7faee45f-ed4d-4417-a376-8fa15b38288a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-145-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19089-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bedrovės „Biominvija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bedrovės „Biominvija“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ , kuriuo DGK nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 007,66 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, 1 394,06 Eur (neatskaičius mokesčių) už vėlavimo atsiskaityti laikÄ už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. spalio 16 d.

Ieškovė nurodė tinkamai su atsakovu atsiskaičiusi, atlikusi priešpriešinių sumų įskaitymus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 410 straipsnio 1 dalimi, 780 straipsniu, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 21 straipsnio 1 dalimi, ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

I. Atskirojo skundo argumentai 3. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ priimti ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Kadangi darbo ginÄÄ iniciavo darbuotojas, teismas be pagrindo taikė DK 215 straipsnio 3 dalį, kurioje reglamentuojamas darbdavio reiÅ¡kiamo reikalavimo teismingumas. 3.2. Teismo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas užkerta darbdaviui galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos teismuose.

Kadangi ginčas kilo dėl piniginės prievolės, kuri turi bÅ«ti vykdoma Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismas k o n s t a t u o j a: I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Å ioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra kai ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. IeÅ¡kinyje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ darbo santykių. Pagal CPK 410 straipsnio 1 dalį, darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis iÅ¡imtimis. Kadangi Å¡i byla turi užsienio (tarptautinį) elementÄ , dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis).

CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas atitinka DK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teismingumo taisyklę, pagal kuriÄ civilinėse bylose, kylančiose iÅ¡ darbo santykių, teismingumas nustatomas pagal CPK taisykles, jeigu ES darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

7. Ginčui taikytinas teisės normas privalo savo iniciatyva parinkti ginÄÄ nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismingumo klausimÄ taikė nacionalinės teisės ir DviÅ¡alės sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo santykiui taikytinus teisės Å¡altinius pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 4–5 straipsniais, Reglamentas taikomas tik asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra ne tik užsienio valstybės, kuri nėra Europos SÄ jungos narė, pilietis, bet ir jo gyvenamoji vieta, kaip matyti iÅ¡ darbo sutarties turinio ir ieÅ¡kinyje nurodomų atsakovo rekvizitų, yra Ukrainoje, t. y. ne Europos SÄ jungoje.

Jeigu atsakovo gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, jurisdikcija nustatoma pagal valstybės narės teisę (Reglamento 6 straipsnio 1 dalis) ir ypatumai, susiję su darbo bylų nagrinėjimu, šios taisyklės nekeičia (Reglamento 20 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, tokiu atveju taikoma ne Reglamentas, bet valstybės narės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos) teisės aktai, reglamentuojantys jurisdikcijos klausimus. Be to, Reglamento preambulės 36 punkte ir 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Reglamentas nedaro poveikio trečiosios valstybės ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su Reglamente reguliuojamais klausimais, taikymui.

Kitaip tariant, esant Lietuvos Respublikos su trečiÄ ja valstybe iki Reglamento įsigaliojimo pasiraÅ¡ytai DviÅ¡alei sutarčiai, turi bÅ«ti taikomas ne Reglamentas, bet DviÅ¡alė sutartis.

8. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingai parinktÄ teisės Å¡altinį pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kino ir taikė netinkamai.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė DK 215 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta speciali procesinė nacionalinio lygmens teisės norma, pagal kuriÄ darbo ginčas dėl teisės darbuotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, turi bÅ«ti inicijuojamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų jį nagrinėti DK nustatyta tvarka. Å i norma iÅ¡ esmės atitinka DviÅ¡alės sutarties 21 straipsnio 1–2 dalimis kuriamÄ teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį civilines bylas yra kompetentingi nagrinėti valstybės, kurios teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ turi atsakovas, teismai, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys sudaro raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl kitokių teismingumo taisyklių taikymo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo motyvais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje DK 215 straipsnio 3 dalis negali bÅ«ti taikoma, kadangi ginÄÄ iniciavo ne darbdavys. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, individualų darbo ginÄÄ dėl teisės iniciavo darbuotojas, kreipdamasis į DGK dėl su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavio. Vadovaujantis DK 215 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, darbo ginčus nagrinėjantys organai (Å¡iuo atveju – DGK) yra kompetentingi nagrinėti ginÄÄ .

Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinkanti ginčo Å¡alis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo. Nors DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieÅ¡kovu civilinėje byloje bus laikoma ta darbo santykių Å¡alis, kuri kreipiasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , sisteminis DK 231 straipsnio 3–4 ir 7 dalių, pagal kurias darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apskundimo dalykas, teismas ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, aiÅ¡kinimas lemia, kad teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas pradinio darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimas.

Kitaip tariant, jeigu darbo ginčų komisija tenkina darbuotojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o į teismÄ kreipiasi su tokiu rezultatu nesutinkantis darbdavys, nagrinėdamas bylÄ teismas iÅ¡ naujo vertina darbuotojo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Darbdavys, kreipdamasis į teismÄ , neiniciavo naujo ginčo, tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismÄ darbdavys iÅ¡ esmės turi praÅ¡yti netenkinti darbuotojo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimÄ teismas privalo pasisakyti bÅ«tent dėl darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

11. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendindamas teisę inicijuoti ginÄÄ Lietuvos Respublikoje atsakovas ne tik pripažino DK nurodytų darbo ginčus Lietuvos Respublikoje nagrinėjančių organų kompetencijÄ , bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bei reikalavimÄ , kad Å¡ie organai ginÄÄ iÅ¡nagrinėtų ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka apgintų jo teises. Toks darbuotojo elgesys vertintinas kaip kilus ginčui darbuotojo raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas Lietuvos Respublikos teismų kompetencijos pripažinimas, todėl spręsti, kad ginčo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme neatitiktų DviÅ¡alės sutarties 21 straipsnio 1–2 dalimis kuriamo teisinio reglamentavimo, nėra pagrindo.

12. Apibendrindamas nutarties 6–11 punktuose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarydamas darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturinčiu užsienio valstybės piliečiu darbdavys prisiima rizikÄ , jog pats negalės inicijuoti darbo ginčo Lietuvos Respublikoje, tačiau tokį ginÄÄ DK nustatyta tvarka iniciavus darbuotojui negali bÅ«ti įpareigojamas savo teises ginti užsienio valstybės teisme. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų ir DK įtvirtintos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos esmę bei nuoseklumÄ , kadangi ne darbdavio valia Lietuvos Respublikoje inicijuotame ginče esant priimtam privalomai vykdytinam sprendimui (DK 230 straipsnis), darbdavio galimybės apginti savo teises ginčo nagrinėjimo procedÅ«rÄ Ä¯gyvendinant iki galo bÅ«tų nepagrįstai apribotos.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, vertintina kaip nepagrįsta, o atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu – neteisėtas.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, vadovaujantis nutarties 10 punkte pateiktu teisinio reglamentavimo iÅ¡aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, kadangi teismas nagrinėja ne darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo klausimÄ , bet sprendžia tarp darbo santykių Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, vertindamas darbo ginčų komisijai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė turėtų praÅ¡yti pripažinti nepagrįstu ir atmesti atsakovo DGK pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo arba reikalauti, kad teismas konstatuotų, jog ieÅ¡kovė su atsakovu yra tinkamai atsiskaičiusi.

Kita vertus, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio yra aiÅ¡kus ginčo, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡nagrinėti, pobÅ«dis ir turinys, manydamas, kad ieÅ¡kinys yra su trÅ«kumais, teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje gali taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 138 straipsnis) arba ginčo ribas tikslinti pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje (CPK 413 straipsnio 2 dalis), tačiau neturi teisės CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

14. Nurodytų aplinkybių visumÄ pirmosios instancijos teismas vertina kaip pagrindÄ skundžiamÄ nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas