7f991ffb-dc98-449b-a6e9-2c8af0cb2116 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-532/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje 2-245-781/2013 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V.

Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Sendeka“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 297 086, 99 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. vasario 11 d. apie 7.20 val. VilkaviÅ¡kio rajone, kelio Vinčai–PilviÅ¡kiai–VilkaviÅ¡kis 19,825 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo keturi Marijampolės visuomenės sveikatos centro darbuotojai:

D. E. B., E. K., R. P. ir A. R.. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas V. Ž., vairavęs darbdaviui UAB „Sendeka“ priklausantį vilkikÄ MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažino V. Ž. kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisė jį 5 metams 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, atliekant Å¡iÄ bausmę atviroje kolonijoje.

Už visus apdraustuosius buvo iÅ¡mokėta 297 086,99 Lt socialinio draudimo iÅ¡mokų.IeÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimÄ Nr. SDR-130, kuriuo D. E. B. 2008 m. vasario 11 d. įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pripažino draudiminiu įvykiu. IeÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. SNAD-271 žuvusiojo žmonai O. B. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus. IeÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SNAD-1 O. B. buvo paskirta periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus nuo 2008 m. vasario 11 d. neterminuotam laikui.

O. B. buvo iÅ¡mokėta 144 150, 25 Lt suma, kuriÄ sudarė 141 400 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka ir 2750,25 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2009 m. sausio 31 d. bei 9399,12 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å akių skyriaus 2008 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. PI-935 O. B. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 70 Lt per mėnesį naÅ¡lių pensija už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d.

O. B. iÅ¡mokėta 3881,86 Lt naÅ¡lių pensija. Atsakovas 2009 m. liepos 2 d. atlygino ieÅ¡kovui 144 150,25 Lt, iÅ¡ jų 141 400 Lt vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ ir 2750,25 Lt periodinę draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2009 m. sausio 31 d. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atlyginti fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovas padarytos žalos iki Å¡iol nesumokėjo. Kadangi O. B. ir toliau mokama periodinė draudimo iÅ¡moka bei naÅ¡lių pensija, tai Å¡iuo metu fondo biudžetui neatlyginta žala yra: 9399,12 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei 3881,86 Lt naÅ¡lių pensija už laikotarpį 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. sausio 31 d., viso – 13 280,98 Lt. IeÅ¡kovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-56 E. K. 2008 m. vasario 11 d.

įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-132 L. M. M. (žuvusiosios E. K. mamai) buvo paskirta 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-131 D. K. (E. K. dukrai) buvo paskirta 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-136 ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. SNAD-176 D. K. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka (bus mokama iki 2014 m. birželio 15 d.).

L. M. M. iÅ¡mokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka; D. K. buvo iÅ¡mokėta 73 128, 30 Lt suma, kuriÄ sudarė 70 700 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka ir 2438,30 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. birželio 15 d. bei 28 588, 94 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å akių skyriaus 2008 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. PI-1174 D. K. buvo paskirta 332,24 Lt per mėnesį naÅ¡laičių pensija laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. PI-3046 D. K. buvo paskirta 332,24 Lt per mėnesį našlaičių pensija laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki sukaks 24 metai. D. K. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 buvo išmokėta 20 056,98 Lt našlaičių pensija. Atsakovas atlygino ieškovui 143 838,30 Lt, iš jų 141 400 Lt vienkartinės draudimo išmokos ir 2438,30 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2008 m. birželio 15 d.

Kadangi D. K. ir toliau mokama periodinė draudimo išmoka bei našlaičių pensija, tai šiuo metu fondo biudžetui padaryta žala yra 48 645,92 Lt: 28 588,94 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei 20 056, 98 Lt našlaičių pensija už laikotarpį 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Ieškovo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. SDR-57 R. P. 2008 m. vasario 11 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SNAD-134 žuvusiosios R.

P. dukrai K. P. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SNAD-135 K. P. buvo paskirta periodinė draudimo iÅ¡moka nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2017 m. kovo 9 d. ir iÅ¡mokėta 162 147,27 Lt suma, kuriÄ sudaro 141 400 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus ir 20 747,27 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. 2008 m. kovo 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å akių skyriaus 2008 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. PI-1412 K.

P. laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2017 m. kovo 31 d. buvo paskirta 328,42 Lt per mėnesį naÅ¡laičių pensija. K. P. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d. buvo iÅ¡mokėta 19 851 Lt naÅ¡laičių pensija. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas sumokėjo tik 43 223,04 Lt. Atsakovas iki Å¡iol neatlygino fondo biudžetui padarytos žalos, kuriÄ sudaro 138 775, 23 Lt: 98 176, 96 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka, 20 747,27 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei 19 851 Lt naÅ¡laičių pensija už laikotarpį 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. spalio 31 d.IeÅ¡kovo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. SDR-55 A.

R. 2008 m. vasario 11 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-129 žuvusiosios A. R. sutuoktiniui V. K. buvo paskirta 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka, taip pat 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-130 70 700 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka buvo paskirta žuvusiosios A. R. sūnui G. K.. Ieškovo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SNAD-128 G. K. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 1 d.

V. K. buvo iÅ¡mokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka, G. K. 111 663,51 Lt suma, kuriÄ sudaro 70 700 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka ir 40 963, 51 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å akių skyriaus 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. PI-3340 G. K. buvo paskirta 432,21 Lt per mėnesį naÅ¡laičių pensija laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 11 d. iki sukaks 24 metai. G. K. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo iÅ¡mokėta 19 808,61 Lt naÅ¡laičių pensija.

IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas neatlygino fondo biudžetui padarytos žalos, kuriÄ sudaro 96 384, 86 Lt: 17 425, 20 Lt periodinė draudimo iÅ¡moka už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. bei 8 259,66 Lt naÅ¡laičių pensija už laikotarpį 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. bei V. K. iÅ¡mokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo iÅ¡moka.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 70 700 Lt turtinės žalos bei 1666 Lt valstybei.

Teismas sutiko su atsakovo pateiktais paskaičiavimais dėl žuvusiųjų iÅ¡laikytinių patirtos turtinės žalos. Teismas pripažino, kad atsakovas, atlygindamas O. B. pervestÄ 144 150,25 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , pilnai atlygino ieÅ¡kovo O. B. skirtÄ draudiminę iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, kad Å¡iÄ sumÄ , D.A. B. esant gyvam, jis galėtų skirti sutuoktinei per 25 metus, o atsižvelgiant į tai, kad D.A. B. mirus jam buvo 60 metų, abejotina, ar jis galėtų dar 25 metus dirbti ir gauti didesnes pajamas.

Nustatė, kad byloje nebuvo ginčo dėl 143 838,30 Lt sumos, iÅ¡mokėtos dėl E. K. mirties, atlyginimo ieÅ¡kovui. Pasisakydamas dėl, ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti neatlygintų D. K. 28 588,94 Lt periodinės draudimo iÅ¡mokos ir 20 056,98 Lt naÅ¡laičių pensijos, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 70 700 Lt G. K. tenkančiÄ iÅ¡mokų dalį, Å¡i suma pilnai kompensavo D. K. iki 2012 m. spalio 31 d. patirtÄ turtinę žalÄ (37 080,40 Lt).

Nurodė, kad G. K., kaip A. R. sÅ«nui, nuo 2008 m. vasario 11 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. priklausytų 105 787, 26 Lt (2 074, 26 Lt x 51 mėn.; pažymėjo, kad A. R. pajamas dalinant trims asmenims, suma bÅ«tų dar mažesnė). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų asmenų, kuriems ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas, patirta turtinė žala (negautos pajamos) yra mažesnė, nei jiems iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių pagrįsti Å¡ių sumų atitikimÄ Å¾uvusiųjų Å¡eimos narių patirtai žalai, o įrodė, jog iÅ¡mokėtos kompensacijos yra didesnės už O.

B., D. K., K. P., L.M. M. ir G. K. patirtÄ Å¾alÄ . Teismas nesutiko su atsakovu, kad vienkartinė iÅ¡moka apdraustajam mirus neatlieka žalos atlyginimo funkcijos, todėl atsakovas turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovo V. K. iÅ¡mokėtÄ 70 700 Lt sumÄ . Padarydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007, nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Teismas sprendė, kad V. K. iÅ¡mokėta socialinė netekto darbingumo pensija ieÅ¡kovo buvo apskaičiuota pagal standartizuotas formules, todėl nukentėjusiojo negautos pajamos, kaip viena sudedamųjų žalos (nuostolių) dalių (CK 6.249 str. 1 d.), kompensuoja Å¡iuos nuostolius.

Pažymėjo, kad atsakovas Å¡ios prezumpcijos nenuginčijo. Teismo nuomone, aplinkybė, kad V. K. praÅ¡yme dėl draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus skyrimo nurodė nesantis iÅ¡laikomas A. R., neduoda pagrindo teigti, kad jie nevedė bendro Å«kio ir nesidalino pajamomis. Padalinus A. R. gautas pajamas į tris dalis, sutuoktiniui V. K. tektų 1383 Lt, todėl 70 700 Lt suma, jam galėtų bÅ«ti skirta A. R. dirbant truputį daugiau nei 4 metus. Tai, kad žuvusioji mirties dienÄ buvo 53 metų amžiaus, dirbo nuolatinį darbÄ , teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog ji galėjo tęsti darbÄ dar 4 metus ir ilgiau, t. y. skirti sutuoktiniui gaunamÄ darbo užmokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 297 086,99 Lt žalos atlyginimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais skaičiavimais dėl žuvusiųjų iÅ¡laikytinių patirtos turtinės žalos ir tokiu bÅ«du nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį. Teismas pažeidė materialines teisės normas, nes socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.251 str. 1 d., 6.280 str., 6.290 str. 1 d.).

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pilnai kompensavo O. B., D. K., K. P. bei G. K. patirtÄ turtinę žalÄ .2. Atsižvelgiant į saugomo intereso svarbÄ , pažeidimo pobÅ«dį bei kitas aplinkybes, galimi atvejai, kai žalos dydis pinigais įvertinamas taikant standartizuotus kriterijus ir tam tikras metodikas. Tiksliai nustatyti, kiek asmenys bÅ«tų gavę pajamų, jei nebÅ«tų nelaimingo įvykio, neįmanoma. Todėl teismas turėjo vadovautis įstatymo leidėjo standartizuota žalos įvertinimo metodika.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ne tik tinkamu materialinės teisės normų aiÅ¡kinimu, bet ir atitinka naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles bei principus.

2. Apeliantas nepagrįstai iÅ¡plečia visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ . Socialinio draudimo įstaigos paskirtis kompensuoti nukentėjusiojo asmens negautas pajamas. Teisės aktai nurodo, kokiu bÅ«du apskaičiuojamos žuvusiojo asmens iÅ¡laikytinių negautos pajamos (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 11 str.). Atsakovo pateikti skaičiavimai atlikti vertinant konkrečius ir objektyvius byloje esančius įrodymus apie žuvusiųjų gautas pajamas.3.

Atsakovas niekada neginčijo, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos yra apskaičiuojamos pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, tačiau socialinių draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimas nereiÅ¡kia, kad visais atvejais jos atlieka žalos atlyginimo negautų pajamų forma funkcijÄ civilinės atsakomybės prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kiai atskiria valstybės institucijų pareigÄ iÅ¡mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokas nuo žalÄ padariusio asmens pareigos atlyginti jo civilinės atsakomybės pasekmėje atsiradusiÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims.

Socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodinėjimo teises bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus.

Atsakovas nurodė, jog V. K. nebuvo iÅ¡laikomas savo sutuoktinės A. R., todėl jam iÅ¡mokėta vienkartinė socialinio draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus neatlieka žalos atlyginimo funkcijos. Atsakovas paminėtÄ aplinkybę pagrindė raÅ¡ytiniu įrodymu, kurio ieÅ¡kovas neginčijo. Todėl teismas, padarydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , pažeidė savo pareigÄ vadovautis bylos duomenimis ir iÅ¡vadas pagrįsti byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Aplinkybės, ar sutuoktinis faktiÅ¡kai gavo dalį žmonos pajamų, yra individualios, geriausiai žinomos tos Å¡eimos nariams, todėl nėra pagrindo abejoti V.

K. nurodyta aplinkybe, kad jis nebuvo savo sutuoktinės išlaikomas.2. Teismas nepagrįstai išplėtė subrogacinio reikalavimo reiškėjo teises, nes vienkartinė socialinio draudimo išmoka apdraustajam mirus turėtų būti skirta negautoms pajamoms kompensuoti. Apelianto nuomone, pripažįstant V. K. teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo sutuoktinės žūties atveju, kai faktiškai tos pajamos nebuvo gaunamos, jam būtų sudaroma galimybė pagerinti savo turtinę padėtį, lyginant su buvusia prieš eismo įvykį.

Teismui nusprendus, kad žuvusioji A. K. skirdavo 1/3 savo darbo užmokesčio, teismas turėjo aiÅ¡kintis, kokiÄ pajamų dalį žuvusiosios iÅ¡laikymui skirdavo V. K..3. Atsakovas sprendė, kad A. R. turėjo vienÄ iÅ¡laikytinį – savo sÅ«nų G. K., todėl žuvusiosios pajamas dalino į dvi dalis ir taip apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ iÅ¡mokėjo VSDFV Marijampolės skyriui. Teismui nusprendus, kad A. R. pajamos dalintinos į tris dalis, keistina vienam asmeniui tenkančių pajamų dalis, todėl tokiu atveju atsakovas iÅ¡mokėjo 35 254,26 Lt daugiau, nei G.

K. patyrė žalos.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir teisingai motyvavo, kad nėra pagrindo teigti, jog A. R. su savo sutuoktiniu V. K. nevedė bendro Å«kio ir nesidalino pajamomis.

2. Teismas nepažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo – Å¡alys turėjo galimybę pasinaudoti visomis CPK numatytomis teisėmis.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė rungimosi principÄ . NelogiÅ¡ka, kad ieÅ¡kovas turėtų įrodinėti, jog dalis A. R. gaunamų pajamų buvo skiriama bendram Å¡eimos labui, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė.4. Teismas pagrįstai pripažino, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka V. K. nėra didesnė už asmeniui padarytÄ turtinę žalÄ .5.

Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodomos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nagrinėjamų, todėl skunde nurodytose nutartyse esantys iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti taikomi nagrinėjamojoje byloje. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              IeÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex offico patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusios valstybinės socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo teisės į kalto asmens draudikÄ apimties.Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 11 d. eismo įvykio, sukelto V.

Ž., kurio vairuoto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, metu, žuvo Marijampolės visuomenės sveikatos centro darbuotojai D. E. B., E. K., A. R. ir R. P. (t. 1, b. l. 7). Ieškovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. gegužės 22 d., 2008 m. gegužės 23 d., 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimais minėtų asmenų žūtį pripažino draudiminiais įvykiais (t. 1, b. l. 12, 34, 58, 162).

Žuvusiojo D. E. B. žmonai O. B. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka, periodinė draudimo išmoka bei našlių pensija (t. 1, b. l. 13, 14, 21). Viso O. B. išmokėta 157 431,23 Lt (t. 1, b. l. 15-19, 22-27). Atsakovas atlygino ieškovui 144 150,25 Lt (t. 1, b. l. 31), neatlyginta žala sudaro 13 280,98 Lt. Žuvusiosios E. K. mamai L. M. M. bei dukrai D. K. buvo paskirta po 70 700 Lt dydžio vienkartinės draudimo išmokos (t. 1, b. l. 163-164). D. K. buvo paskirta periodinė draudimo išmoka iki 2014 m. birželio 15 d. bei našlaičių pensija iki sukaks 24 metai (t. 1, b. l. 165-166, 174, 176).

L.M. M. išmokėta 70 700 Lt vienkartinė draudimo išmoka, D. K. – 121 774,22 Lt (t. 1, b. l. 167,168-172, 177-179). Atsakovas atlygino ieškovui 143 838,30 Lt (t. 1, b. l. 180), tad fondo biudžetui padaryta žala yra 48 635, 92 Lt. Žuvusiosios R. P. dukrai K. P. buvo paskirta 141 400 Lt dydžio vienkartinė draudimo išmoka, periodinė draudimo išmoka bei našlaičių pensija ir išmokėta 181 998,27 Lt suma (t. 1, b. l. 35-51). Atsakovas sumokėjo tik 43 223,04 Lt (t. 2, b. l. 73), neatlyginta žala sudaro 138 775,23 Lt.

Žuvusiosios A. R. sutuoktiniui V. K. bei sÅ«nui G. K. buvo paskirta po 70 700 Lt dydžio vienkartinės draudimo iÅ¡mokos (t. 1, b. l. 59-60). G. K. taip pat paskirta periodinė draudimo iÅ¡moka bei naÅ¡laičių pensija iki sukaks 24 metai (t. 1, b. l. 61, 70). V. K. iÅ¡mokėta 70 700 Lt, G. K. – 131 472,12 Lt suma (t. 1, b. l. 62-68, 71-75). Atsakovas sumokėjo 105 787,26 Lt (t. 2, b. l. 105). Liko neatlyginta 96 384, 86 Lt. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti visas iÅ¡mokas, kurias jis žuvusiųjų asmenų artimiesiems iÅ¡mokėjo pagal NADPLSDÄ® nuostatas: periodines draudimo iÅ¡mokas ir vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ (NADPLSDÄ® 11 str. 1 d. 1p., 2, 3 d. d., 12, 26, 27 str.), taip pat naÅ¡laičių, naÅ¡lių pensijas, iÅ¡mokėtas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPÄ®) nuostatas.

Dėl Å¡ių iÅ¡mokų apskaičiavimo teisingumo ginčo byloje nekilo.NADPLSDÄ® 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog Å¡io įstatymo paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad Å¡iuo įstatymu nustatytos iÅ¡mokos kompensuoja bÅ«tent negautas pajamas (žalÄ ).

Pagal NADPLSDÄ® 31 straipsnį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakingo už žalÄ asmens draudikui. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinės draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.Tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tiek pagal K.

T. jurisprudencijÄ , socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ , nėra absoliuti, nes žuvusiųjų Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, apskaičiuotinos pagal standartizuotas formules. Taigi socialinės draudimo įstaigos apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas žalos atlyginimas gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio, t. y. bÅ«ti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas iÅ¡mokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sÄ lygÄ , numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.

Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju turėtų bÅ«ti preziumuojama, jog iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Policijos departamentas prie VRM ir kt. v.

P. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Policijos departamentas prie VRM ir kt. v. A. B., Nr. 3K-3-134/2013). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas paneigė Å¡iÄ prezumpcijÄ ir įrodė, jog socialinės draudimo įstaigos iÅ¡mokėtos sumos pilnai padengia žuvusiųjų Å¡eimos nariams padarytÄ turtinę žalÄ . Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde ginčijÄ Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , tačiau vien tai, kad žala apskaičiuota taikant standartizuotus kriterijus ir tam tikras metodikas, neįrodo žuvusiųjų Å¡eimos narius realiai patyrus didesnę žalÄ , nei atsakovo buvo kompensuota.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieÅ¡kiniu, pirmiausia nagrinėjo, ar buvo pilnai padengtos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos ir tik po to – ar padengtos periodinės draudimo iÅ¡mokos ir naÅ¡lių, naÅ¡laičių pensijos. Pažymėtina, kad nustačius, jog trečiųjų asmenų patirta turtinė žala yra mažesnė, nei viso iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokų, pirmiausia atsakovas turėtų atlyginti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas periodines draudimo iÅ¡mokas bei naÅ¡laičių, naÅ¡lių pensijas, o tik paskui vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ tiek, kiek prieÅ¡ tai nurodytos iÅ¡mokos nepadengia patirtos turtinės žalos.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į tai, kad periodinių draudimo iÅ¡mokų ir pensijų apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis (NADPLSDÄ® 15, 19, 20, 26 str., VSDPÄ® 14, 39 str.), tad atitinkamai minėtos iÅ¡mokos yra skirtos kompensuoti asmens patirtÄ turtinę žalÄ dėl Å¡eimos nario netekties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalÄ sudaro NADPLSDÄ®, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPÄ® ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo, negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas iÅ¡laidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiÅ«rai, prisitaikymui gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v.

UAB ERGO Lietuva ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2013). Nors minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo iÅ¡mokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, tačiau, atsižvelgiant į jų skaičiavimo bÅ«dÄ , bÅ«tų nelogiÅ¡ka asmens gyvybės atėmimo atveju Å¡ias iÅ¡mokėtas periodines iÅ¡mokas bei pensijas traktuoti kitaip, o ne kaip žalos atlyginimÄ . Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas padengė pirmiausia vienkartines ir tik po to dalį periodinių draudimo iÅ¡mokų bei pensijų, Å¡is suklydimas neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, nes bendra atsakovo atlyginta suma pilnai padengė žuvusiųjų Å¡eimos narių patirtÄ Å¾alÄ .CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Vykdydami Å¡ias abipuses pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimÄ , sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramÄ . Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi Å¡ias savo abipuses pareigas sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių mirÅ¡ta, iÅ¡ esmės nėra. Todėl tokiais atvejais preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iÅ¡ sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramÄ , lygiÄ pusei jo pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d.).

Tačiau atitinkamai likęs gyvas sutuoktinis taip pat teikdavo materialinę paramÄ mirusiam sutuoktiniui puse savo pajamų. Asmens gyvenimo amžius yra svarbus kriterijus nustatant nukentėjusiam asmeniui realiai padarytos turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatinėjant fizinio asmens mirties atveju jo Å¡eimos narių patirtÄ turtinę žalÄ Ä¯statyme tiesiogiai nėra iÅ¡skirta kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima apibrėžti terminÄ , iki kurio minėti asmenys iÅ¡ tiesų pagrįstai galėjo tikėtis esant normaliai situacijai gauti iÅ¡ mirusiojo iÅ¡laikymÄ .

CK 6.284 straipsnio nuostatos galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad nustatytų asmenų patirta turtinė žala dėl mirusio fizinio asmens mirties galėtų bÅ«ti priteisiama iki nukentėjusiojo gyvos galvos, arba iki mirusiojo tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡mokos turėtų bÅ«ti priteisiamos ne už ilgesnį laiko tarpÄ nei yra statistinė mirusiojo gyvenimo trukmė, nes žalos atlyginimo susiejimas su mirusiojo statistine tikėtina mirties data labiau atitiktų visiÅ¡ko nuostolių (žalos) atlyginimo principo turinį.

Kadangi ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde neginčijo konkrečių teismo skaičiavimų teisingumo, iÅ¡skyrus svarstymų dėl žuvusio D.A. B. gautinų pajamų, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl pastarųjų argumentų. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad D. A. B. jo žūties metu buvo 60 metų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis mieste gyvenančių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė 2008 metais buvo 67,5 metų (t. 2, b. l. 57). Taigi pagal Vidutinę tikėtinÄ Lietuvos Respublikos gyventojų trukmę tikėtina, jog jis galėjo dar gyventi apie 7 metus.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad D. A. B. pajamos atskaičius mokesčius sudarė apie 927,91 Lt, o, pasak ieÅ¡kovo, jis galėjo gauti apie 1000 Lt pensijos, jo sutuoktinei per mėnesį tenkanti dalis sudarytų apie 500 Lt. Kadangi atsakovas ieÅ¡kovui už D. A. B. sutuoktinei O. B. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas pervedė 144 150,25 Lt, todėl laikytina, jog Å¡i suma pilnai padengė O. B. realiai patirtÄ Å¾alÄ . Dėl atsakovo apeliacinio skundoTeisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui pastarojo žuvusiosios A.

R. sutuoktiniui G. K. iÅ¡mokėtÄ vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ . NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip apskaičiuojama ir kam iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka – ji yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos mėnesį ir lygiomis dalimis iÅ¡mokama kiekvienam mirusiojo Å¡eimos nariui. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad mirusiojo Å¡eimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose Å¡vietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programÄ ar formaliojo profesinio mokymo programÄ besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programÄ studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal Å¡ias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d.

– invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Taigi, pagal NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalį mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama atsižvelgiant į vien tik valstybės nustatomÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. jos dydis nepriklauso nuo konkrečios situacijos nei dėl mirusiojo (ne)gautų pajamų fakto ir dydžio, nei dėl jokių kitų aplinkybių. Be to, ji pagal NADPLSDÄ® mokama ir jÄ gali gauti ne tik TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimÄ pagal šį įstatymÄ , bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos negautų pajamų pavidalu atlyginimÄ pagal TPVCAPDÄ®, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai).

Nors NADPLSDÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma Å¡io įstatymo paskirtis yra kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikÅ¡ti, kad ji atlieka žalos negautų pajamų forma atlyginimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. S., K. B. ir kt. v. VSDFV Panevėžio skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013).

Taigi, teisminėje praktikoje faktiÅ¡kai pripažįstama, kad pagal NADPLSDÄ® iÅ¡mokamos Å¡ios vienkartinės draudimo iÅ¡mokos paskirtis gali bÅ«ti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė – tuo atveju, jeigu patirtÄ turtinę žalÄ realiai atlygina vien tik jau dalis vienkartinės draudimo iÅ¡mokos, kita Å¡ios iÅ¡mokos dalis iÅ¡ esmės atlieka socialinę funkcijÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad vienkartinė draudimo iÅ¡moka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigų iÅ¡mokėtos kitos iÅ¡mokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitÄ , nesusijusiÄ su negautomis pajamomis, t. y. tiesioginę turtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog vienkartinė draudimo iÅ¡moka žuvusios A. R. sutuoktiniui V. K. buvo iÅ¡mokėta ne kaip žalos atlyginimas žuvusiajai mirus, bet vykdant valstybės socialinę politikÄ (LR Konstitucijos 52 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog V. K. nurodė, kad nebuvo iÅ¡laikomas savo sutuoktinės, yra svarbi sprendžiant, ar Å¡is asmuo patyrė turtinės žalos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paties V.

K. gaunamÄ darbo užmokestį, kas laikytina bendru Å¡eimos turtu, bei į jo pareigÄ iÅ¡laikyti savo sutuoktinę. Taip pat, aplinkybės, jog ieÅ¡kovas A. R. sÅ«nui D. K. mokėtinų periodinių draudimo iÅ¡mokų ir naÅ¡laičių pensijos dydį skaičiavo A. R. gautÄ atlyginimÄ dalindamas ne į tris, o į dvi dalis, jog V. K. periodinės draudimo iÅ¡mokos nebuvo mokamos, rodo ir paties ieÅ¡kovo pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Apibendrinus minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad V.

K. buvo iÅ¡laikomas A. R., todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jai mirus, jis patyrė materialinę žalÄ dėl to, kad neteko jos pajamų. Todėl pripažintina, kad teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 70 700 Lt, yra nepagrįsta ir naikintina.Kadangi atsakovas paneigė prezumpcijÄ , jog ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos žuvusiųjų Å¡eimos nariams visa apimtimi sudaro Å¡ių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovo sumokėtos sumos pilnai padengė žalÄ , už kuriÄ atsakingas draudikas.

Pagal CK nuostatas trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, (t. y. VSDFV, perėmusiai nukentėjusiųjų reikalavimo teisę) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo eismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nepagrįstai iÅ¡plėtė regresinio reikalavimo turinį, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, todėl sprendimas keistinas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRemiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2121 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 99).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o ieÅ¡kovo atmetamas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. žyminis mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 70 700 Lt turtinės žalos ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai bei 1666 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei bei Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (j. a. k. 188677622, buveinė:

J. Dailidės g. 5/A. Valaičio g. 2, Marijampolė) atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869, buveinė: Konstitucijos pr. 7, Vilnius) naudai priteisti 2121 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio. TeisėjaiAlė Bukavinienė Rasa GudžiÅ«nienė Gintaras Pečiulis