2021-01-21 Nr. AB-1410-3-65-3-00296-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-56-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00296-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Specprojektas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Spectrans“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Energetikos montažas“ (toliau – ir Bendrovė; paduodama skundą teismui, ji buvo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-84 „Dėl UAB „Energetikos montažas“ turto priverstinio įkeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-5087 ir jam iš atsakovo priteisti 823 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-329-278/2014 jam iškėlė restruktūrizavimo bylą, o 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino Bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat ir VSDFV Utenos skyriaus 56 843 Eur kreditorinį reikalavimą. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo restruktūrizavimo planas, numatant 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę, kuris buvo pakeistas teismo 2015 m. birželio 26 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. birželio 17 d., 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2017 m. birželio 13 d. nutartimis. Bendrovė, vykdydama restruktūrizavimo planą, kreditoriui VSDFV Utenos skyriui sumokėjo dalį skolos, o likęs nepadengtas teismo patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas pareiškėjo restruktūrizavimo byloje sudaro 42 445 Eur. Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovės restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas griežtai jame nustatytais terminais, 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nutraukė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad vykstant jo restruktūrizavimo procesui ir galiojant teismo patvirtintam Bendrovės restruktūrizavimo planui, VSDFV Utenos skyrius, siekdamas užtikrinti likusio nepadengto teismo patvirtinto 42 445 Eur atsakovo kreditorinio reikalavimo pareiškėjo restruktūrizavimo byloje padengimą bei 7 625,38 Eur susidariusios einamosios skolos grąžinimą, Sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą Bendrovės turtui – 38 360,51 Eur dydžio reikalavimo teisei į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Specprojektas“ ir 67 357,47 Eur dydžio reikalavimo teisei į UAB „Spectrans“. 2018 m. birželio 25 d. pareiškėjas kreditoriui VSDFV Utenos skyriui sumokėjo dalį (2 000 Eur) einamųjų įmokų ir taip sumažino einamųjų įmokų įsiskolinimą. Gindama savo ir kitų kreditorių interesus, Bendrovė Sprendimą apskundė VSDFV, tačiau jos skundas buvo nemotyvuotai atmestas, deklaratyviai nurodant, kad Sprendimas nesukelia pasekmių, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui, kadangi juo nėra vykdomi realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai, o yra tik užtikrinamas skolos išieškojimas.

4. BUAB „Energetikos montažas“ buvo įsitikinusi, kad Sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis prieštarauja imperatyvioms Įmonių restruktūrizavimo nuostatoms, Panevėžio apygardos teismo patvirtintam restruktūrizavimo planui, pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei, restruktūrizavimo proceso tikslams ir pažeidžia kitų Bendrovės kreditorių bei jos pačios interesus.

5. Remdamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, 9 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 14 straipsnio 3, 6 bei 11 dalių, 23 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad jis turi teisę ir pareigą disponuoti visu jam priklausančiu turtu įstatymo ir teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka bei sąlygomis, o tai reiškia, kad Bendrovė ir atsiskaitymą su savo kreditoriais turi vykdyti tik vadovaudamasi teismo nustatytais ir restruktūrizavimo plane įtvirtintais kreditorių reikalavimų dydžiais bei jų tenkinimo eiliškumu. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo nustatyti ir restruktūrizavimo plane įtvirtinti kreditorių reikalavimų dydžiai bei jų tenkinimo eiliškumas yra privalomi ne tik jam, tačiau ir jo kreditoriams. Nurodė, kad Bendrovės kreditoriai, siekdami pirmesnio savo reikalavimo patenkinimo, neturi teisės imtis vienašališkų priemonių, kuriomis, nesilaikant numatytos tvarkos, būtų pakeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Teigė, kad tokie pakeitimai gali būti atliekami tik 2/3 visų pareiškėjo kreditorių balsų dauguma pakeitus pareiškėjo restruktūrizavimo planą ir tokį kreditorių sprendimą patvirtinus teismui.

6. Bendrovė pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyriui Sprendimu vienašališkai nustačius priverstinį jos turto, kurio bendra vertė – 105 717,98 Eur, įkeitimą, iš šio turto pirmiausia turės būti tenkinamas Panevėžio apygardos teismo patvirtintas VSDFV Utenos skyriaus 42 445 Eur kreditorinis reikalavimas bei 7 625,38 Eur einamoji skola. Pareiškėjas nurodė, kad nesant Sprendimo, pirmenybę į savo reikalavimų patenkinimą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą turėtų Bendrovės pirmos eilės kreditoriai, t. y. buvę jos darbuotojai, kuriems pareiškėjas nėra išmokėjęs viso darbo užmokesčio. Be to, teisę į proporcingos dalies savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto turėtų ir kiti tos pačios eilės Bendrovės kreditoriai.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad įmonių restruktūrizavimo teisinis reguliavimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl yra imperatyvus. Teigė, kad Sprendimas, nepagrįstai privilegijuojantis atsakovą prieš kitus Bendrovės kreditorius ir pažeidžiantis restruktūrizavimo proceso principus, turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas pasinaudojimas (piktnaudžiavimas) vien tik atsakovui prieinamomis vienašališkos prievartos priemonėmis, kuris negali būti pateisinamas tuo, kad VSDFV Utenos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešąjį interesą atitinkančias funkcijas.

8. BUAB „Energetikos montažas“ atkreipė dėmesį, kad Sprendimu jos kreditorius VSDFV Utenos skyrius nustatė priverstinį įkeitimą pareiškėjo turtui, kurio vertė (105 717,98 Eur) daugiau nei du kartus viršija įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydį (50 070,38 Eur). VSDFV Utenos skyrius savo sprendimo nustatyti įkeitimą būtent tokios vertės pareiškėjo turtui nemotyvavo, nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad reali įkeičiamo turto vertė yra daug mažesnė už nominalią. Tai reiškia, kad net ir pripažįstant, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai pakeisti įstatyme bei teismo patvirtintame pareiškėjo restruktūrizavimo plane nustatytą jo kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, Sprendimas turėtų būti pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, kuriame įtvirtinta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Bendrovei buvo akivaizdu, kad Sprendimu siekiamas tikslas – užtikrinti 50 070,38 Eur jos įsiskolinimo VSDFV Utenos skyriui grąžinimą – būtų visiškai pasiektas, jeigu priverstinis įkeitimas būtų buvęs nustatytas vien tik, pavyzdžiui, pareiškėjo 67 357,47 Eur dydžio reikalavimo teisei į UAB „Spectrans“ arba kitoms Bendrovės turimoms reikalavimo teisėms, kurių vertė atitinka užtikrinamo įsipareigojimo dydį. Pareiškėjo nuomone, jo teisės Sprendimu buvo suvaržytos daug labiau, nei tai buvo būtina Sprendimo tikslams pasiekti, o nepagrįstai didelis suvaržymų mastas nebuvo motyvuotas.

9. Teismo posėdyje pareiškėjo BUAB „Energetikos montažas“ atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė Bendrovės skundą tenkinti.

10. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2007 m. lapkričio 28 d. yra VSDFV Utenos skyriaus draudėjas. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Energetikos montažas“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo patvirtinti Bendrovės kreditoriniai reikalavimai, taip pat ir VSDFV Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas – 196 266 Lt (56 842 Eur). Nurodė, kad iš visos patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos, pagal restruktūrizavimo planą VSDFV Utenos skyrius iš pareiškėjo gavo 14 396,9 Eur. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, jog Bendrovės restruktūrizavimo planas nėra vykdomas griežtai jame nurodytais terminais, 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo restruktūrizavimo bylą nutraukė, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla.

12. VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad nors Bendrovė turėjo einamųjų įmokų skolą įmonės restruktūrizavimo proceso laikotarpiu ir atsakovas turėjo teisę skolininkei taikyti visas priverstinio išieškojimo priemones, taip pat turto įkeitimą, tačiau tik teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą, siekdamas užsitikrinti 50 070,38 Eur pareiškėjo skolos VSDFV Utenos skyriui susigrąžinimą, skundžiamu 2018 m. birželio 11 d. sprendimu įkeitė Bendrovės pateiktame 2018 m. gegužės 31 d. debitorių sąraše nurodytų dviejų debitorių UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorines skolas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorinės skolos nėra priteistos jokiame teisme, apie debitorių įsiskolinimą Bendrovei VSDFV Utenos skyriui tapo žinoma tiktai iš jos pačios pateikto 2018 m. gegužės 31 d. įmonės debitorių sąrašo. Atsakovas nurodė, kad paprastai netgi priteistos skolos išieškojimai iš debitorių būna apsunkinti, todėl dalis Bendrovės debitorinių išieškojimų realiai nebus visiškai išieškoti. VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad įkeitė UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorines skolas, kadangi Bendrovė kito registruoto turto, kuriuo būtų užtikrintas skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui grąžinimas, neturi. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jo teisės skundžiamu sprendimu buvo suvaržytos labiau, nei tai buvo būtina sprendimo tikslams pasiekti, yra nepagrįstas. VSDFV Utenos skyrius teigė, kad Sprendimas visiškai atitinka galiojančiais teisės aktais VSDFV teritorinių skyrių priimamų sprendimų dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos/ priverstinio įkeitimo turiniui ir formai keliamus reikalavimams.

13. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Specprojektas“ prašė Bendrovės skundą tenkinti.

15. UAB „Specprojektas“ paaiškino, kad apie sprendimą dėl priverstinio įkeitimo nustatymo iš anksto nebuvo informuota. Nurodė, kad jeigu būtų buvusi informuota, su tokiu sprendimu nebūtų sutikusi. Akcentavo, kad atsakovas, norėdamas pakeisti restruktūrizavimo planą ir būti įtrauktas tarp hipotekos (įkeitimo) kreditorių, turėjo kreiptis į restruktūrizavimo administratorių, kad būtų pateiktas teismui tvirtinti patikslintas VSDFV Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas ir sušauktas Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame būtų sprendžiamas plano pakeitimas, atsakovą įtraukiant tarp įkeitimo kreditorių. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas pareiškėjo restruktūrizavimo byloje teismo nebuvo patikslintas, nustatant, kad jis yra užtikrintas įkeitimu, nebuvo pakeistas Bendrovės restruktūrizavimo planas, atsakovą įtraukiant tarp hipotekos kreditorių. UAB „Specprojektas“ nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Be to, jis yra neproporcingas, kadangi VSDFV Utenos skyriaus reikalavimo suma sudarė tik 50 070,38 Eur, o Sprendimu buvo įkeista pareiškėjo turto už 105 717,98 Eur.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Spectrans“ prašė Bendrovės skundą tenkinti.

17. UAB „Spectrans“ nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Teigė, kad jis prieštarauja imperatyvioms Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatoms ir kreditorių lygiateisiškumo principui. Akcentavo, kad 2018 m. birželio 11 d. kai buvo priimtas Sprendimas, Bendrovės restruktūrizavimo byla dar nebuvo pasibaigusi. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Sprendimu nustačius priverstinį įkeitimą Bendrovės turtui, iš esmės buvo pakeista tuo metu galiojusiame restruktūrizavimo plane nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir atsakovas įgijo pirmenybę prieš kitus pareiškėjo kreditorius. Teigė, kad priverstinio įkeitimo nustatymas yra tolygus Bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimui ir VSDFV Utenos skyriaus kreditorinio reikalavimo tikslinimui, nors atsakovo reikalavimas teismo nutartimi nebuvo patikslintas, tokio plano pakeitimui nebuvo gautas 2/3 Bendrovės kreditorių pritarimas ir jis teismo nutartimi nebuvo patvirtintas.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Energetikos montažas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, jai tinkamai nevykdant restruktūrizavimo plano VSDFV Utenos skyriaus atliktais skolos išieškojimo veiksmais, teismo priimtu sprendimu restruktūrizavimo bylą nutraukti bei atsakovo priimtu sprendimu dėl pareiškėjo turto priverstinio įkeitimo, teismas pažymėjo, kad valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. birželio 12 d. pranešime apie priverstinio įkeitimo įregistravimą Hipotekos registre nurodyta, kad Hipotekos registre priverstinis įkeitimas buvo įregistruotas 2018 m. birželio 12 d. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-255-280/2019 Bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d.

20. Pacitavęs su įkeitimu susijusius teisinius santykius reguliuojančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 straipsnio 3 ir 4 dalių, 4.176 straipsnio, 4.187 straipsnio 3 dalies, 4.198 straipsnio 1–4 dalių bei 4.199 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. birželio 11 d. buvo 50 070,38 Eur, todėl kilo valstybės reikalavimas iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių. Teismas akcentavo, kad teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo yra reguliuojami specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, ir tiek, kiek yra leidžiama šiuo įstatymu, – kitais įstatymais. Pacitavęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 34 straipsnio 1 punkto, 40 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 48.2 punkto nuostatas, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Bendrovei buvo nustatyta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus pavaduotojas pagal jam suteiktą kompetenciją turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą nustatyti priverstinį įkeitimą.

21. Pacitavęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyrius yra viena iš įmonės kreditorių. Aptaręs Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio, nustatančio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Įmonių bankroto įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra tenkinami antrąja eile. Teismas padarė išvadą, kad minėta norma rodo, jog antrąja eile yra tenkinami su mokestinėmis prievolėmis susiję kreditorių reikalavimai, t. y. reikalavimai tų subjektų, kurie turi administracinius įgaliojimus rinkti mokesčius bei įmokas į valstybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju VSDFV Utenos skyrius, nustatydamas priverstinį įkeitimą, tapo Bendrovės privilegijuotu kreditoriumi.

22. Teismas akcentavo, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas įtvirtina draudimą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

23. Teismas pažymėjo, kad priverstinis įkeitimas buvo įregistruotas 2018 m. birželio 12 d., o nutartis pareiškėjui iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d., taigi, VSDFV Utenos skyrius Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo nepažeidė. Nors Bendrovė teigė, kad VSDFV elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau ji, įregistruodama priverstinį įkeitimą, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Įmonių bankroto įstatyme bei Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų nepažeidė. BUAB „Energetikos montažas“ taip pat nenurodė, kokias įstatymų nuostatas atsakovas pažeidė. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog VSDFV Utenos skyrius žinojo apie galimą bankroto bylos iškėlimą, negali būti laikoma netinkamu jos teisių įgyvendinimu ar kitų kreditorių interesų pažeidimu.

24. Teismas akcentavo, kad VSDFV Utenos skyrius įkeitė UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorines skolas, kadangi pareiškėjas kito registruoto turto, kuriuo būtų užtikrintas skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui grąžinimas, neturėjo. UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorinės skolos pareiškėjui nėra priteistos, todėl gali susidaryti tokia situacija, kai dalies jo debitorinių įsiskolinimų realiai nebus galima visiškai išieškoti, todėl sprendė, kad Bendrovės teisės nebuvo suvaržytos labiau, nei buvo būtina Sprendimo tikslams pasiekti.

25. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visetą bei atsižvelgęs į byloje nagrinėjamam ginčui reguliuoti taikomas teisės normas, teismas sprendė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. VIA_SP2E-84 bei VSDFV 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-5087 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Atmetęs BUAB „Energetikos montažas“ skundą, teismas nenustatė pagrindo tenkinti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 26. Pareiškėjas BUAB „Energetikos montažas“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti visiškai ir jai iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo administraciniame procese taisykles, be to, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą, nemotyvuotą bei neteisėtą sprendimą.

28. Bendrovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog buvo vertinama, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas Sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą, tačiau teismas visiškai nevertino nei pareiškėjo skunde, nei bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje jo atstovės išdėstytos pozicijos, kad Sprendimas prieštaravo imperatyvioms Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatoms, Panevėžio apygardos teismo patvirtintam restruktūrizavimo planui, Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei, restruktūrizavimo proceso tikslams ir pažeidė kitų pareiškėjo kreditorių bei jo paties interesus. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad nors ji yra bankrutuojanti, tačiau ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu jai buvo taikoma restruktūrizavimo procedūra ir tai pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, tačiau teismas situaciją vertino tik Įmonių bankroto įstatymo taikymo kontekste.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde cituotos Įmonių restruktūrizavimo nuostatos (8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 13 straipsnis, 14 straipsnio 3 ir 6 dalys bei 23 straipsnio 5 dalis) reiškia, kad Bendrovė turėjo teisę ir pareigą disponuoti visu jai priklausančiu turtu įstatymo ir teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano nustatyta tvarka bei sąlygomis, o tai reiškia, kad pareiškėjas ir atsiskaitymą su savo kreditoriais turėjo bei galėjo vykdyti tik vadovaudamasis teismo nustatytais ir restruktūrizavimo plane patvirtintais kreditorių reikalavimų dydžiais bei jų tenkinimo eiliškumu. Bendrovė akcentuoja, kad teismo nustatyti ir restruktūrizavimo plane įtvirtinti kreditorių reikalavimų dydžiai bei jų tenkinimo eiliškumas yra privalomi ne tik jai, tačiau ir jos kreditoriams. Teigia, kad pareiškėjo kreditoriai, siekdami pirmesnio savo reikalavimo patenkinimo, neturi teisės imtis vienašališkų priemonių, kuriomis, nesilaikant numatytos tvarkos, būtų pakeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Bendrovė nurodo, kad tokie pakeitimai gali būti atliekami tik 2/3 visų pareiškėjo kreditorių balsų dauguma pakeitus jo restruktūrizavimo planą ir tokį kreditorių sprendimą patvirtinus teismui, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

30. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis kelia klausimą būtent tuo aspektu, ar restruktūrizuojamos bendrovės kreditorius, esant neįsiteisėjusiai teismo nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo procesą, jos turtui gali taikyti priverstinį įkeitimą, taip apeidamas kitus kreditorius, taip pat ir pirmosios eilės – darbuotojus.

31. Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino VSDFV Utenos skyriaus 56 843 Eur kreditorinį reikalavimą. Pažymi, kad pardavus įkeistą turtą ir iš dalies atsiskaičius su atsakovu, likęs nepadengtas šio kreditoriaus kreditorinis reikalavimas sudarė 42 445 Eur, kuris turėjo būti tenkinamas pagal bendrąją Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Bendrovė pažymi, kad VSDFV Utenos skyriui Sprendimu vienašališkai nustačius priverstinį jos turto, kurio bendra vertė – 105 717,98 Eur, įkeitimą, iš šio turto, dabar jau Bendrovei esant bankrutuojančiai, pirmiausia turės būti tenkinamas Panevėžio apygardos teismo patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, tačiau nesant Sprendimo, pirmenybę į savo reikalavimų patenkinimą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą turėtų pirmos eilės Bendrovės kreditoriai. Be to, teisę į proporcingos dalies savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto turėtų ir kiti tos pačios eilės pareiškėjo kreditoriai. Teigia, kad VSDFV Utenos skyrius vienašališkai, be 2/3 pareiškėjo kreditorių pritarimo ir teismo patvirtinimo, pasinaudodamas priemonėmis, kurios nėra prieinamos kitiems Bendrovės kreditoriams, pažeisdamas restruktūrizavimo planą ir įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę, į savo reikalavimo patenkinimą įgijo pirmenybę prieš kitus jos kreditorius.

32. Bendrovė nurodo tuos pačius kaip ir skunde išdėstytus argumentus apie įmonių restruktūrizavimą reguliuojančio teisinio reguliavimo sąsajas su viešuoju interesu ir teigia, kad Sprendimas, nepagrįstai privilegijuojantis atsakovą prieš kitus Bendrovės kreditorius ir pažeidžiantis restruktūrizavimo proceso principus, turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas pasinaudojimas (piktnaudžiavimas) vien tik atsakovui prieinamomis vienašališkos prievartos priemonėmis, kuris negali būti pateisinamas tuo, kad VSDFV Utenos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis viešąjį interesą atitinkančias funkcijas, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.

33. Sprendimo neproporcingumą BUAB „Energetikos montažas“ iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui tik deklaratyviai nurodžius, kad gali susidaryti situacija, jog realiai dalis įsiskolinimų nebus išieškota, yra akivaizdžiai palaikoma tik valstybės institucijos pozicija, o kitų pareiškėjo kreditorių teisės ir teisėti interesai nėra ginami ir netgi nėra nurodoma, kuo remiantis buvo prieita prie išvados, jog debitorinės skolos nebus išieškotos.

34. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Jis taip pat akcentuoja, kad tokios pat pozicijos, kaip laikėsi teismas, buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, bei aptaria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2093-146/2015.

36. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyrius įkeitė UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorines skolas, kadangi pareiškėjas kito registruoto turto, kuriuo būtų užtikrintas skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui grąžinimas, neturėjo. UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorinės skolos pareiškėjui nėra priteistos, todėl gali susidaryti tokia situacija, kai dalies jo debitorinių įsiskolinimų realiai nebus galima visiškai išieškoti. Teigia, kad teismas pagrįstai sprendė, jog Bendrovės teisės nebuvo suvaržytos labiau, nei buvo būtina Sprendimo tikslams pasiekti. VSDFV Utenos skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog Sprendimas bei VSDFV 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-5087 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

38. VSDFV pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi buvo panaikintas 2017 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus skundą, minėta nutartis įsiteisėjo.

39. VSDFV akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas – Bendrovė nemokėjo numatytų mokėjimų ir einamųjų įmokų, apskųsta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nebuvo pakeista ir įsiteisėjo, Sprendimas nepažeidė ir negalėjo pažeisti kitų pareiškėjo kreditorių teisių bei interesų. Be to, Sprendimu buvo tik užtikrinamas skolos išieškojimas, tačiau realūs skolos priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo vykdomi. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Sprendimas nesukėlė pasekmių, prieštaraujančių Įmonių restruktūrizavimo įstatymui.

40. VSDFV nurodo, kad nutartis apeliantui iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d., taigi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyti apribojimai Sprendimo priėmimo metu nebuvo aktualūs.

41. VSDFV pažymi, kad atsakovas 50 070,38 Eur skolos išieškojimui užtikrinti Sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą turtui, kurio vertė 105 717,98 Eur. Teigia, kad aplinkybės, jog apeliantas registruoto turto neturėjo, UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorinės skolos Bendrovei nebuvo priteistos, debitorių finansinės skolų grąžinimo galimybės yra kintamas dalykas, sudarė pagrindą įžvelgti pagrįstą rizika, kad dalis šių skolų nebus išieškota, todėl mano, kad Sprendimu skolos išieškojimo užtikrinimui įkeisto turto vertė nėra nepagrįstai per didelė – Valstybinio socialinio draudimo fondo interesų apsauga užtikrinama tinkamai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nustatyti priverstinį turto įkeitimą, užtikrinant skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui grąžinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko, manydamas jog jis prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymui, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei bei yra neproporcingas siekiamam tikslui ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.

44. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog egzistavo valstybės reikalavimas, kilęs iš socialinio draudimo teisinių santykių, todėl atsakovas turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą, Bendrovės teisės nebuvo labiau suvaržytos nei buvo būtina, Sprendimo priėmimo metu Bendrovei dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl VSDFV tapimas privilegijuotu kreditoriumi imperatyvių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas be pakartotų pradinio skundo argumentų, susijųsių su kreditorių nelygiateisiškumu bei Sprendimo neproporcingumu, papildomai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo bei materialinių teisės normų klaidingo interpretavimo aspektais.

46. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Pasisakydama dėl apelianto teiginių, susijusių su ginčijamo Sprendimo prieštaravimu Įmonių restruktūrizavimo įstatymui, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas dar neįsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjui nutraukimo. Tačiau Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui aktuali ir ta aplinkybė, kad minėta Panevėžio apygardos teismo nutartis nebuvo pakeista ar panaikinta ir vėliau įsiteisėjo. Be to, ši teismo nutartis buvo priimta būtent tuo pagrindu, kad Bendrovės restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas griežtai jame nurodytais terminais, todėl apeliuoti į Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintą taisyklę, jog visi kreditorinių reikalavimų dydžių pakeitimai, jų tenkinimo eiliškumas bei užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tik pagal restruktūrizavimo planą, nagrinėjamu atveju būtų neteisinga.

48. Pažymėtina, kad imperatyvūs draudimai vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnį buvo nustatyti tik laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos. Be to, iš esmės tokie patys draudimai buvo nustatyti ir Įmonių bankroto įstatyme, tačiau siejami su teismo nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo priėmimo metu jau buvo priimta teismo nutartis nutraukti restruktūrizavimo bylą Bendrovei, bet dar neiškelta ir net neinicijuota bankroto byla.

49. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog apelianto argumentai, kad Sprendimas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, nėra pagrįsti ir atmestini.

50. Dar vienu atsakovo Sprendimo ir , atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindu apeliantas laiko tai, kad taip atsakovas nepagrįstai privilegijuojamas prieš kitus Bendrovės kreditorius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, skolos išieškojimui užtikrinti gali kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VSDFV teritorinių skyrių vienas iš pagrindinų uždavinių yra operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku. Taigi turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka (įkeitimu) yra ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisė, bet ir pareiga, teisėkūros subjekto pakankamai aiškiai įtvirtinta tiek Socialinio draudimo įstatyme, tiek Mokesčių administravimo įstatyme, tiek Civiliniame kodekse. Tokiais veiksmais užtikrinamas viešasis interesas, kad socialinio draudimo mokesčiai būtų tinkamai surenkami ir kad būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga.

51. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog VSDFV Utenos skyrius Sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą daug didesnės vertės turtui, nei reikalinga išieškoti suma. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme bei Civilinio kodekso 4.175 straipsnyje nedetalizuojama, kokia gali būti maksimali įkeičiamų daiktų vertė. Bet, atsižvelgiant į teisingumo, kaip bendrąjį apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principą, priverstinė hipoteka ar įkeitimas mokestiniuose teisiniuose santykiuose negali suvaržyti skolininko teisių ir interesų labiau, nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas patikrino, ar byloje yra įrodyta, kad priverstinė hipoteka suvaržė pareiškėjo teises ir interesus labiau, nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Nustatyta, jog atsakovas 50 070,38 Eur skolos išieškojimui užtikrinti Sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą turtui, kurio vertė 105 717,98 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog priverstinis įkeitimas nustatytas ne nekilnojamajam ar registruotinam turtui, kurio rinkos vertę ir likvidumą nustatyti gana paprasta. Nagrinėjamu atveju priverstinio įkeitimo objektu buvo UAB „Specprojektas“ ir UAB „Spectrans“ debitorinės skolos, kurių realios išieškojimo galimybės nėra aiškios, priklauso nuo šių pareiškėjo skolininkų finansinės padėties ir gali kisti, atsižvelgiant į įvairius ekonomikos įvykius. Be to, išieškojus šias skolas visa apimtimi, likusi suma būtų paskirstoma kitiems kreditoriams. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo teisės ir interesai nebuvo suvaržyti labiau nei būtina, o priverstinis tokios sumos turto įkeitimas buvo proporcingas valstybinio socialinio draudimo fondo interesų apsaugai.

52. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius