Legislator Case Law & Legislation
7fa5a09d-bc62-4740-8936-40abf7ee0dee AI generated

7fa5a09d-bc62-4740-8936-40abf7ee0dee · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 7fa5a09d-bc62-4740-8936-40abf7ee0dee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kreditorius BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismÄ dėl 1 656,45 Lt skolos, 763,64 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės R. D.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiÅ¡kimÄ skolininkei R.

Legislator headnote

AI generated

7fa5a09d-bc62-4740-8936-40abf7ee0dee · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1009-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11094-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.; 122.3; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus BAB banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, civilinėje byloje pagal kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkei R.

D. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kreditorius BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismÄ dėl 1 656,45 Lt skolos, 763,64 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės R. D.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus BAB banko SNORAS pareiÅ¡kimÄ skolininkei R.

D. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Teismas remdamasis LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, sprendė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ . Teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir kreditoriaus pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės 0,25 proc. delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , neatitinka susiformavusiai teismų praktikai ir pažymėjo, kad netesybos atlieka tik kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (skolininko) sÄ skaita.

Teismas sprendė, kad kreditoriaus praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas (kreditorius) pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LR vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, kuris buvo priimtas 2010-12-23, kadangi minėtas įstatymas įsigaliojo tik nuo 2011-04-01 ir pažymi, kad Å¡io įstatymo 41 str. nustato, jog:

„Šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl vartojimo kredito gavėjui periodiÅ¡kai teikiamos Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims“. Apeliantas nurodo, kad sutartis su skolininke buvo sudaryta 2008-04-11, t. y. tada, kai LR vartojimo kredito įstatymas dar nebuvo įsigaliojęs, todėl negali bÅ«ti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.

Pažymi, kad teismas spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, taip pat, kad teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimus. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nagrinėjo apelianto pateiktus įrodymus bei iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, taip pat vertino tik delspinigių normos dydį, o ne praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ . Atkreipia dėmesį, kad tokia nuostata apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismo pozicijos akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismÄ , jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,25 proc.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises.

Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.), tačiau Å¡is pagrindas taikytinas tik tada, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiÅ¡kas arba materialiosios teisės normos vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiÅ¡kėjas reikalauja įvykdyti terminuotÄ prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 str. 2 d.)).

Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl 0,25 proc. sutartinių palÅ«kanų priteisimo galėtų bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes tokios palÅ«kanos, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ , į sutarties sudarymo prisijungimo bÅ«du aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra aiÅ¡kiai per didelės. Kaip nurodyta, dėl tokių bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisę įvertinti pareiÅ¡kimo atitiktį (neprieÅ¡taravimÄ ) imperatyvioms teisės normoms.

Ä®statymas numato ir teisinį instrumentÄ , apribojantį akivaizdžiai (aiÅ¡kiai, matomai) neapgrįsto pareiÅ¡kimo priėmimÄ - CPK 435 str. 2 d. Å ios teisės normos vien formalus aiÅ¡kinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiÅ¡kinant bei taikant įstatymus bÅ«tina vadovautis teisingumu, protingumu ir sÄ Å¾iningumu. Teismas Å¡iÄ procesinę pareigÄ atliko tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palÅ«kanų vertinimas susijęs su vieÅ¡o intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palÅ«kanų normos gali peraugti į lupikavimÄ , o tai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palÅ«kanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003). Pažymėtina, kad apeliantas neginčija skundžiama nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ji sudaryta prisijungimo bÅ«du, dėl ko skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų buvo ribotos. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas.

Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus Å¡io asmens pareikÅ¡to reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Kadangi nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka galimybė neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų apskritai nenumatyta, pirmosios instancijos teismas, negalėdamas betarpiÅ¡kai įvertinti vartojimo paskolos sutarties sÄ lygų ir su jos vykdymu susijusių aplinkybių, pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.

Apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamÄ nutartį. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                       Romualda Janovičienė