2023-04-12 Nr. AB-7889-3-62-3-01919-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-75-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01919-2021-9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Kauno tardymo izoliatoriaus teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, kurio teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

nustatė:

Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo 39 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, patikrintais per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. mirė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės mirusio pareiškėjo teisių perėmėjas (teisių perėmėjai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Pagal 2023 m. balandžio 6 d. išrašą iš Testamentų registro, šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ir pan.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 102 straipsnyje įtvirtinta, kad bylos nagrinėjimas atnaujinamas pašalinus aplinkybes ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismas ar teisėjas rašytinio proceso tvarka priima nutartį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pagal šio įstatymo nustatytas bendrąsias taisykles.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą nė vienas mirusio pareiškėjo įpėdinis nepriėmė jo palikimo. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui, išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas.

Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 3 dalimi, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 str.) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

Šiame kontekste akcentuotina, jog administracinių bylų procesas ginčo teisenos tvarka yra grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis administracinių bylų procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (ABTĮ 2 str. 2 d., 5 str.). Procese likus tik vienai šaliai, administracinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (ABTĮ 54 str., 100 str. 1 d. 1 p.). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 6 ir 7 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra gauta duomenų apie pareiškėjo teisių perėmimą, sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį nėra galimas, o ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 6 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-529-662/2021; kt.).

ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-401-575/2018; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1195-575/2021; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsniu, 103 straipsnio 6 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti.

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Kauno tardymo izoliatoriaus teisių ir pareigų perėmėja), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė