7fa52c11-b587-4f20-b171-eab2f8d74fc2 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-434-860/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01838-2015-0Procesinio sprendimo kategorija:2.1.2.1; 2.1.2.4; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3; 2.5.1; 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.2; 2.5.10; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.11. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Andželai ViÅ¡umirskajai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. V. L., atsakovo atstovui adv. Eimantui Å riupÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Mitrada“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

G. (V. G.), trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, taip pat pagal atsakovo V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Mitrada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „Mitrada“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. G.: 3 589,54 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-05-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.UAB „Mitrada“ ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas V.

G. 2014-07-03 skolos pripažinimu – įsipareigojimu pripažino ieÅ¡kovui 12 120 Lt (3 510,20 Eur) skolÄ , kuri atsirado 2014-03-06, kai V. G., bÅ«damas darbo komandiruotėje Vokietijoje, saugiai nepritvirtino krovinio ir dėl nesaugaus vairavimo bÅ«do nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 791, ko pasėkoje dalis krovinio iÅ¡krito iÅ¡ puspriekabės ant kelio, buvo apgadintas krovinys, reikėjo kitos transporto priemonės bei pakrovėjo krovinio perkrovimui, kas sÄ lygojo įmonei materialinės žalos padarymÄ ;

Å¡alių sutarimu žala sudaro 12 120 Lt. Atsakovas buvo įsipareigojęs visÄ skolos sumÄ padengti iki 2014-11-30. Taip pat nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovui 2014-07-03 iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo ieÅ¡kovui 2014-11-30 sumokėti minėtÄ pinigų sumÄ . Tačiau atsakovas iki 2014-11-30 su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, savo įsipareigojimų nevykdė, tad ieÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ . Kadangi atsakovas nustatytu terminu su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, tad skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo įsiskolinimo sumos (3 510,20 Eur) nuo 2014-11-30 iki ieÅ¡kinio (pradinio pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo) padavimo dienos (2015-05-14), t.y. 79,34 Eur.

Tad bendra iÅ¡ atsakovo priteistina suma (skola ir palÅ«kanos) sudaro 3 589,54 Eur. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.A. V. G. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį atmesti.V. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis sutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentais, jog tai dėl jo kaltės atsirado materialinė žala – jis sutiko ir tai patvirtino įmonės vadovybei, kad bÅ«tent dėl jo kaltės saugiai nebuvo pritvirtintas krovinys, ko pasėkoje krovinys Vokietijoje iÅ¡krito ir buvo apgadintas.

Tačiau jis nesutinka, kad dėl Å¡ių savo veiksmų, neatidumo, jis, kaip įmonės darbuotojas, turi atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ . Jo žiniomis įmonė buvo apdraudusi krovinį ir draudimo bendrovė yra atlyginusi žalÄ . Teigia, kad sandoriai (2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo raÅ¡tas ir 2014-07-03 paprastasis neprotestuotinas vekselis), kurių pagrindu ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ jo priteisti žalos atlyginimÄ , buvo sudaryti apgaulės bÅ«du, t.y. ieÅ¡kovas gavo draudimo iÅ¡mokÄ ir dar siekia pasipelnyti atsakovo sÄ skaita.

Taip pat nurodė, kad jis su minėtais sandoriais nebuvo supažindintas, juos pasirašė neskaitydamas; jam buvo tik paaiÅ¡kinta, kad pasiraÅ¡ydamas jis patvirtina, jog nesaugiai pritvirtino krovinį, tačiau nemanė, kad dėl to turės atlyginti tariamus nuostolius, - Å¡ių aplinkybių apie sandorių esmę ieÅ¡kovas tinkamai atsakovui nepaaiÅ¡kino. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra į bylÄ pateikęs apie realiai jo patirtus nuostolius, jų sumokėjimÄ ir pan. A. V. G. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: pripažinti negaliojančiu 2014-07-03 skolos pripažinimo įsipareigojimÄ , kuriuo jis pripažįsta 12 120 Lt skolÄ ir kuriÄ Ä¯sipareigojo iki 2014-11-30 dienos sumokėti ieÅ¡kovui, kaip sudarytÄ dėl apgaulės; pripažinti negaliojančiu 2014-07-03 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr. 1, kuriuo jis įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai 2014-11-30 dienÄ ieÅ¡kovui sumokėti 12 120 Lt, kaip sudarytÄ dėl apgaulės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad minėti sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės, tad jie turi bÅ«ti panaikinti CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad palaiko savo argumentus dėl sandorių sudarymo dėl apgaulės iÅ¡dėstytus savo atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad jam sugrįžus iÅ¡ komandiruotės Vokietijoje, ieÅ¡kovas privertė jį sudaryti ginčo sandorius, nurodydamas, jog visi vairuotojai, esant apgadintam kroviniui, besÄ lygiÅ¡kai privalo pasiraÅ¡yti analogiÅ¡kus sandorius.

Jis pasirašė jam pateiktus dokumentus, tačiau nemanė, kad jam teks atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui. Teigia, kad ieÅ¡kovo veikloje apgaulė pasireiÅ¡kė aplinkybių apie apdraustÄ krovinį įmonėje Insurance SE nutylėjimÄ , kas pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį laikoma apgaulės požymiu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalaudamas iÅ¡ atsakovo skolos priteisimo, siekia nepagrįstai praturtėti, nes byloje yra draudimo liudijimas Nr. 710-932-0252288, pagal kurį ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta draudiminė iÅ¡moka; ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas.

Taip pat nurodė, kad jis su ieÅ¡kovu yra sudaręs du ginčijamus sandorius dėl tos pačios skolos, t.y. 2014-07-03 skolos pripažinimo įsipareigojimÄ ir 2014-07-03 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr.

1. Atsakovo teigimu, kadangi 2014-07-03 neprotestuotinas vekselis civilinėje apyvartoje gali bÅ«ti traktuojamas ne tik kaip 2014-07-03 skolos pripažinimo įsipareigojimo užtikrinimo priemonė, tačiau ir kaip naujas civilinių teisių objektas, tad jis praÅ¡o pripažinti negaliojančiais abu sandorius. IeÅ¡kovas UAB „Mitrada“ pateiktame atsiliepime su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .UAB „Mitrada“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl ieÅ¡kovo apgaulės, t.y. jog ieÅ¡kovas tyčia nutylėjo aplinkybę, kad krovinys buvo apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE ir jog Å¡i aplinkybė buvo esminė aplinkybė, kuriÄ Å¾inodamas atsakovas nebÅ«tų sudaręs sandorių.

Be to, atsakovas net neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jis tikrai nežinojo apie krovinio draudimÄ . Teigia, kad atsakovas, bÅ«damas profesionalus tolimųjų reisų vairuotojas, puikiai žinojo arba negalėjo nežinoti, jog ieÅ¡kovas, kaip tarptautinių krovinių vežimų paslaugas teikiantis asmuo, draudžia krovinius pagal 1956 m. CMR konvencijÄ . Taigi, kadangi atsakovas žinojo apie krovinio draudimÄ , tai nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės. Net jeigu atsakovas ir nežinojo apie krovinio draudimÄ , jis nepateikė jokių įrodymų, kad jam sudarant sandorius Å¡i informacija buvo esminė.

Antra vertus, atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad jis siekė gauti minėtÄ informacijÄ . Apibendrindamas ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovas ginčijamus sandorius sudarė savo laisva valia, žinodamas apie visas aplinkybes, bÅ«tinas tokiems sandoriams sudaryti; ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas, t.y. jo sÄ moningi, tyčiniai veiksmai, kurių tikslas – nuslėpti nuo atsakovo minėtÄ informacijÄ , siekiant sudaryti sandorius, nėra įrodyti ((duomenys neskelbtini) str.). Tad nėra ir CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyto pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

Atkreipė dėmesį, kad ginčijami sandoriai visiÅ¡kai atitinka atsakovo valiÄ . Jis Å¡ioje byloje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl autoįvykio ir žalos ieÅ¡kovui padarymo. Ginčijamuose sandoriuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kurių atsakovas Å¡ioje byloje neginčija ir su kuriomis visiÅ¡kai sutinka. Tai reiÅ¡kia, kad ginčijamų sandorių turinys visiÅ¡kai atitinka atsakovo valiÄ , t.y. sandoriais buvo iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia. Tuo tarpu sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai įrodoma, kad jį sudarant buvo Å¡alies valios trÅ«kumų.

Dar nurodė, kad atsakovas žinojo, jog sandoriais jis prisiima aiÅ¡kiai apibrėžtÄ piniginę prievolę. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ginčijami sandoriai, net ir pripažinus juos negaliojančiais, gali bÅ«ti vertinami kaip paprasti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų, susijusių su Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Tad net jeigu ir bÅ«tų tenkinami atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, bÅ«tų pagrindas, remiantis byloje surinkta medžiaga, tenkinti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kitu teisiniu pagrindu, t.y. taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas; byloje yra nustatytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.Trečiasis asmuo - ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė.       Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį pilnai palaikė; su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas vekseliu, kuris buvo suraÅ¡ytas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nepasinaudojo, tad kreipiasi į teismÄ dėl skolos priteisimo pagal vienaÅ¡alį sandorį (įsipareigojimÄ sumokėti skolÄ ). Akcentavo, kad atsakovas pripažįsta žalos faktÄ ir aplinkybes, tad nėra jokios apgaulės dėl įsipareigojimo pasiraÅ¡ymo; atsakovas pats patvirtino, kad ant ginčijamo įsipareigojimo yra jo paraÅ¡as. Nurodė, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli, ji nuolat keitėsi.

Teigė, kad atsakovas savo neatsakingais veiksmais ieÅ¡kovui padarė didesnę žalÄ , tačiau Å¡alių buvo sutarta, jog atsakovas atlygins tik Å¡alių sutartÄ sumÄ (12 120 Lt (3 510,20 Eur)). IeÅ¡kovas iÅ¡ viso yra patyręs 992,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Akcentavo, kad, jeigu atsakovas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ginčijamÄ Ä¯sipareigojimÄ bÅ«tų žinojęs, jog krovinys yra draustas, tai jis tokio įsipareigojimo bÅ«tų nepasirašęs. Dar nurodė, kad atsakovas tuo metu dirbo įmonėje, tad nenorėjo konfliktų ir pasirašė ginčijamÄ Ä¯sipareigojimÄ ;

įmonė pasinaudojo atsakovu. Jeigu ieškinys būtų tenkintas, atsakovo atstovas prašė priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgti, kad byla nėra sudėtinga.     Ieškinys atmestinas; priešieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Byloje nustatyta, kad atsakovui V. G., bÅ«nant darbo komandiruotėje Vokietijoje, 2014-03-06 vairuojant krovininį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 791, ant posÅ«kio iÅ¡virto krovinys, t.y. iÅ¡krito vienas metalo lakÅ¡to ritinys iÅ¡ priekabos, taip buvo padaryta ieÅ¡kovui UAB „Mitrada“ žalos; minėto įvykio metu atsakovas buvo UAB „Mitrada“ darbuotojas, jis su ieÅ¡kovu 2013-01-23 buvo sudaręs individualiÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas V.

G. 2014-07-03 pasirašė skolos pripažinimÄ â€“ įsipareigojimÄ , kuriuo jis pripažino savo 12 120 Lt (3 510,20 Eur) skolÄ ieÅ¡kovui UAB „Mitrada“. Å iame dokumente nurodyta, kad minėta skola atsirado 2014-03-06, kai V. G., bÅ«damas darbo komandiruotėje Vokietijoje, dėl savo kaltės tinkamai nesutvirtino krovinio, be to, dėl nesaugaus vairavimo bÅ«do nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) / BH 791, ko pasėkoje dalis krovinio iÅ¡krito iÅ¡ puspriekabės ant kelio, buvo apgadintas krovinys, reikėjo kitos maÅ¡inos ir pakrovėjo krovinio perkrovimui, tuo buvo padaryta įmonei materialinė žala, kuri Å¡alių sutarimu sudaro 12 120 Lt.

Å iuo dokumentu atsakovas V. G. įsipareigojo visÄ sumÄ (12 120 Lt) padengti iki 2014-11-30, mokant į UAB „Mitrada“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ arba įneÅ¡ant grynaisiais į įmonės kasÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2014-07-03, V. G. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr. 1, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2014-11-30 sumokėti UAB „Mitrada“12 120 Lt skolos sumÄ Ä¯ įmonės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ arba kasÄ .Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio ir prie jo pridėtos medžiagos, ieÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo kildina bÅ«tent iÅ¡ minėto skolos prisipažinimo – įsipareigojimo ir paprastojo neprotestuotino vekselio, t.y. savo reikalavimÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai kildina iÅ¡ sutartinių teisinių santykių (praÅ¡o teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra) (6.38 str., 6.63 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl padarytos žalos atlyginimo ir nepraÅ¡o teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 6 punkte numatyto teisių gynimo bÅ«do – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius). Tai ne kartÄ tvirtino ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžių metu, tai atsispindi ir ieÅ¡kovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, pvz., 2015-09-22 paaiÅ¡kinime dėl teismo nutarties vykdymo. Atsakovas su skola nesutinka, prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija minėtus dokumentus.2.

Tikslinga pasisakyti dėl atsakovo iÅ¡duoto vekselio teisinės reikÅ¡mės ir pasekmių. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiÅ¡kindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 str. 1 d., Ä®PVÄ® 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iÅ¡ kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, dalyvių susitarimÄ dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo).

Dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, ir iÅ¡ Å¡io sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryÅ¡ys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Pažymėtina, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje.

Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta. Taigi plačiÄ ja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iÅ¡ kurio kilusių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas vekselis, užtikrinimo funkcijÄ dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Tačiau, atlikdamas nurodytÄ užtikrinimo funkcijÄ , vekselis netampa garantija ar laidavimu. Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, iÅ¡raÅ¡ius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali bÅ«ti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos A.

T. 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos A. T., plėtodamas pirmiau nurodytÄ kasacinę praktikÄ , pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos). Kitos CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja Å¡ių priemonių taikymo tvarkÄ , tačiau nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali bÅ«ti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Pažymėjo, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, jog vekseliai gali bÅ«ti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ ), pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iÅ¡ kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi, vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobÅ«dį gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iÅ¡ sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas, įvykdymÄ , tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali bÅ«ti sutapatinama su CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktajame skyriuje iÅ¡vardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos Å¡io skyriaus normos, nes tiek jo iÅ¡davimÄ , tiek jame nurodytos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuoja atskiras Ä®PVÄ®, ir vekselio, kaip prievolių, kilusių iÅ¡ teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo iÅ¡duotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieÅ¡tarauja Å¡iuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui.

Vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymÄ . Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014; ir kt.).Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ akivaizdu, kad vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobÅ«dį gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje ir kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iÅ¡ sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas, įvykdymÄ .Byloje abi Å¡alys sutinka, kad vekselis buvo iÅ¡duotas su tikslu užtikrinti atsakovo 2014-09-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kuriuo jis įsipareigojo atsakovui sumokėti skolÄ , įvykdymÄ .

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, pvz., atsakovo vekselio iÅ¡davimas tÄ pačiÄ dienÄ (2014-07-03), kaip ir minėto skolos pripažinimo – įsipareigojimo pasiraÅ¡ymas, ir pan. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Å¡alių paaiÅ¡kinimÄ dėl ginčijamo vekselio iÅ¡davimo aplinkybių, į teismų praktikÄ tuo klausimu, darytina iÅ¡vada, kad 2014-07-03 iÅ¡duoto paprasto neprotestuotino vekselio tikslas buvo užtikrinti atsakovo 2014-09-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kurį ieÅ¡kovas laiko vienaÅ¡aliu sandoriu, įvykdymÄ ; kitaip tariant, Å¡alys siekė užtikrinti 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo įvykdymÄ .

Tad vekselis laikytinas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tuo pačiu tai reiškia, kad 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (jo teisinis vertinimas, teisėtumas ir pan.) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

3. Atsakovas V. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2014-07-03 skolos pripažinimÄ â€“ įsipareigojimÄ ir paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr. 1 negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalių pagrindais, t.y. kaip sudarytus dėl apgaulės.Visų pirma, teismas pažymi, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog minėtu dokumentu (2014-07-03 skolos pripažinimu – įsipareigojimu) nėra fiksuojami jokie paskoliniai santykiai, kurie bÅ«tų susiklostę tarp Å¡alių (CK 6.870 – 6.871 str.).

Å alys pripažįsta, kad Å¡iuo dokumentu buvo įformintas tik atsakovo 2014-03-06 komandiruotės metu žalos padarymo fakto pripažinimas ir įsipareigojimas skolÄ ieÅ¡kovui atlyginti per nustatytÄ terminÄ . Antra, teismas, įvertinęs ginčijamo 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo turinį ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasiraÅ¡ytas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is dokumentas neatitinka nei vienaÅ¡alio, nei dviÅ¡alio ar daugiaÅ¡alio sandorio sampratai, numatytai CK 1.63 straipsnyje; taip pat jis negali bÅ«ti laikomas kitu sandoriu, t.y.

įstatymuose nenumatytu, tačiau jiems neprieÅ¡taraujančiu sandoriu (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymi, kad tokia situacija yra ydinga, kai žalos, kilusios iÅ¡ delikto, atlyginimo klausimÄ bandoma pakeisti taikant sutartinės civilinės atsakomybės taisykles, prieÅ¡ tai galimai žalÄ padariusiam asmeniui pasiraÅ¡ius atitinkamÄ Ä¯sipareigojimÄ dėl skolos (žalos) pripažinimo ir jos grÄ Å¾inimo. Toks raÅ¡telis turi bÅ«ti vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas apie atsakovo sutikimÄ atlyginti žalÄ , bet ne kaip atsakovo sudarytas sandoris.

Esant tokiai situacijai, yra pagrindas konstatuoti, kad 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kuris negali bÅ«ti laikomas sandoriu, pagrindu tarp Å¡alių neatsirado jokie sutartiniai santykiai. BÅ«tent tokio pobÅ«džio asmenų įsipareigojimai ir teismų praktikoje kvalifikuojami ne kaip sandoriai, bet kaip raÅ¡ytiniai įrodymai apie sutikimÄ atlyginti žalÄ , kurie tarp Å¡alių nesukuria sutartinių santykių, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A50-1005/2006; 2008 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A33-137/2008; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-2481-640/2012;

Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; ir kt.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovo 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo raÅ¡teliui nesant sandoriui, tad jis negali bÅ«ti ir ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, tame tarpe ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti atmetamas. Nustačius, kad atsakovo 2014-07-03 skolos pripažinimas – įsipareigojimas nėra sandoris, kuris atsakovui negalėjo sukurti jokios prievolės (teismas jį vertinÄ kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ apie sutikimÄ atlyginti žalÄ ), tuo pačiu tai reiÅ¡kia, jog 2014-07-03 paprastasis neprotestuotinas vekselis Nr. 1, kuris buvo iÅ¡duotas prievolės įvykdymo užtikrinimui, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Minėta, kad 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis, jo vertinimas, turi įtakos ir vekselio teisinei padėčiai. Tad Å¡is vekselis negali likti apyvartoje. Taigi, nesant atsakovo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo iÅ¡duotas minėtas vekselis, yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ vekselį negaliojančiu (CK 1.80 str.).4. IeÅ¡kovas UAB „Mitrada“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. G.: 3 589,54 Eur skolos; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-05-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas, minėta, savo reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo kildina bÅ«tent iÅ¡ 2014-07-03 skolos pripažinimo – įsipareigojimo ir paprastojo neprotestuotino vekselio Nr. 1, t.y. savo reikalavimÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai kildina tik iÅ¡ sutartinių teisinių santykių (praÅ¡o teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra) (6.38 str., 6.63 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.). Tačiau teismas sprendimo motyvuojančiosios dalies 3 punkte konstatavo, kad minėtas atsakovo 2014-09-03 skolos pripažinimas – įsipareigojimas nelaikytinas sandoriu ir jis atsakovui nesukÅ«rė jokios prievolės; atsižvelgiant į tai pripažintas negaliojančiu ir vekselis, kuris buvo iÅ¡duotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Esant tokiai situacija, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡iuo pagrindu (praÅ¡ant priteisti skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ sutartinių teisinių santykių) negali bÅ«ti tenkinamas.5. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio jokiu kitu pagrindu, iÅ¡skyrus dėl skolos priteisimo, kuri kildinama iÅ¡ sutarties, nereiÅ¡kia; tame tarpe ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir dėl padarytos žalos atlyginimo. Tai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡: paties ieÅ¡kinio, jame apibrėžto ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko; ieÅ¡kovo atstovo adv.

V. L. užimtos kategoriÅ¡kos pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu, pvz., teismui sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su padaryta žala (pvz., ar ieÅ¡kovas krovinį buvo apdraudęs, ar buvo kreiptasi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, ar žala buvo atlyginta ir pan.), ieÅ¡kovo atstovas prieÅ¡taravo tokio praÅ¡ymo tenkinimui motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas dėl skolos, kylančios iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, priteisimo, o ne dėl padarytos žalos atlyginimo; ieÅ¡kovo teismui teiktų procesinių dokumentų, pvz., ieÅ¡kovo 2015-09-22 paaiÅ¡kinime dėl teismo nutarties vykdymo nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad „<...> IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl skolos, kylančios iÅ¡ sutartinių santykių, priteisimo (6.38 str., 6.63 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str.), t.y. praÅ¡o teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra.

IeÅ¡kovas nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl padarytos žalos atlyginimo ir nepraÅ¡o teismo taikyti CK 1.138 straipsnio 6 punkte numatyto teisių gynimo bÅ«do – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius)“.Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ - ieÅ¡kininio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, pateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2, 4 p.).

Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, t. y. faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio pagrindo. Ä®statymo ieÅ¡kovui nenustatyta įpareigojimo ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ bÅ«tina ((duomenys neskelbtini) str.), nes tiriant ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimÄ atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas.

Nagrinėjamu atveju, minėta, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindu nurodė skolÄ , kuri kildinama iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, tuo tarpu padarytos žalos atlyginimo pagrindu ieÅ¡kinyje nesiremia; ieÅ¡kovas yra atstovaujamas advokato, t.y. kvalifikuoto teisininko, tačiau teismui nagrinėjant bylÄ nustatyta tvarka ir terminu nebuvo patektas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo, kuriame ieÅ¡kinio pagrindu bÅ«tų nurodoma padaryta žala, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo atstovo nuolat kategoriÅ¡kai buvo kartojama, kad ieÅ¡kinys yra dėl sutartinės skolos priteisimo, bet ne dėl padarytos žalos atlyginimo.

Tad teismas neturi teisės peržengti ieÅ¡kinio ribas, t.y. iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio pagrindo, ir pasisakyti dėl padarytos žalos ir jos atlyginimo. Vien tai, kad ieÅ¡kovas savo atsiliepime į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį be kita ko nurodė, jog atsakovo veiksmuose yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, nereiÅ¡kia, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pakeitė savo ieÅ¡kinio pagrindÄ ir galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Akcentuotina, kad ieÅ¡kovas, minėta, viso bylos nagrinėjimo metu Å¡iuo pagrindu nesirėmė, buvo kategoriÅ¡kas, aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimu, neįrodinėjo, atsakovas į Å¡ias aplinkybes neatsikirtinėjo.

Be to, vien tik teismo iniciatyva iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡reikalauti tam tikri fragmentiniai duomenys, susiję su žalos padarymu, nesudaro pagrindo konstatuot, kad byloje yra surinkti duomenys, kurie leidžia spręsti dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovui klausimÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas, minėta, viso bylos nagrinėjimo metu užėmė aiÅ¡kiÄ ir kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo, tad teismui, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas advokato, nebuvo jokio pagrindo ir tikslo siÅ«lyti ieÅ¡kovui keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ .

6. Apibendrinant Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies 4 – 5 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas; kitais pagrindais ieÅ¡kinys nereiÅ¡kiamas. Tad ieÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad ieÅ¡kovas turi teisę savo interesus ginti kitu teisės numatytu bÅ«du, t.y. reiÅ¡kiant atsakovui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. 7. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).Ieškovo UAB „Mitrada“ ieškinys atmestas pilnoje apimtyje, o atsakovo V. G. priešieškinys tenkintas iš dalies, tad akivaizdu, kad sprendimas didesnėje apimtyje yra priimtas atsakovo naudai. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 81 Eur sumokėjo žyminį mokestį valstybei; 992,20 Eur - advokatui už suteiktas teisines paslaugas.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 1 073,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas iÅ¡ viso patyrė 337,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į Å¡alių naudai priimto teismo sprendimo apimtį, Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jų dydį, t.y. ieÅ¡kovas patyrė tris kartus didesnes iÅ¡laidas negu atsakovas, tačiau atsakovo naudai atitinkamai didesnėje apimtyje yra priimtas sprendimas, darytina iÅ¡vada, kad įskaičius Å¡alims priklausančias priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galutiniai viena kitai nepriteistinos (LR CPK 93 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija teisės aktais nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Tuo tarpu atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-04 sprendimu Nr. (1.7.)S-2423-2843 yra 100 proc. atleistas nuo Å¡ių iÅ¡laidų mokėjimo. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kovo UAB „Mitrada“ ieÅ¡kinį atmesti.A. V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiu 2014-07-03 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr. 1, kuriuo atsakovas V. G. įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai 2014-11-30 dienÄ ieÅ¡kovui UAB „Mitrada“ sumokėti 12 120 Lt.Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                         Saulius Jakaitis