2026-02-04 Nr. AB-2521-4-68-3-02013-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1757-442/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02013-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I. ir jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjui N. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 09.00 val. iki 14.00 val. atvykti į VSAT Migracijos skyrių adresu Kaštonų g. 6, Vilniaus m. savivaldybė, šią priemonę taikant iki 2026 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė:

2.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai pereidamas valstybės sieną asmenų grupėje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.

2.2. Užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą ir yra pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis šiuo metu nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, jis nuosekliai vykdo teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, todėl manoma, kad įstatyme numatyti tikslai (paskesnio prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimas) gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui institucijos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte (užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT).

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 7 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nuo 09.00 val. iki 14.00 val. atvykti į VSAT Migracijos skyrių adresu Kaštonų g. 6, Vilniaus miesto savivaldybė iki 2026 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo ir neigiamo sprendimo atveju įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, jog Užsienietis 2025 m. rugsėjo 26 d. yra pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 25S211163, kuriuo nuspręsta nenagrinėti Užsieniečio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra apskųstas Regionų administraciniam teismui, skundas tebenagrinėjamas, todėl galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo dar nėra. Atitinkamai Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

5. Teismas nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta ir nekelia abejonių. Lietuvoje jis turi gyvenamąją vietą ir verčiasi individualia veikla. Byloje taip pat yra duomenys, kad artimieji (brolis) Užsieniečiui teikia finansinę paramą. Byloje nėra duomenų, kad gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis būtų padaręs kokių teisei priešingų veiksmų, nėra duomenų, kad jis sistemingai būtų pažeidinėjęs šiuo metu jam taikomą alternatyviąją sulaikymui priemonę (fiksuota pora neatvykimų registruotis spalio mėnesį, tačiau gauti asmens paaiškinimai), atsisakęs bendradarbiauti su Migracijos departamentu ar kitomis valstybinėmis institucijomis.

6. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos Užsieniečiui ir toliau taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo Sprendimą. Užsienietis taip pat prašo atlyginti bylinėjimo išlaidas.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teisme teikimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Užsienietis nebuvo informuotas apie teismo posėdį, nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ir išdėstyti savo argumentus dėl prašomos taikyti priemonės pagrįstumo, todėl buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

8.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja šalių teisę pateikti visus jų manymu svarbius argumentus, o ši teisė yra reali tik tada, kai teismas juos iš tikrųjų išnagrinėja ir pats sprendžia jų reikšmingumą.

8.3. Skundžiamu Sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų, kurie teismui leistų manyti, kad šiuo metu Užsieniečio atžvilgiu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra nepakankama, tačiau nebuvo vertinta, ar Užsieniečiui negali būti taikoma švelnesnė laisvės apribojimo priemonė.

8.4. Centras teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, galimai siekiant suklaidinti pirmosios instancijos teismą, nurodant, kad Užsieniečiui taikytinos alternatyvios sulaikymo priemonės teisėtumas jau buvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

8.5. Apribojus Užsieniečio galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti įrodymus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, buvo pažeistos EŽTK 5 straipsnio garantijos. Užsieniečiui nebuvo pranešta apie teismo procesą ir jis negalėjo tinkamai gintis, negalėjo pareikšti savo nesutikimo su Centro teikimo motyvais ir pateikti įrodymų. EŽTT yra pažymėjęs, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą teisę į teisminę gynybą, sulaikytam asmeniui turi būti paprasta, ne specialia, lengvai suprantama kalba paaiškinti esminiai teisiniai ir faktiniai jo sulaikymo pagrindai tam, kad jis galėtų ginčyti sulaikymo teisėtumą pagal EŽTK 5 straipsnio 4 dalį; jei sulaikyti asmenys nėra informuojami apie laisvės atėmimo priežastis, nėra užtikrinamas teisinis pagrindas veiksmingai įgyvendinti teisę apskųsti sprendimus dėl jų sulaikymo.

8.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad EŽTT jurisprudencija yra reikšminga aiškinant ir taikant Lietuvos teisę, todėl nagrinėjant šią bylą būtina remtis EŽTK nuostatų taikymo principais.

9. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo Sprendimą.

9.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2026 m. liepos 8 d., įvertino visas bylos aplinkybes. Kadangi Užsienietis neskundė ir sutiko su ankstesniais Utenos apylinkės teismo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais dėl įpareigojimo atvykti į VSAT Migracijos skyrių, o bylos aplinkybės iš esmės nepasikeitė (Užsienietis tebėra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl paskesnio prašymo nepriimtas, sulaikymo pagrindai neišnykę), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė klausimą dėl termino pratęsimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9.2. Nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga Užsieniečio atžvilgiu ir toliau taikyti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ši priemonė nebūtų pakankama arba pernelyg griežta, siekiant Įstatyme numatytų tikslų bei atsižvelgiant į individualias Užsieniečio aplinkybes. Pažymėtina, kad Užsienietis, pasibaigus pirmai prieglobsčio procedūrai, jau kartą išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos negalėjo imtis realių veiksmų bei įvykdyti Užsieniečio atžvilgiu priimtų sprendimų, todėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės neužtikrintų realios galimybės valstybės institucijai operatyviai įgyvendinti Užsieniečio stebėjimo ir atėjus laikui – išsiuntimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas nuo 09.00 val. iki 14.00 val. atvykti į VSAT Migracijos skyrių adresu Kaštonų g. 6, Vilniaus miesto savivaldybė, iki 2026 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo ir neigiamo sprendimo atveju įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai nėra išnykę, jis iš esmės laikėsi alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, nenustatyta, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, šiuo metu klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nėra išspręstas, todėl yra pagrindas tenkinti teikimą ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nuo 09.00 val. iki 14.00 val. atvykti į VSAT Migracijos skyrių adresu Kaštonų g. 6, Vilniaus miesto savivaldybė, iki 2026 m. liepos 8 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo ir neigiamo sprendimo atveju įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie teismo procesą ir jis negalėjo tinkamai gintis, negalėjo pareikšti savo nesutikimo su Centro teikimo motyvais ir teikti įrodymų, be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo neproporcingai apribojama jo laisvė.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas; šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).

14. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis, t. y., kai proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja. Todėl, pagal bendrąją taisyklę, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ypač svarbu užtikrinti byloje dalyvaujančiam asmeniui teisę būti išklausytam.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 31 d. teisme buvo gautas Centro teikimas. Jame, be kita ko, prašoma užtikrinti posėdžio metu arabų kalbos vertėją. Tačiau pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso būdu (ABTĮ 78 str. 2 d.). Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu neužtikrindamas Užsieniečio teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti paaiškinimus bei prašymus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams bei naudotis kitomis ABTĮ suteiktomis procesinėmis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes Užsieniečiui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą.

16. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, neišklausius Užsieniečio ir kitų proceso dalyvių pozicijos, nenustačius visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrus, šios nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarti proceso teisės normų pažeidimai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Atsižvelgdama į tai, ir vadovaudamasi ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kol pirmosios instancijos teisme byla bus išnagrinėta iš naujo, siekiant sureguliuoti susiklosčiusią padėtį yra tikslinga taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

18. Užsienietis pateikė prašymą atlyginti 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų bei pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, patenkinus Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies, galutinis sprendimas šioje byloje priimtas, pažymi, kad jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsieniečio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri, nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, spręstina, kad ši suma nėra proporcinga Užsieniečio atstovo (advokato) suteiktoms teisinėms paslaugoms. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija Užsieniečio prašymą tenkina iš dalies ir jam iš VSAT priteisia 300 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d., 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Pritaikyti (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti (duomenys neskelbtini) pilietį A. S. I. I. elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą, iki kol pirmosios instancijos teisme bus išnagrinėta ši byla iš naujo, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks alternatyvios sulaikymui priemonės pagrindai.

Priteisti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys