7faba6ee-db20-4d40-9ba0-349a204cec41 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-85-530/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02271-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10; 21.11.11 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. S. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bauda. Teismas n u s t a t ė :

1. A. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bauda už tai, kad jis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (įstaigos kodas (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registrui nepateikė laiku 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos akcininkų bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 58 straipsnio 3 dalį metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis praneÅ¡imas Juridinių asmenų registrui turi bÅ«ti pateiktas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jų patvirtinimo momento.

Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Å¡io įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d., tačiau bendrovė teisės aktais nustatytos prievolės neįvykdė ir tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABÄ® 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Pagal CK 2.67 straipsnį ir ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 10 punktÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 38 punktÄ , už dokumentų ir duomenų pateikimÄ laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens organas.

2. Apeliaciniame skunde A. S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje inkriminuotų nusižengimų sudėties. 2.1. Skunde A. S. nurodo, kad apylinkės teismas padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ vertindamas apelianto su paaiÅ¡kinimais pateiktÄ kitų akcininkų 2019 m. spalio 3 d. praneÅ¡imÄ , kuriuo buvo atsisakyta sutikti suÅ¡aukti neeilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimÄ . Vadovaudamasis Å¡iame praneÅ¡ime nurodytais kitų akcininkų atsisakymo suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ motyvais, apylinkės teismas priėjo iÅ¡vados, kad A.

S. savo netinkamais veiksmais, t. y. nepateikdamas kitiems akcininkams informacijos apie bendrovės veiklÄ , iÅ¡samių duomenų ir dokumentų dėl siÅ«lomų pripažinti beviltiÅ¡komis skolomis nepateikimo, lėmė, kad kiti akcininkai nepatvirtintų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 metus, nors to ir nenorėjo. Teismas pripažino esant neginčijamomis aplinkybes ir jomis pagrindė apelianto kaltės buvimÄ , nors pats Å¡ių aplinkybių netyrė, nesiaiÅ¡kino kokie konkrečiai dokumentai ar informacija kitiems akcininkams buvo ar nebuvo pateikta.

Pažymi, jog ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kokia informacija gali arba privalo būti teikiama akcininkams, o taip pat, kad konfidenciali informacija teikiama tik kai akcininkas įsipareigoja tokios informacijos neatskleisti. Iš pateiktų paaiškinimų priedų matyti, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta visa privalomai teiktina akcininkams informacija (t. y. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai pranešimai, auditoriaus išvados ir finansinių ataskaitų audito ataskaitos ir k.t.), susijusi su finansinių atskaitomybių rinkinių tvirtinimu kitiems akcininkams buvo pateikta.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir kitų įrodymų, ar vadovaujantis ABÄ® 18 straipsnį apeliantas turi prievolę pateikti kitiems akcininkams visÄ papildomÄ jų praÅ¡omÄ informacijÄ , ar kiti akcininkai yra pasirašę konfidencialumo sutarties su Bendrove, kad jiems gali bÅ«ti galima atskleisti tokiÄ informacijÄ , kokios informacijos A. S. nepateikė kitiems akcininkams. Teismas nesiaiÅ¡kino ar akcininkų praÅ¡oma informacija, kaip nors bÅ«tų įtakoję sudarytų ir auditorių bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių turinį.

Apeliantas pažymi, kad tarp bendrovės akcininkų (apelianto ir kitų akcininkų) yra kilę nesutarimai, kurie sprendžiami teisme, keliose bylose. 2.2. Skunde A. S. nurodo, kad apylinkės teismas vertindamas subjektyviuosius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, sprendė, kad A. S. kaip bendrovės vadovas, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, nes dėl jo paties veiksmų nebuvo patvirtinti bendrovės finansinių atskaitomybių rinkiniai, 5 mėnesius po 2019 m. balandžio 30 d. eilinio akcininkų susirinkimo, kurio metu nebuvo patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus, kol buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos kreipimasis dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., nesiėmė jokių operatyvių priemonių organizuoti Bendrovės veiklÄ taip, kad bÅ«tų toliau bandoma iÅ¡spręsti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus patvirtinimo klausimas.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, priėjo iÅ¡vados, kad apeliantas padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pasak apelianto, kitų akcininkų pozicija netvirtinti bendrovės finansinių atskaitomybių rinkini nesikeičia nuo 2018 m. balandžio mėnesio (matyti iÅ¡ pateiktų paaiÅ¡kinimų priedų), nepriklausomai nuo pasekmių su kuriomis dėl to susiduria bendrovė.

Ši situacija, kurioje yra atsidūrusi bendrovė pats apeliantas, kaip jos vadovas, yra labai sudėtinga ir priklauso ne tik nuo jo sprendimų, tačiau nuo daugelio išorinių faktorių, kurių jis nevaldo. Šie paaiškinimai teismui buvo pateikti, tačiau apylinkės teismas į juos neatsižvelgė. Pasak apelianto priešingai nei nusprendė teismas, A. S. buvo rūpestingas ir aktyvus, siekė, kad būtų išspręstas bendrovės finansinių atskaitomybės rinkinių patvirtinimo klausimas, nors problemos sprendimas vien nuo valios ir pastangų nepriklauso.

Pažymi, kad teismas turėjo įvertinti realiai apeliantui prieinamas galimybes, kurias įgyvendinus bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl bendrovės finansinių atskaitomybių rinkinių patvirtinimo. 2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad apelianto veiksmuose nėra visų objektyviųjų ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių. Å is straipsnis nustato juridinio asmens vadovo administracinę atsakomybę finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau ne už jų nepatvirtinimÄ .

Pažymi, jog CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 (trisdešimt) dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.

O remiantis ABĮ 58 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o to paties straipsnio 3 dalyje, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 (trisdešimt) dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi bendrovės vadovo pareiga pateikti finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui kyla tik po to, kai finansinių ataskaitų rinkinį patvirtina bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Tik nuo finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo momento Å¡i informacija tampa teiktina (t. y. įgauna tokį statusÄ ) Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymi, kad teisės aktai nenustato atvejų, kad tokiÄ dokumentacijÄ galima bÅ«tų teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui jos nustatyta tvarka nepatvirtinus.

PrieÅ¡ingai, pateikus nepatvirtintus finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalyje pirmÄ ja sÄ lyga toks pateikimas galėtų bÅ«ti suprantamas kaip neteisingos dokumentacijos pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kas savaime užtraukia bausmę numatytÄ to paties ANK straipsnio 2 dalyje sankcijoje.

2. Atsiliepime į A. S. apeliacinį skundÄ Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. M. (toliau – Institucija) praÅ¡o A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

3. A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra bÅ«tinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

6. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerÅ«pestingumo.

Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. nesutinka su Kauno miesto apylinkės nutarimu, kuriuo jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad jo kaltė nepagrįstai buvo grindžiama tuo, jog nepateikdamas kitiems akcininkams informacijos apie bendrovės veiklÄ , iÅ¡samių duomenų ir dokumentų dėl siÅ«lomų pripažinti beviltiÅ¡komis skolomis, lėmė, kad kiti akcininkai nepatvirtino bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 metus. Taigi, pasak apelianto, susidariusi situacija dėl ataskaitos nepateikimo priklauso ne tik nuo apelianto, kaip bendrovės vadovo, tačiau ir nuo kitų iÅ¡orinių faktorių, kurių jis nevaldo.

Be to, atsakomybė už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , A. S. negalėjo kilti dar ir dėl to, kad metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų turi bÅ«ti pateikta nuo jų patvirtinimo momento, kai ataskaitÄ patvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABÄ® 58 straipsnio 2 dalis), Å¡iuo atveju susirinkimas neįvyko ne dėl jo kaltės.

8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio praneÅ¡imo (konsoliduotojo metinio praneÅ¡imo), veiklos ataskaitų, auditoriaus iÅ¡vados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Pagal ABÄ® 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu praneÅ¡imu ir auditoriaus iÅ¡vada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi bÅ«ti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABÄ® 20 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys iki nustatyto termino Registrui pateiktas nebuvo.

10. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 10 punktÄ ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinis finansinis ataskaitos rinkinys per įstatymo nustatytÄ terminÄ (iki 2019 m. gegužės 31 d.), nėra. Tačiau apeliantas teigia, kad Å¡i pareiga nebuvo padaryta ne dėl bendrovės vadovo A. S. kaltės, o iÅ¡imtinai dėl kitų akcininkų netvirtinimo finansinės ataskaitos rinkinio, dėl ko jam administracinė atsakomybė kaip bendrovės vadovui pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį negali bÅ«ti taikoma, nesant jo kaltės.

12. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, skundžiama nutartimi ir apeliacinio skundo argumentais, sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog A. S. jam inkriminuotÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingos veikos pobÅ«dį, numatydamas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, nors ir jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Aplinkybės dėl pareigos nevykdymo rodo, kad ir pats apeliantas nesiekė tinkamai, geranoriÅ¡kai Å¡iÄ pareigÄ atlikti, nes konfliktinės situacijos buvimas tarp jo ir akcininkų rodo, kad jis kaip vadovas neatliko ir kitų jam pavestų pareigų, tai yra praÅ¡omas akcininkų nepateikė jiems reikalingos informacijos ir neatskleisdamas visų aplinkybių ir dokumentų, susijusių su bendrovės skolomis.

Be to, A. S. bÅ«damas bendrovės vadovu po eilinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta netvirtinti metinės finansinės ataskaitos už 2018 metų, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Neeilinis akcininkų susirinkimas buvo Å¡aukiamas tik 2019 m. spalio 8 d., kuris taip pat neįvyko.

13. Apeliaciniame skunde kritikuojant teismo motyvus dėl kaltės, A. S. nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino ir ar vadovaujantis ABÄ® 18 straipsnį apeliantas turi prievolę pateikti kitiems akcininkams visÄ papildomÄ jų praÅ¡omÄ informacijÄ , ar kiti akcininkai yra pasirašę konfidencialumo sutartį su bendrove, kad jiems gali bÅ«ti galima atskleisti tokiÄ informacijÄ . Å iuo atveju A. S. kalba apie kitÄ ANK straipsnį, kuriame yra numatyta atsakomybė už <...> įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimÄ akcininkams ar kitų įstatuose numatytų jų neturtinių teisių pažeidimÄ , taip pat akcininkų turtinių teisių pažeidimÄ .

Administracinio nusižengimo protokolas A. S. buvo suraÅ¡ytas dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, o ne ANK 119 straipsnio 1 dalies, taigi Å¡iuo atveju apylinkės teismas nagrinėjo bylÄ dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo, o aukÅ¡tesnysis teismas tikrina priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Apylinkės teismas remdamasis 2019 m. spalio 3 d. bendrovės akcininkų R. S. ir UA (duomenys neskelbtini) atsakymu, pasisakė, kad Å¡iuo atveju A. S. nebuvo tiek rÅ«pestingas ir savalaikiai nesiėmė priemonių suÅ¡aukti neeilinį akcininkų susirinkimÄ .

Apelianto argumentas, jog teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, dėl akcininkų prašomos informacijos, atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Apygardos teismas pažymi, kad bÅ«tent bendrovės direktorius, bÅ«damas rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamÄ LAT praktikÄ bendrovės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių iÅ¡lygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad bendrovės viduje vyksta nesutarimai tarp administracijos ir akcininkų.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigÄ teikti metines finansines ataskaitas, neiÅ¡skiria kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).

Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina, su apelianto skundo argumentu, kad jis buvo rÅ«pestingas ir aktyvus, siekė, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas bendrovės finansinių atskaitomybės rinkinių patvirtinimo klausimas, nors problemos sprendimas vien nuo valios ir pastangų nepriklauso. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas elgdamasis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, matydamas, kad akcininkai pažeidžia jo teises, turėjo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu galimybę užtikrinti, kad įstatyme nustatytų terminų bÅ«tų laikomasi.

Taigi sprendžiant kaltės klausimÄ pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad A. S. suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, kad laiku nepateikus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2018 metus gali kilti atsakomybė, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Ä®monės vadovo kaltė- netiesioginė tyčia pirmos instancijos teismo pagrįsta bylos įrodymų visuma, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

15. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. S. administracinio nusižengimo bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo tinkamai laikomasi administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo proceso normų, teismas tinkamai taikė ANK normas ir pagrįstai konstatavo, jog A. S. veiksmuose yra visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Danutė Giačaitė