7faada3d-b6ce-4585-85ff-33102f4f9b91 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-199-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01454-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.10.5.2.17;2.6.39.2.6.2; 2.10.2; 3.1.7.6;3.3.1.18.1;3.3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo ir 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ ieškinį atsakovams A.

B. individualiai įmonei ir A. B. dėl vežimo metu prarastos krovinio dalies bei 48 590,95 Eur nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: ERGO INSURANCE SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ , I. V. (I. V.), uždaroji akcinė bendrovė „Dialog LT“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Jungtinės Karalystės juridinis asmuo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A.

B. individualios įmonės (toliau – ir A. B. IÄ® arba atsakovė arba vežėja) ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės savininko A. B. 48 590,95 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog krovinys (tv-audio aparatÅ«ra) buvo gabenamas kelių transportu marÅ¡rutu Hamburgas–Maskva; numatyta pakrovimo data buvo 2014 m. birželio 12 d. Krovinio gavėja Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – ir RAB) „Spektrum“ sudarė su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dialog.LT“ vienkartinę krovinio ekspedijavimo sutartį, o pastaroji krovinio vežimÄ ir perdavimÄ gavėjai 2014 m. birželio 5 d. krovinio vežimo sutartimi–užsakymu perdavė atsakovei A.

B. IÄ®. IeÅ¡kovas ir UAB „Dialog LT“ sudarė 2014 m. birželio 12 d. krovinio draudimo sutartį, kuria apdraudė atsakovės gabenamÄ 10 402,4 kg krovinį, 499 916,92 Eur sumai. Kroviniui atvykus į LietuvÄ , tolesniam pristatymui į RusijÄ buvo iÅ¡duotas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis Nr. 0611 (toliau – ir CMR važtaraÅ¡tis), kuriuo 2014 m. birželio 11 d. A. B. IÄ® priėmė (pakrovė) prekes pervežimui į savo transporto priemonę su priekaba. Iki 2014 m. birželio 22 d. atsakovės transporto priemonės su kroviniu stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorijoje esančioje aikÅ¡telėje. 2014 m. birželio 23 d. atsakovė kirto Latvijos–Rusijos pasienį ir buvo Pskovo muitinėje.

Nuo 2014 m. birželio 23 d. vakaro iki 2014 m. birželio 24 d. atsakovės transporto priemonės su kroviniu stovėjo motelio „Zagorodnyj dom“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2014 m. birželio 27 d. atsakovės transporto priemonės su kroviniu buvo Tverės muitinėje. 2014 birželio 28 d. krovinio gavėja atidarė transporto priemonę ir pamatė transporto priemonės apgadinimus bei krovinio dalies trÅ«kumÄ . Krovinio trÅ«kumo skaičiavimas užbaigtas 2018 m. birželio 30 d. suraÅ¡ytu aktu, suskaičiuotas 85 krovinio vienetų, 835,5 kg trÅ«kstamos dalies svorio trÅ«kumas.

Krovinio gavėja pateikė pretenzijÄ UAB „Dialog.LT“, pastaroji pateikė pretenzijÄ A. B. IÄ®. Atsakovė peradresavo UAB „Dialog.LT“ savo draudikui „ERGO Insurance“ SE, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , kuris 2014 m. rugpjūčio 7 d. atmetė UAB „Dialog.LT“ pretenzijÄ , nurodęs, kad pretenzijos reiÅ¡kėjas nepateikė reikalavimo teisę įrodančių dokumentų, taip pat reikalaujama kompensacijos suma virÅ¡ija Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalimi numatytÄ vežėjo atsakomybės ribÄ (8,33 SDR už kilogramÄ gabenamo krovinio svorio; 2014 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis 6 959,72 Eur).

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo krovinio gavėjai RAB „Spektrum“ 48 590,95 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (iÅ¡ 49 042,7, Eur praÅ¡omos atlyginti nuostolių sumos minusavo 451,75 Eur draudimo sutartyje numatytÄ franÅ¡izę). IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę į nuostolius padariusį asmenį. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei dėl žalos atlyginimo, padarytos dėl vežėjos didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai (CMR konvencijos 29 straipsnis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė 3.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; 2018 m. birželio 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. individualiai įmonei 2 507,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, jog krovinys gavėjai pristatytas 2014 m. birželio 28 d. Pretenzija vežėjai dėl krovinio trÅ«kumo ir patirtų nuostolių atlyginimo pateikta 2014 m. liepos 24 d. Vežėjos draudikas 2014 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijÄ atmetė. IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2017 m. birželio 28 d. Teismo vertinimu, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, tyčinių veiksmų atveju nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

5. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pateiktas praneÅ¡imas apie UAB „Dialog LT“ 2015 m. kovo 9 d. tiesiogiai per bankÄ pervestÄ 49 042,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , atskaičius 451,75 Eur, pripažintinas pakankamu įrodymu draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo faktui pagrįsti. Byloje taip pat pateiktos draudimo taisyklės (krovinių draudimo nuostatos) su daliniu vertimu į lietuvių kalbÄ . IeÅ¡kovas patvirtino, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta pagal priedo 11 punktÄ , kuris numato galimybę iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ jos gavėjui.

6. Taip pat teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 28 d. krovinio gavėjos RAB „Spektrum“ sandėlyje, krovinio iÅ¡krovimo vietoje, atidarius automobilio priekabÄ , buvo pastebėtas transporto priemonės apgadinimas bei akivaizdus prekių trÅ«kumas: trÅ«ko galinio faneros skydo ir galinių lentų, kurios buvo įrengtos kaip papildoma apsauga nuo įsilaužimo, buvo iÅ¡mėtytos prekių pakuotės (putų polistirolo) dalys, supjaustyti tvirtinimo diržai; pastebėta, kad dviejų dėžių su „BeoVision 12-65“ pakuotė pažeista, dėžės buvo tuščios.

VisiÅ¡kai iÅ¡krovus prekes į sandėlį, jos buvo perskaičiuotos, suraÅ¡ytas trÅ«kstamų prekių aktas. Ä®silaužimo pėdsakai nebuvo akivaizdÅ«s, plombų pažeidimo nenustatyta. Krovinys buvo pavogtas prapjovus priekabos stogÄ , o tai pamatyti buvo galima tik nuėmus plombas ir atidarius transporto priemonę. Krovinio gavėja jokių specialių reikalavimų vežėjo transporto priemonei nekėlė; krovinys buvo apsaugotas skydais, apkaltas lentomis. Pakrovus krovinį Lietuvoje, pristatyti jį iki Maskvoje esančios Tverės muitinės be privalomo vairuotojams darbo režimu nustatyto poilsio laiko neįmanoma.

Krovinys Lietuvoje pakrautas 2014 m. birželio 16 d.; Latvijos–Rusijos pasienį (Pskovo muitinė) kirto 2014 m. birželio 24 d. Krovinio saugumui užtikrinti Rusijos Federacijos teritorijoje vežėjas buvo pasamdęs ginkluotÄ apsaugÄ , kuri lydėjo krovinį iki muitinės terminalo. Poilsiui pasirinktos aptvertos, apÅ¡viestos, visÄ parÄ saugomos aikÅ¡telės. Taip pat vairuotojo poilsio metu saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje „Zagorodnyj dom“ krovinys buvo saugomas ginkluotos apsaugos.

Krovinio CMR važtaraštyje yra spaudas „Jantar“, kuris patvirtina, jog krovinys buvo patikrintas rentgeno kontrolės sistema. Jei vežamo krovinio aplinkoje būtų pastebėtas toks vaizdas, koks buvo nustatytas gavėjui pristačius krovinį – dalis tuščių, pažeistos pakuotės, taip pat esant iš dėžių išmėtytoms pakuotėms, toks krovinys būtų nukreiptas muitinėje detalesniam patikrinimui. Atsakovės teigimu, krovinio dalis galėjo būti pavogta vežant jį nuo Tverės muitinės iki krovinio gavėjos ir tik vežimo metu.

Vežamo krovinio transporto priemonėje įrengto tachografo parodymais, 160 km atstumas nuo muitinės iki gavėjos buvo įveiktas be sustojimų. Iki pat transporto priemonės atidarymo krovinio gavėjo sandėlyje vizualiai nesimatė jokių transporto priemonėje įsilaužimo pėdsakų, krovinio plombos nebuvo pažeistos. Automobilio tentas buvo prapjautas priekabos stogo gale, kuris faktiškai buvo pastebėtas tik nuėmus nepažeistas plombas ir atidarius transporto priemonę. Automobilio priekabos stogo galas iš vairuotojo darbo kabinos nėra matomas.

Pro jį į priekabos vidų galėjo patekti žmogus, nes priekaboje buvo paliktos pavogtų prekių pakuotės. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas pripažinti, kad transporto priemonės tentas buvo prapjautas paÅ¡alinių asmenų, vežėjas dalį krovinio prarado dėl nenustatytų asmenų įvykdytos vagystės. Vežėjas, gindamasis nuo jam pareikÅ¡tos ypatingos kaltės formos, įrodė buvęs maksimaliai atsargus ir rÅ«pestingas, ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliÅ«tims neteisėtiems jo vežamo krovinio paradimo rizikos veiksniams paÅ¡alinti, krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , veždama krovinį atsakovė elgėsi atsargiai ir rÅ«pestingai, ėmėsi įmanomų saugumo priemonių, todėl nėra teisėto pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti dėmesingumo ir atidumo reikalavimai, o krovinio dalis buvo prarasta esant vežėjos tyčiai ar dideliam neatsargumui. IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 7. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisti 954,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ bei 700,00 Eur iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. nagrinėjamas ginčas susijęs su CMR Konvencijos 29 straipsnio taikymu. Atsakovai darė prielaidÄ , jog krovinys galėjo bÅ«ti pavogtas iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės, atkarpoje tarp paskirties muitinės įstaigos ir krovinio gavėjos. Apelianto nuomone, analizuodamas dalies prekių praradimÄ tokiomis aplinkybėmis, teismas turėjo įvertinti, ar per transporto priemonės stoge esantį įpjovimÄ buvo galima iÅ¡traukti 835 kg., 85 vnt. dėžių (taip pat du didelius apie 165 cm įstrižainės televizorius, kurių kiekvienas be pakuotės svėrė po 62 kg, kitos dingusios prekės svėrė ne mažiau kaip po 7,5–21 kg ir jų kiekis buvo didelis).

Pažymi, jog nedidelės įpjovos stoge vieta nesutampa su didžiųjų televizorių vežimo vieta. Taip pat stogo įpjovos faktas neužfiksuotas krovinio iÅ¡krovimo akte. Ä® bylÄ nepateikti iÅ¡samÅ«s duomenys apie transporto priemonės vairavimo ir stovėjimo laikÄ nuo krovinio pakrovimo 2014 m. birželio 16 d. iki atvykimo į iÅ¡krovimo vietÄ 2014 m. birželio 28 d. Dėl to krovinio dalis galėjo bÅ«ti pavogta kitomis aplinkybėmis nei nurodė atsakovė. Negalint įrodyti vežimo metu prarastos didelės dalies krovinio aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad vežėja buvo neatsargi, nekontroliavo krovinio ir transporto priemonės bÅ«klės, todėl dalį krovinio prarado. 7.2.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais duomenimis remiantis padarė vienas ar kitas iÅ¡vadas, ir kuriuos įrodymus ar argumentus atmetė. Savaime suprantama, kad vežėjas, gindamas savo interesus, gali kelti įvairias krovinio dalies dingimo versijas ar netgi teigti, jog jis nežino aplinkybių kur ir kaip dingo gabenama dalis krovinio, tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , turi jas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai patikrinti, iÅ¡analizuoti byloje surinktų duomenų visumÄ , įrodymų prieÅ¡taravimus, pozicijos nuoseklumÄ ir kt.

Atsakovai remiasi tik fragmentinėmis aplinkybėmis ir nepateikė duomenų apie visÄ vežimo eigÄ bei sustojimus. Atsakovė nurodė, kad nakties poilsiui buvo sustota motelio „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telėje, tačiau nenurodo, kur sustodavo trumpesniam poilsiui pakeliui iki „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telės, kurios kvite nurodytas atvykimo laikas: 2014 m. birželio 23 d. 20.00 val., o iÅ¡vykimo laikas nenurodytas. Ä® Tverės muitinę, esančiÄ už 370 km, I. V. atvyko tik 2014 m. birželio 24 d. vėlų vakarÄ , pasibaigus muitinės darbo laikui.

Transporto priemonės važiavimo eiga iki 2014 m. birželio 27 d. nepatvirtinta įrodymais. Nors atsakovai akcentuoja krovinio tikrinimÄ rentgenu pasienyje, tačiau duomenų apie tikrinimo rezultatus byloje nėra. Paskirties muitinėje nebuvo atliekamas nei krovinio tikrinimas rentgenu, nei kitoks krovinio kiekio, iÅ¡orinės bÅ«klės tikrinimas. Kitas atsakovų teiginys – trÅ«kstamas krovinys pavogtas per pjÅ«vį stoge, tačiau jie negali nurodyti nei tikslios pjÅ«vio vietos, nei dydžio. Byloje esančiose iÅ¡krovimo nuotraukose nematyti tuščios ertmės po pjÅ«viu (turėjo susidaryti apie 1/6 laisvo priekabos tÅ«rio), kuri turėjo atsirasti iÅ¡traukus 835 kg / 85 vnt. krovinio.

Taip pat atsakovai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog vairuotojas priėmimo į darbÄ metu buvo instruktuotas. Apeliantui abejotini teiginiai, kad tiek Lietuvoje, tiek „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telėje vežėjas stovėjo laukdamas kliento nurodymo. Mano, jog tokiu bÅ«du buvo tiesiog laukiama „patogios“ pamainos pasienio ir paskirties įstaigose, kuri „neatkreiptų“ dėmesio į krovinio trÅ«kumÄ ar kitas problemas. Apeliantas sutinka, jog vežėjas samdė palydÄ iki paskirties muitinės įstaigos, o nuo paskirties muitinės vyko be sustojimų (iÅ¡skyrus 5 min. sustojimÄ netoli iÅ¡krovimo vietos), tačiau situacijos nuo krovinio pakrovimo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. birželio 28 d. analizė neleidžia sutikti, kad 835 kg, 85 vnt. garso ir vaizdo technikos krovinio buvo iÅ¡krauti per nedidelį pjÅ«vį stoge stogÄ iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės per 2.38 val. trukusį važiavimÄ tarp paskirties muitinės įstaigos ir iÅ¡krovimo vietos.

Krovinio dingimo aplinkybės yra vežėjo įrodinėjimo dalykas, ir Å¡iuo aspektu vežėjas neįrodė nei buvęs pakankamai atidus, nei rÅ«pestingas, nei pakankamai kontroliavęs transporto priemonę bei krovinį vežimo metu. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, (vairuotojo) I. V. ir dalyvavusių bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. B. ir jo brolio V. B. paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes Å¡ie asmenys turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Taip pat esminė įrodomoji reikÅ¡mė negali bÅ«ti suteikta vairuotojo parodymams. 7.3.

Papildomai paaiÅ¡kina, kad: pirma, atsakovas į bylÄ pateikė Rusijos Federacijos 2016 m. balandžio 29 d. teismo nutarimÄ , priimtÄ administracinėje byloje, kuriuo įrodinėja, jog tokios krovinių vagystės iÅ¡ važiojančios transporto priemonės pasitaiko. Apeliantas akcentuoja, jog Rusijoje nagrinėto nusikaltimo atveju buvo pavogti kibirai ir metaliniais termosai (118,5 kg), kurie sÄ lyginai lengvi, nedūžtantys ir nedidelių gabaritų. Be kita ko, minėtas sprendimas administracinėje byloje neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Antra, kad organizuoti tokiÄ sudėtingÄ vagystę ir pasirinkti bÅ«tent atsakovo automobilį su labai aukÅ¡tos klasės, brangia garso ir vaizdo technika (gamintojas Bang&Olufsen A/S), nusikaltėliai turėjo žinoti apie gabenamas prekes, jų vežimo vietÄ bei laikÄ , paruoÅ¡ti tiek dalyvaujančius asmenis, tiek krovininę transporto priemonę, į kuriÄ prekės turėjo bÅ«ti perkrautos. Tik atsakovei buvo žinomas transporto priemonės iÅ¡vykimo iÅ¡ paskirties muitinės laikas ir vykimo marÅ¡rutas.

Atstumas tarp paskirties muitinės Tverėje ir iÅ¡krovimo vietos važiuojant magistraliniais keliais yra 191–230 km., o atsakovo pateikti tachografo duomenys rodo, kad į iÅ¡krovimo vietÄ buvo nuvykta įveikus 160 km atstumÄ , todėl neatmetama galimybė, jog vairuotojas rinkosi užmiesčio kelius, mažesnio intensyvumo marÅ¡rutÄ , nesivadovavo krovinio iÅ¡saugojimo prioritetu. Trečia, duomenų apie vairavimo ir poilsio laikÄ nuo 2014 m. birželio 16 d. kovinio pakrovimo Vilniuje iki 2014 m birželio 27 d., kai transporto priemonė su kroviniu iÅ¡vyko iÅ¡ paskirties muitinės įstaigos, atsakovė į bylÄ nepateikė.

Pateikti tachografo duomenys tik 2014 m. birželio 27 d., 28–29 dienų laikotarpiu, dėl to nėra galimybės analizuoti visos vežimo eigos, galimų sustojimų, jų aplinkybių, sÄ lygų, trukmės ir pan. Dalies marÅ¡ruto tachografo duomenys buvo pateikti tik 2018 m. vasario 12 d., kai teismo posėdis bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės buvo paskirtas 2018 m. vasario 14 d. Apeliantas neginčija, kad sustojimų su kroviniu, taip pat ir Rusijos Federacijos teritorijoje, turėjo bÅ«ti ir daugiau, nes privalomas transporto priemonės vairavimo ir poilsio laiko normas nustato AETR susitarimas, kurio dalyvėmis yra tiek Lietuva, tiek Rusijos Federacija.

Apelianto skaičiavimu, jog pasiekti motelio „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telės, esančios apie 410 km nuo pasienio, atsakovas negalėjo be papildomų poilsio sustojimų, tačiau duomenų apie juos (vieta, laikas, sÄ lygos) nėra. Ketvirta, skundžiamame sprendime esančio teiginio apie tai, kad poilsiui pasirinktos aptvertos, apÅ¡viestos, visÄ parÄ saugomos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Penkta, analizuotinas stogo įpjovos buvimo vietos faktas, jos dydis.

Nors atsakovai teigė, kad trÅ«kstama krovinio dalis pavogta per skylę galinėje priekabos stogo dalyje, tačiau negalėjo nurodyti kokio dydžio įpjova buvo, kurioje vietoje buvo pakrauta pavogta krovinio dalis. Jei krovinys buvo pavogtas per įpjovÄ priekabos stoge, judėjimo metu, išėmus trÅ«kstamÄ krovinio dalį, turėjo likti laisva erdvė (apie 1/6 priekabos tÅ«rio), tačiau iÅ¡krovimo vietoje darytos nuotraukos to nepatvirtina, prieÅ¡ingai – paneigia. I. V. paaiÅ¡kino, kad atidarius priekabos galÄ ir pakėlus tentÄ vienoje pusėje nebuvo apsauginio skydo.

Apelianto vertinimu, Å¡is skydas pakankamai didelis ir jo iÅ¡traukimui iÅ¡ transporto priemonės taip pat buvo reikalinga įpjova, ne mažesnė nei paties skydo plotis – t. y. pusė transporto priemonės. Tokio dydžio įpjovos priekabos stoge nepatvirtina nei viena iÅ¡ nuotraukų ar bet kokie kiti objektyvÅ«s įrodymai. Å eÅ¡ta, byloje esančios nuotraukos paneigia atsakovų versijÄ dėl krovinio vagystės per stogÄ iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės tarp paskirties muitinės įstaigos ir iÅ¡krovimo vietos.

Nuotraukose Nr. 3049, 3051 matyti tuščios didžiųjų televizorių „Beo Vision 12-65“ dėžės, tačiau pjÅ«vio stoge, per kurį didieji televizoriai galėjo bÅ«ti iÅ¡traukti, nesimato. Duomenų apie pjÅ«vį stoge nėra ir krovinio gavėjo akte dėl produkcijos (prekių) trÅ«kumo, kurį pasirašė ir vairuotojas I. V.. Vairuotojas neneigė aplinkybės, kad aktÄ galėjo pasiraÅ¡yti ir neskaitęs, o tai rodo vežėjo aplaidumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , vidinės tvarkos, vairuotojų instruktavimo ir kontrolės trÅ«kumus.

IÅ¡ nuotraukų Nr. 3062, 3070, 3074 matyti sÄ lyginai nedidelis stogo pjÅ«vis, apie 2–3 iÅ¡tiestų delnų dydžio (3062 nuotraukoje matoma ranka, kitokių matavimų nėra). Akcentuoja, kad Å¡alia pjÅ«vio esančios televizorių dėžės stovi skersai transporto priemonės, o iÅ¡plėšytos – iÅ¡ilgai ir Å¡alia jų nematyti jokio stogo pjÅ«vio (nuotraukos Nr. 3049, 3051). PjÅ«vio buvimo vietÄ ne Å¡alia iÅ¡plėštų dėžių patvirtina ir nuotrauka Nr. 3064, kurioje matyti pjÅ«vio ir dėžių kryptis.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog prapjautas tentas buvo priekabos stogo gale, kai nuotraukos Nr. 3070, 3074 leidžia manyti, kad pjÅ«vis buvo sunkvežimyje ar bent jau tikrai ne priekabos gale. Atidarius sunkvežimį, krovinio trÅ«kumo ar pakuočių plėšymo nesimatė, todėl galimai pjÅ«vis ir nebuvo paminėtas krovinio gavėjo suraÅ¡ytame akte, kuriame apraÅ¡yta tik priekabos bÅ«klė ir kiti pažeidimai iÅ¡vardinti gan detaliai, kadangi jie pastebėti priekaboje, o ne sunkvežimyje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priekabos pačiame gale buvo labai nedaug laisvos vietos, nes krovinys pakrautas praktiškai iki pat transporto priemonės galo. Apie laisvos vietos plotį transporto priemonės gale galima spręsti iš nuotraukų Nr. 3049, 3053, iš kurių matyti, kad jo akivaizdžiai nepakako, kad nepakėlus tento, išilgai pakrauti didieji 165,10 cm įstrižainės televizoriai galėjo būti išpakuoti ir ištraukti iš transporto priemonės. Septinta, laikotarpis, per kurį galėjo būti ištraukti 85 vnt. prekių, sveriantys 835 kg, taip pat kelia pagrįstų abejonių, į kurias teismas neatsižvelgė.

Atsakovo teigimu, tai galėjo įvykti atkarpoje tarp paskirties muitinės ir iÅ¡krovimo vietos. Å is atstumas yra apie 191–230 km., kuriam nuvažiuoti reikia maždaug 3.20 val. Atsakovo pateiktas transporto priemonės tachografo duomenų iÅ¡raÅ¡as rodo, kad vairavimo laikas nuo paskirties muitinės be sustojimų truko tik 2.38 val., dėl to nėra jokių abejonių, kad į iÅ¡krovimo vietÄ vairuotojas važiavo gan greitai, įveikdamas atstumÄ trečdaliu greičiau nei įprasta. AÅ¡tunta, abejotina ir I.

V. kvalifikacija, jo instruktavimas. Duodamas parodymus jis patvirtino, jog vykstant su palyda ir sustojus apsaugos darbuotojas iÅ¡eidavo apžiÅ«rėti maÅ¡inÄ , o vairuotojas tuo metu ilsėjosi ir transporto priemonės bÅ«klės netikrino. Be to nebuvo įsitikinęs, ar perskaitė pasiraÅ¡omÄ trÅ«kumo aktÄ ; pasakojo apie tai, kad nedalyvauja iÅ¡krovimuose, nes Å¡alta ir pan. Taigi, nėra duomenų apie tai, ar vairuotojas tikrino transporto priemonės iÅ¡orinius pažeidimus, sekė jos bÅ«klę sustojimo motelyje „Zagorodnyj dom“ metu, iÅ¡vykimo iÅ¡ aikÅ¡telės metu po nakties poilsio ir nepaaiÅ¡kinamai ilgo stovėjimo dienos metu 2014 m. birželio 24 d. ar kitose sustojimo vietose.

Taip pat nėra duomenų, kad pagal atsakovo įmonėje galiojančiÄ tvarkÄ , tokie transporto priemonių bÅ«klės tikrinimo, dalyvavimo iÅ¡krovimo eigoje reikalavimai buvo keliami vairuotojams. Devinta, kelia abejonių ir palydos (apsaugos) buvimo faktas, nes 2014 m. birželio 22 d. akto Nr. G-362 duomenimis, palydos paslaugos buvo teikiamos tik 2014 m. birželio 22 d. ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apsauga lydėjo transporto priemonę iki 2014 m. birželio 24 d. pabaigos, kai transporto priemonė atvyko į Tverės muitinės įstaigÄ .

Pažymi ir tai, jog palydos paslaugas teikė privati, atsakovės pasirinkta (ne muitinės įstaigų reikalavimu) įmonė. Be kita ko, CMR važtaraštyje esantis „Jantar“ antspaudas patvirtina, kad 2014 m. birželio 23 d. transporto priemonė su kroviniu dar buvo Pskovo (pasienio) muitinėje, o palydos paslaugų teikimo pabaiga įforminta 2014 m. birželio 22 d. aktu. Dešimta, skundžiamu sprendimu klaidingai nustatyta, jog CMR važtaraštyje yra spaudas „Jantar“, kuris rodo, kad krovinys buvo tikrinamas rentgeno kontrolės sistema, kurioje aiškiai matomas transporto priemonės vidus.

Atsakovė neginčijo, kad „Jantar“ sistema yra ne rentgeno, bet radioaktyviųjų medžiagų kontrolės sistema, kuria transporto priemonė patikrinta 2014 m. birželio 23 d. pasienyje. Jokių duomenų važtaraÅ¡tyje apie tikrinimÄ rentgeno sistema nėra. Atsakovas pateikė papildomus duomenis apie rentgeno tikrinimo faktÄ pasienio muitinės įstaigoje, tačiau ne apie tikrinimo rezultatus.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o prijungti naujus įrodymus – UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2018 m. birželio 7 d. praneÅ¡imÄ , Google maps sistemos iÅ¡traukÄ dėl atstumo skirtingumo tarp tų pačių vietų priklausomai nuo pasirinkto marÅ¡ruto, kurių pateikimo bÅ«tinybė kilo tik susipažinus su apeliaciniu skundu. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 8.1. vežėjas ėmėsi visų įmanomų, protingų ir prieinamų priemonių siekiant užtikrinti krovinio saugumÄ viso pervežimo metu, buvo maksimaliai atidus ir rÅ«pestingas.

Tai patvirtina byloje surinkti Pskovo muitinės praneÅ¡imas ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai: ginčo transporto priemonės tachografo duomenys, transporto priemonės ir joje buvusio krovinio fotonuotraukos, darytos iÅ¡krovimo metu, kvitai dėl transporto priemonės su kroviniu stovėjimo saugojamose aikÅ¡telėse UAB „Vingės Transsphere Terminalas“, „Zagorodnyj dom“; CMR važtaraÅ¡tis ir kt., taip pat Å¡alių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai nėra prieÅ¡taringi ir patvirtina, jog atsakovė atliko visus protingus objektyviai įmanomus veiksmus, laikėsi reikalavimų siekiant maksimaliai paÅ¡alinti krovinio ar jo dalies praradimo rizikÄ .

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, rodančių ir / ar leidžiančių įtarti vežėjo galimÄ didelį neatsargumÄ . Vežėja, ėmėsi visų maksimalių priemonių paÅ¡alinti bet kokias grėsmes / rizikas, galinčias kilti vežamam kroviniui; krovinį vežė maksimaliai saugiai ir atidžiai:

a) transporto priemonės buvo techniÅ¡kai tvarkingos bei papildomai apsaugotos, b) 2014-06-16–2014-06-22 laikotarpiu ginčo transporto priemonė buvo saugoma UAB „Vingės Transsphere terminalas“, c) transporto priemonės su kroviniu pervežimo Rusijos Federacijos teritorijoje metu iki paskirties muitinės buvo lydimi ginkluotos apsaugos, d) Pskovo muitinėje (Latvijos–Rusijos pasienis) transporto priemonės buvo patikrintos rentgeno aparatu ir sistema „Jantar“, taip pat transporto priemonė su kroviniu buvo pasverta, d) CMR važtaraščio Nr. 0611 17–18 grafose esantis Pskovo muitinės antspaudas patvirtina, kad ginčo transporto priemonė turi atvykti į Tverės muitinę ir turi bÅ«ti atliktos muitinės procedÅ«ros iki 2014 m. birželio 24 d., e) transporto priemonės, kurioje buvo ginčo krovinys, stovėjimo metu (poilsio metu) Rusijos Federacijos teritorijoje lydint / esant ginkluotai apsaugai buvo saugojamoje aikÅ¡telėje (tai patvirtina „Zagorodnyj dom“ kvitas), f) iÅ¡ Tverės muitinės iki krovinio paskirties vietos vežėja važiavo be sustojimų, g) pagal transporto priemonės tachografo duomenis 2014 m. birželio 27 d. 20.33 val. ginčo transporto priemonė iÅ¡vyko iÅ¡ Tverės muitinės į paskirties vietÄ ir atvyko į paskirties vietÄ beveik po 3 val., prieÅ¡ vidurnaktį, h) pervežimo marÅ¡rutas buvo suplanuotas taip, kad bÅ«tų trumpiausias ir tiesiausias marÅ¡rutas iki krovinio paskirties vietos, i) vežėja yra patikima (veikia nuo 1992 m.; byloje yra pateikta UAB „Eurospektras“ informacija), neturėjo jokių teisminių ginčų.

Akcentuoja, jog įsilaužimo pėdsakai transporto priemonėje nebuvo akivaizdÅ«s, jokių plombų pažeidimų nebuvo. Vežėjos civilinės atsakomybės draudikas vežėjo didelio neatsargumo nenustatė. 8.2. Dėl pavogto krovinio svorio ir vagystės per prapjautÄ priekabos stogÄ pažymi, jog netekta krovinio dalis buvo be pakuočių, nes pakuočių didžioji dalis liko priekaboje. Dėl to netekto krovinio svoris buvo ne 835 kg, o 570 kg, t. y. 265 kg mažiau, o tai turi esminės reikÅ¡mės siekiant objektyviai įvertinti vagystės aplinkybes.

Taip pat didžioji dalis pavogtų daiktų buvo nedideli ir labiausiai tikėtina per trumpÄ laikÄ galėjo bÅ«ti pavogti iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės, taip pat galėjo bÅ«ti pavogti ir du televizoriai. Apeliantas, akcentuodamas didelę dviejų televizorių įstrižainę (165 m), sÄ moningai siekia sudaryti klaidinantį įspÅ«dį, nes nutylėjo apie jų aukÅ¡tį – 71,9 cm. 8.3. Apie pervežimo marÅ¡rutÄ ir pervežamÄ krovinį žinojo ne tik atsakovai, bet ir abiejų muitinių pareigÅ«nai bei samdyta ginkluota apsauga.

Apeliantas netiksliai nurodo I. V. paaiÅ¡kinimus, o prielaidos apie „patogios“ muitinės pamainos laukimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstos. I. V. paaiÅ¡kino, kad atidarius priekabÄ nebuvo matyti vieno skydo, jis galėjo bÅ«ti pastumtas į Å¡onÄ prie kito Å¡alia esančio skydo; įpjovimas buvo didelis ir buvo priekaboje. V. B. darė prielaidÄ , jog tikėtina tai buvo padaryta tam, kad bÅ«tų galima lengviau laipioti buvusiomis sudėtomis lentomis nuo / iki stogo (kad skydas netrukdytų). 8.4. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad per prapjautÄ priekabos stogÄ negalėjo bÅ«ti pagrobta krovinio dalis ir dėl to, kad virÅ¡ tuščių televizorių dėžių įpjovos stoge nėra; pjÅ«vis stoge nefiksuotas krovinio trÅ«kumo akte; nuotraukose matomas sÄ lyginai nedidelis pjÅ«vis (2–3 iÅ¡tiestų delnų dydžio) ir Å¡is pjÅ«vis nėra toje vietoje, kur matomos iÅ¡plėšytos televizorių dėžės; priekabos gale buvo nedaug laisvos vietos.

Atsakovas su minėtais teiginiais nesutinka, nes:

a) aplinkybė, jog pjÅ«vis stoge nefiksuotas krovinio trÅ«kumo akte jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad pjÅ«vio nebuvo; pjÅ«vis fiksuotas byloje pateiktose fotonuotraukose, pjÅ«vio buvimo faktÄ patvirtino ir I. V.;

b) fiksuotas pjūvis yra pakankamai didelis. I. V. paaiškino, kad kraunant krovinį pirmiausia buvo pilnai pakrauta transporto priemonės dalis, sujungta su vilkiko kabina, o likusi krovinio dalis buvo pakrauta priekaboje. Atsakovų įsitikinimu, vienintelė atkarpa, kurioje įvyko / galėjo įvykti krovinio dalies vagystė, yra atkarpa nuo Tverės muitinės iki paskirties vietos. Rusijos Federacijos 2016 m. balandžio 29 d. teismo nutarimas administracinėje byloje, yra reikšmingas šiai bylai, nes įrodo, kad toks realaus gyvenimo įvykis (vagystė / pagrobimas iš judančios transporto priemonės) objektyviai galimas ir įmanomas.. 8.5.

Jei atstumÄ tarp paskirties muitinės Tverėje ir iÅ¡krovimo vietos ginčo transporto priemonė bÅ«tų važiavusi užmiesčio keliais, akivaizdu, kad atstumas bÅ«tų ilgesnis nei fiksuota tachografo duomenimis. Tachografu užfiksuotas 160 km atstumas patvirtina, jog važiuota trumpiausiu marÅ¡rutu. MinėtÄ atstumÄ patvirtina ne netikslÅ«s google maps duomenys, o tachografo duomenys –160 km nuvažiuota per 2.44 val., vidutiniu 59 km per valandÄ greičiu (leistinu greičiu). Ginčo, kad transporto priemonė atvyko iÅ¡ Tverės muitinės į iÅ¡krovimo vietÄ , nėra, taip pat nėra ginčo dėl tachografo duomenų. 8.6.

Apelianto teiginiai, kad pasiekti motelio „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telės, esančios už 410 km nuo pasienio, atsakovė negalėjo be papildomų poilsio sustojimų, yra nepagrįsti. Apeliantui administruojant žalos bylÄ buvo pateikti visi su ginčo pervežimu susiję dokumentai, taip pat tachografo duomenys, todėl jis turėjo daugiau su įvykiu susijusių dokumentų, kurių su ieÅ¡kiniu nepateikė. Dėl poilsiui pasirinktų vietų (aikÅ¡telių), teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog aikÅ¡telės prie motelio „Zagorodnyj dom“ ir UAB „Vingės Transsphere Logistika“, 2014 m. birželio mėnesį buvo aptvertos, apÅ¡viestos, saugomos visÄ parÄ . 8.7.

Atsakovai paaiÅ¡kina, kad aktas Nr. G-362 patvirtina suteiktÄ apsaugos paslaugÄ , kuri buvo baigta teikti atvykus į paskirties muitinę Tverėje. Sutartimi nustatyta, jog paslauga teikiama iki Tverės muitinės punkto. Akte nėra nurodyta, jog jis suraÅ¡ytas 2014 m. birželio 22 d., o yra nurodyta, jog jis sudarytas prie 2014 m. birželio 22 d. sutarties Nr. G-362 (nurodoma sutarties data ir numeris). I. V. patvirtino, kad minėtas aktas buvo pasiraÅ¡ytas baigus teikti apsaugos paslaugÄ atvykus į paskirties muitinę Tverėje. 8.8.

CMR važtaraÅ¡tyje yra atžyma, jog transporto priemonė su kroviniu tikrinta sistema „Jantar“. Apeliantas klaidina teismÄ teigdamas, jog byloje esančiame CMR važtaraÅ¡tyje nėra jokios atžymos apie tikrinimÄ rentgenu, nes objektyviai tokios atžymos byloje esančiame važtaraščio egzemplioriuje ir negali bÅ«ti. Tuo atveju, jei tikrinimo metu nustatoma įtartinų aplinkybių, transporto priemonė su kroviniu sulaikoma, tikrinama (Instrukcijos 22 punktas). Å iuo atveju ginčo transporto priemonė nebuvo sulaikyta, nes jokių įtartinų ar abejotinų aplinkybių nenustatyta.

Tverės muitinėje ginčo transporto priemonė su kroviniu stovėjo saugojamoje Tverės muitinės teritorijoje ir buvo muitinės kontrolėje.

9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų teisinės pagalbos iÅ¡laidas pagal dokumentus, pateiktus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

10. Nurodo, kad papildomu sprendimu teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ atsakovei A. B. IÄ® po beveik dviejų mėnesių nuo 2018 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovas nesutiko ir su bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimu atsakovei A. B. IÄ®. Pagal atsakovės pateiktus praÅ¡ymus dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, visos iÅ¡laidos suskaičiuotos valandiniu tarifu ir apmokestinamos 120,00 Eur / 1.00 val. Teismas taikė 2018 m. II ketvirtį, kai priteistinoms teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apskaičiuoti taikomas 2017 m.

IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 884,80 Eur. Dėl to negalėjo bÅ«ti priteisiama daugiau kaip 88,48 Eur / val. už teisinės pagalbos teikimÄ . Kadangi į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tenkino praÅ¡ymÄ dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, mano, jog priteistina suma mažintina 26,26 proc., t. y. nuo 2 507,31 Eur iki 1 848,89 Eur net ir tuo atveju, jei teismas netenkins ieÅ¡kovo apeliacinio skundo dėl 2018 m. balandžio 23 d. teismo sprendimo.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. PaaiÅ¡kina, jog atsakovės iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ sudaro 2 460,00 Eur (bendras teisinių paslaugų teikimo laikas sudaro 20.50 val. (suapvalinus 21.00 val.) ir 47,31 Eur sudaro vertimo iÅ¡laidos; iÅ¡ viso 2 507, 31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, iÅ¡ byloje faktiÅ¡kai suteiktų advokatės G. R. paslaugų, rengtų procesinių dokumentų, dalyvautų posėdžių ir jų trukmės, buvo rengtas ir atskirasis skundas, teiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, rengti mažiausiai trys papildomi dokumentai (praÅ¡ymai prijungti papildomus įrodymus, baigiamoji kalba), atstovauta 4 posėdžiuose ir t. t.

Atitinkamai pagal šiuos duomenis suskaičiavus advokato teisinės pagalbos išlaidas, remiantis tinklapyje www.infolex.lt prieinama advokato išlaidų atlyginimo skaičiuokle, gaunama maksimali už advokato teisines paslaugas mokėtina suma, kuri sudaro 5 199,94 Eur. Vadinasi tiek byloje pateikti A. B. IĮ bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, tiek skaičiuoklės duomenys patvirtina, kad skundžiamu papildomu sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta bei teisinga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nagrinėjamos bylos ribų 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl dalies naujų įrodymų priėmimo ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nepriėmimo 14. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama.

Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. CPK 306 straipsnio 3 dalimi reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ , pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki skundo padavimo termino pabaigos.

15. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d sprendimo ir atsiliepimu į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo pateikė naujus įrodymus:

a) UAB „Vingės Transsphere Logistika“ 2018 m. birželio 7 d. raÅ¡tÄ Nr. R18.055, b) RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 22 ir jo vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , c) duomenis iÅ¡ interneto dėl atstumo tarp Tverės muitinės ir krovinio paskirties vietos ir d) tinklapio www.infolex.lt skaičiuoklės duomenis. Apeliantas pateikė nuomonę ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuria praÅ¡o naujų įrodymų apie stovėjimo aikÅ¡telių saugomÄ nepriimti, nes Å¡ie duomenys galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat Google maps sistemos iÅ¡raÅ¡as apie nuvažiuotÄ atstumÄ nepaneigia tachografo duomenų; www.infolex.lt skaičiuoklės duomenis vertinti teismo nuožiÅ«ra. Atsakovai pateikė atsikirtimus į apelianto raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

16. Teisėjų kolegija priima ir prideda prie bylos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ ir RAB „Zagorodnyj dom“ raÅ¡tus, kuriais grindžiamos nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Kadangi internetiniai tinklalapiai (apie kelių atstumus ir „Infolex“ skaičiuoklė) teismui yra vieÅ¡ai prieinami duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl Å¡ie nauji įrodymai nepriimami ir grÄ Å¾inami juos padavusiam asmeniui. Å alių pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir atsikirtimai į juos savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų papildymas, todėl apelianto ir atsakovų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus taip pat atsisakoma priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ , netenkinimo 17. Dėl vežėjo (atsakovės) atsakomybės praradus dalį krovinio. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip:

1) žalos padarymas tyčia;

2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylÄ nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę tyčinei kaltės formai gali bÅ«ti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

Pagal teisės doktrinÄ tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).

18. Nagrinėjamu atveju, nuostoliai atsirado dėl nenustatytų trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis atsakovės gabento krovinio. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybe tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtÄ vežamo krovinio užvaldymÄ , tokiais atvejais reiÅ¡kia vežėjo neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams.

Taigi, turi bÅ«ti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliÅ«tis, kurias įveikus vagystė galėtų bÅ«ti pripažinta neiÅ¡vengiama aplinkybe, paÅ¡alinančia didelį vežėjo neatsargumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo veiksmai nesusiplanuojant važiavimo marÅ¡ruto, nesusirenkant informacijos apie saugomas aikÅ¡teles, nesusiplanuojant važiavimo laiko taip, kad bÅ«tų sustojama tik saugomose aikÅ¡telėse, sustojant degalinėje, į kurios teritorijÄ gali patekti bet kokie asmenys, kuri nėra saugoma joje budinčio personalo, yra neaptverta, ir ten nakčiai paliekant lengvai rinkoje realizuojamÄ ir paklausų krovinį bei nesiimant jokių papildomų apsaugos priemonių, o paprasčiausiai nueinant miegoti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ yra laikytini dideliu neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

SÄ moningÄ netinkamÄ elgesį, prilyginamÄ tyčiniams veiksmams, atitinka toks vežėjo elgesys, kai vežėjas važiuoja nesilaikydamas darbo ir poilsio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014).

19. Dėl didelio neatsargumo, kuris galėtų bÅ«ti prilyginamas tyčiai, ir vežėjo atsakomybės ribų sprendžiama ne mechaniÅ¡kai taikant atidumo ir rÅ«pestingumo standartÄ , bet atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

20. Nustatyta, jog RAB „Spektrum“ ir UAB „Dialog.LT“ sudarė vienkartinę sutartį dėl krovinio ekspedijavimo, o UAB „Dialog.LT“ krovinio (tv-audio prekių) vežimÄ ir jo perdavimÄ gavėjai RAB „Spektrum“ pavedė vežėjai A. B. IÄ®. Lietuvoje į vežėjos transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinys pakrautas 2014 m. birželio 16 d. 2014-06-16–2014-06-22 metų laikotarpiu transporto priemonės su kroviniu stovėjo UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorijoje esančioje saugomoje automobilių aikÅ¡telėje.

Atsakovų į bylÄ pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. (ir ginčo laikotarpiu) UAB „Vingės Transsphere Logistika“ teritorija yra aptverta, apÅ¡viesta ir saugoma visÄ parÄ . 2014 m. birželio 22 d. sutartimi Nr. G-362 privati saugos organizacija RAB „Kontur-S“ (turinti valstybinę licencijÄ Nr. 2/12, iÅ¡duotÄ 2012 m. birželio 5 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Pskovo apskrities valdybos ir veikianti Rusijos Federacijos įstatymo „Dėl privačios detektyvų ir saugos veiklos“ pagrindu) teikė ginkluotos apsaugos paslaugas atsakovei A.

B. IĮ – lydėjo transporto priemones „DAF“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) / BF 052 su kroviniu Rusijos Federacijos teritorijoje, iki Tverės muitinės punkto (Sutarties 2.1, 2.2 papunkčiai). Prie minėtos sutarties sudarytas ir 2014 m. birželio 22 d. aktas Nr. G-362. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (vairuotojo) I. V. paaiškinimu, prie 2014 m. birželio 22 d. sutarties sudarytas aktas Nr. G-362 buvo pasirašytas atvykus į paskirties muitinę Tverėje, t. y. 2014 m. birželio 24 d.

Vežėja iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko 2014 m. birželio 22 d. ir be sustojimo (iÅ¡skyrus trumpalaikius sustojimus) vyko per LatvijÄ iki Latvijos–Rusijos pasienio (iki Pskovo muitinės), t. y. Latvijos–Rusijos pasienį kirto 2014 m. birželio 23 d. Pskovo muitinėje 2014 m. birželio 23 d. krovinys buvo pasvertas, perÅ¡viestas rentgeno kontrolės sistema bei sistema „Jantar“. Federalinės muitinės tarnybos Å iaurės–Vakarų muitinės valdybos Pskovo muitinės 2018 m. balandžio 3 d. raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo praneÅ¡ama, kad 2014 m. birželio 23 d. transporto priemonė su kroviniu buvo apžiÅ«rėta taikant patikrinimo-apžiÅ«ros kompleksus (PAK).

Remiantis byloje pateiktos Rusijos Federacijoje taikomos Instrukcijos dėl muitinės organų pareigÅ«nų veiksmų, atliekant prekių ir transporto priemonių patikrinimÄ muitinėje, naudojant patikrinimo–apžiÅ«ros kompleksus (toliau – ir Instrukcija). Pagal InstrukcijÄ taikomas patikrinimo–apžiÅ«ros kompleksas, taip pat prekių bei transporto priemonės skanavimas rentgeno spinduliais (Instrukcijos 21 punktas). Minėtos Instrukcijos 20 punkto b papunktyje nurodyta, jog įraÅ¡o atžymÄ â€žSiuntimas į PAK“, datÄ , laikÄ ir patvirtina asmeniniu spaudu (su numeriu) vieno iÅ¡ dokumentų, liekančių muitinės organo bylose, egzempliorių: kai vyksta transporto priemonės su prekėmis – transporto (pervežimo) dokumento deÅ¡iniajame kampe.

CMR važtaraÅ¡tyje atžymos apie tikrinimÄ rentgeno sistema nėra, nes ji dedama tik CMR važtaraščio egzemplioriuje, kuris lieka muitinės žinioje (bylose). Minėtame Pskovo muitinės 2018 m. balandžio 3 d. raÅ¡te nurodyta, jog dokumentas, kuriame yra įraÅ¡as apie 2014 m birželio 23 d. atliktÄ transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ naudojant PAK, muitinėje nėra, jis perduotas Pskovo muitinės tranzito muitų kontrolės skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vieÅ¡ai žinoma, jog muitinėse naudojamos rentgeno kontrolės sistemos pagalba kovojama su nelegalių prekių įvežimu Å¡alį – sistema padeda iÅ¡aiÅ¡kinti ne tik akcizinių prekių kontrabandos faktus, bet ir aptikti bei atpažinti sprogstamÄ sias, narkotines ir kitas uždraustas gabenti medžiagas.

Taigi, krovinio patikrinimas rentgenu reiÅ¡kė, kad Pskovo muitinėje patikrintas krovinys buvo legalus (galimas įvežti į RusijÄ ). Tačiau pažymėtina, jog Å¡ioje muitinėje patvirtintas transporto priemonių plombų buvimo faktas. CMR važtaraščio Nr. 0611 17–18 grafose esančiame Pskovo muitinės antspaude nurodyta, kad ginčo transporto priemonė turėjo nuvykti į Tverės muitinę dėl muitinės procedÅ«rų atlikimo iki 2014 m. birželio 24 d. 2014-06-23 (nuo 20.00 val.)–2014-06-24 laikotarpiu vežėjos transporto priemonės su kroviniu buvo automagistralėje 372 km Maskva–Ryga esančio motelio „Zagorodnyj dom“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Atsakovai pateikė:

a) mokėjimo kvito kopijÄ dėl sumokėjimo už transporto priemonės saugojimo paslaugÄ nuo 2014 m. birželio 23 d. 20.00 val., b) 2018 m. liepos 11 d. praneÅ¡imÄ Nr. 22, kuriuo RAB „Zagorodnyj dom“ patvirtina, jog motelio „Zagorodnyj dom“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telė 2014 m. birželio mėnesį buvo apÅ¡viesta, aptverta ir visÄ parÄ saugoma. Atsakovė į Tverės muitinę atvyko 2014 m. birželio 24 d. pasibaigus muitinės darbo laikui. CMR važtaraÅ¡tyje esantys Tverės muitinės antspaudai patvirtina 2014 m. birželio 25 d. prekių (krovinio) pateikimÄ inspektoriui ir 2014 m. birželio 26 d. krovinio priėmimÄ Tverės muitinės terminalo laikinojo saugojimo sandėlyje.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pagal tachografo duomenis transporto priemonė 2014 m. birželio 27 d. nuo 00.00 iki 17.33 val. stovėjo. Taigi, 2014-06-24–2014-06-27 laikotarpiu transporto priemonė su kroviniu buvo Tverės muitinės teritorijoje ir kontrolėje. Byloje nėra duomenų, kad Tverės muitinėje (kaip ir Pskovo muitinėje) buvo atliekamas krovinio tikrinimas rentgenu ir sistema „Jantar“, taip pat transporto priemonė su kroviniu buvo dar kartÄ pasverta. 2014 m. birželio 27 d. ginčo transporto priemonė iÅ¡vyko iÅ¡ Tverės muitinės į krovinio iÅ¡krovimo (paskirties) vietÄ .

Tachografu užfiksuotas 160 km atstumas tarp Tverės muitinės ir krovinio paskirties vietos. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pagal tachografo duomenis transporto priemonė 2014 m. birželio 27 d. nuo 17.33 iki 20.11 val. laikotarpiu 2:38 val. judėjo (važiavo), 20.11–20.16 valandų laikotarpiu 5 minutes stovėjo, 20.16–20.22 valandų laikotarpiu 6 minutes judėjo ir 20.22–00.00 valandų laikotarpiu transporto priemonė stovėjo. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ paaiÅ¡kino, jog tachografo rodmenyse nurodyta 17.33 val. yra pasaulinis koordinuotasis laikas arba UTC (angl.

Coordinated Universal Time); pagal UTC reikia pridėti 2 valandas tam, kad nustatyti faktiÅ¡kÄ laikÄ Lietuvoje, o norint nustatyti faktinį laikÄ Rusijoje pagal UTC, prie nurodyto laiko turi bÅ«ti pridedamos 3 valandos. Todėl iÅ¡ Tverės muitinės iÅ¡vyko ne 17.33 val., o 20.33 val.; 160 km atstumas nuvažiuotas per 2.44 val. (2:38 val.+ 6 min. judėjimo laikas). Pagal atsakovės paaiÅ¡kinimus ir tachografo parodymus, krovinys į iÅ¡krovimo vietÄ (gavėjai) buvo pristatytas iki 2014 m. birželio 27 d. vidurnakčio (20.33 val. iÅ¡vykimo laikas + 2.44 val. judėjimo laikas = 23.17 val. atvykimo į paskirties taÅ¡kÄ laikas).

Gavėjos sandėlyje 2014 birželio 28 d. transporto priemonė buvo atidaryta iškrovimui ir pastebėtas transporto priemonės apgadinimas (priekabos gale stogo tentas perpjautas tentas) bei krovinio dalies trūkumas. Krovinio trūkumo skaičiavimas užbaigtas surašytu 2018 m. birželio 30 d. aktu.

21. Taip pat byloje nustatyta, jog krovinio gavėja jokių specialių reikalavimų vežėjo transporto priemonei – tentinei arba kietaÅ¡onei – nekėlė. Transporto priemonės, kuriomis buvo gabentas krovinys, buvo techniÅ¡kai tvarkingos, o siekdama apsaugoti vežamus krovinius, vežėja buvo įrengusi skydus, Å¡onus sutvirtinusi lentomis. Gabenamas krovinys buvo apdraustas krovinio gavėjos. Taip pat buvo apdrausta A. B. IÄ® krovinių vežimo civilinė atsakomybė (ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ ir A. B. IÄ® 2013 m. rugsėjo 4 d. vežėjų atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-932-0250905). ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , draudiminį įvykį įvertino ir sprendė, jog A. B. IÄ® veiksmų krovinio gabenimo metu negali laikyti neatsargiais, nes ji ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengti žalos atsiradimo.

22. Krovinio važtaraščio (angl. invoice) duomenimis, krovinio svoris buvo išskirtas į bruto (su pakuotėmis) ir neto (be pakuočių); nurodytas krovinio svoris bruto ir krovinio svoris neto skiriasi (be pakuočių, kurias, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų sudaro ne tik dėžės, bet ir įvairios apsauginės detalės, putų polistirolo detalės, vyniojimo medžiagos). Bylos duomenimis atsakovė vežė virš 10 000 kg svorio krovinį („TT Club Mutual Insurance Ltd“ ir UAB „Dialog LT“ 2014 m. birželio 12 d. krovinio draudimo sutartimi buvo apdraustas atsakovės A.

B. IÄ® gabenamas 10 402,4 kg krovinys), iÅ¡ kurio dingo 835 kg (su pakuotėmis) arba 570 kg krovinio (be pakuočių). Taigi, buvo pasisavinta iÅ¡ esmės nedidelė gabento krovinio dalis (8,03 proc.), todėl vežėjos vairuotojas tokio neesminio transporto priemonės svorio pasikeitimo negalėjo pajausti. Vairuotojo I. V., profesinė patirtis yra nuo 2003 m. A. B. IÄ® patvirtino, kad vairuotojas buvo instruktuotas ir suprato kaip elgtis siekiant užtikrinti krovinio saugumÄ . I. V. paaiÅ¡kino, jog kelionės metu visada transporto priemonę apeina, tikrina, apžiÅ«ri;

Å¡iuo atveju krovinį lydėjo apsauga, kuri saugojo krovinį vairuotojo poilsio metu. Akcentuotina, kad krovinio gabenimo metu iki pristatymo į paskirties vietÄ plombos nebuvo pažeistos ir iki pat transporto priemonės atidarymo krovinio gavėjos sandėlyje niekas – nei vairuotojas nei saugotojai nei apsauga nei dviejų muitinių darbuotojai ir krovinio gavėja iki transporto priemonės atidarymo – nepastebėjo pjÅ«vio, padaryto transporto priemonės priekabos stoge. Todėl galima teigti, kad buvo padarytas užmaskuotas stogo perpjovimas.

23. Byloje esančiose nuotraukose nufotografuotas transporto priemonės priekabos stoge padarytas pjÅ«vis. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad nufotografuota asmens ranka (rodoma žiojėjanti skylė) nepakankama pjÅ«vio dydžiui įvertinti, nes nuotraukoje matomas tik pjÅ«vio su ranka fragmentas. Dėl to apelianto teiginys, kad nuotraukose matomas sÄ lyginai nedidelis pjÅ«vis (2–3 iÅ¡tiestų delnų dydžio) yra nepagrįstas. Byloje nėra tikslių duomenų apie pjÅ«vio dydį (ilgį), tačiau vertinat tai, jog atsakovės krovinio gabenimo metu plombos nebuvo pažeistos ir transporto priemonės priekaba neatidaryta, o kitokiu bÅ«du patekti į priekabÄ nebuvo galimybės, spręstina, jog transporto priemonės priekabos stogo pjÅ«vis buvo galimai pakankamas asmeniui patekti į priekabos vidų, taip pat pakankamas daiktus iÅ¡imti iÅ¡ vidaus į iÅ¡orę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai, jog Å¡alia įpjovos nebuvo tuščios erdvės, kuri turėjo likti krovinį pavogus, taip pat atidarius priekabÄ joje nebuvo vieno skydo, kurį iÅ¡traukti stogo įpjova buvo per maža, nagrinėjamu atveju yra nereikÅ¡mingi, nes, kaip minėta, kitoks patekimo į priekabÄ ir daiktų išėmimo iÅ¡ jos bÅ«das nenustatytas.

24. Apibendrinusi nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai (vežėja ir vairuotojas) krovinio gabenimo metu nebuvo pažeidę dėmesingumo ir atidumo reikalavimų taip, jog bÅ«tų pagrindas pripažinti atsakovų didelį neatsargumÄ . PrieÅ¡ingai jie ėmėsi saugumo priemonių, kuriomis siekė sudaryti vežamo krovinio neteisėto užvaldymo kliÅ«tis: 2014-06-16–2014-06-22, 2014-06-23–2014-06-24 laikotarpiais transporto priemonės su kroviniu stovėjo visÄ parÄ saugomose, aptvertose ir apÅ¡viestose UAB „Vingės Transsphere Logistika“, RAB „Zagorodnyj dom“ aikÅ¡telėse bei 2014-06-24–2014-06-27 laikotarpiu Tverės muitinės terminalo laikinojo saugojimo sandėlyje; 2014-06-22–2014-06-24 laikotarpiu vežėjÄ lydėjo pasamdyta ginkluota apsauga RAB „Kontur-S“; vežėja iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko 2014 m. birželio 22 d. ir be sustojimo (iÅ¡skyrus trumpus sustojimus) vyko per LatvijÄ iki 2014 m. birželio 23 d.

Pskovo muitinės; 2014 m. birželio 27 d. iÅ¡ Tverės muitinės į krovinio iÅ¡krovimo (paskirties) vietÄ vežėja taip pat nuvyko be sustojimo (iÅ¡skyrus trumpÄ sustojimus) ir iki 2014 m. birželio 27 d. pabaigos (iki vidurnakčio) krovinį pristatė gavėjai RAB „Spektrum“.

25. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai iÅ¡plėtota. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes.

26. Viena vertus, nekelia abejonių viešai žinomas faktas, kad Rusijos (taip pat Ukrainos, Rumunijos ir kt.) keliuose vyksta krovinių, ypač vertingų (juvelyrinių dirbinių, pinigų, brangiųjų metalų, alkoholio ir skaitmeninės technikos prekių: iPad, iPhone, Apple prekių, plazminių televizorių ir pan.) grobimas iš važiuojančių (judančių) transporto priemonių. Taip pat Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ patvirtino, jog transporto priemonių tentai yra nuolat perpjaunami visoje Europoje:

Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, PrancÅ«zijoje, Italijoje bei Ispanijoje (https://www.cargonews.lt/aktuali). Å iuos grobimus vykdo asmenų grupės pagal iÅ¡ anksto sukurtas ir apgalvotas nusikalstamas schemas. Asmenys, vagiantys iÅ¡ važiuojančių transporto priemonių vadinami „akrobatais“ arba „kaskadininkais“ (https://cargolink.ru/ls/blog/11367.html; http://www.stena.ee/blog/v-pskove-zaderzhali-vorov-grabivshih-fury-na-trasse-moskva-riga-pryamo-na-hodu). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų iÅ¡kelta versija, kad dalis krovinio buvo pavogta iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės priekabos atkarpoje tarp Tverės muitinės ir paskirties vietos, per perpjautÄ tentÄ priekabos stoge, kelia pagrįstų abejonių.

Pirma, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovų pateiktame Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 5-1202/2015, kurio įrodinėjama galimybė įvykdyti krovinio vagystę iš važiuojančios transporto priemonės, faktinės aplinkybės yra nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pavogta 835 kg (bruto) tv-audio technikos, kurios trūkumas paaiškėjo pristatymo gavėjai vietoje, atidarius transporto priemonę, o administracinėje byloje Nr. 5-1202/2015 nustatyta, jog buvo pavogti 118,5 kg (bruto) kibirai iš metalo, metaliniai termosai ir metalinės talpos šiukšlių surinkimui, o prekių trūkumas paaiškėjo Pskovo muitinėje, pamačius, kad priekabos tentas perpjautas bei trūksta dalies krovinio.

Antra, vagianti transporto priemonė įprastai bÅ«na vilkiko gale ir vagiamos prekės perduodamas per vilkiko galo perpjautÄ tentÄ arba atidarius transporto priemonę į grobikų automobilį per iÅ¡imtÄ priekinį stiklÄ arba iÅ¡pjautÄ automobilio stogÄ (užmaskuota vagystė, kurios niekas nepastebi). Å iuo atveju buvo padarytas pjÅ«vis aukÅ¡tos transporto priemonės priekabos stoge, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡imti (iÅ¡kelti į viršų) per stogÄ ir saugiai perduoti (neiÅ¡mesti) 570 kg (neto) svorio daiktus (akustines sistemas, mediacentrus bei kt. garso ir vaizdo technikÄ , kurie svėrė apie 7,5–21 kg bei du 165 cm įstrižainės 71,9 cm aukščio ir po 62 kg svorio iÅ¡pakuotus televizorius), abejotina galimybė.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų sudarytos vežamo krovinio dalies neteisėto užvaldymo kliūtys buvo įveiktos trečiųjų asmenų neaiškiomis aplinkybėmis.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamai bylai panaÅ¡ios faktinės aplinkybės (kai vežėjas negalėjo nurodyti kada ir kaip prarado gabenamo krovinio dalį) buvo nagrinėjamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018. Pirma, kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl krovinio siuntėjo ir vežėjo identifikavimo, sprendžiant žalos atlyginimo dėl krovinio praradimo klausimÄ ir dėl Draudimo taisyklių nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nes draudikas įvykį pripažino nedraudžiamuoju.

Antra, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 dėl bylos faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, – vairuotojas sustojęs aptiko nupjautÄ ir dirbtinai sujungtÄ atgal plombavimo trosÄ , tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kur tai galėjo įvykti, todėl toks vairuotojo elgesys įvertintas kaip neapdairus, neatidus saugojant jam patikėtÄ krovinį, netinkamas krovinio apžiÅ«rėjimas po sustojimo, – pasisakė, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiÅ«rint vežamÄ krovinį, tinkamumu, tokiomis aplinkybėmis byloje nesirėmė ir Å¡ios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos, dėl to teismas sutiko su kasacinių skundų argumentais, kad teismai, konstatuodami vairuotojo netinkamus veiksmus, išėjo už ieÅ¡kinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieÅ¡kinio pagrindu nenurodytų faktų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis palikti iÅ¡ esmės nepakeisti, paÅ¡alinant iÅ¡ jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais pasisakyta dėl vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiÅ«rint vežamÄ krovinį, netinkamumo.

28. Pažymėtina, kad apeliantui, siekiančiam gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimÄ , kyla pareiga įrodyti ne tik praradimo faktÄ , bet ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumÄ (Å¡iurkÅ¡tų aplaidumÄ ), dėl kurio krovinys (jo dalis) buvo užvaldytas trečiųjų asmenų, t. y. jam tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja ginčijamo vežimo aplinkybes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vežėjo Å¡iurkÅ¡tų aplaidumÄ .

Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018).

29. Dėl CMR konvencijos 32 straipsniu reglamentuojamos ieškinio senaties. Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126, 1.131 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).

CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimų taikant Å¡iÄ KonvencijÄ dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio punktÄ pretenzijų pateikimas raÅ¡tu pristabdo senaties termino veikimÄ iki tos dienos, kai vežėjas raÅ¡tu atmeta pretenzijÄ ir grÄ Å¾ina prie jos pridėtus dokumentus.

30. Bylos duomenimis krovinio gavėja RAB „Spektrum“ pateikė UAB „Dialog.LT“ 2014 m. liepos 3 d. pretenzijÄ dėl 49 042,70 Eur nuostolių atlyginimo, o UAB „Dialog.LT“ pateikė A. B. IÄ® 2014 m. liepos 24 d. pretenzijÄ dėl minėtų nuostolių atlyginimo. Taip pat krovinio gavėja 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ â€žTT Club Mutual Insurance Ltd“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. 2015 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo RAB „Spektrum“ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 48 590,95 Eur (iÅ¡ praÅ¡omos atlyginti nuostolių 49 042,70 Eur sumos minusavo draudimo sutartyje numatytÄ 451,75 Eur franÅ¡izės sumÄ ).

Atsakovės A. B. IÄ® draudikas „ERGO Insurance“ SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ , 2014 m. rugpjūčio 7 d. atmetė UAB „Dialog.LT“ pretenzijÄ dėl nuotolių atlyginimo. Taigi, 2015 m. vasario 8 d. (kitÄ dienÄ po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo), draudikas „TT Club Mutual Insurance Ltd“ įgijo regreso teisę į nuostolius padariusį asmenį – vežėjÄ A. B. IÄ®. „TT Club Mutual Insurance Ltd“ ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teismui EPP sistema pateiktas 2017 m. birželio 28 d. 22:20:40 val., registruotas 2017 m. birželio 29 d. (teisėjos rezoliucija priimtas 2017 m liepos 5 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tyčinių veiksmų atveju nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovų jokių tyčinių veiksmų nenustatyta, todėl remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi „TT Club Mutual Insurance Ltd“ teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl vežimų taikant Å¡iÄ KonvencijÄ dėl senaties prarasta po vienerių metų (2016 m. vasario 8 d.). IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu ieÅ¡kinys netenkinamas ir dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo.

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo, tenkinimo iÅ¡ dalies 31. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama tik su tokių teismo sprendimo trÅ«kumų iÅ¡taisymu, kai, priėmus sprendimÄ , nustatoma, jog atitinkami ieÅ¡kiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu ar bylÄ užbaigiančia nutartimi. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinį atmetė, neiÅ¡sprendė atsakovės A.

B. IÄ® bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo. Šį klausimÄ iÅ¡sprendė skundžiamu papildomu sprendimu.

32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl iÅ¡laidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti Å¡alis turi teismui raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ . Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

33. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 7 punktu nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

34. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nuo kada Å¡alis, praÅ¡anti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

35. Skundžiamame papildomame sprendime nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , specialių žinių poreikį, ginčo sumos dydį, ir su tuo susijusių teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sÄ naudas bei padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma priteisti patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, taikomo nustatant priteistino užmokesčio dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta formaliai, neatsižvelgus į minėtÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (žr. Å¡ios nutarties 34 punktÄ ).

36. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė 2018 m. II ketvirtį, kai priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių:

i) nuo kada Å¡alis (atsakovė), praÅ¡anti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu), ii) koks pagal atitinkamÄ metų ketvirtį priteistinoms teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis pagal Rekomendacijas.

37. Nustatyta, jog atsakovai A. B. ir A. B. IÄ® 2017 m. rugpjūčio 17 d. atsiliepimuose į ieÅ¡kinį prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė A. B. IÄ® 2018 m. sausio 22 d. praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso 1 907,31 Eur: 1 860,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 47,31 Eur vertimo iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas pagrįsti atsakovė pateikė: i) 2017 m. liepos 18 d. sÄ skaitÄ dėl 660,00 Eur už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties parengimÄ ir 2017 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitÄ (600,00 Eur), ii) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sÄ skaitÄ dėl 840,00 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitÄ (840,00 Eur), iii) 2017 m. gruodžio 6 d. sÄ skaitÄ už atstovavimÄ 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. parengiamajame posėdyje (posėdžio trukmė 1.30 val.) (180,00 Eur) ir SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä dėl 180,00 Eur pervedimo, iiii) 2018 m. sausio 19 d. sÄ skaitÄ už atstovavimÄ 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. parengiamajame posėdyje (posėdžio trukmė 1.30 val.) (180,00 Eur) ir SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä dėl 180,00 Eur pervedimo, iiiii) 2017 m. lapkričio 16 d. sÄ skaita faktÅ«rÄ dėl 47,31 Eur už dokumento vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ ir 2017 m. lapkričio 20 d.

„Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas Nr. 664 (47,31 Eur sumokėjo A. B. IÄ®). Atsakovė A. B. IÄ® 2018 m. vasario 13 d. patikslintame praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei A. B. IÄ® iÅ¡ viso 2 267,31 Eur: 2 200,00Eur advokato pagalbai apmokėti ir 47,31 Eur vertimo iÅ¡laidas. Papildomai patirtas 360,00 Eur iÅ¡laidas (1 907,31 Eur + 360,00 Eur = 2 267,31 Eur) grindžia 2018 m. vasario 12 d. sÄ skaita už 2018 m. vasario 12 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ , atstovavimÄ 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdyje (360,00 Eur už 3 darbo valandas) ir 2018 m. vasario 13 d.

SEB banko mokėjimo nurodymu (360,00 Eur). Atsakovė A. B. IÄ® 2018 m. balandžio 3 d. patikslintame praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei A. B. IÄ® iÅ¡ viso 2 507,31 Eur: 2 460,00Eur advokato pagalbai apmokėti ir 47,31 Eur vertimo iÅ¡laidas. Papildomai patirtas 240,00 Eur iÅ¡laidas (1 907,31 Eur + 360,00 Eur + 240,00 Eur = 2 507,31 Eur) grindžia 2018 m. balandžio 3 d. sÄ skaita už papildomÄ pateiktų duomenų analizę, atstovavimÄ 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdyje (240,00 Eur už 2 val.) ir 2018 m. balandžio 3 d.

„Swedbank“, AB mokėjimo nurodymÄ (240,00 Eur). 2018 m. balandžio 24 d. praÅ¡yme dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso 2 507,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

38. Taigi, atsakovės I. B. IÄ® 660,00 Eur iÅ¡laidos už atskirojo skundo parengimÄ patirtos 2017 m. liepos mėn. (2017 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitas), o 840,00 Eur iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ turėtos 2017 m. rugpjūčio mėn. (2017 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato iÅ¡laidų sumos.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-04-01–2017-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 822,80 Eur. Todėl rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas sudaro: i) 2 057,00 Eur už ieÅ¡kinį (822,80 Eur × 2,5) ir ii) už atskirÄ jį skundÄ 329,12 Eur (822,80 Eur × 0,4). Taigi, atsakovės I. B. IÄ® turėtos 840,00 Eur dydžio iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 papunkčiu nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui už ieÅ¡kinio parengimÄ dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei.

Atsakovės I. B. IÄ® turėtos 660,00 Eur iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.15 papunkčiu nustatytÄ maksimalaus užmokesčio advokatui už atskirojo skundo parengimÄ atlyginimo dydį. Todėl Å¡ios iÅ¡laidos mažinamos ir priteisimos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei I. B. IÄ® 329,12 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos.

39. Atsakovė A. B. IÄ® 180,00 Eur sumokėjo advokatei 2017 m. gruodžio mėn. už atstovavimÄ 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. parengiamajame teismo posėdyje ir pasirengimÄ Å¡iam posėdžiui (2017 m. gruodžio 6 d. AB SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as dėl 180,00 Eur pervedimo). Rekomendacijų 8.19 papunkčiu nustatyta, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientÄ .

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-07-01–2017-09-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 817,60 Eur. Todėl rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas sudaro 81,76 Eur už vienÄ atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ (817,60 Eur × 0,1). 2017 m. gruodžio 6 d. sÄ skaitoje nurodyta, jog pasirengimas Å¡iam posėdžiui ir kliento atstovavimas jame užėmė 1.30 val. (120,00 Eur / val.).

IÅ¡ 2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad posėdžio trukmė buvo 34 minutės (nuo 13.01 val. iki 13.35 val.). Taigi, už atsakovės atstovavimÄ 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. teismo posėdyje, kuris truko 34 minutes, maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 46,34 Eur. Likusi atsakovės nurodyta suma 133,66 Eur (180 Eur - 46,34 Eur), už likusį nurodytÄ laikÄ (56 minutes), yra už pasirengimÄ Å¡iam posėdžiui. Å i suma virÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 papunkčiu nustatytÄ maksimalaus advokatui užmokesčio už pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ atlyginimo dydį.

Todėl atsakovės turėtos iÅ¡laidos už pasirengimÄ 2017 m. lapkričio 22 d., 13.00 val. posėdžiui mažintinos iki 76,31 Eur. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei I. B. IÄ® iÅ¡ viso 122,65 Eur (46,34 Eur už advokatės atstovavimÄ parengiamajame teismo posėdyje + 76,31 Eur už pasirengimÄ parengiamajam teismo posėdžiui).

40. Atsakovė A. B. IÄ® 180,00 Eur sumokėjo advokatei 2018 m. sausio mėn. už atstovavimÄ 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. teismo posėdyje ir pasirengimÄ Å¡iam posėdžiui (2018 m. sausio 19 d. AB SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as dėl 180,00 Eur pervedimo). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-10-01–2017-12-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 838,70 Eur. Todėl rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas sudaro 83,87 Eur už vienÄ atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ (838,70 Eur × 0,1). 2018 m. sausio 19 d. sÄ skaitoje nurodyta, jog pasirengimas 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. posėdžiui ir kliento atstovavimas jame užėmė 1.30 val. (120,00 Eur / val.).

IÅ¡ 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad posėdžio trukmė buvo 1.07 val. (nuo 13.08 val. iki 14.01 val.). Taigi, už atsakovės atstovavimÄ 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. teismo posėdyje, kuris truko 1.07 minutes, maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 85,27 Eur. Likusi atsakovės nurodyta suma 94,73 Eur (180 Eur - 85,27 Eur), už likusį nurodytÄ laikÄ (23 minutes), yra už pasirengimÄ Å¡iam posėdžiui. Å i suma virÅ¡ija Rekomendacijų 8.19 papunkčiu nustatytÄ maksimalaus advokatui užmokesčio už pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ atlyginimo dydį.

Todėl atsakovės turėtos iÅ¡laidos už pasirengimÄ 2018 m. sausio 22 d., 13.00 val. posėdžiui mažintinos iki 32,68 Eur. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei I. B. IÄ® iÅ¡ viso 117,95 Eur (85,27 Eur už advokatės atstovavimÄ teismo posėdyje + 32,68 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiui).

41. Atsakovė 360,00 Eur iÅ¡laidas turėjo 2018 m. vasario mėnesį už 2018 m. vasario 12 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų paruoÅ¡imÄ , pasirengimÄ 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdžiui ir atsakovės atstovavimÄ jame (2018 m. vasario 13 d. SEB banko mokėjimo nurodymas). 2018 m. vasario 12 d. detalizuota, kad už minėtos teisinės paslaugos 360,00 Eur sumai suskaičiuotos už 3 darbo valandas po 120,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17. papunktį už kitų, nei nurodyta Å¡ių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai) taikomas 0,1 koeficientas, t. y. 83,87 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ .

IÅ¡ 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, jog Å¡is teismo posėdis truko 2.06 val. (nuo 11.00 val. iki 13.06 val.), todėl maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 176,13 Eur. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos per Å¡iek tiek daugiau kaip 3 valandas, taip pat atsižvelgus į tai, kad pagal Rekomendacijas atsakovės advokatui priteistina maksimali suma sudaro 260,00 Eur suma (83,87 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ per 1.00 val. + 176,13 Eur atstovavimo teismo posėdyje, kuris truko 2.06 val., suma), taip pat įvertinus, kad advokatui reikėjo pasiruoÅ¡ti 2018 m. vasario 14 d., 11.00 val. teismo posėdžiui, todėl vertinama, jog 83,87 Eur suma už pasirengimÄ posėdžiui yra pakankama.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija mažina 360,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 346,87 Eur (83,87 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ + 176,13 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje + 83,87 Eur suma už pasirengimÄ teismo posėdžiui) ir Å¡iÄ sumÄ priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

42. Taip pat atsakovė A. B. IÄ® 2018 m. balandžio mėn. turėjo 240,00 Eur iÅ¡laidas už papildomÄ pateiktų duomenų analizę, pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdyje (240,00 Eur už 2.00 val.) (2018 m. balandžio 3 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-01-01–2018-03-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 850,80 Eur (arba 85,08 Eur / val.).

IÅ¡ 2018 m balandžio 4 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad Å¡is posėdis truko 2.40 val. (nuo 9.00 val. iki 11.40 val.). Taigi, atsakovės nurodytas laikas (2.00 val.) yra trumpesnis už 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdžio trukmę. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad už atsakovės atstovavimÄ 2018 m. balandžio 4 d., 9.00 val. teismo posėdyje, kuris truko 2.40 val., maksimalaus užmokesčio dydis sudaro 225,88 Eur, o už duomenų analizę ir už pasirengimÄ posėdžiui sudaro dar daugiau, sprendžia, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtÄ papildomÄ 240,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

43. Atsakovės 47,31 Eur dokumento vertimo iÅ¡laidos patirtos už Rusijos Federacijos Pskovo srities Pskovo miesto 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 5-1202/2015, vertimÄ iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių kalbÄ . Å iuo dokumentu atsakovai grindė aplinkybę, jog yra galimybė įvykdyti krovinio vagystę iÅ¡ važiuojančios transporto priemonės; dokumentas prijungtas prie bylos ir teismo įvertintas. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ios iÅ¡laidos yra protingos ir pagrįstos raÅ¡ytinais įrodymais (žr. Å¡ios nutarties 37 punktÄ ), todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės A. B. IÄ® naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

44. Teismas ex officio (pagal pareigas) paskirsto žyminį mokestį. Nustatyta, kad atsakovė A. B. IÄ® už atskirÄ jį skundÄ , dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2017 m. liepos 17 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 487 sumokėjo valstybei 38,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat V. B. už atskirÄ jį skundÄ , dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, 2017 m. liepos 17 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 526 sumokėjo valstybei 38,00 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1557-516/2017 atsakovų A. B. IÄ® ir A. B. atskirÄ jį skundÄ tenkino, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Å ioje nutartyje teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Å io bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė.

Atsižvelgusi į tai, kad atsakovų atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties tenkinti, teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo atsakovei A. B. IĮ (kurios savininkas yra atsakovas A. B.) iš viso 76,00 Eur (38,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis × 2 atskirieji skundai) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 3 dalis).

45. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. gavo ieÅ¡kovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo –1 150,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas bei 954,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat su Å¡iuo praÅ¡ymu pateiki: 2019 m. balandžio 2 d. PVM sÄ skaita–faktÅ«ra dėl 300,00 Eur už paaiÅ¡kinimų ir papildomų įrodymų pateikimÄ bei 300,00 Eur sumokėjimÄ patvirtinantis AB SEB bankas 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo netenkintas, todėl jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

46. Apibendrinusi iÅ¡dėstytÄ ir vadovaudamasi Rekomendacijomis, teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. IÄ® iÅ¡ viso 2 119,90 Eur (840,00 Eur + 329,12 Eur + 76,00 Eur + 122,65 Eur + 117,95 Eur + 346,87 Eur + 240,00 Eur + 47,31 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl bylos procesinės baigties 47. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo rezultatas yra teisingas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

48. Apeliacinis skundas dėl skundžiamojo papildomo sprendimo tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomas sprendimas pakeičiamas. Priteisiamos iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A. B. IĮ 2 119,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 49. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo netenkintas, todėl priteisiamos iš ieškovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A.

B. IÄ® bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovė praÅ¡o priteisti: i) 8,71 Eur už RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡to Nr. 22 vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ pagal 2018 m. liepos 17 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ir 2018 m. spalio 23 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymÄ Nr. 1262); ii) 900,00 Eur už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ pagal 2018 m. birželio 19 d. sÄ skaitÄ ir SEB bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenis dėl 2018 m. birželio 21 d. 900,00 Eur pervedimo).

50. RAB „Zagorodnyj dom“ 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tas Nr. 22 su vertimu į lietuvių kalbÄ teismo prijungtas prie bylos ir įvertintas. Minėto raÅ¡to vertinimo 8,71 Eur dydžio iÅ¡laidos yra protingos ir pagrįstos raÅ¡ytinais įrodymais (žr. Å¡ios nutarties 48 punktÄ ), todėl priteisiamos iÅ¡ apelianto atsakovės naudai. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-01-01–2018-03-31) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 850,80 Eur.

Rekomenduotina priteisti maksimali atlygintinos advokato iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suma sudaro 1 106,04 Eur (850,80 Eur × 1,3). Atsakovės turėtos 900,00 Eur dydžio iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 papunkčiu nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos taip pat priteisiamos iÅ¡ apelianto atsakovei. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija priteisia iÅ¡ apelianto „TT Club Mutual Insurance Ltd“ atsakovei A.

B. IĮ iš viso 908,71 Eur (8,71 Eur + 900,00 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

51. Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo iÅ¡ esmės tenkintas, nes apeliantas prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų teisinės pagalbos iÅ¡laidas pagal dokumentus, pateiktus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Dėl to apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliantas praÅ¡o priteisti 150,00 Eur už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomo sprendimo paruoÅ¡imÄ pagal 2018 m. liepos 17 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir 2018 m. liepos 17 d.

SEB bankas tarptautinio mokėjimo nurodymÄ . Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-04-01–2018-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) sudarė 884,80 Eur. Todėl rekomenduojami priteisti maksimalÅ«s užmokesčio už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas (už apeliacinio skundo parengimÄ ) sudaro 2 212,00 Eur (884,80 Eur × 2,5). Apelianto turėtos 150,00 Eur dydžio iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.9 papunkčiu nurodyto maksimalaus užmokesčio advokatui už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovės A.

B. IĮ apeliantui „TT Club Mutual Insurance Ltd“.

52. Atlikus nagrinėjamojoje byloje Å¡alims priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų įskaitymÄ (3 028,61 Eur (2 119,90 Eur + 908,71 Eur) atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos - 150,00 Eur ieÅ¡kovo (apelianto) bylinėjimosi iÅ¡laidos) iÅ¡ „TT Club Mutual Insurance Ltd“ priteisimos A. B. IÄ® naudai iÅ¡ viso 2 878,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „TT Club Mutual Insurance Ltd“, j. a. k. 026557093, atsakovei A. B. individualiai įmonei, j. a. k. 121452853, 2 878,61 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Antanas Rudzinskas Vigintas ViÅ¡inskis