymo.

Atsakovo manymu, pareiškėjos teiginys, kad visi turto vertės skaičiavimai pateikti vertintojos paaiškinimuose, teiktuose Tarnybai ir Garbės teismui, yra nepagrįstas. Garbės teismas konstatavo, kad pagrindimo, patvirtinančio nustatytų koeficientų pagrįstumą, nei Ataskaitose, nei paaiškinimuose nėra. Paaiškinimuose pateikto pobūdžio informacija turėjo būti pateikta būtent turto vertinimo ataskaitoje. Pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ataskaitose nepateiktas pataisos koeficientų nustatymo pagrindimas, kadangi ši informacija nurodyta Ataskaitos 1 16–19 psl. ir Ataskaitos 2 17–20 psl., yra klaidinantis teismą – nei nurodytuose Ataskaitų puslapiuose, nei kituose Ataskaitų puslapiuose taikytų pataisos koeficientų (balų) nustatymo pagrindimas nepateiktas.

Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog, pareiškėjos manymu, Ataskaitose buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, kodėl taikomos tam tikros pataisos, koeficientų (balų) dydžiai, nereiškia, jog pareiškėja nepadarė pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, jog tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Pareiškėjos argumentas, kad vertės skaičiavimuose naudojami esminiai koeficientai gali būti neapskaičiuojami, o priimami tik vienam vertintojui suprantamu ekspertiniu būdu, t. y. nepatikrinamu būdu, yra nesuderinamas su Įstatyme nurodytu rinkos vertės apibrėžimu. Atsakovas nurodo, kad turto vertės nustatymo pagrindimo ataskaitoje reikalavimas yra imperatyvus. Valstybinę priežiūrą, kaip vertintojai laikosi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą, vykdo Tarnyba ir Garbės teismas, o ne vertinimo paslaugos užsakovai ar kiti asmenys.

Pareiškėja teigdama, kad Ataskaitoje 2 per klaidą savininkas buvo nurodytas kitas asmuo, pati pripažįsta, jog Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6 punkto pažeidimą. Pareiškėjos argumentas, kad konkrečios vertinimo datos nenurodymas neturėjo reikšmės vertinamo turto vertei, dėl ko šis pažeidimas vertintinas kaip formalus, yra nepagrįstas, kadangi Garbės teismas nevertina vertintojų pažeidimų įtakos turto vertei (jos dydžiui). Tarnybos įsitikinimu, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai turto vertinimo ataskaitai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl negali būti laikomi formaliais. Analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti atskleistos pačioje turto vertinimo ataskaitoje, jų pateikimas Garbės teismo posėdžio metu negali būti laikomas tinkamu Metodikos 62.2 punkto reikalavimo įgyvendinimu.

Atsakovas pabrėžia, kad Garbės teismas pareiškėjai skyrė pačią švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą, kuri neriboja pareiškėjos veiklos. Aplinkybė, kad pareiškėja turi didelę patirtį vertinimo srityje, atsižvelgiant į apdarytų pažeidimų pobūdį, nesudaro pagrindo atleisti ją nuo drausminės atsakomybės. Vien tai, kad pareiškėja parengė Ataskaitas nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, reiškia, jog buvo sukeltos neigiamos pasekmės užsakovui ir tretiesiems asmenims. Atsakovas pažymi, kad Garbės teismo sprendimai nėra lygintini tarpusavyje, o priimant Sprendimą Nuostatų buvo besąlygiškai laikytasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. GT-23(14)-S, kuriuo pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus dėl Garbės teismo narių šališkumo. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Garbės teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Garbės teismo veiklos principus, nes priimant skundžiamą sprendimą dalyvavo UAB „InReal“ turto vertinimo departamento vadovas A. Š., o ši bendrovė yra parengusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dėl kurio vertės nustatymo jai buvo paskirta nuobauda, vertinimo ataskaitą. Taip pat, priimant skundžiamą sprendimą, dalyvavo UAB „Matininkai“ prezidentas K. K., o ši bendrovė dėl minėto buto įvertinimo atlieka teismo paskirtą ekspertizę.

Garbės teismo veikla yra grindžiama nešališkumo principu, kuris reiškia, kad tas pats asmuo negali būti Garbės teismo nariu ir nagrinėti savo drausmės bylą; Garbės teismo narys negali nagrinėti vertintojo, kuris yra jo artimasis giminaitis, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą drausmės bylos; Garbės teismo narys negali nagrinėti tokio vertintojo drausmės bylos, jeigu Garbės teismo narys pastaruosius 3 metus buvo tos įmonės, kurioje dirba vertintojas, darbuotojas arba dalyvis, taip objektyvumo principu, kuris reiškia, kad Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie vertintojo, kurio drausmės byla bus nagrinėjama, asmenybę, jeigu tai nesusiję su bylos dalyku; Garbės teismo narys negali reikšti savo pažiūrų ar išankstinės nuomonės apie drausmės bylos baigtį (Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, 3.2 p., 3.3 p.).

Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų konstatuoti, jog yra Nuostatų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti pagrindai, dėl kurių A. Š. ir K. K. dalyvavimas priimant skundžiamą sprendimą pažeistų Garbės teismo veiklos nešališkumo ir objektyvumo principus. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad Garbės teismo narys A. Š. atliko kokius nors veiksmus rengiant minėto turto vertinimo ataskaitą arba kitokiu būdu įtakojo turto, dėl kurio vertės nustatymo pareiškėjai buvo paskirta nuobauda, vertinimo ataskaitos rezultatus. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kad Garbės teismo narys K. K. dalyvauja ar dalyvavo, kaip ekspertas, atliekant teismo paskirtą ekspertizę, ar kitokiu būdu įtakojo ekspertinį tyrimą. Pažymėtina ir tai, kad atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Teismo ekspertas atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą (Teismo ekspertizės įstatymo 13 str. 1 d., 14 str. 1 d.).

Vien faktai, kad bendrovė, kurioje dirba A. Š., atliko pakartotinį turto įvertinimą, taip pat, jog bendrovė, kurioje dirba K. K., atlieka teismo paskirtą ekspertizę dėl pareiškėjos įvertinto turto, negali būti pagrindas pripažinti, jog šie Garbės teismo nariai buvo nešališki, t. y. turėjo išankstinį nusistatymą, suinteresuotumą ar buvo tendencingi. Iš Garbės teismo 2014 m. liepos 15 d. posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama pareiškėjos drausmės byla, protokolo Nr.GT-21(14)-P turinio matyti, kad pareiškėjai buvo pristatyti drausmės bylą nagrinėję Garbės teismo nariai, tačiau pareiškėja nušalinimų Garbės teismo nariams nepareiškė, o argumentus dėl minėtų Garbės teismo narių šališkumo nurodė tik skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 1-15, II t., b. l. 80-83). Įvertinus posėdžio eigą, užfiksuotą nurodytame protokole, klausimų, kuriuos Garbės teismo nariai uždavė pareiškėjai, pobūdį bei turinį, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog Garbės teismo nariai, nagrinėdami pareiškėjos drausmės bylą, buvo šališki.

Todėl naikinti skundžiamą Garbės teismo sprendimą dėl nešališkumo ir objektyvumo principų pažeidimo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pažeidimais, kuriuos padarė pareiškėja parengdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turto įvertinimo ataskaitas, teisingai aiškino ir taikė teisės normas reguliuojančias turto vertimo atlikimo procedūras bei nustatančias turto vertinimo ataskaitos turinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų nustatymo. Kadangi pareiškėja, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, iš esmės naujų faktinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodė, o apeliacinį skundą pagrindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos kaip skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, pagrindas, todėl teisėjų kolegija detaliai neanalizuoja apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pažeidimais, už kuriuos pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą (6 p.); turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.).

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog tai, kad žemės sklypo vertinimo ataskaitoje neteisingai yra nurodytas turto savininkas, o buto ir žemės sklypo vertinimo ataskaitose nėra nurodytos tikslios vertės nustatymo datos, yra tik formalūs pažeidimai, už kurių padarymą negali būti taikoma drausminė atsakomybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai drausminė nuobauda buvo paskirta ne tik už minėtus pažeidimus, bet ir už pažeidimus, kurie esmingai gali įtakoti vertinamo turto vertę. Pareiškėjai drausminė nuobauda buvo skiriama ne už atskirus turto vertinimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, tačiau už nustatytų pažeidimų visetą. Todėl konkrečių teisės normų pažeidimai negali būti vertinami autonomiškai, bet, sprendžiant dėl pareiškėjos patraukimo drausminėn atsakomybėn teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į visus nustatytus teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja, neteisingai nurodydama vertinamo turto savininką ir nenurodydama turto vertinimo datos, pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus.

Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir Metodika) 62.2 punkte nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Metodikos 62.2 punkto reikalavimus pagrindimas, dėl ko buvo pasirinktas analogiškas arba panašus turtas, su kuriuo yra lyginamas vertinamas turtas, turi aiškiai išdėstytas vertinimo ataskaitoje. Tai, kad pagal ataskaitoje ar jos prieduose nurodytus duomenis gali būti netiesiogiai numanoma, pagal kokius kriterijus palyginimui buvo pasirinktas analogiškas arba panašus turtas, nereiškia, jog buvo laikomasi Metodikos 62.2 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, vertindama žemės sklypą, ataskaitoje jį lygino su kitos paskirties žemės sklypais, tačiau nepateikė paaiškinimų, dėl ko palyginimui pasirinkto būtent tokį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė Metodikos 62.2 punkto nuostatas.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 58.2 punkte nustatyta, kad, taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Pagal Metodikos 62.3 punktą turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes. Metodikos 62.4 punktas nustato, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014). Taigi, turto vertinimo ataskaitoje pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet ir asmenims, kuriems ši ataskaita skirta. Pažymėtina, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Tai aiškiai nustato teisės normos, reguliuojančios vertinamo turto vertės apskaičiavimo tvarką.

Kaip matyti iš minėtų turto vertinimo ataskaitų turinio, jose nėra nurodyta atliktų skaičiavimų seka bei rezultatai, nors tai turėjo būti nurodyta turto vertinimo ataskaitose, o ne papildomai pateiktuose pareiškėjos paaiškinimuose, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad Garbės teismas teisingai nustatė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 punkto ir 62.4 punkto pažeidimus.

Nuostatų 3.5 punktas nustato, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis proporcingumo principu, t. y. Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Nuostatų 36 punkte numatyta, kad priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos padarytų pažeidimų turinį, prieina išvadą, jog už juos pareiškėjai paskirta švelniausia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta drausminė nuobauda – pastaba yra proporcinga pareiškėjos padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Metodikos nuostatų pažeidimų sunkumui. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Garbės teismas, skirdamas pastabą pareiškėjai pažeidė proporcingumo principą.

Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai dėl nevienodos Garbės teismo praktikos yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Garbės teismas nėra teisminės valdžios dalis, todėl jo priimti sprendimai negali būti pripažinti teismo precedentais oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti Garbės teismo sprendimai nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, jog Garbės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė lygiateisiškumo principą, t. y., kad esant identiškai faktinei situacijai, kuri susiklostė nagrinėjamoje administracinėje byloje, Garbės teismas kito asmens atžvilgiu priėmė kitokį sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė