2019-09-25 Nr. AB-18041-3-62-3-00139-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1579-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00139-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 2S-6760 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur turtinės ir 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 18 d. prašymais kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI) pateikti informaciją ir rašytinius įrodymus į Kauno apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-2778-422/2017. Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. raštu nurodė, jog jam buvo pristatyti du pranešimai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos kartu su 226 lapų kopijomis ir pasirašytinai įteikti 2016 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas teigia, kad teisės aktai nustato suimtųjų laiškų, siuntinių ir smulkių paketų įteikimo tvarką – suimtajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant suimtojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra draudžiamų suimtajam turėti daiktų ir reikmenų.

Pareiškėjo nuomone, minėtame rašte atsakovas pripažino savo neteisėtus veiksmus, nurodydamas, jog pareiškėjui 2016 m. gegužės 30 d. dokumentai buvo įteikti įskaitos skyriaus darbuotojos pasirašytinai, o ne laiške, siuntinyje ar smulkiame pakete, kaip to reikalauja teisės aktai. Sprendimas buvo gautas tik po to, kai trečią kartą buvo kreiptasi faksu, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nesiekta gero administravimo, vilkinamas prašomos informacijos pateikimas į administracinę bylą Nr. I-2778-422/2017 bei Kauno apskrities Jonavos rajono policijos komisariatas organizuotai ginamas nuo atsakomybės. Minėtoje administracinėje byloje nesuteikta prašoma informacija ikiteisminio tyrimo metu tikslu įtakoti neigiamą šios administracinės bylos sprendimą ir ikiteisminio tyrimo neteisėtą užbaigimą bei perdavimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Pareiškėjas tvirtino, kad jam būnant suimtam Kauno TI, jis 2016 m. gegužės 30 d. negavo ir jam pasirašytinai nebuvo įteikti dokumentų nuorašai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kadangi viešas susipažinimas su minėta medžiaga būtų neteisėtas, be to, 2016 m. gegužės 30 d. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo neįmanoma, kadangi baudžiamoji byla Nr. 01-1-20495-15 2016 m. liepos 1 d. buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 13-155 organizuotai suklastojo faktus ir aplinkybes, taip sukeldamas jam teisines pasekmes.

Nesutikdamas su tokiu atsakovo atsakymu, skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2S-6760 nustatė, kad Kauno TI veikė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo nuomone, tokiais neteisėtais veiksmais Kalėjimų departamentas slėpė nuo atsakomybės atsakovo neteisėtus veiksmus, taip sukeldamas jam teisines pasekmes, o jo atžvilgiu buvo padaryta organizuota neteisėta veika, sukėlusi žalą, kuri turi būti atlyginta.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas A. B. 2016 m. lapkričio 21 d. skundas dėl Kauno TI direktoriaus 2016 m. lapkričio 17 d. atsakymo Nr. 13-155. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Kauno TI atsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamą sprendimą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, 2016 m. gruodžio 20 d. atsakymu Nr. 2S-6760 nustatė, kad Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. atsakymas Nr. 13-155 buvo pateiktas pareiškėjui nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir reikalavimų. Nenustačius, kad Kauno TI, įteikdamas iš Jonavos PK gautus dokumentus pareiškėjui, pažeidė jo teisę į tinkamą informacijos gavimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 13-155 „Dėl prašymo suteikti informaciją“, atsakant į pareiškėjo 2016 m. spalio 26 d. prašymą, pareiškėjas buvo informuotas, jog 2016 m. gegužės 27 d. į Kauno TI buvo pristatyti iš Jonavos rajono policijos komisariato jam skirti du pranešimai dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir dėl kopijų pateikimo su 226 ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijomis, kurie Įskaitos skyriaus darbuotojos pareiškėjui buvo įteikti pasirašytinai.

7. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šio rašto turinį, sutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje nurodytais motyvais, konstatavo, jog Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 13-155 „Dėl prašymo suteikti informaciją“ yra informacinio pobūdžio, todėl jokių teisių ar pareigų pareiškėjui tiesiogiai nesukuria. Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu ši bylos dalis, kaip ir bylos dalis dėl įpareigojimo Kauno TI iš naujo išnagrinėti skundą iš esmės pagal Konstitucijos 22, 25, 29 straipsnius, Suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi nutraukta pagrįstai.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 21 d. skundu Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 13-155 apskundė Kalėjimų departamentui. Išnagrinėjus 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo skundą ne teismo tvarka dėl Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 13-155 teisėtumo, Kalėjimų departamentas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2S-6760 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėją, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, atsakymai į suimtųjų pasiūlymus, prašymus, peticijas, skundus per dvi darbo dienas nuo jų gavimo momento pasirašytinai įteikiami suimtiesiems bei nurodė, kad 2016 m. gegužės 27 d. (penktadienis) Kauno TI buvo gauti pareiškėjui skirti pranešimai, kurie nepažeidžiant teisės aktuose keliamų reikalavimų, jam įteikti 2016 m. gegužės 30 d. (pirmadienis), taip pat paaiškino pareiškėjui dėl rūpimos informacijos, esančios jo byloje, gavimo jam būnant Kauno TI.

9. Teismas nurodė, kad skundžiamu Kalėjimų departamento Sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d. skundą, kuriame pareiškėjas nesutiko su Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. informacinio pobūdžio raštu (atsakymu) Nr. 13-155. Iš skundžiamo akto turinio matyti, kad atsakovas rinko su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją vertino ir nustatė, kad tardymo izoliatorius pareiškėjui pateikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus atitinkantį atsakymą, kad 2016 m. gegužės 27 d. iš Jonavos rajono PK gauti du pranešimai įteikti pareiškėjui per Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nepažeidžiant teisės aktų.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. Kauno TI rašyto prašymo, Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašto Nr. 13-155 turinį, jo informacinį pobūdį, taip pat pareiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d. skundą Kalėjimų departamentui, darė išvadą, kad ginčijamas Kalėjimų departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka individualiam aktui Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad atsakovas, skundžiamu raštu pateikdamas tokio turinio atsakymą, padarė organizuotą neteisėtą veiką, slėpė nuo atsakomybės Jonavos rajono Policijos komisariato bei Kauno TI neteisėtus veiksmus, taip sukeldamas jam teisines pasekmes.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad buvo pažeista jo teisė į susirašinėjimo neliečiamumą, nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Taisyklės), 38 punkte nustatyta, jog suimtajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant suimtojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra kitų objektų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kuriuos leidžiama turėti suimtajam. Rasti objektai perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka.

12. Teismas nustatė, kad Kauno TI 2016 m. gegužės 27 d. buvo gauti du Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. pranešimai: Nr. 20-S-84950 „Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo“ (Reg. Nr. 10-6015) ir Nr. 20-S-84963 „Dėl ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijų pateikimo ir susipažinimo su bylos medžiaga termino pratęsimo“ (reg. Nr. 10-6016) su priedu – 226 lapų ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijomis. Kauno TI 2017 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 11-5346 ir išrašai iš elektroninės dokumentų valdymo informacinės sistemos patvirtina, kad šioje sistemoje pranešimas Nr. 20-S-84963 užregistruotas V. S., nurodant lapų skaičių (1) be priedų ir vokų, pranešimo Nr. 20-S-84950 registracijos formoje nurodytas lapų skaičius – 1 ir vokų skaičius – 1. Abu pranešimai yra gauti per kurjerius arba įgaliotus asmenis.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad būdamas suimtas Kauno TI, jis 2016 m. gegužės 30 d. negavo ir jam pasirašytinai nebuvo įteikti dokumentų nuorašai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kadangi viešas susipažinimas su minėta medžiaga būtų neteisėtas, pripažino, jog jie nepagrįsti, juos paneigia paties A. B. parašai bei jo 2016 m. gegužės 30 d. padaryti įrašai apie pranešimo ir kopijų gavimą. Teismas pareiškėjo teiginius apie Taisyklėse nustatytų suimtųjų laiškų, siuntinių, paketų įteikimo tvarkos pažeidimą jo atžvilgiu, vertino kaip deklaratyvius ir abstrakčius, kadangi pareiškėjas nedetalizuoja, ar ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijas jis gavo voke, ar ne, ar šis vokas buvo atviras, ar atplėštas, nepagrįsdamas tariamai padaryto pažeidimo. Kauno TI rašte nurodyta, kad vokas plėšiamas nebuvo, ši aplinkybė nepaneigta, todėl Taisyklių 38 punkto pažeidimas dėl ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijų įteikimo pareiškėjui nenustatytas. Pareiškėjas skunde neteigia, kad iš Jonavos policijos komisariato gauta informacija tardymo izoliatoriuje jam buvo įteikta pavėluotai, nurodydamas, kad 2016 m. gegužės 30 d. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo neįmanoma, kadangi baudžiama byla Nr. 01-1-20495-15 2016 m. liepos 1 d. buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Ginčo atveju atsakovas negali būti atsakingas už savalaikį kitos įstaigos ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimą susipažinimui pareiškėjui.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus, su kuriais yra siejamas prašomos priteisti žalos atsiradimas. Kadangi reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimui vienos iš būtinų sąlygų, dėl ko kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodo, kaip pagal savo pobūdį jo patirti turtiniai nuostoliai (išlaidos) sietini su atsakovo neteisėtais veiksmais ar neveikimu, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 15. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, iškviesti apklausti liudytoja Kauno TI darbuotoją V. S., kuri minima 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 11-5346, apie nusikaltimo požymius pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

16. Pareiškėjas teigia, kad administracinę bylą išnagrinėjo šališka teisėjų kolegija, nes teisėjų kolegijos narė J. V. dalyvavo nagrinėjant kitą administracinę bylą Nr. I-2778-442/2017 su kitais Kauno apygardos administracinio teismo teisėjais, atnaujino minėtos bylos nagrinėjimą iš esmės, ir bylą, pareiškėjo nuomone, išnagrinėjo taip pat šališkai.

17. Pareiškėjas nurodo, kad priimant sprendimą buvo pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, teismo padarytos išvados prieštarauja nustatytiems faktams, nustatomos aplinkybės buvo klastojamos, todėl būtina surinkti naujus įrodymus. Pareiškėjas nesutinka su nustatyta aplinkybe, kad jam 2016 m. gegužės 30 d. pasirašytinai buvo įteiktos 226 lapų kopijos. Kadangi Kauno TI 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 11-5346 patvirtinta, kad 2016 m. gegužės 26 d. pranešimas Nr. 20-S-84963 buvo užregistruotas kaip vienas lapas be priedų, o 2016 m. gegužės 26 d. pranešimas Nr. 20-S-84950 buvo užregistruotas kaip vienas lapas ir vienas vokas, abu raštai atsiųsti per kurjerius arba įgaliotus asmenis, būtina surinkti naujus įrodymus ir apklausti minėtus pranešimus registravusią Kauno TI darbuotoją V. S., kas konkrečiai pateikė minėtus pranešimus, nes 2016 m. gegužės 26 d. pranešimas Nr. 20-S-84963 buvo užregistruotas be priedų ir voko. Taip pat nepagrįstai nepripažintas Taisyklių 38 punkto pažeidimas.

18. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas Kalėjimų departamento Sprendimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėti, Kauno TI veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, pareiškėjas nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, slepiama Kauno TI atsakomybė.

19. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsakovas visiškai sutinka su teismo motyvais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą laikydamasis ABTĮ nustatytų taisyklių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2S-6760, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašto (atsakymo) Nr. 13-155, bei dėl 10 000 Eur turtinės ir 90 000 Eur neturtinės žalos, kilusios iš, pareiškėjo teigimu, valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas Kalėjimų departamento Sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl informacinio pobūdžio Kauno TI 2016 m. lapkričio 17 d. rašto (atsakymo) Nr. 13-155 yra teisėtas ir pagrįstas, o, nenustačius Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį. Kauno TI minėtu raštu informavo pareiškėją apie tai, kad 2016 m. gegužės 27 d. į Kauno TI iš Jonavos policijos komisariato buvo pristatyti du pareiškėjui skirti pranešimai: dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (Nr. (20-S-84950) ir dėl kopijų pateikimo (Nr. 20-S-84963) su 226 ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijomis; Kauno TI darbuotoja šiuos dokumentus pareiškėjui įteikė pasirašytinai 2016 m. gegužės 30 d. Kalėjimų departamentas Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad Kauno TI, įteikdamas gautus dokumentus, skirtus pareiškėjui, nepažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatų bei Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu, jo nuomone, byloje būtina surinkti naujų įrodymų, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoja Kauno TI darbuotoją, registravusią pareiškėjui adresuotus pranešimus.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

27. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojo apklausos bei abstraktaus pobūdžio ir nekonkrečius argumentus dėl naujų įrodymų rinkimo, atsižvelgusi į tai, kad liudytojų parodymai savo esme pripažįstami įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.), kurie nagrinėjamu atveju nebuvo tirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, minėtų pareiškėjo prašymų netenkina. Pareiškėjas prašymą dėl žodinio proceso iš esmės grindžia tik liudytojo apklausa, tačiau būtinybės apklausti liudytoją iš esmės nepagrindė, kadangi jo nurodyti argumentai, kad būtina išsiaiškinti, kokie asmenys pateikė minėtus dokumentus, atsižvelgus į bylos ginčo esmę ir aplinkybes, nesusiję su ginčo esme. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-S-84963 su ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijomis – 226 lapais, įteikimą pareiškėjui pasirašytinai: minėtame rašte pažymėta – „kopijas gavau“, nurodyta gavimo data – 2016 m. gegužės 30 d., pareiškėjo vardas ir pavardė, parašas (b. l. 61). Byloje esanti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 20-S-84950 „Pranešimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo“ kopija taip pat patvirtina, kad minėtą pranešimą pareiškėjas gavo 2016 m. gegužės 30 d. ir gavimo faktą patvirtino savo parašu (b. l. 62). Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčo esmės yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, taigi teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytoją bei rinkti naujus įrodymus apeliaciniame procese (ABTĮ 141 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje buvo šališkas, nes teisėjų kolegijos narė J. V. dalyvavo nagrinėjant kitą administracinę bylą, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas sprendimas yra motyvuotas, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjo ir atsakovo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nurodė išsamius motyvus, dėl kurių atsakovo Sprendimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, o pareiškėjo skundas atmestas. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys dalyvavo nagrinėjant kitas bylas, kurioje viena proceso šalių buvo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu bei daryti išvadą, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas ir būtų pagrindas jį panaikinti.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu, apie nusikaltimo požymius atsakovų veiksmuose slepiant vienas kito neteisėtą ir nusikalstamą veiką fabrikuojant baudžiamąją bylą Nr. 01-1-20495-15 ir tai realizuojant ginčo raštuose ir administracinėse bylose Nr. I-2778-422/2017 ir Nr. I-1113-406/2018, pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju tokių požymių, teismui vykdant teisingumą, nenustatyta, todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorą.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė