7faafa01-a503-4d23-a1c6-76de54d9aa8a · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-60-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00598-2010-7             Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1; 1.2.3.5; 1.2.28.4; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.3.1.3; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2012 m. birželio 14 d.            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,nukentėjusiajai S. L.,gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, ArÅ«nui Strikaičiui,            vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I.

J., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista          kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.            P. N., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : P. N. tyčia nužudė žmogų, tai yra 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, Z. M. priklausančioje daržinėje, kilus konfliktui tarp I. J. ir T. L., papraÅ¡ytas I. J. pagalbos, atbėgęs į daržinę, tyčia kumščiu smogė tyrimo metu tiksliai nenustatÄ skaičių, tačiau ne mažiau kaip tris smÅ«gius T. L. į veidÄ , bei tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu dÅ«rė T.

L. į deÅ¡inę blauzdÄ , taip padarydamas durtai pjautas deÅ¡inės pusės žaizdas, ir jos komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu, ir T. L. 2010 m. rugpjūčio 23 d. 4 val. 40 min. ligoninėje mirė. Be to I. J. ir P. N. kaltinami tuo, kad jie 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, Z. M. priklausančioje daržinėje, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ teisę atgauti iÅ¡ T.

L. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , t. y. I. J. reikalaudama grÄ Å¾inti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , T. L. įžeidinėjo bei vadino necenzÅ«riniais žodžiais, pastÅ«musi T. L. pargriovė ant žemės bei jį užgulusi, ranka smogė tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių T. L. į veidÄ , tampė T. L. už ausies, o P. N. gulinčiam ant žemės T. L. tyčia kumščiu smogė tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių, tačiau ne mažiau kaip tris smÅ«gius T. L. į veidÄ , ir tokiu bÅ«du jie padarė T.

L. kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje ir kakle, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiu bÅ«du nukentėjusiojo T. L. atžvilgiu panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ savavaldžiavo.  Kaltinamoji I. J. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jos trylikametis sÅ«nus L. D. turėjo naujÄ mobilųjį telefonÄ . IÅ¡ darbo ji sÅ«nui paskambindavo. VienÄ dienÄ jis į jos skambučius neatsiliepė. Vėl paskambinus, atsiliepė nepažįstamas balsas, kuris paÅ¡aipiai pasakė:

„AÅ¡ L.“ ir padėjo ragelį. Po to atėjo SMS žinutė: „Tavo L. Å¡iuo metu negali kalbėti“. Grįžęs į namus sÅ«nus verkdamas papasakojo, jog jam prie paÅ¡to raÅ¡ant SMS žinutes iÅ¡ jo telefonÄ atėmė T. L.. SÅ«nus prašė atiduoti telefonÄ , o T. L. jam pasakė: „AÅ¡ tau neatiduosiu, pabandyk tėvams pasakyti ar policijai, aÅ¡ pasamdysiu ir tave suspardys“. SÅ«nus buvo nuėjęs į policijÄ pas budėtojÄ . Budėtojas liepė atsivesti tėvus ir atsineÅ¡ti telefono dokumentus.

Ji telefono dokumentus buvo iÅ¡metusi. Policijoje jai buvo pasakyta, kad neturint telefono dokumentų, jai negali padėti.T. L. mama gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pas jÄ nuvažiavo, norėjo, kad grÄ Å¾intų telefonÄ . T. L. mama pasakė, kad T. pas jÄ negyvena, gali slapstytis (duomenys neskelbtini) kaime.Gal po trijų savaičių sutiko I., jos pavardės nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos plaukai Å¡viesÅ«s, I. tamsÅ«s, todėl jÄ vadino „I. Å¡viesioji“, o kitÄ â€“ „I. tamsioji“.

Jos susitarė susitikti Å¡aÅ¡lykinėje, prie (duomenys neskelbtini) upės. Užsisakė alaus ir duonos, papasakojo apie telefonÄ , kalbėjosi. I. susiskambino su kaltinamuoju P. N.. Atvažiavo P. N., I., M. ir D., kurių pavardžių nežino. Jie prisėdo prie jų, kalbėjosi apie telefono bėdÄ . I. su M. yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo. M. kažkam skambino ir pasakė, kad daržinėje slapstosi T. L.. Ji, I., kaltinamasis P. N., M., I., kažkaip spontaniÅ¡kai pakilo iÅ¡ Å¡aÅ¡lykinės, dar kartu buvo jos dukra D..

M. nuvežė prie namo, daržinės. Ji su I. nuėjo į daržinę. Ji Å¡aukė: „T., T., kur esi“. Daržinė yra dviejų aukÅ¡tų. IÅ¡ antro aukÅ¡to atsikėlė T.. Jis rankose nieko neturėjo. Ji pradėjo žodžiuotis, jis prisipažino, kad pavogė telefonÄ ir jo nebeturi, žino, kad ji L. mama. Jis sakė, kad atiduos pinigus. Ji ant jo Å¡aukė: „Valkata, iÅ¡ kur tu gausi!“ Jis pasakė, kad gaus iÅ¡ tėvo. Ji pradėjo jį koneveikti, jis – jÄ , ir jie susikibo.

Jam trenkė į veidÄ 2–3 kartus. Jis jai buvo įsikabinęs į rÅ«bus krÅ«tinės srityje, trenkti jai netrenkė. Ji iÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti P., nes pažinojo jį ir I.. Kaltinamasis P. N. atbėgo ir puolė T. L.. Kai kaltinamasis P. N. įbėgo, T. L. gulėjo, o ji ant jo. Kaltinamasis P. N. per jos nugarÄ ranka daužė T. L. į veidÄ . Kad kaltinamasis P. N. kÄ nors turėtų rankose, nematė. Gal sudavė 2–3 smÅ«gius. I. buvo užėjusi, kažkÄ Å¡aukė. T. L. gulėjo, lenkėsi į priekį stotis, galva jo buvo pakelta, bandė kaltinamajam P. N. prieÅ¡intis.

Girdėjo daržinėje I. balsÄ .Kaltinamasis P. N. išėjo iÅ¡ daržinės į laukÄ , tačiau grįžo, ir puolė T. L.. Ji dar buvo ant to T. L.. I. puolė traukti P. N. ir jÄ . Kaltinamasis P. N. atsistojo ir išėjo. Kai atsistojo, jos kelnės buvo kruvinos, o T. L. buvo baltas, kaip popierius. Ji Å¡aukė: „T., T.“, daužė per veidÄ , jis nereagavo, tik alsavo. Pasiguldė T. L. ant rankos, jis vos įkvėpdavo. Kai T. L. nešė į greitosios automobilį, pamatė, kad jam laÅ¡a iÅ¡ kojos kraujas. KitÄ dienÄ buvo nuvykusi pas kaltinamojo P. N. mamÄ , kur vyko kalba apie tÄ daržinę.

Tarėsi, kaip nuvažiuoti į ligoninę pas T. L.. Kaltinamasis P. N. jai pasakė: „O, ..., kÄ aÅ¡ padariau. Ä®dÅ«riau. KÄ tik tÄ peilį nusipirkau“. Jai buvo gaila kaltinamojo P. N., nes mano, kad į tÄ Ä¯vykį jis buvo įtrauktas norėdamas jai padėti.. Tarėsi sakyti, kad T. L. turėjo tÄ peilį rankoje ir atseit puolė jÄ , o kaltinamasis P. N. puolė jos ginti. TÄ pokalbį girdėjo M., I. ir I.. Ne tik tÄ dienÄ kalbėjosi, kÄ sakyti. Taip ir sakė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.

Po to pasakė teisybę.Po savaitės su V. S. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas advokatÄ S. B.. TÄ advokatÄ pažinojo kaltinamojo P. N. mama. Su jais važiavo I.. Važiavo pas advokatÄ dėl bylos, ne dėl jos, dėl kaltinamojo P. N., nes to prašė jo mama. Advokatui papasakojo melagingÄ istorijÄ . Jam nesakė, kad pasakoja melagingÄ istorijÄ .Po kelių dienų susitiko (duomenys neskelbtini) puÅ¡yne: ji, M., I., kaltinamasis P. N.. Vežė V. S.. Kaltinamasis P. N. pasakojo, kad peilis buvo didelis, atlenkiamas, ant koto kažkokia spalva buvo, sakė, kad peilį numetė daržinėje. (duomenys neskelbtini) kalbėjo, kad reikia ieÅ¡koti peilio.

Kad reikia peilio ieÅ¡koti, sakė kaltinamasis P. N., tačiau jis nedavė nurodymo ieÅ¡koti. Nežino, ar kas ieÅ¡kojo peilio.Ä®vykio dienÄ matė, kaip kaltinamasis P. N. iÅ¡gėrė bokalÄ alaus.Kaltinamasis P. N. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d. buvo (duomenys neskelbtini) turguje, nes iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį turėjo iÅ¡vykti į Å vedijÄ . Turguje sutiko draugÄ R., kuris nusipirko peilį. Jis jokio peilio nepirko. Po to pas jį atvažiavo D., jo pavardės nežino.

Jie iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) pasivažinėti po miestÄ . Jam paskambino kitas draugas, ir jie nuvyko pas pusbrolį į (duomenys neskelbtini). Draugai ten gėrė alkoholį, o jis negėrė. Norėjo važiuoti namo ir paskambino I. A., kad jį parvežtų. I. A. atvažiavo su M.. Kai jie atvažiavo, pasėdėjo pusę valandos, ir I. norėjo važiuoti namo, tai buvo 15–16 valanda. Kai jie važiavo link (duomenys neskelbtini), paskambino I., tik nežino, Å¡viesioji ar tamsioji, ir susitarė važiuoti į Å¡aÅ¡lykinę.

Po to prisėdo prie staliuko jis, D., buvo I. Å¡viesioji, t. y. kaltinamoji I. J., ir I. tamsioji. Besikalbant kaltinamoji I. J. sužinojo, kur yra T.. Kaltinamoji I. J. sakė, kad T. L. jos vaikui grasino peiliu ir buvo atėmęs telefonÄ . Jie norėjo nuvažiuoti pasikalbėti dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono. Jo niekas neprašė ten važiuoti. Tada jie susėdo visi į automobilį ir važiavo link TelÅ¡ių. Važiavo automobiliu jis, I. Å¡viesioji, kaltinamoji I. J.. Automobilį vairavo M.. Atvykus į (duomenys neskelbtini), važiavo prie kažkokios sodybos.

Ten M. ir kaltinamoji I. J., I. tamsioji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jis pasiliko automobilyje. Kaltinamoji I. J. ir I. tamsioji nuėjo į daržinę. Jis iÅ¡girdo, kad jį pradėjo Å¡aukti kaltinamoji. Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ir pribėgusi tamsioji I. pasakė, kad kitÄ I., t. y. kaltinamÄ jÄ , muÅ¡a T.. Jis nuėjo į daržinę ir pamatė, kad jie grumiasi. Jis kaltinamÄ jÄ pastÅ«mė į Å¡onÄ . Jis nematė, kokius veiksmus atliko kaltinamoji I. J.. Jis pamatė, kad T. turi kažkÄ rankoje.

Jis jam pirmÄ kartÄ delnu sudavė per galvÄ . Tada T. L. vėl stojosi prie jo. Jis du ar tris kartus sudavė T. L. kumščiu ir Å¡is griÅ«damas ant pilvo suriko. Po to T. L. nieko nesakė ir nedarė. Tada jis delnais T. L. daužė per veidÄ . Išėjo iÅ¡ daržinės lauk ir tada kaltinamoji pasakė, kad reikia greitosios. T. buvo be sÄ monės. Tada jis jam delnais daužė per veidÄ . Pirma atbėgo I., jis nukrito ir iÅ¡bėgo lauk. AntrÄ kartÄ kai įėjo daužė delnais per veidÄ . Tada iÅ¡girdo, kad užsivedė automobilis.

Kaltinamoji sakė: „JÅ«s važiuokit, aÅ¡ pasiliksiu“. Jis kelyje skambino mamai ir sakė, kad užvertė žmogų. TÄ dienÄ peilio neturėjo. T. L. rankose peilį pamatė tada, kai I. J. nustÅ«mė į Å¡onÄ . Jis peilį kai paėmė, tai greitai pametė į Å¡onÄ . TÄ dienÄ alkoholio jis negėrė. Po kiek laiko jis domėjosi T. L. sveikata. Buvo atvažiavusi kaltinamoji I. J., paskambino pažįstamai seselei, ir Å¡i pasakė, kad T. L. yra atsigavęs ir jo bÅ«klė gera.

Tarp kaltinamosios I. J. ir liudytojos I. A. kalbos nebuvo, kÄ reikia kalbėti policijai. Jis sakė, kad tÄ peilį paskutinis lietė. Kaltinamoji I. J. jo nuolat klausdavo, kÄ jai reikia sakyti. Jis sužinojo, kad T. L. mirė po įvykio praėjus dviem–trim dienoms. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pas advokatus. Su juo važiavo jo mama, kaltinamoji I. J.. Važiavo pasikonsultuoti dėl situacijos.Nukentėjusioji S. L. parodė, kad T. L. buvo jos sÅ«nus. PrieÅ¡ metus laiko iki mirties sÅ«nus pradėjo bėgti iÅ¡ mokyklos, apsigyveno pas savo tėvÄ J.

L.. SÅ«nus sakė, kad pavogė telefonÄ , slapstosi (duomenys neskelbtini) kaime. Jai padarytÄ Å¾alÄ atlygino kaltinamojo P. N. artimieji.Liudytojas D. N. parodė, kad 2010 metų vasarÄ jis kartu su N. D. ir T. L. buvo daržinėje, (duomenys neskelbtini) kaime. T. buvo neblaivus, buvo grįžęs iÅ¡ gimtadienio, matėsi, kad girtas. Ä®važiavo į kiemÄ lengvasis automobilis, kuriuo atvažiavo P., M., I. ir dar dvi moterys, viena Å¡viesiaplaukė, kita tamsiaplaukė. Kaltinamojo P. N. nepažinojo, girdėjo, kad jį vadino P..

Ä® daržinę įėjo atvažiavusios dvi moterys, Å¡viesiaplaukė ir tamsiaplaukė. Jis su N. išėjo į laukÄ . Viena moteris išėjo iÅ¡ daržinės, kita liko. KÄ ji kalbėjo su T., negirdėjo. Ä® daržinės vidų įėjo P.. Jis su N. nuėjo prie automobilio. Å viesiaplaukė moteris Å¡aukė, kad T. blogai. I. pasakė: „P. gerai pavarė“ ir pasitraukė. Nematė, kad T. L. bÅ«tų turėjęs peilį. Jie iÅ¡kvietė grietÄ jÄ pagalbÄ . Liudytojas N. D. parodė, kad 2010 metų vasara, su D.

N. ir T. L. buvo daržinėje (duomenys neskelbtini) kaime. Atvažiavo į kiemÄ automobilis, ir į daržinę atėjo dvi moterys. T. L. daržinėje miegojo virÅ¡uje, jos jį pasikvietė nulipti. D. N. išėjo iÅ¡ daržinės. Tos moterys kažkÄ sakė apie telefonÄ , kuri sakė, neatsimena. Jis išėjo iÅ¡ daržinės, išėjo kaltinamasis P. N. ir viena moteris. Kita moteris Å¡aukė, kad blogai žmogui. Tada iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kai reikėjo T. L. iÅ¡neÅ¡ti, tada jis įėjo į daržinę, T. gulėjo pabalęs, matė kruvinÄ jo kojÄ .

Jis nieko nekalbėjo, į aplinkÄ nereagavo. Kaltinamasis išėjęs iÅ¡ daržinės, iÅ¡važiavo automobiliu, kurį vairavo moteris.L. M. S. parodė, kad kaltinamasis P. N. yra jo pusbrolis. Iki įvykio su juo nedažnai bendravo. Apie įvykį praktiÅ¡kai nieko nežino. Žino tik iÅ¡ laikraščių. Jis pats nebuvo atvykęs, nepasakojo. Gal įvykio dienÄ kaltinamasis ir buvo atvažiavęs, bet jie nesusitiko. Kaltinamasis sakė, kad turi problemų, tačiau kokių, nepasakojo, o jis smulkiau neklausinėjo.Liudytojas M.

J. parodė, kad kaltinamųjų iki to įvykio nepažinojo, tÄ dienÄ juos pamatė pirmÄ kartÄ . 2010-08-21 buvo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Jam paskambino I. A. ir paprašė su jos mamos maÅ¡ina, atrodo, kad „Opel Vectra“, pavežti jos draugus. Susitiko (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo kaltinamasis P. N. su dviem draugais, jie sėdėjo ir gėrė degtinę, alų. Matėsi, kad „apspangę“, bet nesmarkiai. Susitiko apie 15–16 valandÄ . Juos pasiėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kavinę.

Kavinėje buvo dvi I. ir I. J. dukra. Visi sėdėjo kavinėje. GurkÅ¡nojo alų abi I., I. ir P.. P. iÅ¡gėrė gal vienÄ bokalÄ alaus, o abi I. gal gėrė. Išėjo kalba apie T. L.. Jis paskambino savo pusseserei, ji pasakė, kad T. L. yra (duomenys neskelbtini) kaime. Jis visus nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Buvo sustoję degalinėje pirkti kuro. Kai sustojo degalinėje, kaltinamasis P. N. iÅ¡lipo, ant sėdynės, kur jis sėdėjo, buvo peilis, atlenkiamas, raudonomis kriaunomis. Kaltinamasis P. N. degalinėje pirko alaus.

Ar kaltinamasis P. N. automobilyje gėrė alų, negali pasakyti. Apie kÄ automobilyje buvo kalbama važiuojant, tiksliai neprisimena. Kalbų apie T. L. nužudymÄ nebuvo. Tik kalbėjo, kad reikia ieÅ¡koti telefono ir T. L., kad jis negrasintų vaikams. Kai atvažiavo prie daržinės, kaltinamasis P. N. buvo automobilyje. Ä® daržinę užėjo kaltinamoji I. J.. Girdėjo, kaip kaltinamoji I. J. Å¡aukė: „Ko mano vaikui grasini?“ Girdėjo, kaip kaltinamoji I. J. kvietė kaltinamÄ jį P. N. į pagalbÄ .

Kaltinamajam užėjus į daržinę, netrukus iÅ¡girdo kaltinamÄ jÄ I. J. Å¡aukiant: „P., užteks“, iÅ¡ iÅ¡ to suprato, kad T. L. buvo muÅ¡amas. Užėjęs į daržinę, pamatė kraujuojančiÄ T. L. kojÄ ir girdėjo, kaip kaltinamoji I. J. klausė: „P., iÅ¡ kur tas kraujas?“, ji buvo sutrikusi. Kaltinamasis P. N. iÅ¡bėgo iÅ¡ daržinės ir pasakęs: „Ot, prisidirbau“ sėdo į automobilį ir su I. iÅ¡važiavo. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba. T.

L. nuo blauzdos vidurio koja buvo kruvina, ir kaltinamoji I. J. iÅ¡sikruvino Å¡launis, nes laikė T. L., kad jis nenualptų. Ji pamatė kraujÄ ir klausė: „IÅ¡ kur tiek kraujo?“ IÅ¡ pradžių ji kraujo nepastebėjo. Kaltinamoji I. J. stengėsi T. L. padėti, prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . TÄ patį vakarÄ buvo susitikę: jis, kaltinamieji, I. ir dar vienas žmogus. Jis neprisimena, kÄ kalbėjo. Jis pasakė, kad sakys tiesÄ , nes mažai kÄ matė. Jie kalbėjosi, kad reikia neminėti (duomenys neskelbtini) kaimo, kas po ko užėjo į daržinę.

Kaltinamasis P. N. labai iÅ¡gyveno ir sakė: „BÅ«tų gerai, kad T. iÅ¡gyventų“, „Streso bÅ«senos buvau, visko neprisimenu, o dar iÅ¡gėręs“. Kaltinamasis buvo labai iÅ¡sigandęs, iÅ¡gyveno, kad tik T. L. nemirtų.Po to dar buvo susitikę (duomenys neskelbtini) kaime. Kaltinamasis P. N. minėjo, kad turėjo peilį, sakė, kad nenorėjo to padaryti. Buvo kalba apie peilio paieÅ¡kÄ , tačiau negali pasakyti, kada: ar susitikus pirmÄ kartÄ , ar antrÄ . Jis pasakė, kad peilio neieÅ¡kos, ir neieÅ¡kojo.             Liudytoja I.

A. 2010 m. lapkričio 26 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (2 t.. 19–23 b. l.) parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 15.00 val., jai telefonu paskambino P. N., kuris pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimÄ , tvirtindamas, kad reikia jį kažkur nuvežti. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, ji pasiskambino kaimynystėje gyvenančiam draugui M. J. ir jo paprašė jÄ pavežti. M. J. sutiko. Tada jie jos mamai priklausančiu automobiliu „Opel Astra“ iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , ten P. N. sakė bÅ«siantis.

Ä®važiavus į (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribas, ji P. N. perskambino ir paklausė, kur bÅ«tent jis yra. P. N. paaiÅ¡kino keliÄ . P. N. begirtaujantį su dar trim jai nepažįstamais vaikinais rado daugiabučio namo kieme. TÄ kartÄ P. N. jiems pasiÅ«lė prisijungti prie jų, važiuoti neskubėjo, kalbėjosi su savo pažįstamais, rodydamas lenktinį peilį. Peilis buvo sidabrinės spalvos. P. N. gyrėsi peilį tÄ dienÄ nusipirkęs (duomenys neskelbtini) turguje. P. N. susiskambino su kažkokia mergina ir tada paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) mieste prie (duomenys neskelbtini) upės esančiÄ Å¡aÅ¡lykinę.

Atvykus į Å¡aÅ¡lykinę P. N. prisėdo prie dviejų jai iki tol nepažįstamų merginų, kurių abiejų vardai I.. Viena jų buvo Å¡viesiaplaukė, o kita – tamsiaplaukė. P. N. nusipirko alaus. Besėdint ir besikalbant Å¡viesioji I. papasakojo, jog neseniai kažkoks L. iÅ¡ jos mažamečio sÅ«naus atėmė mobilųjį telefonÄ . Apie tai iÅ¡girdęs M. J. pasakė žinÄ s, jog T. L. Å¡iuo metu lyg ir gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) kaime, po to su kažkuo susiskambino ir patvirtino, kad T.

L. turėtų bÅ«ti (duomenys neskelbtini) kaime daržinėje. Å viesioji I. pradėjo praÅ¡yti, kad jie nuvažiuotų į Å¡iÄ sodybÄ , nes ji nori su T. L. iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl pavogtojo mobiliojo telefono. Tada M. J. pasakė, kad nuvežti galėtų, tačiau automobilio kuro bake baigiasi benzinas, Å¡viesioji I. pažadėjo įpilti degalų. Tada visi sėdo į automobilį ir penkiese iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Pakeliui, (duomenys neskelbtini) miestelio degalinėje, Å¡viesioji I. nupirko benzino, tada M.

J. juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Kai automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) kaime ties gyvenamuoju namu, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo abi I. ir M. J.. Abi I. nuėjo prie Å«kinio pastato ir įėjo daržinę, netrukus iÅ¡ daržinės išėjo du vaikinai. Kažkuri I. suÅ¡uko: „P.“, P. N. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo į daržinę. Dar kiek pasėdėjusi automobilyje, ji iÅ¡lipo ir pradėjo eiti per kiemÄ , ir tada pamatė iÅ¡ daržinės iÅ¡einančiÄ tamsiÄ jÄ I., Å¡i jai, einančiai daržinės link, mimika parodė, kad ten geriau neiti.

Neklausydama Å¡io perspėjimo, ji vis dėlto įėjo į daržinę, ten pamatė, kaip ant nugaros gulintis T. L. buvo įsikibęs jį apsižergusiai Å¡viesiajai I. į kaklÄ ar rÅ«bus kaklo srityje. Tuo metu Å¡viesioji I., Å¡aukdama ant T. L. dėl pavogto mobiliojo telefono, tÄ sė pastarÄ jį, o P. N. tuo momentu stovėjo Å¡alia. Tuoj pat P. N. pasilenkė prie besigrumiančiųjų ir kumščiu keletÄ kartų, ne mažiau kaip du kartus T. L. sudavė į veidÄ , dėl to, pribėgusi prie P. N., ji jį, suėmusi už rankovės, pradėjo traukti Å¡alin.

P. N. nugriuvo ant Å¡iaudų. Po to P. N. atsistojo ir išėjo iÅ¡ daržinės, o paskui jį laukan išėjo ir ji. Kieme P. N. iÅ¡ batų iÅ¡sikratė Å¡iaudus, paskui vėl sugrįžo į daržinę ir vėl pribėgęs prie T. L. kumščiu sudavė dar keletÄ smÅ«gių T. L. į veidÄ . TÄ kartÄ P. N. pradėjo raminti ir Å¡viesioji I., tada P. N. atlyžo. Ji pamatė, jog T. L. yra lyg nesÄ moningas, o Å¡viesioji I. dėl to pastarajam pradėjo delnais plekÅ¡noti per skruostus, ragindama atsimerkti, praÅ¡ydama kalbėti su ja.

T. L. į niekÄ nereagavo ir, kaip jai pasirodė, pradėjo dar labiau silpti. Supratusi, kad T. L. kažkas atsitiko, ji iÅ¡bėgo į kiemÄ , Å¡aukdama kviesti greitÄ jÄ , o pati pribėgo prie automobilio. Ä® automobilį ant priekinės deÅ¡iniosios sėdynės atsisėdo P. N. ir atsidaręs langÄ kieme stovinčiai tamsiajai I. suÅ¡uko, kad Å¡i suieÅ¡kotų peilį, sakė jį pametęs arba daržinėje, arba kieme. Pavykus užvesti variklį, ji automobilį iÅ¡vairavo iÅ¡ kiemo ir pradėjo važiuoti tėvų namų link, tai pamatęs P. N. agresyviai bei keikdamasis pradėjo reikalauti vežti jį ten, kur jis pasakys.

Bijodama P. N., ji iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ bei pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) miestelio kryptimi, o P. N. visÄ laikÄ grasindamas „duoti į galvÄ â€œ liepė važiuoti greičiau. Galiausiai, P. N. rodomu keliu, jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir iÅ¡leido prie to paties keturbučio, iÅ¡ kur jį buvo paėmę. Be to, važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , P. N. kažkam skambino, ir verkdamas sakė: „Manęs nebėra, manęs nelaukti, aÅ¡ užverčiau“.           Liudytojas Nr. 1 2010 m. lapkričio 29 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., 167–168 b. l.) parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 21 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) Å¡aÅ¡lykinėje, buvo P. N., I., M., I.

J., „S“, I. J., D. I.. I. J., sužinojusi, kad M. ir I. yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, jų paklausė, ar šie pažįsta T. L.. M. kažkam paskambino ir sužinojo, kur yra T. L.. Po to M. pradėjo siÅ«lyti I. J. važiuoti pas T. L. dėl telefono, nes kitos progos nebus. Ä® (duomenys neskelbtini) kaimÄ Â iÅ¡važiavo I., M., I. J., I. J., P. N. ir I. J. dukra. Pakeliui (duomenys neskelbtini) jie sustojo įsipilti kuro, dar nusipirko alaus. Netoli (duomenys neskelbtini) k.

I. J., I. ir P. N. dar išgėrė degtinės už tai, kad sužinojo, kur yra T. L.. (duomenys neskelbtini) kaime M. juos nuvežė prie apleistos sodybos. Iš automobilio išlipusios I. J. ir I. J. nuėjo į daržinę, ten, pasak M., turėjo būti T. L.. Paskui I. J. išėjo iš daržinės, taip pat iš daržinės išbėgo du paaugliai. Lauke girdėjosi, kad būdama daržinėje I. J. plūdosi, paskui į daržinę nuėjo P. N., dar vėliau – I..

Po kokių 3–5 min. iÅ¡Â daržinės išėjo P., I. dar pasiliko daržinėje. Po to į daržinę nuėjo M.. Paskui M. su I. išėjo iÅ¡ daržinės bei pradėjo pasakoti, kaip smarkiai P. N. daužė T. L.. Be to, T. L. daužė ir I. J.. Po to P. nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Eidamas jis pasakė: „Gerai sudaužiau tÄ obuolį“. IÅ¡ daržinės girdėjosi, kaip I. J. Å¡aukė ant T. L., paskui ji pakvietė P., Å¡is sparčiais žingsniais nuėjo į daržinę.

IÅ¡ paskos P. nubėgo I., daržinėje girdėjosi Å¡Å«ksniai: „P., baik“. P. daržinėje pabuvo kokias 5 min. Po kurio laiko iÅ¡ daržinės išėjo P., jam įkandin iÅ¡bėgo I., sakydama: „KÄ Â man mama pasakys?“. Kieme buvę paaugliai paklausė: „Kas atsitiko?“ ir kažkas atsakė, kad padÅ«rė. Vienas iÅ¡Â paauglių pasakė, kad reikia vesti į kiemÄ , o tai daržinėje dar numirs. P. su I. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

P. iÅ¡važiuodamas pasakė: „IeÅ¡kokit peilio“. P. su I. iÅ¡važiuojant iÅ¡Â sodybos, daržinėje pasigirdo I. J. balsas. Ji Å¡aukė: „Padėkit, gelbėkit, kvieskit greitÄ jÄ â€œ. Tada į daržinę nuėjo M., jis vėliau išėjęs paskambino greitajai pagalbai. Tuo metu prie daržinės atėjo kaimynai, jie pasakė, kad į visa tai nesikiÅ¡. Po viso Å¡io įvykio buvo susitikimai, dalyvavo G. N., P. N., V. S., „M.“, I. J., I. J., M. ir I..

Susitikimų metu buvo kalbama apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes, t. y. kad T. L. sumušė P. N. ir I. J.. PirmÄ kartÄ Ä¯Ä—jęs į daržinę T. L. mušė kumščiu ir spardė kojomis, o įėjęs antrÄ kartÄ mušė T. L. į galvÄ ir dÅ«rė peiliu T. L. į apatinę kÅ«no dalį. P. N. reikalavo, kad bÅ«tų surastas peilis, taip pat buvo aptariama, kokius parodymus duoti policijos pareigÅ«nams. P. sakė, kad peilis buvo gražus, oranžinės su sidabrine spalvos, kad buvo atlenkiamas, kad peilį buvo įsigijęs tÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) turguje ir kad peiliu nespėjo pasidžiaugti.

P. sakė, kad tik įdÅ«ręs T. L. peilį numetė daržinėje į šiaudus.              2010-11-26 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., 41–48 b. l.) užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, esančiÄ Â daržinę, Å¡iauduose rastas lenktinis peilis.           2010-08-24 daiktų pateikimo protokole (1 t., 49 b. l.) užfiksuota, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės paimti T.

L. rÅ«bai.          Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (1 t., 57–63 b. l.) nurodyta, kad T. L. mirtis įvyko nuo durtai pjautų deÅ¡inės blauzdos žaizdų, kurios komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu. T. L. mirtis įvyko 2010-08-23 4 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. T. L. kÅ«ne rastos durtai pjautos deÅ¡inės blauzdos žaizdos, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje ir kakle. Durtai pjautos deÅ¡inės blauzdos žaizdos padarytos kietu aÅ¡triu ir smailiu daiktu prieÅ¡Â keletÄ Â valandų iki patenkant į ligoninę.

Durtai pjautos dešinės blauzdos žaizdos būtų vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo komplikacija – ūmus išorinis nukraujavimas – atskirai imant būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir odos nubrozdinimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ir atskirai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti prieš 2–5 paras iki mirties. Kraujosruva kairės akies voke padaryta 1 trauminiu poveikiu, odos nubrozdinimai kakle ir ausies kaušelyje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu.

Durtai pjautos žaizdos padarytos 2 trauminiais poveikiais. T. L. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta.          Deontologinio tyrimo specialistų iÅ¡vadoje (1 t., 73–79 b. l.) nurodyta, kad T. L. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ kraujavimas buvo sustabdytas tinkamai skubios chirurginės operacijos metu. Suteikta medicininė pagalba T. L. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ vertinama kaip tinkama bei atitinkanti medicininę praktikÄ . Ligonio mirtį lėmė sužalojimo pobÅ«dis, komplikavęsis nukraujavimu, lėmusiu negrįžtamų pokyčių galvos smegenyse iÅ¡sivystymÄ .        Serologijos ir DNR tyrimo iÅ¡vadoje (1 t., 86–87 b. l.) nurodyta, kad ant lenktinio peilio geležtės yra žmogaus kraujo pėdsakai.

Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su T. L., P. N. DNR profiliais.        Trasologinio tyrimo specialisto iÅ¡vadoje (1 t., 92–95 b. l.) nurodyta, kad pateiktose tirti kelnėse – deÅ¡inėje kelnių kleÅ¡nėje – yra vienas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Jis padarytas vienu smÅ«giu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščiÄ geležtę su aÅ¡menimis, t. y. peiliu. Tikėtina, kad tirti pateiktų kelnių durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas ne tirti pateiktu peiliu.        Daiktų parodymo atpažinti metu I.

A. (1 t., 43–46 b. l.)nurodė, kad peilis, rastas įvykio vietos apžiÅ«ros metu daržinėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, yra panaÅ¡us į tÄ Â peilį, kurį matė pas P. N. tÄ dienÄ , kai buvo sužalotas T. L., tačiau kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad tai tas pats peilis, ji negali, nes jai pasirodė, kad P. N. turėto peilio kriaunos buvo ilgesnės.                  Dėl P. N. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalįBaudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamųjų I. J., P. N., nukentėjusios S. L., liudytojų I. A., M. J., liudytojo Nr. 1 parodymais – nustatyta, kad 2010 m. vasarÄ nukentėjusysis T. L. iÅ¡ kaltinamosios I. J. mažamečio sÅ«naus atėmė mobilųjį telefonÄ . Kaltinamoji I. J. kreipėsi į policijÄ , tačiau ten tinkamos pagalbos nesulaukė. 2010 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) Å¡aÅ¡lykinėje buvo kaltinamieji P. N., I.

J., bei I. A., M. J., I. J., „S.“, , D. I.. Kaltinamoji I. J., sužinojusi, kad M. J. yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, jo paklausė, ar Å¡is pažįsta T. L.. M. J. kažkam paskambino telefonu ir sužinojo, kur yra T. L., ir jie nutarė važiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl iÅ¡ kaltinamosios mažamečio sÅ«naus T. L. atėmė telefonÄ . Ä® (duomenys neskelbtini) kaimÄ iÅ¡važiavo kaltinamieji I. J., P. N. bei M. J., I. tamsioji, I. A. ir kaltinamosios I. J. mažametė dukra. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , į daržinę užėjo kaltinamieji I.

J. ir tamsioji I., ten kaltinamoji I. J. paÅ¡aukė T. L.. T. L. atsiliepė ir nusileidi iÅ¡ daržinės antro aukÅ¡to. Tai patvirtina liudytojai D. N. ir N. D.. Tarp kaltinamosios ir T. L. įvyko žodinis kivirčas, tamsioji I. ir liudytojai D. N. ir N. D. iÅ¡ daržinės išėjo. Daržinėje girdėjosi garsÅ«s žodžiai ir kaltinamoji I. J. pakvietė į pagalbÄ kaltinamÄ jį P. N., Å¡is nubėgo į daržinę. Po kiek laiko iÅ¡ daržinės kaltinamasis iÅ¡bėgo, bet netrukus vėl ten grįžo.

Tada į daržinę užėjo I. A. ir atitraukė kaltinamÄ jį P. N., o Å¡is naudojo smurtÄ prieÅ¡ T. L.. Kaltinamasis P. N. iÅ¡bėgo iÅ¡ daržinės, sėdo į I. A. vairuojamÄ automobilį ir iÅ¡važiavo. Daržinėje pasigirdo kaltinamosios I. J. Å¡auksmas kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Lauke buvę asmenys užėjo į daržinę ir pamatė, kad gulinį T. L. ant kelių laiko kaltinamoji I. J.. T. L. buvo iÅ¡balęs, nejudėjo, nereagavo į kitus žmones, matėsi, kad jo koja kruvina.

Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir atvykę medikai T. L. iÅ¡vežė į ligoninę, ir ten, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, T. L. mirtis įvyko nuo durtai pjautų deÅ¡inės blauzdos žaizdų, kurios komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu. T. L. mirtis įvyko 2010-08-23 4 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Važiuodamas automobiliu, susijaudinęs kaltinamasis P. N. telefonu paskambino mamai ir kitiems asmenims, pasakojp jiems, kad „jo nelauktų, jis užvertė žmogų“.Vėliau kelis kartus jo iniciatyva susitiko su konflikte dalyvavusiais ir ten buvusiais asmenims, aptarė su jais, kÄ reikia sakyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, liepė daržinėje ieÅ¡koti peilio.

Važiavo pas advokatÄ konsultuotis. Visa įvykių eiga rodo, kad kaltinamasis P. N. tyčia peiliu smogė T. L., iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, telefonu skambino mamai ir pranešė, kad „užvertė žmogų“, kitÄ dienÄ sukvietė įvykyje buvusius asmenis, nurodė ieÅ¡koti peilio, kÄ kalbėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, organizavo kelionę pas advokatÄ versijoms apie įvykį aptarti. Kaltinamojo P. N. artimieji atlygino nukentėjusiajai S. L. turtinę ir neturtinę žalÄ , pats kaltinamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų.Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo P. N. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo T.

L. mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo T. L. mirtis – tiesioginis kaltinamojo P. N. veikos rezultatas: kaltinamasis P. N. 2010 m. rugpjūčio 21 d. daržinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, konflikto su T. L. metu pastarajam peiliu dÅ«rė du kartus į kojÄ , padarė durtines pjautines žaizdas, kurios komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu ir dėl to T. L. mirė, t. y. tyčia jį nužudė. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (kasacinės bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009, 2K-P-247/2009 ir kt.).Teismas atmeta kaltinamojo P. N. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, jog jis T.

L. galėjo sužaloti, kada pastarasis jį puolė rankoje turėdamas peilį, o jis besigindamas, T. L. sudavė du–tris smÅ«gius ranka į galvÄ ir T. L., krisdamas ant pilvo, suÅ¡uko. Apie peilio paieÅ¡kÄ kalbėjo todėl, kad jis pamatęs peilį Å¡alia nukritusio T. L. jį numetė į Å¡alį, todėl ant peilio galėjo likti jo pirÅ¡tų atspaudai.Teisiamojo posėdžio metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys, iÅ¡skyrus kaltinamÄ jį P. N., nurodė, kad jie nematė, kad T. L. rankoje bÅ«tų turėjęs peilį. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis P. N. bÅ«tų siekęs T.

L. mirties. Kaltinamasis P. N. ir T. L. iki įvykio buvo nepažįstami, tarp jų nebuvo konfliktų, iki įvykio tarp jo ir kitų asmenų nebuvo susitarimo naudoti T. L. atžvilgiu smurtÄ . Todėl teismas sutinka su kaltinamojo P. N. argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti T. L., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis P. N. tyčia ne mažiau kaip du kartus T. L. smogdamas peiliu, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Tokia iÅ¡vada grindžiama ne tik kaltinamojo P. N. valiniais veiksmais atimant gyvybę T. L., bet ir jo elgesiu po to, kas jau buvo anksčiau aptarta, bei buvo abejingas galimoms pasekmėms. Teismas atmeta kaltinamojo P. N. versijÄ , kad jis galėjo T. L. nužudyti dėl neatsargumo. Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Kaltinamojo P. N. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – tyčios – turinys aptartas ir nustatyta, kad jis veikė netiesiogine tyčia.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog T. L. buvo padaryta ne mažiau kaip dvi durtinės-pjautinės žaizdos, o krisdamas nuo smÅ«gio T. L. praktiÅ¡kai negalėjo pats sau peiliu padaryti dviejų durtinių-pjautinių žaizdų.              Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį Pagal BK 294 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (subjektinių teisių atsiradimo pagrindus nustato CK 1.136 straipsnis), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sÄ Å¾iningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iÅ¡ tikrųjų tokios teisės nėra. Kvalifikuotam savavaldžiavimui (BK 294 straipsnio 2 dalis) konstatuoti svarbu nustatyti, dėl ko buvo naudojama fizinė ar psichinė prievarta – ar tam, kad įgyvendintų savo ar kito asmens teisę, ar kerÅ¡to ar kitais tikslais.Pažymėtina, kad pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Nenustačius tokio santykio, pavojingi kaltininko veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-167/2008, 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-389/2010).BÅ«tina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ sÄ lyga – didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. SavavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis), tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones.

Taigi bÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Å is požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia bylos įrodymų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2A–7–2/2010). Todėl nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ iÅ¡ konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.Teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartÄ , gali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamu ir kvalifikuojamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio (kasacinės bylos Nr. 2K-171/2005, 2K–464/2007, 2K-167/2008). Taip pripažįstama, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumÄ , kuris yra savaime pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimÄ pagrįsti.

Tačiau pripažįstant tam tikrus asmens veiksmus psichine (fizine) prievarta, bÅ«tina įvertinti įvykio kontekstÄ , bauginimo iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį, pavojingumÄ , o savavaldžiavimo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad asmuo veikia tam tikro ginčo sÄ lygomis ir savo teisės gynimo motyvais (kasacinė byla 2K-383/2011).Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų I. J., P. N., liudytojų I. A., M. J., liudytojo Nr. 1 parodymais nustatyta, kad minėtiems asmenims 2010 m. rugpjūčio 21 d. bÅ«nant (duomenys neskelbtini) Å¡aÅ¡lykinėje, ir sužinojus, kad T.

L. iÅ¡ kaltinamosios I. J. mažamečio sÅ«naus atėmė mobilųjį telefonÄ , o iÅ¡ policijos I. J. pagalbos nesulaukė, buvo nutarta vykti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur buvo T. L., iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl buvo atimtas telefonas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kaltinamoji I. J. bendravo su T. L., kuris, kaip parodė liudytojai D. N. ir N. D., buvo neblaivus. Daržinėje kaltinamoji I. J. ir T. L. bendravo vieni, todėl nepaneigiama kaltinamosios I. J. versija, kad T. L. prisipažino iÅ¡ mažamečio kaltinamosios sÅ«naus atėmęs telefonÄ , žadėjo grÄ Å¾inti pinigus, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, kad T.

L. jÄ pastÅ«mė, o ji puolė ant jo ir ėmė Å¡auktis kaltinamojo P. N. pagalbos. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai, kaltinamasis P. N.. Nenustatyta, kad kaltinamoji I. J. fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. L. bÅ«tų naudojusi siekdama atgauti telefonÄ , kurio T. L. jau neturėjo, ar bÅ«tų reikalavusi nedelsiant atiduoti pinigus už pagrobtÄ telefonÄ . Atbėgus į daržinę kaltinamajam P. N., kaltinamoji I. J. fizinio smurto prieÅ¡ T. L. nenaudojo, jo atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo kaltinamasis P. N., tačiau Å¡is smurtas nebuvo naudojamas kaip siekimas priversti T.

L. grÄ Å¾inti pagrobtÄ telefonÄ , o kaip pagalba kaltinamajai I. J.. Be to, byloje nenustatyta, kad prieÅ¡ vykstant į (duomenys neskelbtini) kaimÄ kaltinamieji I. J. ir P. N. bÅ«tų sutarę, kad jie prieÅ¡ T. L. naudos fizinį smurtÄ , norėdami atgauti pagrobtÄ telefonÄ . Tai rodo ir jų veiksmai atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimÄ : kaltinamasis P. N. pasiliko automobilyje ir tik iÅ¡girdęs kaltinamosios I. J. pagalbos Å¡auksmÄ nubėgo į daržinę. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis P. N. ir T.

L. nebuvo tariamo ar tikro teisinio santykio subjektai, T. L. jokių įsipareigojimų kaltinamajam P. N. neturėjo.Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog kaltinamųjų I. J. ir P. N. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. nenustatyta nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl kaltinamieji I. J. ir P. N. išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji I. J. T. L. atžvilgiu smurtÄ naudojo siekdama atsiimti iÅ¡ T. L. mobilųjį telefonÄ , kurį jis atėmė iÅ¡ jos mažamečio sÅ«naus, ar bÅ«tų reikalavusi nedelsiant grÄ Å¾inti pinigus, t. y. nenustatyta, kad I. J. bÅ«tų naudojusi turtÄ savo teisei įgyvendinti. Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamosios I. J. ir T. L. kilo jiems besiginčiajant ir T. L. pastÅ«mus I. J.. Be to nenustatyta kokia didelė žala kaltinamosios I. J. neteisėtais veiksmais buvo padaryta T.

L..Nenustatyta, kad kaltinamosios I. J. veiksmuose bÅ«tų ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtis, nes nepaneigta jos versija, kad T. L. pirmas jÄ puolė, o ji gindamasi jį pastÅ«mė, o kai jis nukrito ant jo užgriuvo, galėjo prieÅ¡intis ir Å¡aukėsi kaltinamojo P. N. pagalbos. Nenustatyta jos tyčia sukelti T. L. fizinį skausmÄ . Dėl kaltinamojo P. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių konstatavimoKaltinamajam P. N. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ Â veikÄ , numatytÄ Â BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje.Kadangi byloje nenustatyta, kad kaltinamieji P. N. ir I.

J. bÅ«tų padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.        Kaltinamajame akte P. N. sunkinanti aplinkybė nurodyta, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.  BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jei veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.Kaltinamasis P. N. neigia, kad įvykio dienÄ bÅ«tų gėręs alkoholinius gėrimus ir nurodo, jog jis sportuoja, alkoholio nevartoja.

Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio dienÄ kaltinamasis P. N. bÅ«tų neblaivus. Pagal teismų praktikÄ ir BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais byloje gali bÅ«ti tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. P. N. neblaivumÄ Å¡ioje byloje nurodė liudytojas Nr. 1, liudytojas M. J. nurodė, kad kaltinamasis P. N. neatrodė neblaivus, kaltinamoji I. J. ir liudytoja I. A. nepatvirtina, kad P. N. bÅ«tų neblaivus.

Taigi Å¡ių asmenų parodymai nėra tinkami įrodymai kaltinamojo P. N. girtumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, jog ir pačiame kaltinime nenurodyta, kad kaltinamasis P. N. nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė Å¡alintina.Pagal teismų praktikÄ teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d.

Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 14 punktas).Byloje nustatyta, jog kaltinamojo artimieji padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ atlygino nukentėjusiajai S. L.. Tai nukentėjusioji patvirtino teisiamajame posėdyje ir civilinio ieÅ¡kinio atsisakė. Kaltinamajam P. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino žalÄ ( BK 59 str. 1 d. 3 p.). Bausmės skyrimas kaltinamam P. N. Skirdamas bausmę kaltinamajam P. N., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčiÄ nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam P. N., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kad nėra jo veikÄ kvalifikuojančių požymių.

Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, kad nusikaltimas padarytas esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimÄ padarė netiesiogine tyčia, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sÄ lygų.

S. L. civilinis ieškinys atmestinas, nes padaryta turtinė ir neturtinė žala atlyginta ir nukentėjusioji S. L. teismo posėdyje civilinio ieškinio atsisakė. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 3501,36 Lt civilinis ieškinys tenkintinas.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – audeklas, marškinėliai, trumpikės, kelnės, peilis, P. N. kraujo pavyzdys – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; CD diskas su skambučių išklotinėmis paliktinas prie bylos.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu teismas, n u s p r e n d ž i a :

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. birželio 14 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. birželio 14 d.KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .P. N. ir I.

J. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.I. J. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.S. L. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ P. N. 3501,36 Lt ( tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus vienÄ litÄ 36 centus) Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – audeklÄ , marÅ¡kinėlius, trumpikes, kelnes, peilį, P. N. kraujo pavyzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; CD diskÄ su skambučių iÅ¡klotinėmis palikti prie bylos.Nuosprendį per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtajam P. N. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas