7f97ed93-cd98-4099-9aed-cf4b053e745a · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrMAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui V. L., atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovams V. B. ir S. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir AB „Lietuvos geležinkeliai“) kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir AB „ORLEN Lietuva“) priteisti 1 306,48 € skolos, 74,03 € delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Kenos pasienio geležinkelio stotį atvyko kliento AB „ORLEN Lietuva“ vagonai su naftos produktais. Vagonams važiuojant per dinamines svarstykles 13-ai vagonų (Nr. 50017540, Nr. 51161586-20, Nr. 51276889-20, Nr. 51225456-20, Nr. 54407549-20, Nr. 54576210-20, Nr. 57353450-20, Nr. 52094091-20, Nr. 51216901-20, Nr. 70727102-20, Nr. 51225423-20, Nr. 50687565-20, Nr. 57210130-20) buvo nustatytas svorio skirtumas (viršijimas), lyginant su važtaraščiuose nurodytu vagonų ir krovinio bendru svoriu.

Å ie vagonai buvo atkabinti nuo bendro traukinio sÄ stato ir pakartotinai persverti Kenos geležinkelio stotyje esančiomis stacionariomis vagonų svarstyklėmis. Buvo nustatytas žymus 13-os vagonų svorių skirtumas, t. y. 2–6 tonomis mažiau nei nurodyta važtaraÅ¡tyje. Dėl paminėtų aplinkybių buvo suraÅ¡yti bendrosios formos aktai Nr. 19-1400601; 19-1400610; 14-1400645; 19-1400645-K1, o už vagonų persvėrimÄ atsakovei buvo priskaičiuoti mokesčiai ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2014-09-22 FCBF Nr. 003925 (1 205,98 € sumai) ir 2014-09-27 FCBF Nr. 003930 (100,50 € sumai).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog atsakovė turi prievolę atsiskaityti už vagonų persvėrimo paslaugÄ , nes atsakovę su ieÅ¡kove sieja sutartiniai santykiai, kilę iÅ¡ Geležinkelių transporto paslaugų sutarties SP-13 (toliau – Sutartis), kurios 8.2 punkte numatyta, jog už papildomas paslaugas ir kitų produktų vežimÄ Klientas (atsakovė) atsiskaito su Bendrove (ieÅ¡kove) pagal įkainius, nurodytus lokaliniuose teisės aktuose, jeigu Å¡ioje Sutartyje ar atskiruose susitarimuose nenumatyta kitaip.

Sutarties 1.1.9 punkte įtvirtinta, kad lokaliniai teisės aktai – Bendrovės priimti vidaus aktai, susiję ir/ar turintys įtakos Sutarties vykdymui, įskaitant Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynÄ PP-LG (toliau – Kainynas PP-LG). Kainyno PP-LG 25 lentelės 104 punkte numatyta, jog už Kenos geležinkelio stotyje atliekamÄ vagonų persvėrimÄ , kai yra užfiksuojamas vežamo krovinio svorio neatitikimas, už kiekvienÄ persvertÄ vagonÄ imamas 347,00 Lt (100,50 €) mokestis, iÅ¡skyrus atvejus, kai krovinio svorio nuostolis (natÅ«ralus sumažėjimas) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytas normas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį taip pat motyvavo ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, iÅ¡dėstančio 1992-10-12 Tarybos reglamentÄ (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , įgyvendinimo nuostatų (toliau – BMKÄ®N) 199 straipsnio 1 dalimi, 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , (toliau – BMK) 37 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 201–216 straipsniais, 217–232 straipsniais, pagal kuriuos AB „Lietuvos geležinkeliai“, bÅ«dama krovinio deklarantu, yra atsakinga už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ , kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumÄ , už viso krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraÅ¡tyje, pristatymÄ Ä¯ muitinės paskirties įstaigÄ , o jeigu deklarantas neįvykdo įsipareigojimo į muitinės paskirties vietÄ pristatyti visas prekes, gabentas taikant supaprastinto tranzito procedÅ«rÄ , muitinė informuoja deklarantÄ apie galimÄ skolÄ muitinei už nustatytÄ prekių trÅ«kumo atsiradimÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė, prieÅ¡ pradėdama prekių gabenimÄ pagal SMGS važtaraÅ¡tį, privalėjo įsitikinti dėl tikrojo jai pateiktų prekių kiekio, todėl persvėrė vagonus. Vadovaujantis 2004-06-07 LR MD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiÅ«rėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, deklarantas (ieÅ¡kovė), įformindamas atitinkamÄ muitinės procedÅ«rÄ , turi teisę prekes apžiÅ«rėti, suskaičiuoti, sverti ir t. t.

SMGS 7 straipsnio 1 paragrafe siuntėjui įtvirtinta pareiga pradinėje stotyje kartu su kiekviena pateikiama vežti krovinio siunta pateikti taisyklingai užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį, o SMGS 12 straipsnio 1 paragrafe numatyta atsakomybė už važtaraÅ¡tyje jo nurodytus duomenis ir pareiÅ¡kimus. Teisė patikrinti važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodytų duomenų ir pareiÅ¡kimų tikslumÄ numatyta ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) 12 straipsnio 2 paragrafe.

SMGS 13 straipsnio 4 paragrafe įtvirtina, jog geležinkeliui (ieÅ¡kovei) turi bÅ«ti padengtos jo patirtos vežimo iÅ¡laidos, nenumatytos taikomuose tarifuose. Ä® Å¡ias iÅ¡laidas taip pat patenka ir krovinių persvėrimas, kai geležinkeliai persveria vagonÄ , siekdami įsitikinti SMGS važtaraÅ¡tyje nurodytų duomenų tikslumu. Taigi ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Kenos geležinkelio stotyje suraÅ¡ytais aktais, Sutarties 8.2 punktu, 1.1.9 punktu, Kainyno PP-LG 25 lentelės 104 punktu bei paminėtų teisės aktų nuostatomis, už suteiktas vagonų persvėrimo paslaugas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 306,48 € skolos bei 74,03 € delspinigių.Atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti.

Akcentavo, jog Å¡alys 2009-01-19 Sutartyje susitarė, jog Papildomas paslaugas Vežėjas (ieÅ¡kovė) teikia Klientui (atsakovei), kai tai yra bÅ«tina tinkamam Å¡ios Sutarties vykdymui arba kai tokias paslaugas užsako pats Klientas, t. y. atsakovė. Vagonų persvėrimas nebuvo bÅ«tinas tinkamam vežimo Sutarties ir joje numatytų vežėjo (ieÅ¡kovės) įsipareigojimų vykdymui ir atsakovė tokios papildomos paslaugos neužsakė. Lokaliniame teisės akte – kainyne PP-LG, kurio XXV skirsnio 104 punkte (25 lentelė) numatyta, jog už Kenos geležinkelio stotyje atliekamÄ vagonų persvėrimÄ imamas atitinkamas mokestis, yra numatytas tik atsiskaitymo už papildomas paslaugas dydis, bet ne Papildomų paslaugų teikimo tvarka, todėl tai negali suponuoti iÅ¡vados, kad bet kokia ieÅ¡kovės paslauga, įtraukta į jo lokalinį teisės aktÄ , yra laikoma savaime (be suderinimo su ieÅ¡kove ir be jo žinios) teikiama papildoma paslauga, už kuriÄ atsakovė privalo susimokėti.

Atsakovė atsiliepime taip pat akcentavo, jog ji, vadovaudamasi PP-LG XX skirsnio „Krovinio deklaravimas (LG deklaranto paslaugos)“ 87 punktu (20 lentelė), moka mokestį ieÅ¡kovei už muitinio tranzito procedÅ«ros įforminimÄ ir mokėdama tokį mokestį pagrįstai tikisi, jog visi su muitinės tranzito procedÅ«ros įforminimu susiję mokėjimai yra įtraukti į šį mokestį, tad iÅ¡laidos, patirtos persveriant vagonus, turi įeiti į bendrÄ mokestį už muitinio tranzito įforminimÄ , nes jos patirtos ieÅ¡kovei vykdant savo kaip deklaranto ir muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojo pareigas.

Vagonų persvėrimo iÅ¡laidos yra susijusios su ieÅ¡kovės kaip deklaranto atsakomybe, bet ne su kaip vežėjo atsakomybe, todėl negali bÅ«ti laikomos vežimo iÅ¡laidomis. Nurodė, jog BMK ir BMKÄ®N nuostatose, 2004-06-07 LR MD generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-615 nėra nustatyta deklaranto (ieÅ¡kovės) prievolės nustatyti tikslų krovinio svorį prieÅ¡ įforminant supaprastinto tranzito procedÅ«rÄ , tad tokie veiksmai nėra bÅ«tini (privalomi) ir tai yra ieÅ¡kovės kaip deklaranto diskrecija.

Pagal BMKÄ®N 199 straipsnio 1 dalį, 416 straipsnio 1 dalį geležinkelio įmonė yra muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas ir deklarantas, o pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba atstovo pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ , deklarantas (ieÅ¡kovė) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumÄ . Jeigu į paskirties muitinės įstaigÄ nepateikiamos visos prekės (prekių kiekis), vadovaujantis BMK 204 straipsniu, atsiranda skola muitinei, o skolininku laikomas muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojas, t. y. ieÅ¡kovė, tad ieÅ¡kinyje nurodytos ieÅ¡kovės pareigos muitinei nėra susijusios su atsakovės, kaip prekių gavėjos pareigomis, todėl neturi bÅ«ti taikomos tarp Å¡alių kilusiam ginčui spręsti.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog pagal SMGS 12 straipsnio 2 paragrafÄ kelyje (Å¡iuo atveju Kenos geležinkelio stotyje) krovinį galima (bet neprivaloma) tikrinti tik dviem atvejais:

1) jeigu tai būtina pagal muitinės taisykles;

2) dėl kelyje kilusios grėsmes traukinių eismo saugumui ir krovinio sveikumui. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad kelyje tarp Kenos ir Bugenių geležinkelio stočių tokio krovinio tikrinimas (persvėrimas) buvo reikalingas ir/ar bÅ«tinas norint užtikrinti traukinių eismo saugumÄ ir krovinio sveikumÄ , todėl toks tikrinimas buvo atliktas savavaliÅ¡kai bei nesant tam teisinio pagrindo. Be to nėra ir SMGS 13 straipsnio 4 paragrafe nurodytų aplinkybių, nes Å¡iame paragrafe minimos iÅ¡laidos yra susijusios iÅ¡imtinai su geležinkelio kaip vežėjo atsakomybe siuntėjui/gavėjui bei jo pareigomis pristatyti tinkamai perduotÄ vežti krovinį, atvejais, kai bÅ«tina jį iÅ¡saugoti, o ne su tinkamu svorio deklaravimu.

Atsakomybė už važtaraščio duomenis pagal SMGS yra krovinio siuntėjo, bet ne gavėjo (atsakovės), todėl nėra jokio teisinio pagrindo pagal SMGS 12 straipsnio 1 paragrafÄ atsakomybę už važtaraÅ¡tyje nurodytų duomenų neatitikimÄ perkelti gavėjui (atsakovei). Taip pat atsakovei abejonių kelia vagonų svėrimo Kenos geležinkelio stotyje metodas ir rezultatų patikimumas. Galinėje Bugenių geležinkelio stotyje komerciniai aktai įforminti tik keturiems vagonams Nr. 54407549, Nr. 51225456, Nr. 51276889, Nr. 51161586.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės dinaminės svarstyklės Kenoje nėra metrologiÅ¡kai patikrintos, tad svėrimas statinėmis svarstyklėmis buvo pirminis, o ne pakartotinis vagonų svėrimas. Sverdama vagonus stacionariomis svarstyklėmis ieÅ¡kovė nustato ne faktinę krovinio masę, bet tik vagono su kroviniu svorį bruto, tad Kenos geležinkelio sotyje nustatytos neto krovinio masės negalima laikyti tikslia, galutine bei neginčytina. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovė teigia, jog 2014-09-22 ir 2014-09-27 atsakovė nepagrįstai iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras FCBF Nr. 003925 ir FCBF NR. 003930.IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, jog krovinių persvėrimas yra viena iÅ¡ papildomų paslaugų, kurios turi bÅ«ti atlygintos geležinkelio įmonei kaip tiesiogiai susijusios su jos teikiamomis paslaugomis.

AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip deklarantas, turi pareigÄ nurodyti tikslų svorį, tad visi atvykę vagonai sveriami dinaminėmis svarstyklėmis. Jei važtos dokumentuose nurodyti duomenys sutampa su dinaminių svarstyklių duomenimis, tuomet vagonai nėra papildomai sveriami statinėmis svarstyklėmis. Jei pastebimi svorio neatitikimai, tuomet atitinkami vagonai atkabinami ir persveriami statinėmis svarstyklėmis, nes jų duomenys tikslesni nei dinaminių svarstyklių. Pasvėrus statinėmis svarstyklėmis iÅ¡ bendro svorio (bruto) atimamas taros svoris, nurodytas ant vagono, ir gautas skirtumas laikomas krovinio svoriu neto.

Važiuojant dinaminėmis svarstyklėmis, galima paklaida, lyginant su statinių svarstyklių duomenimis. Visi atvažiavę vagonai buvo privatūs, o privataus vagono savininkas privalo tiksliai nurodyti ant vagono jo svorį, todėl koks taros svoris yra nurodytas ant vagono, tokiu yra ir remiamasi skaičiuojant neto svorį. Krovinys Kenos stotyje nėra iškraunamas ir tuščias vagonas šioje stotyje nėra sveriamas. Bugenių stotyje nėra svarstyklių, svorio duomenys yra gaunami iš Kenos stoties. Atsakovė buvo prekių gavėja, persvėrimo paslaugos yra teikiamos jai, todėl už jas būtina susimokėti.

Pažymėjo, jog atsakovei buvo siųsti raginimai, priminimai dėl skolos apmokėjimo.Atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog ginčas yra dėl atsakovės prievolės mokėti už vagono persvėrimÄ , nes Å¡is mokestis yra nepagrįstas, be to santykinai didelis ir smarkiai didina pervežimo kaÅ¡tus. Svorio paklaida krovinio dokumentuose atsiranda dėl skirtingo tuščios taros svorio, nes sveriant Kenos stotyje bendrÄ krovinio su tara masę, iÅ¡ jos atimamas ant vagono nurodytas tuščio vagono svoris, ir gaunamas rezultatas, kuris nesutampa su tais rezultatais, kurie gaunami pasvėrus atskirai krovinį ir tuščiÄ vagonÄ .

AB „ORLEN Lietuva“ savo vagonus tvarko Lietuvos geležinkelių RadviliÅ¡kio depe. Vagonų svoris nuo vieno remonto iki kito remonto gali kisti iki 800 kg, todėl svoris, nurodytas techniniuose pasuose ar ant vagono, gali neatitikti realaus vagono svorio. 2014-01-08 ieÅ¡kovės įsakymu Nr. I-18 yra patvirtintos taisyklės dėl svorio, masės nustatymo, kuriose įtvirtinta, jog krovinio masė nustatoma taikant tÅ«rio metodÄ , todėl taikant ne tÄ metodÄ , atsiranda paklaida. Kenos stotyje esančios dinaminės svarstyklės yra nepatikrintos metrologiÅ¡kai, tad jų duomenys netikslÅ«s, o vagonų svėrimas statinėmis svarstyklėmis iÅ¡ tiesų yra pirminis svėrimas, o ne persvėrimas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ sveria vagonus tik todėl, kad yra krovinio deklarantas, o ne todėl, kad yra vežėjas. Jei svėrimo tikslas yra pateikti tikslius duomenis muitinei, tuomet ir svėrimo mokestį turi mokėti ieÅ¡kovė, nes ji yra krovinio deklarantas. IeÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose yra daug neatitikimų, nurodyti neteisingi svoriai važtaraščiuose, bendruosiuose aktuose. Už vagonÄ Nr. 50017540 svorio skirtumas nesiekia 2 proc., todėl nepagrįstai paskaičiuotas svėrimo mokestis. SMGS 18 straipsnis numato, jog persvėrimo atveju privalo bÅ«ti sudaryti komerciniai aktai, tačiau komerciniai aktai yra suraÅ¡yti 2014-09-05 keturiems vagonams, vėliau buvo raÅ¡omi tik bendrieji aktai, atsakovės atstovai suraÅ¡ant aktus nedalyvavo.

AB „ORLEN Lietuva“ neužsakė paslaugų, apie tokių paslaugų suteikimÄ sužinojo tik po krovinio pristatymo.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. sausio 19 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.1, 2.2 punktų nuostatas ieÅ¡kovė (Vežėjas) įsipareigojo teikti atsakovei (Klientui) produktų vežimo paslaugas, papildomas paslaugas, kurių teikimo tvarka numatyta Sutarties 8 dalyje nustatyta tvarka, bei atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus, kurie susiję su paslaugų ar papildomų paslaugų teikimu, arba kuriuos užsakė Klientas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti Å¡alių sutartÄ kainÄ .

Sutarties 8.2 punkte įtvirtinta, jog už papildomas paslaugas ir kitų produktų vežimÄ Klientas atsiskaito su Bendrove (ieÅ¡kove) pagal įkainius, nurodytus lokaliniuose teisės aktuose, jeigu Å¡ioje Sutartyje ar atskiruose susitarimuose nenumatyta kitaip. Sutarties 1.1.9 punkte įtvirtinta, kad lokaliniai teisės aktai – Bendrovės priimti vidaus aktai, susiję ir/ar turintys įtakos Sutarties vykdymui, įskaitant Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynÄ PP-LG (toliau – Kainynas PP-LG) ir jo pakeitimus bei jį pakeisiančius aktus. 2013-11-29 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Ä®-1065 buvo patvirtintas papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynas PP-LG, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01, ir kurio 25 skirsnyje 25 lentelės 104 punkte numatyta, jog už Kenos ir Kybartų pasienio stotyse atliekamÄ vagonų persvėrimÄ , kai užfiksuotas vežamo krovinio svorio neatitikimas, už kiekvienÄ persvertÄ vagonÄ taikomas 347,00 Lt (100,50 €) įkainis, iÅ¡skyrus atvejus, kai krovinio svorio nuostolis (natÅ«ralus sumažėjimas) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytas normas.

Remiantis Å¡ia nuostata už vagonų persvėrimÄ atsakovei buvo priskaičiuoti mokesčiai ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2014-09-22 FCBF Nr. 003925 (1 205,98 €) sumai ir 2014-09-27 FCBF Nr. 003930 (200,99 €) sumai. 2015-10-16 raÅ¡tu ieÅ¡kovė pakoregavo 2014-09-27 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros sumÄ , sumažino jÄ 347,00 Lt, nes vagono Nr. 57511297 pasvėrimo paslauga neapmokestinama, todėl pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ praÅ¡oma priteisti suma sudaro 100,50 €. IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma (1 306,48 €) iÅ¡ viso yra paskaičiuota už 13 vagonų (Nr. 50017540, Nr. 51161586-20, Nr. 51276889-20, Nr. 51225456-20, Nr. 54407549-20, Nr. 54576210-20, Nr. 57353450-20, Nr. 52094091-20, Nr. 51216901-20, Nr. 70727102-20, Nr. 51225423-20, Nr. 50687565-20, Nr. 57210130-20) persvėrimÄ .Byloje Å¡alių ginčas kilo dėl atsakovės (Kliento) pareigos mokėti ieÅ¡kovei (Vežėjui) vagonų persvėrimo mokestį, įtvirtintÄ Kainyne PP-LG.

Sutarties sudarymo metu galiojo kita Kainyno PP-LG redakcija, tad tokio pobÅ«džio mokesčio nebuvo, jis įtvirtintas Kainyne PP-LG, įsigaliojusiame nuo 2014-01-01. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. IÅ¡ ginčo Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, jog atsakovė įsipareigojo laikytis ieÅ¡kovės (Vežėjo) priimtų lokalinių aktų, t. y. vidaus aktų, įskaitant ir Kainyno PP-LG (1.1.9, 2.2, 13.6.2 punktai); sutartis buvo sudaryta laisva Å¡alių valia (3.1.4 punktas), atsakovė aiÅ¡kiai suprato, kad lokaliniai teisės aktai gali bÅ«ti keičiami juos parengusios ir patvirtinusios Å¡alies be atskiro kitos Å¡alies sutikimo (3.1.5 punktas), todėl atsakovė, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu prisiėmė rizikÄ dėl galimo vienaÅ¡aliÅ¡ko Kainyno PP-LG pakeitimo ateityje ir įgijo prievolę atsiskaityti už suteiktas papildomas paslaugas pagal KainynÄ (8.2 punktÄ ), kuris yra vieÅ¡ai skelbiamas ieÅ¡kovės interneto svetainėje www.litrail.lt.

Byloje nėra reiškiamas priešieškinys dėl Kainyno PP-LG25 lentelės 104 punkto panaikinimo, pakeitimo, todėl šalims nei Sutartyje, nei kituose aktuose nenumačius detalios persvėrimo paslaugos teikimo tvarkos, šio mokesčio pagrįstumo nustatymas įmanomas tik įvertinus šias aplinkybes:

1) ar vagonų persvėrimas buvo būtinas vežimo paslaugų teikimui;

2) ar buvo faktiškai suteikta ši paslauga;

3) ar atsakovei kyla pareiga mokėti tokio pobūdžio mokestį. Dėl ieškovės teisės (pareigos) persverti vagonus Kenos stotyje atliekant Vežėjo funkcijas Sutarties 2.2.2. punkte numatyta, jog sutarties dalyku taip pat yra Vežėjo veiksmai, susiję su Paslaugų ar Papildomų paslaugų teikimu, kurie yra būtini Sutarties vykdymui arba kuriuos Klientas užsakė. Remdamasi šia nuostata atsakovė nurodo, jog neužsakė persvėrimo paslaugos ir jog ji nebuvo būtina sutarties vykdymui. Teisinius santykius, susiklosčiusius vežant ginčo vagonus, reglamentuoja ne tik šalių sudaryta sutartis, bet ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) nuostatos, nes vagonai buvo vežami Kazachstano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos, Lietuvos Respublikos geležinkelių.

Lietuva yra SMGS susitarimo dalyvė. 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda, pagal kurį kiekviena įsigaliojusi sutartis jos Å¡alims yra privaloma, ir Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai jÄ vykdyti. Å io principo svarbÄ ne kartÄ yra pabrėžęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v.

Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), byla Nr. 3K-3-1191/2003; 2010 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-513/2010). Lietuva turi pareigÄ laikytis SMGS susitarimo nuostatų spręsdama klausimus, patenkančius į Å¡io susitarimo reguliavimo sritį. Pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnį Å¡alis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl tarptautinės sutarties nesilaikymo.

CK 1.13 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos (CK 1.125 straipsnio 11 dalis). Å ių nuostatų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nacionalinės teisės normos negali prieÅ¡tarauti SMGS susitarimo nuostatoms, o esant nacionalinės teisės ir SMGS susitarimo normų kolizijai, Å¡is turi prioritetÄ prieÅ¡ nacionalinę teisę.

Be to, SMGS susitarimo 36 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu Å¡iame susitarime, taikomuose tarifuose ir Tarnybinėje SMGS instrukcijoje nėra reikiamų teiginių, taikomos nuostatos, kurias nustato atitinkamos Å¡alies, kurios geležinkelis yra Å¡io Susitarimo dalyvis, vidaus įstatymai ir taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad SMGS susitarimu nereglamentuoti klausimai turi bÅ«ti sprendžiami pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).IeÅ¡kovė krovinio persvėrimÄ grindžia SMGS 12 straipsnio 2 paragrafu, kuris numato teisę geležinkeliui patikrinti važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodytų duomenų ir pareiÅ¡kimų tikslumÄ , SMGS 13 straipsnio 4 paragrafu, numatančiu, kad geležinkeliui turi bÅ«ti padengtos vežimo iÅ¡laidos, nenuma-tytos taikomuose tarifuose.

Atsakovė ginčija Å¡iuos argumentus teigdama, jog SGMS 12 straipsnio 2 paragrafas už važtaraÅ¡tyje pateiktų duomenų tikrumÄ atsakomybę nustato siuntėjui, o ne gavėjui, o SMGS 13 straipsnio 4 paragrafas numato pareigÄ padengti vežimo iÅ¡laidas, susijusias su geležinkelio pareiga tinkamai pristatyti krovinį. Ä®vertindamas Å¡ias aplinkybes bei SMGS teisinį reglamentavimÄ , teismas pažymi, jog SMGS 7 straipsnio 1 dalis nustato siuntėjui pareigÄ pradinėje stotyje pateikti taisyklingai užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį;

SMGS Tarnybinės 8 straipsnio instrukcijos 8.1 punkte numatyta, jog pradinė stotis prieÅ¡ priimdama krovinį vežti turi patikrinti, ar siuntėjas įvykdė tuos SMGS reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti iki krovinio pateikimo vežti arba pateikiant ji vežti; jeigu pradinė stotis nustatys, kad siuntėjas neįvykdė atitinkamų SMGS reikalavimų (įskaitant ir pareigÄ tinkamai užpildyti važtaraÅ¡tį), ji turi atsisakyti priimti krovinį vežti. Nagrinėjamu atveju pradinė stotis priėmė vežti krovinį tuo patvirtindama, jog siuntėjas įvykdė visus SMGS reikalavimus.

Krovinio svėrimas buvo atliktas kelyje – Kenos stotyje, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai remiasi SMGS 12 straipsnio 2 dalies nuostata, nes ji reglamentuoja procedÅ«rÄ , atliekamÄ tuo atveju, jei kelyje paaiÅ¡kėja, kad važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Nors atsakovė nurodo, jog krovinio masės patikrinimas nėra bÅ«tinas vežimo paslaugų teikimui, vis tik iÅ¡ SMGS nuostatų matyti, jog geležinkelio įmonė atsako už masės trÅ«kumÄ per visÄ laikÄ nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo iÅ¡davimo galinėje stotyje (SMGS 23 straipsnio 1 dalis), geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už viso arba dalies priimto vežti krovinio praradimÄ , krovinio masės sumažėjimÄ , jeigu viso arba dalies krovinio praradimas, krovinio masės sumažėjimas kilo dėl ypatingų natÅ«ralių savybių, t. y. natÅ«ralaus sumažėjimo (SMGS 23 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju buvo vežami naftos produktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimo Nr. 909 1.2 punkte nurodyta, jog vežant krovinius į Å¡alis (iÅ¡ Å¡alių), kurios yra SMGS susitariančiosios Å¡alys narės, pagal SMGS važtaraÅ¡tį krovinių svorio nuostolio (natÅ«ralaus sumažėjimo) normos nustatomos vadovaujantis SMGS 24 straipsniu, tad Å¡iuo atveju leistinas masės trÅ«kumas pagal SMGS 24 straipsnio 1 dalį buvo 2 procentai. Kaip matyti, krovinio masės nustatymas, nustatytos masės palyginimas su krovinio dokumentuose pateiktais duomenimis ir natÅ«ralaus sumažėjimo normos apskaičiavimas yra neatsiejamai susijęs su tinkamu vežimo sutarties įvykdymu, nes geležinkelio įmonė atsako už krovinio masės trÅ«kumÄ , virÅ¡ijantį natÅ«ralaus sumažėjimo normas.

IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių bendrųjų aktų nustatyta, jog visi į Kenos stotį atvykę vagonai yra persveriami dinaminėmis svarstyklėmis, už šį persvėrimÄ nėra imamas papildomas mokestis. Jei yra pastebimas natÅ«ralaus sumažėjimo procentÄ virÅ¡ijantis skirtumas, vagonai yra atkabinami nuo bendro sÄ stato ir persveriami statinėmis svarstyklėmis. Jei pasvėrus statinėmis svarstyklėmis paaiÅ¡kėja, jog skirtumas tarp siuntimo dokumentuose nurodytos masės ir faktinės masės nevirÅ¡ija natÅ«ralaus sumažėjimo normos, mokestis už persvėrimÄ nėra imamas.

Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiautų savo teise ir krovinio svėrimÄ atliktų tyčia, siekdama gauti papildomų pajamų, todėl laikytina, jog krovinio masės nustatymas ir palyginimas su siuntimo dokumentuose nurodytais duomenimis yra bÅ«tinas tinkamam vežimo sutarties vykdymui. Atsakovė taip pat ginčija ieÅ¡kinį motyvuodama tuo, jog krovinio persvėrimo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti įskaičiuotos į AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiamų muitinės tarpininko (krovinio deklaranto) paslaugų apimtį, nes ieÅ¡kovė teikė atsakovei ne tik Vežėjo funkcijas, bet ir muitinės deklaranto paslaugas, o krovinio svėrimas ir tikslaus svorio nustatymas yra viena iÅ¡ muitinės deklaranto (ieÅ¡kovės) pareigų ir atsakomybių.

Kiekviena ginčo Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra pateikta jokių duomenų (pavyzdžiui, muitinės tarpininko (deklaranto) paslaugų teikimo sutarties, Å¡alių susiraÅ¡inėjimo dokumentų ar kitokių duomenų), įrodančių, jog į krovinio deklaravimo paslaugÄ yra įskaičiuotas svėrimo mokestis, tuo labiau, jog Kainyne PP-LG krovinio deklaravimas ir vagono svėrimas yra įtvirtintas skirtinguose skirsniuose (XX ir XXV skirsniai). IÅ¡ 2014-09-27 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros FCBC Nr. 003930 taip pat matyti, jog už krovinio deklaravimÄ yra taikomas kitas mokestis ir jis yra santykinai nedidelis (104,55 €), todėl mažai tikėtina, jog į jį yra įskaičiuotas svėrimo mokestis.

AiÅ¡kinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys), tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, ar svėrimo mokestis yra įskaičiuotas į deklaravimo paslaugÄ .

Pažymėtina, jog įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Atmestinas ir atsakovės teiginys, jog krovinio persvėrimas yra bÅ«tinas ieÅ¡kovei kaip muitinės tarpininkui (krovinio deklarantui), tad ji nepagrįstai siekia perkelti mokesčio mokėjimo ir atsakomybės naÅ¡tÄ prekių gavėjai – atsakovei. IÅ¡ bylos duomenų iÅ¡ tikro nustatyta, jog krovinio persvėrimas ir tikslaus svorio nustatymas yra bÅ«tinas muitinės procedÅ«roms atlikti, abi Å¡alys su tuo sutinka, tačiau byloje taip pat nustatyta, jog krovinio persvėrimo paslauga yra bÅ«tina ir vežimo sutarties vykdymui.

Å iuo atveju tiek vežimo santykiuose, tiek muitinės tarpininko santykiuose dalyvauja tos pačios Å¡alys – ieÅ¡kovė ir atsakovė, tačiau ginčas vyksta dėl vežimo santykių, todėl byloje nesant įrodymų, jog į krovinio deklaravimo paslaugÄ yra įskaičiuotas svėrimo mokestis, laikytina, jog ieÅ¡kovė kaip Vežėjas turėjo teisę skaičiuoti atskirÄ mokestį už persvėrimÄ . Dėl faktinio svėrimo paslaugos suteikimo Faktinę aplinkybę, jog svėrimo paslaugos buvo iÅ¡ tikro suteiktos, ieÅ¡kovė įrodinėja siuntų važtaraščiais, bendraisiais, komerciniais aktais.

SMGS 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu kelyje arba galinėje stotyje patikrinus krovinį paaiÅ¡kėjo, kad važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tai atlikusi patikrinimÄ stotis, vadovaudamasi 18 straipsniu, turi įforminti komercinį aktÄ ir važtaraščio skiltyje „Komercinis aktas“ padaryti žymÄ apie aktÄ . SMGS 18 straipsnyje, reglamentuojančiame komercinio akto įforminimo tvarkÄ , nurodyta, jog geležinkelis turi įforminti komercinį aktÄ , jeigu veždamas arba iÅ¡duodamas krovinį jis patikrina krovinio bÅ«klę, masę arba vienetų skaičių bei važtaraÅ¡tį ir nustato visiÅ¡kÄ arba dalinį krovinio praradimÄ , masės trÅ«kumÄ , duomenų, nurodytų važtaraÅ¡tyje, ir faktiÅ¡kų krovinio duomenų apie masę neatitikimÄ .

Komerciniai aktai yra surašyti tik dėl vagonų Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, visais kitais atvejais yra surašyti bendrieji aktai. Nors atsakovas nurodo, jog komercinių aktų nebuvimas ar netinkamas jų surašymas yra esminė kliūtis svėrimo mokesčiui skaičiuoti, teismas su šiais argumentais nesutinka – komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės ar krovinio siuntėjo (gavėjo) atsakomybės pagrindas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės pateikti komerciniai ar bendrieji aktai būtų užginčyti, negaliojantys, todėl nėra pagrindo nesiremti juose nurodytais duomenimis.

Nors komercinio ir bendrojo aktų formos yra įtvirtintos skirtinguose SMGS instrukcijos prieduose (komercinio akto forma – 16 priede, bendrojo akto – 34 priede), vis tik svarbiausia yra tai, ar Å¡iuose aktuose, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, yra nurodyta visa Å¡iam ginčui reikiama informacija: t. y., ar juose įraÅ¡ytos informacijos užtenka atlikto persvėrimo faktui nustatyti ir ar tarp siuntos dokumentuose nurodyto krovinio svorio ir faktinio svorio buvo nustatytas natÅ«ralaus sumažėjimo normÄ virÅ¡ijantis skirtumas.Dėl siuntos XKO0103564 vagonų persvėrimo:IÅ¡Â siuntos Nr. XKO0103564 važtaraščio bei susijusių dokumentų, t. y. iÅ¡ 2014-09-05 bendrojo akto Nr. 2337-K, matyti, jog 2014-09-05 į Kenos geležinkelio stotį atvyko vagonai Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, kuriuos pasvėrus Kenos stoties dinaminėmis svarstyklėmis susidarė skirtumas tarp krovinio dokumentuose nurodyto svorio ir Å¡ių svarstyklių duomenų, atitinkamai:

– 6 200 kg, – 3 960 kg, – 5 300 kg, – 8 300 kg. Krovinys sulaikytas svorio patikslinimui. 2014-09-06 vagonai persverti elektroninėmis statinėmis svarstyklėmis, surašytas bendrasis aktas Nr. 194-T, kuriame nurodyta, jog vagonus persvėrus vagono Nr. 51161586 trūkumas neto yra 4 714 kg, vagono Nr. 51225456 – 3 690 kg, vagono Nr. 51276889 – 4 741 kg, vagono Nr. 54407549 – 7 038 kg. Galinėje Bugenių stotyje šiems vagonams buvo papildomai užpildyti Komerciniai aktai, juose nurodyta, jog pakrauti vagonai buvo sveriami Kenos stotyje elektroninėmis dinaminėmis svarstyklėmis ir nustatyta, jog vagono Nr. 51225456 bruto masė yra 84 300 kg, vagono Nr. 51161586 – 84 500 kg, vagono Nr. 51276889 – 85 500 kg, vagono Nr. 54407549 – 81 850 kg.

Taip pat nurodyta, jog po iÅ¡krovimo tuÅ¡ti vagonai buvo sveriami tomis pačiomis svarstyklėmis, nustatyta, jog vagono Nr. 51225456 taros svoris 28 800 kg, neto masė 55 500 kg, pagal dokumentÄ neto masė 61 940 kg, tad krovinio trÅ«kumas vagone sudarė 6 440 kg; vagono Nr. 51161586 taros svoris 28 500 kg, neto masė 56 000 kg, pagal dokumentÄ neto masė 62 064 kg, tad krovinio trÅ«kumas vagone sudarė 6 064 kg; vagono Nr. 51276889 taros svoris 28 700 kg, neto masė 56 800 kg, pagal dokumentÄ neto masė 61 991 kg, tad krovinio trÅ«kumas vagone sudarė 5 191 kg; vagono Nr. 54407549 taros svoris 28 850 kg, neto masė 53 000 kg, pagal dokumentÄ neto masė 61 788 kg, tad krovinio trÅ«kumas vagone sudarė 8 788 kg.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog Bugenių stotyje nėra svarstyklių, o Kenos stotyje vagonai nėra iÅ¡kraunami prieÅ¡ svėrimÄ , tiesiog yra pasveriamas vagonas su kroviniu, tuomet iÅ¡ bendros masės atimamas vagono svoris, nurodytas ant vagono, ir likęs svoris laikomas krovinio svoriu. IÅ¡ atsakovės pateiktų prekių priėmimo aktų matyti, jog realus krovinio svoris neto vagonui Nr. 51225456 buvo 55 575 kg (trÅ«kumas – 6 365 kg), vagonui Nr. 51161586 – 56 072 kg (trÅ«kumas – 5 988 kg), vagonui Nr. 51276889 – 56 877 kg (trÅ«kumas – 5 114 kg). 2014-09-06 bendruoju aktu Nr. 19-1400601 įforminta, jog mokesčius už persvėrimÄ (1 388,00 Lt) iÅ¡ieÅ¡koti galinėje stotyje.

Dėl siuntos Nr. XK0103569 (K0103570) vagonų persvėrimo: Kaip matyti iš 2014-09-12 bendrojo akto Nr. 2399-K, 2014-09-12 į Kenos stotį atvyko vagonai Nr. 57353450 (užfiksuotas trūkumas pasvėrus dinaminėmis svarstyklėmis – 3,6 t), Nr. 54576210 (5,5 t), Nr. 52094091 (6,95 t), Nr. 51216901 (5,95 t), Nr. 70727102 (6,35 t), 51225423 (6,3 t), Nr. 50687565 (4,4 t), Nr. 57210130 (5,0 t). Iš 2014-09-13 bendrojo akto Nr. 198-T matyti, jog persvėrus vagonus statinėmis svarstyklėmis, vagonui Nr. 57353450 užfiksuotas trūkumas – 3 747 kg, vagonui Nr. 54576210 – 4 873 kg, vagonui Nr. 52094091 – 5 488 kg, vagonui Nr. 51216901 – 5 335 kg.

IÅ¡ 2014-09-13 bendrojo akto Nr. 199-T matyti, jog vagonui Nr. 70727102 užfiksuotas 5 501 kg svorio trÅ«kumas, Nr. 51225423 – 6 083 kg, Nr. 50687565 – 5 070 kg, Nr. 57210130 – 5 733 kg. IÅ¡ atsakovės pateiktų priėmimo aktų matyti, jog vagonui Nr. 57353450 realus krovinio trÅ«kumas sudarė 3 676 kg, Nr. 54576210 – 4 696 kg, Nr. 52094091 – 6 462 kg, Nr. 51216901 – 5 710 kg, Nr. 70727102 – 5 284 kg, 51225423 – 7 011 kg, Nr. 50687565 – 4 944 kg, Nr. 57210130 – 5 607 kg. IÅ¡ 2014-09-13 bendrojo akto Nr. 19-1400610 matyti, jog už iÅ¡vardintų 8 vagonų persvėrimÄ priskaičiuoti mokesčiai (2 776 Lt), kuriuos nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti Bugenių stotyje.

             Dėl siuntos Nr. XAY839501 vagonų persvėrimo:Iš 2014-09-26 bendrojo akto Nr. 2557-T matyti, jog 2014-09-26 į Kenos stotį atvyko vagonai Nr. 50017540, kuriam dinaminėmis svarstyklėmis užfiksuotas 2,05 t trūkumas, vagonui 57511297 – 2,8 t trūkumas. Iš 2014-09-27 bendrojo akto Nr. 209-T matyti, jog persvėrus vagonus statinėmis svarstyklėmis vagonui Nr. 50017540 užfiksuotas 1 470 kg mažesnis svoris nei siuntos dokumentuose, vagonui Nr. 57511297 – 1 022 kg mažesnis svoris.

IÅ¡ 2014-09-27 bendrojo akto Nr. 19-1400645 matyti, jog už persvėrimÄ priskaičiuota 694,00 Lt suma. IÅ¡ bendrojo akto (kreditinio) Nr. 19-1400645-K1 matyti, jog mokesčiai už pervėrimÄ buvo perskaičiuoti, nes vagone Nr. 57511297 svoris nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 patvirtintų normų. IÅ¡ AB „ORLEN Lietuva“ 2014-10-01 priėmimo akto Nr. 17 matyti, jog faktiÅ¡kai priimtas krovinio svoris neto vagone Nr. 50017540 buvo 60 494 kg. Kadangi siuntimo dokumentuose nurodytas svoris buvo 60 670 kg, natÅ«ralaus sumažėjimo norma buvo 1 213,40 kg.

Taigi, pasvėrus tiek dinaminėmis, tiek statinėmis svarstyklėmis, tiek nustačius faktinį svorį, vagono Nr. 50017540 krovinio svoris virÅ¡ijo natÅ«ralaus sumažėjimo normÄ (2 proc.), tad Å¡is vagonas pasvertas pagrįstai.Kaip matyti, krovinio persvėrimai vagonuose Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, 57353450, 54576210, 52094091, 51216901, 70727102, 51225423, 50687565, 57210130, 50017540 iÅ¡ tikro buvo atlikti, o svorio skirtumai tarp važtaraÅ¡tyje nurodyto ir realaus svorio, nepriklausomai nuo to, jog svėrimo rezultatuose galima paklaida dėl netikslaus taros (vagono) svorio, vis tik gan žymiai virÅ¡ijo leistinÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytÄ 2 procentų normÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog mokestis už krovinio persvėrimÄ paskaičiuotas pagrįstai.

Dėl atsakovės pareigos mokėti krovinio persvėrimo mokestį Nagrinėjamu atveju krovinio persvėrimas vyko Kenos stotyje, priklausančioje Lietuvos Respublikos geležinkeliams. SMGS 12 straipsnio 2 paragrafas nustato, jog „jeigu kelyje arba galinėje stotyje patikrinus krovinį paaiÅ¡kėjo, kad važtaraÅ¡tyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tai atlikusi patikrinimÄ stotis, vadovaudamasi 18 straipsniu, turi įforminti komercinį aktÄ ir važtaraščio skiltyje „Komercinis aktas“ padaryti žymÄ apie aktÄ .

Å iuo atveju susijusi su patikrinimu iÅ¡laidų suma įraÅ¡oma į važtaraÅ¡tį ir iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ siuntėjo, jeigu patikrinimÄ atliko pradinis geležinkelis, arba iÅ¡ gavėjo, jeigu patikrinimÄ atliko galinis geležinkelis“. Nagrinėjamu atveju patikrinimÄ atliko galinis geležinkelis – Lietuvos geležinkeliai, todėl su patikrinimu susijusi iÅ¡laidų suma iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ gavėjo – atsakovės.Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, jog ieÅ¡kovė, vykdydama Vežėjo funkcijas, pagrįstai atliko krovinio svorio tikrinimÄ , faktiÅ¡kai atliko trylikos vagonų persvėrimÄ , tinkamai nustatė, jog krovinio neto svorio skirtumai tarp važtaraÅ¡tyje nurodyto ir realaus virÅ¡ijo leistinÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytÄ normÄ , teisėtai iÅ¡rašė 2014-09-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. FCBF Nr. 003925 ir 2014-09-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FCBF Nr. 003930, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl 1 306,48 € skolos priteisimo tenkintinas, priteisiant skolos sumÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės.IeÅ¡kovė taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 74,03 € delspinigių priteisimo.

IÅ¡ pateiktų 2014-11-03, 2014-12-01, 2014-12-31 ir 2015-02-02 delspinigių sÄ skaitų matyti, jog už vėluojamÄ apmokėti 2014-09-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FCBF Nr. 003925 yra priskaičiuota 68,60 € delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-10 iki 2015-01-31, o už vėluojamÄ apmokėti 2014-09-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ FCBF Nr. 003930 yra priskaičiuota 5,43 € delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-14 iki 2015-01-31, iÅ¡ viso priskaičiuota 74,03 € delspinigių. IeÅ¡kovė 2014-10-16 raÅ¡tu Nr. 2(BgGS)-1113 ir 2014-11-12 raÅ¡tu Nr. 2(BgGS)-1213 informavo atsakovę, jog Å¡i privalo atsiskaityti su ieÅ¡kove už krovinių persvėrimo paslaugas, tačiau atsakovė 2014-11-13 raÅ¡tu Nr. D2(11.6-9)-9962, 2015-04-17 raÅ¡tu Nr. D2(11.6-9)-2335 nurodė, kad nesutinka apmokėti susidariusios skolos, nes tokių paslaugų neužsakė. 2014-12-01 raÅ¡tu Nr. 2(BgGS)-1283 atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintas suteiktų paslaugų turinys, tačiau sÄ skaitos nebuvo apmokėtos.

Sutarties 7.4 punktas numato, jog iÅ¡ Vežėjo gautas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir delspinigių sÄ skaitas Klientas įsipareigoja apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir delspinigių sÄ skaitos iÅ¡siuntimo dienos. Sutarties 9.1 punkte įtvirtinta, jog už bet kokį piniginių prievolių, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties ar su ja susijusių, pažeidimÄ kaltoji Å¡alis įsipareigoja mokėti nukentėjusiai Å¡aliai 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ piniginės prievolės neįvykdymo dienÄ .

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 74,03 € delspinigių.TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-15, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 31 € žyminio mokesčio ir 119,15 € vertimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 150,15 € bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, į. k. 166451720, ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, į. k. 110053842:1 306,48 € (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 48 ct) skolos;74,03 € (septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 3 ct) delspinigių;6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1 380,51 € sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;150,15 € (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                      Violeta Erlickienė         Â