2020-09-30 Nr. AB-17927-3-61-3-01205-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2056-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01205-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–11), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN yra kalinamas nuo 2018 m. vasario mėnesio. Pasivaikščiojimo kiemelyje nepakanka vietos pasivaikščioti, nes kiemelyje yra įrengtos tinklinio, o kartais krepšinio aikštelės, todėl nuteistiesiems žaidžiant tinklinį ar krepšinį, kitiems vietos pasivaikščioti nebelieka. Pareiškėjas Vilniaus PN turėjo teisę pasivaikščioti kieme tik 4 valandas, tačiau tokia pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui, pagal kurį suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke ar už kameros ribų. Kadangi pareiškėjas dirba, jo pasivaikščiojimo trukmė yra apribojama iki 3 valandų, t. y. nuo 18 val. iki 21 val.

3. Iš karto po karantino pareiškėjas buvo paskirtas į I-ojo gyvenamojo korpuso 3 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 205, kurios plotas yra apie 32 kv. m., sekcijoje įrengta 10 miegamųjų vietų ir visos jos yra užimtos. Sekcijoje yra 5 dviaukštės geležinės lovos, 6 vienaukštės geležinės spintelės, 2 dviaukštės geležinės spintelės, 2 medinės spintos rūbams susidėti, stalas ir 6 kėdės. Taigi, sekcijoje pareiškėjui teko mažiau laisvo ploto nei turėtų tekti pagal teisės aktus.

4. Gyvenamoji patalpa apšviečiama dieninėmis lempomis, kurių skleidžiama šviesa kenkia pareiškėjo akims (jas raižo). Ant langų buvo grotos, kurių tinklelis siekia 3x7cm. Natūrali šviesa per tokį tankų grotelių tinklą sunkiai patenka į gyvenamąją patalpą, žiemos metu nuo 15 val. reikia įjungti šviesą. Pareiškėjo manymu, ant langų grotos nereikalingos, nes įstaiga, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra ne kalėjimas. 2018 m. gruodį sekcijoje atsirado blakių, tačiau dezinfekcija buvo atlikta tik 2019 m. vasario 25 d. Iki dezinfekcijos atlikimo pareiškėjas buvo kandžiojamas blakių.

5. Pasinaudoti pirtimi antro aukšto nuteistieji galėdavo tik sekmadieniais, kitos galimybės nusiprausti šiltu vandeniu nebuvo. Dušuose nebuvo pertvarų, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Pareiškėjas su skundu dėl pertvarų dušuose nebuvimo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Pertvaros dušuose buvo įrengtos 2018 metų pabaigoje, tačiau, pasak pareiškėjo, jos skirtos ne privatumui užtikrinti, o „akių dūmimui“. Dėl privatumo dušuose neužtikrinimo pareiškėjas jautė nepilnavertiškumo jausmą, gėdą. Privatumas taip pat nebuvo užtikrinamas ir telefoninių pokalbių metu, kadangi telefono aparatas įrengtas prie antro aukšto įėjimo durų ir nėra jokios būdelės. Skambinti telefonu galima nuo 7 val. iki 23 val., t. y. tuo metu, kai koridoriuje būna daug nuteistųjų.

6. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 31–37) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 7-52 buvo paskirtas į 3-ojo būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 205, kurios plotas 32,43 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų. Galimybės nustatyti, kiek skundžiamu laikotarpiu minėtose patalpose gyveno asmenų, nėra, kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami. Skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimas nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teises aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, patalpoje, kurioje pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas, virtuvė-poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus rengimus, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

9. Pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrengimai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Ne visada visos gyvenamosios vietos patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos ir galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančios dušo patalpos skirtos I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, Vilniaus PN visi dušai jau yra įrengti su pertvaromis. I-ojo korpuso nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji duše prausiasi šeštadieniais arba sekmadieniais. Be to, kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos, kuriose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis higienos.

10. Dėl blakių atsakovo atstovas pažymėjo, kad pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieš blakių atsiradimą yra švara, t. y., norint išvengti blakių atsiradimo, yra būtina švariai gyventi ir nuolat palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose. Vilniaus PN administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji. Siekiant palaikyti tinkamas sąlygas gyvenimui, Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Pelias“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, ir blakių naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiūrą bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus. 2018 m. gruodžio mėnesį UAB „Pelias“ Vilniaus PN bendrabučio patalpose atliko monitoringą, kurio metu blakių nebuvo pastebėta. Vilniaus PN 2018 m vasario mėnesį buvo atliktas patalpų monitoringas ir patalpoje Nr. 205 buvo pastebėta blakių ir iškart pradėti jų naikinimo darbai t. y. atlikta dezinsekcija. Pareiškėjas dėl galimų blakių sukandimų į Vilniaus PN esantį šeimos gydytoją nesikreipė.

11. Dėl taksofonų atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Įstaigoje sumontuoti iki 2018 m. spalio 15 d. veikę taksofonai buvo ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė, taksofonus įrengė ir administravo AB „Telia Lietuva“. Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitiko visus reikalavimus, galimybė paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi įstatymo suteikta teise skambinti telefonu. Nuo 2018 m. spalio 15 d. I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte veikia sumontuoti nauji taksofonai, kurie priklauso „CSC Telekom“ bendrovei, vykdančiai visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Galimybė nuteistiesiems pasinaudoti telefonu užtikrinama nepertraukiamai.

12. Pasivaikščiojimo kiemeliai pataisos įstaigoje įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) ir reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas. Vilniaus PN niekuomet nesusidaro tokių situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį išeitų pasivaikščioti vienu metu, todėl vietos yra pakankamai.

13. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Pagal PĮĮET 11.5 punktą, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Atsižvelgiant į nuolatinių draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą per langus ir siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumą bei, vadovaujantis minėtu teisės aktu, buvo priimtas sprendimas bendrabučio tipo pastato langus iš lauko pusės apsaugoti grotomis. Grotų įrengimas ant langų – tai inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų pateikimą į pataisos įstaigos teritoriją.

14. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

15. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą (b. l. 64), kuriuose su atsakovo atstovo atsiliepimu nesutiko bei prašė teismo išreikalauti iš Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamosios patalpos Nr. 205 fotonuotrauką ir viso I-ojo gyvenamojo korpuso fotonuotrauką.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu (b. l. 71–78) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (minėtų taisyklių 111.1 papunktis). Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-205-03 plotas 33,98 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų. Teismas vertino, kad, nors atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju minėtose patalpose, tačiau net ir darant prielaidą, jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas 3,1 kv. m Vilniaus PN nebuvo pažeistas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad į sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo atveju nenustatytas nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas.

19. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkto, PĮĮET 16.7, 16.9 punktų reikalavimus, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus, sprendė, kad HN 134:2015 reikalavimai dėl natūralios dienos šviesos pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka HN 134:2015 ir PĮĮET reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas dėl to, kad dirbtinės šviesa kenkia akims (jas raižo), yra lakoniškas, konkreti situacija neapibūdinta, platesnių paaiškinimų, kaip pareiškėjas išmatavo dirbtinės apšvietos parametrus ir nustatė neatitikimą teisės aktų reikalavimams, pareiškėjas nenurodė, todėl šiuos argumentus teismas vertino kaip abstrakčius ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

20. Dėl dušų teismas analizavo HN 134:2015 44 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatas, vertino byloje pateikto nuteistųjų maudymosi duše grafiko duomenis, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, kuriuose pareiškėjas neneigia, jog vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvykdė pareigą išvesti nusiprausti į dušą kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Spręsdamas dėl privatumo duše užtikrinimo, teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Vilniaus PN visi dušai įrengti su pertvaromis, byloje pateiktas fotonuotrauktas, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN dušuose įrengtos pertvaros, pareiškėjo paaiškinimus, kad pertvaros dušuose įrengtos tik 2018 m. pabaigoje. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjo paaiškinimų nepaneigė, todėl konstatavo, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeistas dalį ginčo laikotarpio, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, todėl jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių ir pasivaikščiojimo trukmės, teismas analizavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 72 straipsnio, 73 straipsnio 5 punkto, 74 straipsnio 5 punkto, 5 dalies, 103 straipsnio nuostatas. Teismas vertino byloje pateiktus 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko Nr. 81-454 ir 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko Nr. 14-1714 duomenis, iš kurių matyti, kad mėnesio porinėmis dienoms I-ojo gyvenamojo korpuso 2 aukšto nuteistieji vedami į pasivaikščiojimo kiemelius nuo 8.00 val. iki 12.30 val., o mėnesio neporinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Vilniaus PN užtikrino pareiškėjui teisę kasdien 4–4,5 valandas per dieną praleisti lauke, t. y. ilgiau nei nustatyta BVK 73 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pasivaikščiojimo kiemelių dydžio. Pareiškėjo teiginį, kad pasivaikščioti gryname ore teise pareiškėjas gali pasinaudoti tik 3 val. teismas laikė deklaratyviu ir nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti fotonuotraukos bei nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo perpildyti, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo perpildyti, kas galėjo lemti pareiškėjo teisių pažeidimą.

22. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad kalbantis telefonu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, teismas vertino pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus, byloje pateiktas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta būdelių, atitvarų, visiškai užtikrinančių garso izoliaciją, todėl nuteistieji, esantys šalia taksofono, gali girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį, taip pat matyti, kad įstaigos administracija, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų Vilniaus PN laikomų nuteistųjų, yra pakabinusi informacinį pranešimą apie tai, kad būtina gerbti kalbantįjį, elgtis santūriai ir netriukšmauti. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo, jog telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl blakių, teismas nustatė, kad Vilniaus PN yra sudaręs sutartį su UAB „Pelia“, kuri teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. 2018 m. gruodžio mėnesį UAB „Pelias“ Vilniaus PN bendrabučio patalpose atliko monitoringą, kurio metu blakių nebuvo pastebėta. Vilniaus PN 2018 m vasario mėnesį buvo atliktas patalpų monitoringas ir patalpoje Nr. 205 buvo pastebėta blakių ir iškart pradėti jų naikinimo darbai t. y. atlikta dezinsekcija. Pareiškėjas dėl balkių buvimo gyvenamojoje patalpoje su skundais (prašymais) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą (toliau – Vilniaus departamentas). Vilniaus departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 31 d. skundą, 2019 m. vasario 21 d. rašte Nr. (10-12 4.80)2-8473 pažymėjo, kad 2019 m. vasario 15 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė Vilniaus PN. Patikrinimo metu Vilniaus PN gyvenamojo korpuso II-o aukšto gyvenamojoje patalpoje Nr. 205 apžiūrėjus patalpą ir joje esančius aplinkos daiktus blakių buvimo vizualiai nenustatyta, tačiau ant patalpos sienos buvo matomų nariuotakojų (galbūt blakių) pėdsakų (ant sienos paviršiaus buvo sutraiškytų nariuotakojų liekanų). Teismas nurodė, kad byloje esanti UAB „Pelias“ 2019 m. vasario 19 d. darbų ataskaita patvirtina, kad nuteistųjų bendrabučio tipo patalpose buvo atliktas monitroringas ir kambariuose Nr. 201, 202, 204, 205, 206 ir 214 pastebėtos blakės, atlikti dezinsekcijos darbai. Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į saugią ir sveiką aplinką šiuo apsektu buvo pažeista ir tai yra pagrindas pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Teismas sprendė, kad, nors byloje pateiktame Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. balandžio 9 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime pažymėta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėn. dėl odos patologinių pakitimų nesikreipė, tačiau tai neatleidžia pataisos įstaigos nuo pareigos laikytis HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo.

24. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad dalį ginčo laikotarpio pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu bei neužtikrinta teisė į saugią ir sveiką aplinką, kadangi gyvenamojoje patalpoje Nr. 205, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, buvo blakių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

25. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, trukmę bei mastą (dušu pareiškėjas naudojosi tik kartą į savaitę, t. y. sekmadieniais), inter alia (be kita ko) į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo pataisos įstaigos elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma 16 000 Eur suma už privatumo pažeidimą akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas sprendė, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą yra 150 Eur suma.

III. 26. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas.

27. Pareiškėjas E. P. apeliaciniame skunde (b. l. 83–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja, nagrinėjusi jo bylą, neatsižvelgė į prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 17 d. skambino teismui, reikalaudamas jį etapuoti į teismą žodiniam bylos nagrinėjimui, tačiau pareiškėjas buvo informuotas, kad teisėja nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu. Tokiu būdu bylą nagrinėti pareiškėjas nesutiko. Nepaisant to, į pareiškėjo nesutikimą nebuvo atsižvelgta. Todėl, pareiškėjo manymu, teisėja buvo šališka, gynė tik atsakovo interesus.

29. Atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą, pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus – sekcijos Nr. 205 vidaus fotonuotrauką, kurioje būtų matomi langai. Pareiškėjas akcentuoja, kad languose įrengtos grotos, kurių tinklelis yra 7x3 cm, todėl natūrali šviesa beveik nepatenka, o tai kenkia pareiškėjo ir kitų nuteistųjų akims.

30. Pareiškėjo manymu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra nepakankamas pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas pažymi, kad neturtinę žalą kildino ne iš nacionalinių teisės aktų, o iš tarptautinių teisės aktų pažeidimo, t. y. Konvencijos ginamų ir saugomų teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant privatumo pažeidimą.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta trijų valandų pasivaikščiojimo trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pagal kurį turi būti užtikrinta 8 valandų per dieną trukmė praleisti lauke ar už kameros ribų. Pareiškėjo teigimu, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą asmeniui, neturi būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas.

32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde (b. l. 94–98) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, atsakovo atstovas prašo apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

33. Atsakovo atstovas pažymi, kad pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti PĮĮET. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi. HN 134:2015 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. Ginčui aktualiu laikotarpiu nurodyti teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose, t. y. Vilniaus PN visos patalpos įrengtos, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Patalpų įrengimui ir remontui skiriamas papildomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pertvarų įrengimas dušuose nereglamentuotas jokiuose nacionaliniuose tesės aktuose, ginčo laikotarpiu pertvaroms įrengti finansavimas nebuvo numatytas ir nebuvo skirtas.

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos, skirtos I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos dušo patalpų fotonuotraukos. 2017 metų vasara I-ojo gyvenamojo korpuso dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros tarp dušo vietų, t. y. dalis prausimosi vietų dušo patalpose buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji turėjo galimybę pasirinkti, kuriomis prausimosi vietomis naudotis. 2018 metų antroje pusėje, skyrus šiems darbams papildomą finansavimą, visos Vilniaus PN dušo patalpose esančios prausimosi vietos buvo atskirtos pertvaromis. Todėl atsakovo atstovas mano, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos visiškai atitiko ir šiuo metu atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

35. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ypač prastų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atvirkščiai visus kitus pareiškėjo reikalavimus dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas nė karto ginčo laikotarpiu nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl tariamai pažeidžiamos jo teisės į privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

36. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, kad pareiškėjui nebuvo visiškai užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis ir tai galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dušų įrengimo į Vilniaus PN administraciją nesikreipė) teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju.

37. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl blakių, Vilniaus PN nurodo, kad higienos normoje nustatyta pareiga laisvės atėmimo vietų administracijai atlikti nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - užtikrinti jų naikinimą. Vilniaus PN kartu su atsiliepimu į skundą pateikė rašytinius įrodymus, jog įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Pelia“, kuri teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Įstaigos teritorijoje atsiradus kenkėjams įmonė su kuria sudaryta sutartis operatyviai atlieka kenkėjų naikinimą, t. y. įstaigoje nuolat vykdomi patalpų deratizacijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos darbai – įstaiga vykdo savo pozityviąją pareigą užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką nuteistiesiems. Įstaigoje atsiradus parazitų, informuojama įmonė, su kuria yra pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, bei parazitai nedelsiant naikinami. Vilniaus PN pirmosios instancijos teismui pateikė Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. balandžio 9 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio dėl odos patologinių pakitimų nesikreipė. Tai patvirtina, kad, nesant įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje apie parazitų įkandimus, neabejotinai įrodo aplinkybę, kad pareiškėjas nebuvo jų sukandžiotas, t. y., nepatyrė jokių neigiamų pasekmių net ir aptikus tam tikrų blakių pėdsakų I-ame gyvenamajame korpuse, tuo labiau, kad pastebėjus parazitų pėdsakų operatyviai buvo atlikti dezinsekcijos darbai.

38. Pareiškėjas E. P. atsiliepime (b. l. 101–102) su atsakovo atstovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

39. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 89–90) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti Vilniaus PN pateiktą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimo, atlyginimo.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.

42. Vertindama apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiai skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pastebėtina, jog procesinio dokumento skundo trūkumai šalinami vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis normomis. Būtent trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas skundo priėmimo stadijoje, jeigu teismui kyla abejonių, kad procesinio dokumento – skundo – dalykas pagal keliamo ginčo pobūdį suformuluotas ne visiškai teisingai.

44. Procesinė situacija, kai pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, savo skunde aiškiai nenurodo laikotarpio, kuriuo prašoma priteisti žala pareiškėjui galbūt kilo, o teismas šios aplinkybės neišsiaiškina ir ją abstrakčiai įvardija kaip ginčo laikotarpį, konkrečiai nenurodo, kokiomis dienomis pareiškėjo teisės pataisos įstaigoje buvo pažeidžiamos (žr. nutarties 20, 24 p.), vertintina kritiškai bei pripažintina proceso teisės normų pažeidimu.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundą teismo žinion, neapsibrėžė pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribų, o kartu ir ribų, kuriose teismas turi nagrinėti bylą, neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas.

46. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė