2024-02-26 Nr. BB-1113-1-06-7-00004-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-550/2024

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00004-2017-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius: A. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti į 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtą bausmę pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir A. K. paskirti galutinę subendrintą 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš A. K. konfiskuota gautos naudos vertė pinigais – 20 010,56 Eur valstybės nuosavybėn, ir netaikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš A. K.

Pasak kasatoriaus, teismų išvados, kad A. K. veiksmuose yra visi turto pasisavinimo sudėties požymiai, grįstos prielaidomis ir spėjimais. Teismai rėmėsi bylos duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, be to, vertino tik dalį bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, įrodymus vertino selektyviai, apibendrintai ir atskirai vienas nuo kito, nepašalintas abejones aiškino nuteistojo nenaudai, taip pažeisdami nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Skundžiamuose nuosprendžiuose dalis įrodymų apskritai nevertinti ir nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kodėl šie įrodymai atmetami ir jais nesivadovaujama.

Nuteistojo A. K. gynėjas teigia, kad pagal bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus A. K. veika atitinka turto iššvaistymo požymius, nustatytus BK 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, statant namą, dalį statybos darbų atliko UAB „G“ ir kad dalis statybinių medžiagų buvo pirkta per šią bendrovę. Be to, ir rangos sutartis, nors ir nepasirašyta M. B., A. K., kaip UAB „G“ direktoriaus, buvo pasirašyta. Tai rodo, kad A. K. ėmė pinigus už statybas ne sau asmeninėms reikmėms, o tam, kad iš jų galėtų nupirkti statybines medžiagas namo statybai, sumokėti už darbus darbininkams ir kt. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad gauti pinigai nebuvo laiku apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taigi teismai nepagrįstai konstatavo, kad A. K. turėjo siekį pinigus pasisavinti sau asmeninėms reikmėms ir tokiu būdu padaryti žalą bendrovei. Tokių duomenų byloje nėra ir teismai to nenustatė. Tai, kad A. K. neturėjo tyčios pasisavinti pinigus ir padaryti žalą turto savininkui, patvirtina ir tai, kad nuteistasis grąžino bendrovei 18 059,50 Eur. Teismai A. K. tyčios nedetalizavo.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nurodytą nusikalstamą veiką paskyrė neindividualizuotą, nuteistojo asmenybei ir veikos pavojingumui neproporcingą ir neteisingą 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgiant į teismų praktiką, A. K. asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, paskirtas baudos dydis turėtų būti 250 MGL (9 415 Eur), juolab kad veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis A. K. pripažintas kaltu padaręs BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje išsamiai pasisakė apie ginčijamos veikos įrodytumą, kartu paneigdamas gynybos versiją, kad iš M. ir M. B. gautus grynuosius pinigus, neapskaitytus bendrovės buhalterinėje apskaitoje, A. K. naudojo bendrovės reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu pasisavinus bendrovei priklausantį turtą, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie rodytų šio teismo išvadų nepagrįstumą, o toliau kartoja savo versiją. Kasacinio skundo teiginiai, kurie iš esmės yra susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, baudžiamojo proceso įstatymo normų bei nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimus, taip pat apie įrodinėjimo naštos perkėlimą nuteistajam, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Kasacinio skundo argumentai dėl bausmės griežtumo nėra kasacijos dalykas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, buvo nuspręsta iš A. K. konfiskuoti gautos naudos vertę pinigais – 20 010,56 Eur, nebuvo skųsta ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl BK 72 straipsnio taikymo negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis