AS-858-129-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-129/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01479-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovams valstybės įmonei Turto bankui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą patikslintu skundu (t. I, b. l. 178-184), prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo Minsko pl. (buv. (duomenys neskelbtini) bajorkiemis) suprojektavimo“;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 1061 punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. kovo 15 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo Minsko plente (buvęs (duomenys neskelbtini) bajorkiemis), Vilniuje, projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui;

3) įpareigoti valstybės įmonę Turto banką (toliau – ir VĮ Turto bankas) neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki sprendimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio, V. S. (V. S.) Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo priėmimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Turto bankui parduoti 28,9996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sprendimo administracinėje byloje priėmimo.

Pareiškėjas paaiškino, jog V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtas 5,0970 ha žemės sklypas patenka į 2012 m. lapkričio 29 d. aukcione parduodamo 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Pardavus šį žemės sklypą 2012 m. lapkričio 29 d. aukcione, nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo vykdymas taptų negalimas.

Teigė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, saugančiomis sąžiningo įgijėjo teises į įsigytą nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas J. S. prarastų bet kokią galimybę susigrąžinti senelio V. S. Kuprijoniškių bajorkiemyje (dvare) Vilniuje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdą 5,0970 ha žemės sklypą natūra. Teismo sprendimu įpareigota Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėtų vykdyti Atkūrimo tvarkos 1061 punkte nustatytų savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų. Pabrėžė, jog natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo projekto ir kadastrinių matavimų rengimo bei kiti darbai taptų negalimi, nes 28,9996 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausytų ne valstybės, o privačių, sklypą aukcione įsigijusių, asmenų nuosavybei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (t. I, b. l. 199-201) pareiškėjo J. S. 2012 m. lapkričio 21 d. patikslintą skundą priėmė, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždraudė VĮ Turto bankui parduoti 28,9996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nurodė, jog priimta nutartis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra skubaus vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo patikslintas skundas, gautas teisme 2012 m. lapkričio 23 d., iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl priėmė jį nagrinėti.

Pažymėjo, jog pareiškėjo atstovas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Turto bankui parduoti 28,9996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo – grindžia tuo, kad V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtas 5,0970 ha žemės sklypas patenka į 2012 m. lapkričio 29 d. aukcione parduodamo 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, todėl, pardavus šį žemės sklypą 2012 m. lapkričio 29 d. aukcione, nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo vykdymas taptų negalimas, nes natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo projekto ir kadastrinių matavimų rengimo bei kiti darbai taptų negalimi, 28,9996 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausytų ne valstybės, o privačių, sklypą aukcione įsigijusių, asmenų nuosavybei.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog ginčo atveju yra objektyvus pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nurodė, jog pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas, jei tokios priemonės nebus pritaikytos. Teismas sprendė, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Turto bankui parduoti 28,9996 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo – šioje bylos stadijoje yra tikslinga, nes egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui administracinėje byloje.

III. Atsakovas valstybės įmonė Turto bankas atskiruoju skundu (t. II, b. l. 58-62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį bei iš esmės išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atmetant pareiškėjo prašymą bei atsisakant taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirajame skunde nurodoma, jog VĮ Turto bankas, 2012 m. lapkričio 29 d. gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamą nutartį, nutraukė aukcioną. Atsakovas pažymi, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti atsakovo, kitų asmenų interesų.

(3.11.1-TD3'

lintą KSMUS

Vilniaus ireiškėjc

iS.lt

Mano, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę VĮ Turto bankas patiria didesnę žalą nei patirtų pareiškėjas, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta. Pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintų Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 punktu, kartu su valstybės nekilnojamuoju turtu turi būti parduodamas ir jam priskirtas žemės sklypas, todėl galimybės aukcione parduoti tik valstybės nekilnojamąjį turtą be jiems priskirto žemės sklypo nėra, todėl uždraudus VĮ Turto bankui parduoti žemės sklypą, negalėjo būti parduotas ir valstybės nekilnojamasis turtas. Pažymi, jog 2012 m. lapkričio 29 d. turėjusiame vykti aukcione, kuris buvo nutrauktas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, buvo užsiregistravęs dalyvis, kuris Taisyklėse nustatyta tvarka buvo sumokėjęs aukciono dalyvio registravimo mokestį. Jei aukcionas būtų įvykęs, valstybės nekilnojamasis turtas bei jam priskirtas žemės sklypas tikėtina būtų parduotas bent už pradinę pardavimo kainą. Nurodo, jog už aukcione gautus pinigus turėjo būti padengta dalis VĮ Turto banko paimtos paskolos.

Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 17, 18 straipsniais ir pažymi, jog jis organizuoti naują turto aukcioną priklausomai nuo nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių institucijų veiksmų trukmės galėtų ne anksčiau kaip po metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi minimalūs VĮ Turto banko patiriami nuostoliai dėl draudimo parduoti žemės sklypą sudarys 306 000 litų. Ši suma gali ženkliai išaugti, jei priimtas teismo sprendimas būtų apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nurodo, jog, jeigu VĮ Turto bankas aukcione būtų pardavęs valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, pareiškėjas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nors ir negalėtų atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra ir ši žemė taptų valstybės išperkama bei pareiškėjui to paties įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta laikantis nurodytame įstatyme įtvirtinto atlyginimo lygiavertiškumo principo. Pažymi, jog pareiškėjas žalos iš viso nepatirtų arba ji būtų ženkliai mažesnė.

Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 5,0970 ha žemę, kuri ne visa apimtimi parenka į jo patikėjimo teise valdomą 28,9996 ha žemės sklypą. Mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas VĮ Turto bankui parduoti visą 28,9996 ha žemės sklypą – yra neproporcinga ir ribojanti valstybės, kaip turto savininkės, teises disponuoti savo turtu daugiau nei to reikia reikalavimo užtikrinimo priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

Pareiškėjas J. S. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai, pateikti prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir tikslinga taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo pateikiami argumentai dėl patiriamos didelės turtinės žalos yra nepagrįsti. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.419 straipsnio 1 dalimi, 6.421 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog atsakovo teiginiai, kad, jeigu aukcionas būtų įvykęs, ginčo turtas būtų parduotas už atsakovo nurodytą sumą, yra grindžiami prielaidomis. Atsakovas nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, taip pat neaišku, už kokią kainą ginčo turtas būtų buvęs parduotas. Nurodo, jog pareiškėjas prašė stabdyti aukcioną, bet pareiškėjas atsisakė tai atlikti ir šiais veiksmais pats vilkino procesą ir privertė aukcione dalyvaujantį asmenį patirti nepatogumų, sumokėti aukciono mokestį. Pabrėžia, jog atsakovo nurodomas žemės sklypas yra vientisas objektas ir nėra galimybės užtikrinti reikalavimo jo daliai.

Paaiškina, jog pareiškėjas sutiktų su reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimu, jeigu atsakovas nuspręstų padalinti ginčo žemės sklypą ir pardavinėti tik tą jos dalį, dėl kurios ginčo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp proceso šalių kilo dėl byloje pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas VĮ Turto bankas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties dalimi, kuria teismas tenkino pareiškėjo J. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždraudė VĮ Turto bankui parduoti 28,9996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovas VĮ Turto bankas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pažymi, kad nurodyta taikyta priemone jis patiria didesnę žalą nei patirtų pareiškėjas, jei minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurių gali imtis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, yra išvardintos ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Teisėjų kolegija nurodo, jog proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – būtina nurodyti, kokių ginčijamų aktų galiojimą prašoma laikinai sustabdyti, konkrečius veiksmus prašoma uždrausti atsakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kita vertus, pastebėtina, jog paprastai laikinai sustabdyti administracinėje byloje ginčijamo administracinio akto galiojimą ar uždrausti atlikti atitinkamus veiksmu galima tik tada, kai byloje ginčijamas aktas nėra įgyvendintas (įvykdytas), o prašomi uždrausti atlikti veiksmai dar nėra atlikti, priešingu atveju, aptariamų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracinėje byloje pateiktu skundu, be kita ko, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 1061 punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. kovo 15 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo Minsko plente (buvęs Kuprijoniškių bajorkiemis), Vilniuje, projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, įpareigoti VĮ Turto banką neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki sprendimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio, V. S. (V. S.) Minsko plente (buvęs (duomenys neskelbtini) bajorkiemis), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo priėmimo (t. I, b. l. 178-184). Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo jis nesutiko su tuo, kad žemės sklypas, į kurį jis siekia atkurti nuosavybės teises natūra, buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei ir šiuo pagrindu buvo atsisakyta atlikti Atkūrimo tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus (t. I, b. l. 12, 178-184).

Šiuo atveju pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždrausti VĮ Turto bankui parduoti 28,9996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nurodo, jog iš bylos medžiagos ir atsakovo VĮ Turto banko pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, kad VĮ Turto bankas 2012 m. lapkričio 29 d. gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamą nutartį, nutraukė aukcioną, turėjusį įvykti 2012 m. lapkričio 29 d. (t. I, b. l. 187). Taigi veiksmai, kuriuos pareiškėjas prašė uždrausti atlikti, nebuvo įgyvendinti ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertins, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 71 straipsnio formuluotė leidžia teigti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pažymėtina, jog šiuo atveju būtent pareiškėjas, prašydamas uždrausti atsakovui atlikti jo prašomus veiksmus, turėjo pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog neuždraudus atsakovui atlikti nurodytų veiksmų, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinis teismas spręsdamas dėl prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių turi įvertinti, ar egzistuoja pagrindas jų taikymui (ABTĮ 71 str. 1 d.), turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtas 5,0970 ha žemės sklypas patenka į 2012 m. lapkričio 29 d. aukcione parduodamo 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Pardavus šį žemės sklypą aukcione, nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo vykdymas taptų negalimas, žemės sklypas būtų perleistas kitam žemės sklypo įgijėjui, natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo projekto ir kadastrinių matavimų rengimo bei kiti darbai taptų negalimi, nes 28,9996 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausytų ne valstybės, o privačių, sklypą aukcione įsigijusių, asmenų nuosavybei.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, siekdamas parduoti pastatus ir 28,99996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šio turto pardavimui buvo paskelbtas aukcionas (t. I, b. l. 187-192). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo, keliamų reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, siekiant užtikrinti tinkamą būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kol nėra išspręsti pareiškėjo byloje reiškiami reikalavimai, gali kilti pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti ypač sudėtingas, kadangi žemės sklypas būtų perleistas kitiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėtų, 5,0970 ha žemės sklypo projekto ir kadastrinių matavimų rengimo bei kiti darbai taptų sudėtingi, negalimi.

Pažymėtina, jog šių išvadų negali paneigti ir atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad, pritaikius nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jis patirs finansinius nuostolius ir nepatogumus, kadangi už aukcione gautas lėšas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo turėjo būti padengta dalis VĮ Turto banko paimtos paskolos, jog perleidus ginčo žemės sklypą, pareiškėjui vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta laikantis nurodytame įstatyme įtvirtinto atlyginimo lygiavertiškumo principo ir jis žalos nepatirtų (t. II, b. l. 58-62).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas siekia nuosavybės teises atkurti būtent natūra, o Atkūrimo įstatymo preambulėje yra įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetas prieš kitus šio turto kompensavimo būdus – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra pabrėžęs pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr.

Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą), tačiau, kita vertus, taip pat yra atkreipęs dėmesį, jog Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (žr.

Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimą), per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Taigi atkuriant nuosavybės teises į nusavintą turtą prioritetas turi būti teikiamas buvusių savininkų teisei atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau tam tikros objektyvios priežastys gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanoma.

Kaip minėta, šiuo atveju atsakovas ėmėsi veiksmų, kad žemės sklypo dalis, dėl kurios prašoma atlikti projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, būtų parduota kitiems asmenims, dėl jos pardavimo buvo rengiamas aukcionas ir šiuo atveju ginčo žemės sklypo perleidimu pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teisėjų kolegija dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į 5,0970 ha žemę, kuri ne visa apimtimi patenka į jo patikėjimo teise valdomą 28,9996 ha žemės sklypą ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga, nurodo, jog šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų, leidžiančių vertinti, kuriai žemės sklypo daliai (kuriai konkrečiai jo vietai) turėtų būti taikytina nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Be to, žemės sklypas, kurio plotas 28,9996 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra suformuotas kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas (t. I, b. l. 17-18).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi inter alia nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti dėl pareiškėjų patikslintame skunde priimto reikalavimo – įpareigoti VĮ Turto banką neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki sprendimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio V. S. Minsko plente (buvęs (duomenys neskelbtini) bajorkiemis), Vilniuje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo priėmimo – ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo spręsti (t. II, b. l. 50-52). Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti šiuo klausimu dar nepasisakė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas bylos aplinkybes, atkreipia dėmesį proceso šalių dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudė VĮ Turto bankui laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, parduoti 28,9996 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria teismas taikė pareiškėjo J. S. (J. S.) prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis